Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[Combat]

Problema ne tik perėjimas iš vienokios į kitokią sistemą, bet ir faktas, kad SSRS gaminiai tiesiog buvo apgailėtinos kokybės ir jau vien dėl to iš principo negalėjo būti kam nors įdomūs ir reikalingi.....

Na taip. Kur jau čia lyginti, kad ir su kinietiška, kuri net ir dabar, skirta „širpotrebui“, yra tiesiog „super“.....

Nepasakyčiau, kad pagailėtinos kokybės buvo maisto pramonės gaminiai (sūrio produktai, sviestas, cukrus, saldainiai, šokoladas ir kt., tame tarpe ir uogienės), lengvosios pramonės gaminiai – lino pluoštas, audiniai, statybinės medžiagos (cementas, plytos, keramikos gaminiai), naftos produktai (benzinas, dyzelinas, reaktyvinis kuras), baldų pramonės gaminiai (vaikiški baldai, pvz.,), popieriaus ir cigarečių pramonės gaminiai, tiksliųjų prietaisų ir grąžtų gamyklų gaminiai ir t.t. Kai pradedu bandyti prisiminti, galėčiau vardinti ir vardinti. Netgi „Sirijaus“ gamyklos batareikas....Aaa, alkoholinių gėrimų pramonė.

Kitas reikalas, kad apie kokį tai daugelio pramonės šakų gaminių proveržį niekas net mąstyti nemąstė. Įmones privatizavo už investicinius čekius, žmonės investicinius čekius kitiems pirkėjams pardavė dar tą pačią dieną, gautus pinigus pragėrė, naujieji gamyklų savininkai, kiek galėdami, tas gamyklas „melžė“ kartu su visais dirbančiaisiais, o kai jau reikėjo pradėti sukti galvą kaip čia „prasisukti“, pasirodė per daug sudėtinga, tai kiek galėjo tiek dar išvogė, o po to – na viską į metalo laužą ir plytas. O Vakarai tik rankomis trynė – kuo daugiau demokratijos Lietuvoje, tuo daugiau „razvalo“, tuo mažesnė konkurencinė aplinka, tuo geriau Vakarų įmonėms. O dar ir pažangi Ignalinos AE „в придачу“ (o, brač! Be superpigios elektros energijos su Vakarais niekaip nepakonkuruosi!). Jei kas ir liko Lietuvoje, tai tik apimčių, apribotų EB kvotomis; bi tik Lietuva per daug neprigamintų. Netgi cukrinių runkelių pramonę sunaikino.

Taigi, ne kokybė čia kalta, o lietuviškas, iš kratos į kartą perduodamas, mentalitetas – imk šiandieną ir negalvok apie rytdieną.

Nepakankamai kokybei, vaizdui ir dizainui nurašyčiau gal tik kokius 25 proc. tuometinės Lietuvos pramonės gaminių.

Veselka, būdamas Ekonomikos ministru, bandė kažką daryti, ir pozityvus judėjimas vyko, bet vėliau buvo numestas į realios valdžios užribį. Akivaizdu, Lietuvoje pagamintų gaminių proveržis kažkam buvo aiškiai nenaudingas.

....Naujų rinkų paėmimas reikalauja resursų ir laiko. Nei vieno, nei kito to meto įmonės jau neturėjo.

Verta tiesiog pažiūrėti archyvinius filmukus iš ano meto gamyklų - su visa pagarba jų darbuotojams, kaip gamybs specialistams ir inžineriams, apie jokį rinkodaros supratimą net kalbėti neina. O anglų kalbos žinios? Tai vat įsivaizduokit tokius piemenėlius, net su konkurencingu produktu išvažiavusius daryti biznio ten, kur vakarų vokiečiai, anglai ir amerikonai jau n metų kontroliuoja situaciją.

Kokie mes menkystos, nevykę ir netikėliai. Ar teko bent inžinieriumi pabuvoti? Ano meto būsimieji inžinieriai ne tik inžinerijos mokslus krimto, bet ir Karlo Markso darbus studijavo bei atsiskaitinėjo iš „politekonomikos“ (rinkos ekonomika, kapitalistinė ekonomika; kaip norit, taip ir vadinkit), net „Pilitologijos“ dalyką radau savo studijų išrašų lape (4 balai iš 5 tada galimų). Anglų kalba? Pamenu, „piemenėliu“ važiuodamas traukinyje į Sankt Peterburgą, padėjau jame vienam JAV istorijos profesoriui (atrodo, Harvardo universitetas) įsitaisyti. Anglų kalba „hutarinau“ su jau gal valandą apie šį bei tą, TSRS ir komunizmo griūtį. Jis žiūri į mane akis išpūtęs, o aš pats ne ką mažiau nustebęs – iš kur man čia taip gerai angliškai gaunasi?

