Parašė Čikupakas
Rodyti pranešimą
o gero, liūdniausi lietuvio bruožai yra jo nuosaikumas, nuolankumas ir nevisavertiškumas. Dėl šio komplekso Lietuva nuo pat savo susikūrimo desperatiškai stengiasi įsilieti j Europą, aukodama tiek savo valstybingumą, tiek tautiškumą. 1385 m. Lietuva integravosi Europon per Krėvos uniją su Lenkija. Dėl šios priežasties Lietuvos valdovai tapo priklausomi nuo Lenkijos, mūsų šalj užplūdo lenkų dvasininkai, lietuvių bajorai - sulenkėjo, visai tautai grėsė asimiliacija. Šios unijos tąsa buvo 1569 m. Liublino unija, pagal kurią Lietuva, kaip valstybė, galima sakyti, liovėsi egzistavusi, o polonizacija jgavo tokj pagreitį, kad jau XVII a. mokslininkai aprašė lietuvių tautą, kaip nykstančią. Gaila, jog daugelis mūsų taip ir nepasimoko iš istorijos.
Iš lietuviško nuosaikumo išplaukia dar vienas bruožas - besąlyginė tolerancija. Netgi prisijungusi didžiules rusų teritorijas, Lietuva palikdavo galiojusią jose tvarką, tikybą, kultūrą, tik paskirdavo ten savus kunigaikščius, kurie dėl minėto nuosaikumo greitai patys surusėdavo. Vėliau šis nuosaikumas padėjo lenkinimo (Didžiojoje Lietuvoje) ir vokietinimo (Mažojoje Lietuvoje) politikai. 1990-aisiais atgavusi Nepriklausomybę, Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių suteikė pilietybę rusų kolonistams. Šiandieną Lietuvoje veikia ne tik lenkų bei rusų mokyklos, bet ir šių tautybių politinės partijos, spauda, radijo stotys, TV laidos, tuo tarpu Lenkijos užgrobtame Suvalkų trikampyje lietuviams ne tik neleidžiama būti savimi, bet ir už lietuvių pinigus pastatytuose namuose lenkai įsirengia užkardą, o Rusijos aneksuotame Karaliaučiaus krašte lietuviški susibūrimai tiesiog išvaikomi - taip neperseniausiai įvyko Tepliavoje (Gvardejske).
Įsišaknijęs nevisavertiškumo kompleksas turi pragaištingą išdavą. Dažnas lietuvis galvoja esąs blogesnis, kvailesnis negu kiti, nuolat turįs imti pavyzdį iš kitų. Kitos tautos - anglai, prancūzai, vokiečiai - iškilo todėl, kad nebijojo mąstyti originaliai, patys kurti kažką naujo, tuo tarpu lietuvis, prieš ką nors darydamas, ieško tam pavyzdžio svetur. Tai ir būtų pagrindinė priežastis, dėl kurios mūsų kultūra, nors ir būdama viena seniausių pasaulyje, per pastaruosius kelis šimtmečius mažai ką savito išlaikė ir išliekančio tesukūrė, palyginus su Vakarų Europos, Azijos ir netgi ikikolumbinės Amerikos civilizacijomis. Šis faktas mus taip slegia, kad kai kas stengiasi jį paneigti, įrodinėdamas, jog baltai iš tiesų sukūrę daug daugiau, nei priprasta manyti - antai Č.Gedgaudas savo knygoje "Mūsų praeities beieškant" teigia, kad baltiškoji kultūra esanti visos Europos (ir ne tik!) civilizacijos pagrindas. Nors kai kurie jo teiginiai skamba gan įtikinamai, didžioji dauguma šioje knygoje pateiktos informacijos moksliniu požiūriu tėra graži pasaka. Tokie mitai galbūt kiek pakylėtų lietuvio dvasią, pažadintų jo tautinį orumą, bet ar čia neslypi pavojus skaudžiai nusivilti, susidūrus su karčia tikrove? Užuot teisinęsi prasimanytais (anot Č.Gedgaudo - atkurtais) faktais, turime suvokti ir teisingai įvertinti savo pliusus ir minusus bei pasidaryti reikiamas išvadas.
