Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[John]

Combat, SSRS žlugimas bent kiek ekonomikoje susigaudančiam žmogui turėjo būti akivaizdus ne 1987, net ne 1985, bet dar senais gerais Brežnevo laikais ar dar anksčiau. Taip atsitiko dėl mano 968 poste įvardintų punktų. Nors iš esmės visi punktai susieina į du esminius: visišką ekonomikos nekonkurencingumą tarptautinėje plotmėje ir tokį patį visišką nekompetentingumą jos valdyme. Kad ir pro kurį galą bežiūrėsi, taip buvo. Tai gerai pamena visi, kas tuo metu gyveno ir mes iki šiol Lietuvoje kenčiame dėl nesugebėjimo efektyviai dirbti, vadovauti ir naudoti resursų. Kai gamini šlamštą, kai įmones valdo žininių ir darbo etikos neišmanantys funkcionieriai, kai klastojama statistika, tai nieko čia nebeišgalvosi. Ir taip buvo faktiškai visą laiką nuo pat SSRS susikūrimo. Apskritai stebėtina, kaip SSRS taip ilgai gyvavo.

Beje, didelio mokslo tam nereikia. Pakanka sveiko proto ir elementarios logikos. Jei nieko gero negamini ir net nemoki gerai panaudoti savo resursų, tai žlugimas neišvengiamas.

[John]

Ar tai tik ne vokiškos mašinos?

Ne tame esmė.

[Wycka]

Taip kad realiai tikriausiai SSRS ekonomika nebuvo nei 1/2, nei 1/3 JAV ekonomikos. Aišu, galima kaip nors užturbinti Zaparožietį, padidinti apsukas kelis kartus ir sakyti, kad jis "tik du kartus" lėtesnis ir silpnesnis už Audi ar BMW. Bet išvažiavus į greitkelį tikriausiai po kelių km paaiškėtų, kad Zaparožietis išvis niekur nebevažiuos, o Audi ir BMW nurūktų savo įprastu greičiu. Tai toks tas SSRS ir JAV ekonomikų "lyginimas".

Tokiais atvejais lyginamas karinis biudžetas. Aišku, didelėse valstybėse jis yra slaptas, arba žiauriai klastojamas, bet tam ir yra žvalgybos, kad priešas kuo daugiau žinotų. Taigi JAV karinis biudžetas visais Šaltojo karo metais svyravo apie 6%, o TSRS skelbėsi, neva iki 11%, tačiau žvalgybininkai išsiaiškino, kad apie 1980m. (invazijos į Afganistaną metai) jis realiai siekė apie 20%. Tokiame kontekste leiskite priminti, kad per visą šaltąjį karą abi supervalstybės nepasiekė žymių ir ilgalaikių išsiveržimų į priekį. Vadinasi, TSRS turėjo skirti apie 3 kartus didesnes BVP lėšas karo/gynybos reikmėms tam, kad prilygtų konkurentei JAV.

[John]

Tokiais atvejais lyginamas karinis biudžetas. Aišku, didelėse valstybėse jis yra slaptas, arba žiauriai klastojamas, bet tam ir yra žvalgybos, kad priešas kuo daugiau žinotų. Taigi JAV karinis biudžetas visais Šaltojo karo metais svyravo apie 6%, o TSRS skelbėsi, neva iki 11%, tačiau žvalgybininkai išsiaiškino, kad apie 1980m. (invazijos į Afganistaną metai) jis realiai siekė apie 20%. Tokiame kontekste leiskite priminti, kad per visą šaltąjį karą abi supervalstybės nepasiekė žymių ir ilgalaikių išsiveržimų į priekį. Vadinasi, TSRS turėjo skirti apie 3 kartus didesnes BVP lėšas karo/gynybos reikmėms tam, kad prilygtų konkurentei JAV.

Wycka, bet kaip tai paaiškina SSRS pinigų vertės neaiškumą? Viskas būtų aišku, jei biudžetai būtų matuojami USD ar kita konvertuojama valiuta. Bet juk SSRS buvo matuota Rubliais... ir dar vienas dalykas. SSRS buvo uždara rinka. Kitaip tariant negalėjai laisvai nusipirkti importuotos produkcijos, kas reiškė, kad galėjai naudoti tik niekam tikusią (dauguma atvejų) SSRS produkcija arba išvis jokios produkcijos. Tokiame kontekste bandyti vertinti žmonių materialinę gerovę, BVP ar gyvenimo lygį yra tiesiog beprasmiška. Ne todėl, kad SSRS galėjo ką nors klastoti, bet tiesiog todėl, kad fiziškai neįmanoma to įvertinti, kai veikia tokia nesveika monetarinė sistemą ir uždara ekonomika, kurią galėjo sukurti ir bandyti išlaikyti tik visiškas silpnaprotis. Tai tiesiog buvo vusiškas ir nuo pat pirmos dienos žlugti užprogramuotas ekonominis ir finansinis pravalas, dėl ko išvis jokie lyginimai čia neturi jokios prasmės.