Reikalas tame, kad tie piemenėliai/inžineriai buvo nustumti į šoną, o jie mandagiai ir nuolankiai savo pozicijas užleido visokiausiems rėksniams. Gi ir čia ne vienas rėksnys norėtų, kad užsičiaupčiau visiems laikams?

Dėl naujų rinkų paėmimo.

Pasitaikė taip, kad Čekijoje susipažinau su verslininku, kuris norėjo plėsti savo verslą. Tvarkoj. Nueinu Lietuvoje į vieną gamyklą. O ten atšauna: „Jiems jų nereikės! Jie savus gaminasi!“. Nueinu į kitą gamyklą. Ten siūlau: „Davaj, konsignacijos pagrindais porą vienetų“. O užsipijarines suskis man atšauna: „Su smulkme neprasidėsim. Mes tūkstančiais varysim!“. Kai gavo užsakymą iš Arabijos „tūkstančiais“, nei 100 neprigamino. Nevykę tie lietuviai susitelkti bendram labui.

Su Čekija lygintis negalim....

Aišku, kad ne. Ideologiškai teisinga – lygintis su tom, kuriose yra blogiau už mus.

Prieš 100-80 metų buvo sakoma, kad "žemės nėra". Jaučiate skirtumą? O tai - mano tėvų realybė. Nebuvo jokių minčių apie "valdžią".

„Žemė“ buvo suvokiama kaip 10 ha su visa tam būtina infrastruktūra: didele troba dviejų galų, klėtimi, daržine, tvartu, pirtimi (smogono/ alaus varykla / rūkykla), kuliamąja ir dviem šeimomis, gyvenančiomis maždaug po 10 vaikų (daug jų išmirdavo); šiomis dienomis traktuotino kaip itin neefektyviu namudiniu ūkiu.

Anų laikų realijų perkėlimas kaipo galima šių dienų alternatyva nereali dėl visiškai kitokios ekonominės aplinkos ir gamybos būdų pažangos.

Duok tu plikam basam žmogui 10 ha, tai daugiausia, ką jis galės – tai tuos 10 hą išnuomoti (jei kalbėti apie žemės ūkį) ir, gal būt, kaip nors tempti savo egzistenciją tokiu būdu. Jis, pvz., nepajėgs apsodinti tas žemes bulvėmis ir jas parduoti.

[Sula]

„Žemė“ buvo suvokiama kaip 10 ha su visa tam būtina infrastruktūra: didele troba dviejų galų, klėtimi, daržine, tvartu, pirtimi (smogono/ alaus varykla / rūkykla), kuliamąja ir dviem šeimomis, gyvenančiomis maždaug po 10 vaikų (daug jų išmirdavo); šiomis dienomis traktuotino kaip itin neefektyviu namudiniu ūkiu.

Anų laikų realijų perkėlimas kaipo galima šių dienų alternatyva nereali dėl visiškai kitokios ekonominės aplinkos ir gamybos būdų pažangos.

Kaip padalinti tą žemę 10-iai vaikų po vienos kartos? Po antros jau apie 50-100 anūkų...
Jokių pensijų ir pašalpų ar paramų negalėjo būti net svajonėse.

Be abejo, buvo kitokia socialinė sankloda. Bet šiais laikais nėra ko verkšlenti, nejudinant nė piršto. Nepatinka valdžia? Tai ko jos nekeičiat? Nedirbat joje?

[index]

Kolūkiai, ar pavadinkim šiek tiek kitaip - panašaus pobūdžio bendrijos, rinkos sąlygoms neturėtų prieštarauti. Jeigu kaimuose būtų išlaikyti susivienijimai, kuriuose žmonės dirbtų ir gautų atlyginimus, tai savaime garantuotų ir našesnį žemės ūkį..

Viena iš pagrindinių kolūkių problemų ir buvo tragiškai nenašus darbas. Galiu pateikti išlikusios ir modernizavusios bendrovės pavyzdį kai derliai nuo sovietinių laikų padidėjo kartais. Ir čia žemės ūkis, kur technologijė pažanga yra, bet lėta ir neradikali.

