Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[digital]

Mačiau, kad kažkas svajingai kliedi ir bando prilygint Suomijai ar Danijai pagal kažkokius neaiškius pritemptus tarpukarinius Lietuvos rodiklius. Visgi realiausia, kad Lietuva būtų buvus kažkas panašaus, kaip Lenkija pagal išsivystimo lygį, o ji nekaži kuo geriau gyveno nei TSRS.

Jei Lenkija nebūtų buvus socialistinė, gyventų kaip Suomija dabar. Nekalbant jau apie Čekiją...

[kaunaz]

Jei Lenkija nebūtų buvus socialistinė, gyventų kaip Suomija dabar. Nekalbant jau apie Čekiją...

Socialistinė buvo visa rytų Europa ir jokių išimčių negalėjo būti. O Lenkija ir nebūdama socialistinė nebūtų buvus, kaip Suomija, vien dėl to kiek nukentėjo per karą, nekalbant apie kitas priežastis.

[Sula]

Jei Lenkija nebūtų buvus socialistinė, gyventų kaip Suomija dabar. Nekalbant jau apie Čekiją...

Čekoslovakija iki karo buvo labiausiai išsivysčiųsių pramoninių šalių septintuke.
Socialistinės Lenkija ir Čekoslovakija pagal žmonių pragyvenimo lygį ir laisves gerokai lenkė TSRS.
Prasčiausia įtaką padarė XX a. vidurio technologinė revolicija, pražiopsota socialistiniame bloke. Atsilikimas pradėjo reikštis tiksliosios mechanikos ir elektronikos, biochemijos, energetikos, logistikos ir t.t. srityse.

[senasnamas]

O Lenkija ir nebūdama socialistinė nebūtų buvus, kaip Suomija, vien dėl to kiek nukentėjo per karą, nekalbant apie kitas priežastis.

Vokietija per karą dar labiau nukentėjo, tačiau tai nesutrukdė jai greitai atsistoti ant kojų. Geriausiai sistemų skirtumai atsiskleidžia lyginant tą patį šalį - Rytų ir Vakarų Vokietiją. Tie patys vokiečiai, bet skirtumai ryškūs. Nuo vadovavimo labai daug kas priklauso. Ir nuo pačių žmonių.

[index]

O kaip su infrastruktūra, kai kuriomis gamyklomis, miestais? Nes ir šiame forume yra pilna vaizdų apie (bent kol kas) pristatytus tuščius ištisus kvartalus ar net miestus, greitkelius ir pan. Beto, laisva rinka ir planinė ekonomika nėra visiškai priešingi dalykai. Tiesiog valstybės vaidmuo Kinijos atveju veikiant laisvoje rinkoje gerokai didesnis nei kitose šalyse.

Tai būtent todėl ir stovi tušti, nes ten rinkos ekonomika ir norintys tų butų neįperka, o turintys už ką nenori. Turėtų kinai planinę ekonomiką žmonių ten gyventi būtų privaryta. Daugiau ar mažiau priverstinai.

[Lettered]

Tai būtent todėl ir stovi tušti, nes ten rinkos ekonomika ir norintys tų butų neįperka, o turintys už ką nenori. Turėtų kinai planinę ekonomiką žmonių ten gyventi būtų privaryta. Daugiau ar mažiau priverstinai.

Atsiras pramonė manau iš karto privažiuos kaimiečių, ypač įvertinant NT kainas miestuose, būsto pertekliaus tikrai nėra. Beje, Kinijoje yra ribojami žmonių srautai šalies viduje., norintiems persikelti gyventi kitur.

[c2h5oh]

TSRS žlugo ne dėl silpnos ekonomikos, o dėl Gorbačiovo . Pvz., Š. Korėja tai kažkodėl nežlunga. Tiesiog gyvenimui blogėjant stiprėja represijos, prievarta, propaganda, kad liaudis per daug neįsisiūbuotų. Kaip viskas būtų atrodę, jei 1985 m. generaliniu sekretoriumi būtų tapęs toks kaip Putinas? Manau, kad šiek tiek kitaip.