Visų pirma turime suvokti: lietuvių tauta tam tikrose sferose atsiliko ne dėl tingumo, ar kūrybiškumo stokos, kaip mėgsta teigti savo šaknis niekinantys kosmopolitai, bet dėl neišpasakyto kuklumo, pereinančio į nevisavertiškumo kompleksą.
Iš lietuviško nuosaikumo išplaukia dar vienas bruožas - besąlyginė tolerancija. Netgi prisijungusi didžiules rusų teritorijas, Lietuva palikdavo galiojusią jose tvarką, tikybą, kultūrą, tik paskirdavo ten savus kunigaikščius, kurie dėl minėto nuosaikumo greitai patys surusėdavo. Vėliau šis nuosaikumas padėjo lenkinimo (Didžiojoje Lietuvoje) ir vokietinimo (Mažojoje Lietuvoje) politikai. 1990-aisiais atgavusi Nepriklausomybę, Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių suteikė pilietybę rusų kolonistams. Šiandieną Lietuvoje veikia ne tik lenkų bei rusų mokyklos, bet ir šių tautybių politinės partijos, spauda, radijo stotys, TV laidos, tuo tarpu Lenkijos užgrobtame Suvalkų trikampyje lietuviams ne tik neleidžiama būti savimi, bet ir už lietuvių pinigus pastatytuose namuose lenkai įsirengia užkardą, o Rusijos aneksuotame Karaliaučiaus krašte lietuviški susibūrimai tiesiog išvaikomi - taip neperseniausiai įvyko Tepliavoje (Gvardejske).
Įsišaknijęs nevisavertiškumo kompleksas turi pragaištingą išdavą. Dažnas lietuvis galvoja esąs blogesnis, kvailesnis negu kiti, nuolat turįs imti pavyzdį iš kitų. Kitos tautos - anglai, prancūzai, vokiečiai - iškilo todėl, kad nebijojo mąstyti originaliai, patys kurti kažką naujo, tuo tarpu lietuvis, prieš ką nors darydamas, ieško tam pavyzdžio svetur. Tai ir būtų pagrindinė priežastis, dėl kurios mūsų kultūra, nors ir būdama viena seniausių pasaulyje, per pastaruosius kelis šimtmečius mažai ką savito išlaikė ir išliekančio tesukūrė, palyginus su Vakarų Europos, Azijos ir netgi ikikolumbinės Amerikos civilizacijomis. Šis faktas mus taip slegia, kad kai kas stengiasi jį paneigti, įrodinėdamas, jog baltai iš tiesų sukūrę daug daugiau, nei priprasta manyti - antai Č.Gedgaudas savo knygoje "Mūsų praeities beieškant" teigia, kad baltiškoji kultūra esanti visos Europos (ir ne tik!) civilizacijos pagrindas. Nors kai kurie jo teiginiai skamba gan įtikinamai, didžioji dauguma šioje knygoje pateiktos informacijos moksliniu požiūriu tėra graži pasaka. Tokie mitai galbūt kiek pakylėtų lietuvio dvasią, pažadintų jo tautinį orumą, bet ar čia neslypi pavojus skaudžiai nusivilti, susidūrus su karčia tikrove? Užuot teisinęsi prasimanytais (anot Č.Gedgaudo - atkurtais) faktais, turime suvokti ir teisingai įvertinti savo pliusus ir minusus bei pasidaryti reikiamas išvadas.
Visų pirma turime suvokti: lietuvių tauta tam tikrose sferose atsiliko ne dėl tingumo, ar kūrybiškumo stokos, kaip mėgsta teigti savo šaknis niekinantys kosmopolitai, bet dėl neišpasakyto kuklumo, pereinančio į nevisavertiškumo kompleksą.
Nuoroda į straipsnį
----
Ir nereikia lia lia, kad dabartinis lietuvis yra baisiai sugadintas sovietų. Apie tai galima svaigti nebent mokykliniame rašinyje (ką aš per egzaminą ir dariau ), bet ne kitur. Lietuviai jau nuo seno buvo aukštos kultūros, bet parsidavėliai, žmonės. (Tai nereiškia, kad man gėda būti lietuviu ar bandau stumti ant visos tautos ir esu Sąjungos šalininkas - priešingai. Čia tik šiap paskaityti.)
Comment