[vytauc]

Reikalas tame, kad tie piemenėliai/inžineriai buvo nustumti į šoną, o jie mandagiai ir nuolankiai savo pozicijas užleido visokiausiems rėksniams. Gi ir čia ne vienas rėksnys norėtų, kad užsičiaupčiau visiems laikams?

Esu netgi dirbęs gamykloj, kaip tik tuo laikotarpiu kai pusė pramonės lenkėsi. Ir mačiau kas per žmonės ir koks kompetencijos lygis. Tiesa sprendžiu jau iš dabartinių pozicijų, kai ir mokslai baigti ir gyvenimo bei pasaulio šiek tiek pamatyta.
Rėksniai ar ne rėksniai - kitokių nebuvo iš kur paimti. Normalūs rinkodaristai (nepainioti su reklamšikais) ir dabar Lietuvoje tik dešimtimis skaičiuojami - nebuvo jų tiesiog. O vakaruose jau trečia jų karta dirbo, plius ryšiai su eksporto rinkomis nuo kolonijinių laikų.

Dar nepamirškime, kad dauguma ne maisto pramonės laikėsi ant pigių Rusiškų žaliavų. Kai tik buvo pereita prie pasaulinių kainų - daugelis įmonių, net išgyvenusių pirminį krachą, konkurencingomis likti nesugebėjo.

Dėl privatizacijos - visiškai sutinku. Galima buvo ne vieną įmonę išsaugoti, jei procesas būtų buvęs suvaldytas. bet netikiu, akd LT pramonės vizdas būtų iš esmės skirtingas. Dėl mano aukščiau išvardintų priežasčių.

Aišku, kad ne. Ideologiškai teisinga – lygintis su tom, kuriose yra blogiau už mus.

Lygiuotis reikia į žaidėjus savo lygoje ir savo svorio kategorijoje. Su Čekija mes nei ten, nei ten. Gaila, bet faktas.

[Combat]

....Galima buvo ne vieną įmonę išsaugoti, jei procesas būtų buvęs suvaldytas...

Aš parašyčiau taip: „Galima buvo ne vieną įmonę išsaugoti, jei procesas būtų buvęs valdomas“.

Kas dėl rinkodaros, tai taip pat beveik sutinku: daugelis tiesiog laukė, kol pas juos kas atvyks pirkti, vietoj to, kad patys aktyviai rinkas formuotų.

[J.U.]

Esmė ne įmonėse ar jų išsaugojime. Esmė žmonių mąstyme. Sovietžmogis lietuvis laukia, kad ateis gera valdžia ir viską už jį padarys. Žiūrim į Kiniją, kur bent 5000 metų nenutrūkstama civilizacija ir žmonės niekada nelaukė, kad kas nors ateis ir padarys. Štai, Kinijos pakilimo pradžia po Pirmininko Mao mirties ir jo nesąmonių. Atlaisvėjus šiek tiek žmonėms eiliniame kaimelyje dėdulė Liao, sėdėdamas pašiūrėje ant ryžių šiaudų kūlio pradėjo lituoti kokius nors imtuvukus-laikrodukus, kurių ir dabar visos Maxsimos pilnos. Jos čia kainuoja 20Lt (!). Tai kiek Liao turėjo dirbti, kad persėsti nuo ryžių kūlio į normalią kėdę ir palikti pašiūrę? Bet dirbo ir neverkė, kad valdžia bloga. O dabar tas Liao baigia supirkti Afrikos naftos versloves, tik apie tai niekas nekalba kažkodėl.

[Eimantas]

Na taip. Kur jau čia lyginti, kad ir su kinietiška, kuri net ir dabar, skirta „širpotrebui“, yra tiesiog „super“.....

Nepasakyčiau, kad pagailėtinos kokybės buvo maisto pramonės gaminiai (sūrio produktai, sviestas, cukrus, saldainiai, šokoladas ir kt., tame tarpe ir uogienės), lengvosios pramonės gaminiai – lino pluoštas, audiniai, statybinės medžiagos (cementas, plytos, keramikos gaminiai), naftos produktai (benzinas, dyzelinas, reaktyvinis kuras), baldų pramonės gaminiai (vaikiški baldai, pvz.,), popieriaus ir cigarečių pramonės gaminiai, tiksliųjų prietaisų ir grąžtų gamyklų gaminiai ir t.t. Kai pradedu bandyti prisiminti, galėčiau vardinti ir vardinti. Netgi „Sirijaus“ gamyklos batareikas....Aaa, alkoholinių gėrimų pramonė.