Bet juk Gorbačiovas ne iš kosmoso nusileido į klestinčią SSRS. Buvo didžiulės problemos, kurias partija ir vyriausybė puikiai žinojo. Vat tas problemas ir bandė spręsti Gorbačiovas. O iki jo tas pačias problemas, bet kitais būdais irgi bandė spręsti Andropovas.

O kaip su infrastruktūra, kai kuriomis gamyklomis, miestais? Nes ir šiame forume yra pilna vaizdų apie (bent kol kas) pristatytus tuščius ištisus kvartalus ar net miestus, greitkelius ir pan. Beto, laisva rinka ir planinė ekonomika nėra visiškai priešingi dalykai. Tiesiog valstybės vaidmuo Kinijos atveju veikiant laisvoje rinkoje gerokai didesnis nei kitose šalyse.

To juk niekas ir neneigia. Kalbam apie tai, kad tas didelis valdžios vaidmuo - senų laikų liekana, o ne naujas development'as. Tendencija yra link laipsniško valdžios kišimosi mažinimo.

[Aleksio]

Bet juk Gorbačiovas ne iš kosmoso nusileido į klestinčią SSRS. Buvo didžiulės problemos, kurias partija ir vyriausybė puikiai žinojo. Vat tas problemas ir bandė spręsti Gorbačiovas. O iki jo tas pačias problemas, bet kitais būdais irgi bandė spręsti Andropovas.

Kam tu prisiminei šituos du politinius veikėjus? Juk dabar Al1 parekš, kad Andropovo tikroji pavardė buvo Liberman (nors jis tai bandė slėpti) ir jis pagal JAV nurodymą į viršų pradėjo kelti Gorbačiovą, o Gorbačiovas išvis parsidavelis buvo (ir net neslpė šito).

[Lettered]

Bet juk Gorbačiovas ne iš kosmoso nusileido į klestinčią SSRS. Buvo didžiulės problemos, kurias partija ir vyriausybė puikiai žinojo. Vat tas problemas ir bandė spręsti Gorbačiovas. O iki jo tas pačias problemas, bet kitais būdais irgi bandė spręsti Andropovas.

To juk niekas ir neneigia. Kalbam apie tai, kad tas didelis valdžios vaidmuo - senų laikų liekana, o ne naujas development'as. Tendencija yra link laipsniško valdžios kišimosi mažinimo.

Nei Andropovas, nei Gorbačiovas problemų nesprendė, tik pastarasis "atsiuvo" žmonėms burnas.

Kažin ar valstybės vaidmuo mažėja, jei pvz. imtumėm paskutinius 10-15 metų, per kuriuos labiausiai ir suklestėjo šalis. Tiesiog šalis iš komunizmo perėjo į rinkos ekonomiką, tad natūralu, kad valstybės vaidmuo sumažėjo. Bet jis vis tiek gerokai didesnis nei kitose gerokai skurdesnėse šalyse, tai irgi faktas.

[John]

Kinija šiandien nedaug labiau komunistinė, planinės ekonomikos šalis nei Slovėnija.
Įdomu kaip Kinija šiandien atrodytų be Tianianmenio įvykių 1989 ar atvirkščiai, reikalavusiems permainų visiškai nugalėjus

Šiaip tai Kinija yra labai daug labiau planinės ekonomikos šalis, nei bet kokia Vakarų šalis, įskaitant visas Slovėnijas. Tai akivaizdu tiek žiūrint į jų projektų įgyvendinimus, tiek į kapitalo kontrolę. Jau faktai, kad CNY nėra laisvai konvertuojama valiuta arba kad užsienio investuotojai (pavyzdžiui koks nors Volkswagenas) negali turėti daugiau kaip 49% akcijų, rodo, kad tai gana smarkiai "komunistinė" ekonominė santvarka. Valdžia vienokiu ar kitokiu būdu kišasi ir tvarko beveik visas ekonomikos sritis (nebūtinai tiesiogiai). Vienintelė sritis, kur valdžia per daug nekontroliuoja, tai smulkieji verslininkai. O kitur tai toks pakankamai įdomus planinės ir kapitalistinės ekonomikos hibridas, kokio turbūt nelabai iki šiol buvo. Gal panašių niuansų yra Singapūre, bet ten visvien viskas kur kas labiau "kapitalistiška", negu Kinijoje.