Apie plytas gal verčiau nepradėkim, balta, raudona, geltona, tuščiavidurė ir praktiškai viskas? O raudonųjų kokybė?

[enigma]

Apie plytas gal verčiau nepradėkim, balta, raudona, geltona, tuščiavidurė ir praktiškai viskas? O raudonųjų kokybė?

Raudonų plytų kokybė tragiška, geltonų dar dar, bet irgi smarkiai nekokia, švelniai tariant.

[savanoris]

Raudonų plytų kokybė tragiška, geltonų dar dar, bet irgi smarkiai nekokia, švelniai tariant.

Blokinių narvelių (namų) irgi ne kažką. Laiko klausymas kada perdangos kritinėt pradės Sienos - kiauros kai rėtis, šiluminės izoliacijos jokios. Užtai dabar ir turim 1000 lt sąskaitas u.ž šildymą. Dėkui šviesiąjam socializmui.

[Irma]

Viena iš pagrindinių kolūkių problemų ir buvo tragiškai nenašus darbas. Galiu pateikti išlikusios ir modernizavusios bendrovės pavyzdį kai derliai nuo sovietinių laikų padidėjo kartais. Ir čia žemės ūkis, kur technologijė pažanga yra, bet lėta ir neradikali.

Paradoksalu, tačiau tarpukariu Lietuvoje žemės ūkis klestėjo.
Sovietai visą koncentraciją vykdė miestuose ir miesteliuose.. juk aišku, kad žmogų nuo žemės atskyrus daug lengviau kontroliuoti, juk nepaklusniesiems galima kokią blokadėlę pametėti.. ir šiaip nuo kažkieno malonės labiau priklausomi.

Bloga skaityti kai kurių svaičiojimus apie sovietų rojų. Kvepia naftalinu.

[Aleksio]

Blokinių narvelių (namų) irgi ne kažką. Laiko klausymas kada perdangos kritinėt pradės Sienos - kiauros kai rėtis, šiluminės izoliacijos jokios. Užtai dabar ir turim 1000 lt sąskaitas u.ž šildymą. Dėkui šviesiąjam socializmui.

O ką dėl sąskaitų mažinimo padarė dabartinė valdžia? Kodėl nebuvo sudarytos privilegijotos sąlygos renovotiems namams - pusę renovacijos apmoka valstybė, likusiai sumai bankas duoda paskolą 50 metų (procentus sumoka valstybė), po to 15-20 metų pusė šildymo kainos (jau sumažėjusios) apmoka valstybė, tie namai, kurie to atsisako, moka dvigubai už šildymą (šilumininkai gauna pusę, pusę paima valstybė) - nes be rykštės žmonės jau gyventi nemoka.

[JlL]

O kodel as pasistates sau silta nama is savu pinigu turiu finansuot kazkokius nesusipratelius?

[Aleksio]

O kodel as pasistates sau silta nama is savu pinigu turiu finansuot kazkokius nesusipratelius?

O kodėl nei vienos dienos nesirgęs žmogus turi mokėti SODRAi? Yra toks daiktas, kaip valstybės poreikis: mažiau suvartojama šilumos - mažiau deginama dujų - mažiau išmetama CO2 - nepanaudotas kvotas galima parduoti kitai šaliai - nupirkti kažką.

[JlL]

Sodra - draudimas, tavo pvz nesamone ir apskritai taip nusisneki kad graudu. Gal dar kokiu privilegiju kam nors sugalvok ir paverk kaip cia valdzia ju neapoka?

Combat o kaip tu isivaizduoji tas process turejo buti valdomas. Tik ne kazkokiais vienetiniais pvz ten ziuret kad antano dede nepavogtu o sistemiskai?

[Lettered]

Sodra - draudimas, tavo pvz nesamone ir apskritai taip nusisneki kad graudu. Gal dar kokiu privilegiju kam nors sugalvok ir paverk kaip cia valdzia ju neapoka?

Tai tų privilegijų ir dabar kalnai, už kurias mokam visi ir kurios realios naudos neatneša. Tad aš sutikčiau, kad geriau mano sumokėti pinigai eitų renovocijai, kas iš esmės neštų naudą visai šaliai (mažiau pinigų už dujas, didesnė žmonių perkamoji galia, bvp staybos sektoriuje ir šiaip tvarkingiau atrodantis miestas).