[Rimas_OK]

Socialistinė buvo visa rytų Europa ir jokių išimčių negalėjo būti. O Lenkija ir nebūdama socialistinė nebūtų buvus, kaip Suomija, vien dėl to kiek nukentėjo per karą, nekalbant apie kitas priežastis.

Prie ko čia karas? Manau aiškiausias pavyzdys - Vokietija. Viena nuėjo kapitalizmo keliu, kita sovietinio komunizmo ir rezultatas labai akivaizdus. Ir subombardavimas čia neesmė.

[Sula]

Su Al1 dingimu šiek tiek užgeso diskusija.

Oficialioje tarybinėje ideologijoje plačiai vartoti terminai "imperializmas" ir "valstybinis-monopolistinis kapitalizmas" (prisiminkime "socialisto" Al1 išsireiškimus) iš tikro apibūdino visiškai konkrečius visuomeninio-ekonominio vystymosi etapus kai kuriose valstybėse V.Lenino laikais, bet po to stereoptipiškai ir nekritiškai "komunistinių" ideologų išplėsti kalbant apie visą Vakarų pasaulį, nors jų aktualumas seniai išnyko. Tuo požiūriu TSRS vyko neigiama ideologijos įtaka mokslui, nors tas pats Marksas teigė, kad, atvirkščiai, ideologija turi remtis mokslu platindama ir įtvirtindama jo pasiekimus žmonėms.

Tarybinė santvarka neišėjo iš kapitalizmo rėmų, ir iš esmės buvo valstybinis-monopolinis kapitalizmas arba valstybinis-monopolinis socializmas, analogiškas A.Hitlerio laikų kapitalizmui Vokietijoje.

(c) S.Platonovas, 1986

[Grillz]

Čia tarp kitko. Visiems galvojantiems, kad tik Socdemai turi sovietinę praeitį.

[oranger]

http://g4.delfi.lt/images/pix/file58268544_46878e15.jpg

Čia tarp kitko. Visiems galvojantiems, kad tik Socdemai turi sovietinę praeitį.

Koks skirtumas, buvo tame komsomole ar nebuvo... Svarbu kaip gyveno.

[kaunaz]

Koks skirtumas, buvo tame komsomole ar nebuvo... Svarbu kaip gyveno.

Ir kaip gyveno? Tai ir parodo, kad jis tikras veidmainis, prisitaikėlis ir gyveno taip, kaip tuo metu jam buvo naudinga.

[oranger]

Ir kaip gyveno? Tai ir parodo, kad jis tikras veidmainis, prisitaikėlis ir gyveno taip, kaip tuo metu jam buvo naudinga.

aik tu jau, nejuokink...

[vytauc]

Ir kaip gyveno? Tai ir parodo, kad jis tikras veidmainis, prisitaikėlis ir gyveno taip, kaip tuo metu jam buvo naudinga.

Nereikia dramatizuoti. Nesu Landsbergio fanas - anaiptol. Tiesiog stojimas į tas organizacijas (spaliukai, pionieriai, komjaunimas) buvo daugiau techninis, o ne ideologinis veiksmas.

Tik Sąjūdžio laikotarois ir pirmieji nepriklausomybės metai parodė "hū iz hū".

[Sula]

Atvaizdas


Čia tarp kitko. Visiems galvojantiems, kad tik Socdemai turi sovietinę praeitį.

Čia nieko baisaus nematau.
Pirmasis atkurtos Lietuvos Prezidentas buvo netgi LKP Pirmuoju Sekretoriumi!

Tema ne apie tai.

[kostasas]

"Asmenys, užsiimantys leidžiamu verslu, neišvengiamai reaguodavo į vyraujančią paklausą, todėl pradėta gaminti tai, ko tuo metu labiausiai reikėjo. Kadangi žmonės gaudė prekes su vakarietiškų firmų ženklais, siuvimo ir mezgimo meistrai iš Panemunės ir Šančių pradėjo siūti rūbus su padirbtais firmų ženklais. Tokių prekių, vadinamųjų samopalų, noriai įsigydavo ne tik vietiniai, bet ir turistai iš plačiosios tėvynės, apsilankę laikinojoje sostinėje. Gana kokybiškai siūti imitacijas padėdavo originalūs pavyzdžiai arba madų žurnalai iš užsienio, iš jų ir būdavo kopijuojami džinsai, megztiniai ar marškiniai. Tačiau vadinamieji samopalai ne tik imitavo originalius gaminius – neišpaikintam pirkėjui buvo kur kas svarbiau, kad ryškiai matytųsi koks nors angliškas užrašas, būtų daugiau spalvotų juostelių ar prekės ženklą arba anglišką užrašą atkartojanti aplikacija. Trumpai tariant, Kaune buvo galima įsigyti ir iš kelių ryškių spalvų pasiūtų sportinių marškinėlių su per vidurį einančiu užrašu „New York“ ar įvairių spalvų megztinių su užrašais „Champion“, „Colorado“, „Super Style“, „Columbia“, „Stone“, „Montana“, „Adidas“…" http://www.satenai.lt/?p=20259

[digital]

N.Šepetys: komunistinio mąstymo šiandien – daugiau nei paskutiniaisiais SSRS metais
Bent jau man labai įdomus straipsnis. Kelios ištraukos:

Vienas didžiausių komunistinės ideologijos laimėjimų yra žmonių įtikinimas, kad komunizmas būtų vertinamas pagal jo deklaruojamus tikslus. Ko gera, kaip tik todėl taip daug žmonių juo užsikrečia.

Kodėl komunistinis režimas, įsitvirtinęs kurioje nors valstybėje, tuoj puola rūpintis sienų apsaugos stiprinimu? Toks budrumas reikalingas pirmiausiai tam, kad niekas nepabėgtų nuo komunistų valdžios į kitokį pasaulį.
Kažkodėl visose valstybėse, kuriose įsigali komunizmas, žmonės nuo jo bėga – ir idealistai, ir materialistai. Komunizmą norima primesti visam pasauliui, kad nebereikėtų saugoti sienų nuo galimų pabėgėlių į laisvas šalis ir nuo galimybės lyginti gyvenimą komunistų režimo sąlygomis su gyvenimu kitose šalyse. Tą puikiai savo laiku yra pavaizdavęs Viktoras Suvorovas. Šiuo atžvilgiu komunistinis sąjūdis yra iš esmės internacionalinis.

Dažnai įsivaizduojama, kad į komunizmą „atversti“ žmonės yra tie, kurie pradeda tikėti komunizmo sukūrimu, komunistų partija, dialektiniu materializmu ir pan. Tačiau iš tikro komunizmo poveikis pasireiškia pirmiausia tikėjimu žmonių vienodumu ir teisės būti kitokiam nepripažinimu. Šitie dalykai nebūtinai yra sąmoningai priimami – jie nustumiami į pasąmonę ir ten ilgai tveria kaip įsitikinimas.
Manau, komunistinio galvojimo dabartinėje Rusijoje ir – su tam tikromis išlygomis – dabartinėje Lietuvoje šiuo požiūriu yra net daugiau, nei buvo komunistinių laikų paskutiniaisiais permainų euforijos ir laisvės lūkesčių metais.

Vienas komunistus skiriančių bruožtų – tai sugebėjimas pervadinti daiktus, keičiant žodžių prasmes. Prisiminkime, kaip buvo suvokiama „taika“: labiausiai militarizuotos ir daugiausiai karinių veiksmų besiimančios valstybės žmonės turėjo didžiuotis tuo, kad jų valstybė neva neša pasauliui taiką.