[index]

Tik tuomet tokią renovaciją reiktų vykdyti protingai, o ne šiaip duoti krūvą lengvatų. Sakyčiau, kad nesirenovuojančius namus turėtų renovuoti valstybė, o renovacijos išlaidas padengtų skirtumas tarp senų ir naujų šilumos išlaidų : gyventojai valstybei mokėtų apskaičiuotą sumą "kaip anksčiau", o valstybė šilumos gamintojams tik tiek kiek iš tikro sunaudojama. Ir jokių šildymo kompensacijų niekam, nes būtent jų gavėjai labiausiai nenori renovuotis ir terorizuoja visą namą.

[J.U.]

Aš manau, kad jokių kompensacijų už nieką neturėtų būti. Aš pats gyvenu dideliame bute ir neprašau jokių kompensacijų. Jei negalėčiau išmokėti už šildymą, keisčiau į mažą ne tokį patogų butą. Taip yra visame normaliame pasaulyje. Dėl renovacijos tai namas namui nelygu. Yra tokių chruščiovkių kad jas tik griauti. Tik neaišku, kaip tai padaryti, kai visi butai privatūs. Nemanau, kad čia valstybė turėtų mokėti. Man labiau patiktų buvusios DDR modelis, kai ant penkiaaukščių daug kur pristatė šlaitinius stogus su butais ir renovavo pardavę tuos butus, nes jų statyba buvo pigi.

[Lettered]

Tik tuomet tokią renovaciją reiktų vykdyti protingai, o ne šiaip duoti krūvą lengvatų. Sakyčiau, kad nesirenovuojančius namus turėtų renovuoti valstybė, o renovacijos išlaidas padengtų skirtumas tarp senų ir naujų šilumos išlaidų : gyventojai valstybei mokėtų apskaičiuotą sumą "kaip anksčiau", o valstybė šilumos gamintojams tik tiek kiek iš tikro sunaudojama. Ir jokių šildymo kompensacijų niekam, nes būtent jų gavėjai labiausiai nenori renovuotis ir terorizuoja visą namą.

Tai vat būtent, kam dabar nueina pinigai už kompensacijas (Gazpromui) geriau nueitų vietos statybininkams. Juolab žmonės jau dabar gyventų šiltuose namuose, gražioje aplinkoje, o po kažkiek metų jau ir mokėtų mažiau už viską. Beto kai kurie turi santaupų, tai iš karto galėtų atsiskaityti už renovaciją. Išsikelti pensininkai niekur neišikels, seno buto į naują iškeisti neišeis, kažkas tuose namuose, kur šildymas 3k buto virš 500Lt, o kambaryje 16 laipsnių, turės gyventi.

[Eimantas]

Aš manau, kad jokių kompensacijų už nieką neturėtų būti. Aš pats gyvenu dideliame bute ir neprašau jokių kompensacijų. Jei negalėčiau išmokėti už šildymą, keisčiau į mažą ne tokį patogų butą. Taip yra visame normaliame pasaulyje. Dėl renovacijos tai namas namui nelygu. Yra tokių chruščiovkių kad jas tik griauti. Tik neaišku, kaip tai padaryti, kai visi butai privatūs. Nemanau, kad čia valstybė turėtų mokėti. Man labiau patiktų buvusios DDR modelis, kai ant penkiaaukščių daug kur pristatė šlaitinius stogus su butais ir renovavo pardavę tuos butus, nes jų statyba buvo pigi.
Atvaizdas

Tokius dalykus daugumoje atvejų galima torpeduoti vien dėl katastrofiško automobilių stovėjimo vietų neatitikimo poreikiams, o čia dar nauji gyventojai.

[taccido]

Tokius dalykus daugumoje atvejų galima torpeduoti vien dėl katastrofiško automobilių stovėjimo vietų neatitikimo poreikiams, o čia dar nauji gyventojai.

Nejaugi siūlot išasfaltuot vaikų žaidimų aikšteles ir pievas?
Didesnės aikštelės nėra išeitis. Reikia vystyt viešąjį transportą, tiest dviračių takus, sukurt viešųjų dviračių ir "share-a-car" sistemą. Automobiliai - be galo neefektyvus susisiekimo būdas.

Grįžtant prie temos, sovietmečiu labai puikiai planuotas viešojo transporto tinklas ir mikrorajonai. Tik kažin kodėl tais laikais niekada šaligatviai prieš perėjas nebūdavo nužeminti?