[Wycka]

Wycka, bet kaip tai paaiškina SSRS pinigų vertės neaiškumą? Viskas būtų aišku, jei biudžetai būtų matuojami USD ar kita konvertuojama valiuta. Bet juk SSRS buvo matuota Rubliais... ir dar vienas dalykas. SSRS buvo uždara rinka. Kitaip tariant negalėjai laisvai nusipirkti importuotos produkcijos, kas reiškė, kad galėjai naudoti tik niekam tikusią (dauguma atvejų) SSRS produkcija arba išvis jokios produkcijos. Tokiame kontekste bandyti vertinti žmonių materialinę gerovę, BVP ar gyvenimo lygį yra tiesiog beprasmiška. Ne todėl, kad SSRS galėjo ką nors klastoti, bet tiesiog todėl, kad fiziškai neįmanoma to įvertinti, kai veikia tokia nesveika monetarinė sistemą ir uždara ekonomika, kurią galėjo sukurti ir bandyti išlaikyti tik visiškas silpnaprotis. Tai tiesiog buvo vusiškas ir nuo pat pirmos dienos žlugti užprogramuotas ekonominis ir finansinis pravalas, dėl ko išvis jokie lyginimai čia neturi jokios prasmės.

Oi, John, spaudi mane į kampą Pripažinkime, pinigų vertę nusako tų pinigų paklausa pasaulinėje rinkoje. Jeigu paklausa nulinė, vadinasi, ir pinigų vertė yra nulinė. Kita vertus, TSRS niekada nerūpėjo paklausos-pasiūlos dėsniai, juk tai buvo planinės ekonomikos etalonas. Prekyba TSRS vystė su retokomis išimtimis (tokiomis kaip Suomija) tik su socbloko valstybėmis.
Pravalas buvo užprogramuotas, nes pamirštas elementarus principas — tingėjimas yra vystymosi ir tuo pačiu degradavimo pagrindas. Žmogus išrado automobilį, nes tingėjo ilgai vaikščioti/joti, tačiau ilgai tingint ir gulint ant pečiaus gali mirti badu, nes neapsirūpinsi maisto atsargomis. Tačiau tingėjimas yra kaip narkotikas. Kam tau dirbti ir auginti/prižiūrėti karvę, jeigu sočiai pieno gauni kasdien?

[dr.]

Parduotuvė. Į mėsos skyrių užsuka pirkėjas.

- Ar pas jus žuvies nėra?

- Pilieti, pas mus MĖSOS NĖRA, o žuvies nėra kitame skyriuje.

[Sula]

Jeigu vertinti iš pačių "savų" marksizmo pozicijų, tai SSRS žlugo dėl pernelyg žemo darbo našumo. Nors teoriškai socializmas turėjo lenkti kapitalizmą pagal šį rodiklį.

[Wycka]

Parduotuvė. Į mėsos skyrių užsuka pirkėjas.

- Ar pas jus žuvies nėra?

- Pilieti, pas mus MĖSOS NĖRA, o žuvies nėra kitame skyriuje.

Parduotuvė. Į mėsos skyrių užsuka pirkėjas.

— Ar pasvertumėte man kilogramą kiaulienos?

— Atneškite, pasversime.

[Wycka]

Daugumai Lietuvos miestų pavyko nusivilkti sovietmečio drabužį

Daugumos Lietuvos miestų jau negalima lyginti su vaizdu, kaip jie atrodė sovietmečiu - juose mažiau pilkumos, namai įgavo spalvą. Nors daugelyje miestų išnyko kino teatrai, sumažėjo parduotuvių, tačiau siūloma to nedramatizuoti: kino teatrus pakeitė kompiuteriai, o pralėkęs kelias sovietines parduotuves dėl deficito negaudavai to, ką dabar galima įsigyti viename prekybos centre.
„Lietuvos išskirtinumas turizmo aspektu – ji lygiai išsivysčiusi, turi sostinę, nemažai miestų, miestelių, kaimo gyvenvietes. Per 21 metus įvyko be galo didelis šuolis. Mūsų miestai ir miesteliai tapo gerokai švaresni, gražesni, daug kas atnaujinta, daugybė objektų pastatyta, jie žymiai patrauklesni“, - tvirtina Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė.
R. Balnienės manymu, žmonės išmoko kurti gražią aplinką. Esą šiandien žmonės ir rengiasi gražiau, ir daugiau šypsosi. Daug pinigų investuota į atskirus paveldo objektus, tad dabar turime penkis nacionalinius, 30 regioninių parkų.
„Pati galiu pasakyti, kaip pasikeitė Švenčionys, kur dažnai tenka važiuoti. Tai buvo aptriušęs, pilkas rajono centras. Šiandien važiuoji – gatvės gražios, šviesoforai, šaligatviai, namai įgavo spalvą. Miesto centre atsirado parkas, net fontanas, veikia muziejus, turizmo informacijos centras“, -kalbėjo R. Balnienė.
Pašnekovės teigimu, kadangi gerai išplėtota turizmo infrastruktūra, Lietuvoje yra ką parodyti turistams. Tik, mano R. Balnienė, to neįvertiname ir tuo nepasidžiaugiame.
(...)
Kalbėdamas apie emigraciją ir mažėjantį gyventojų skaičių, R. Malinauskas liūnai pajuokauja, kad į Lietuvą atvyks gyventojų iš tų šalių, kuriose žmonių nestinga.
Jo manymu, didžiausia Lietuvos problema – socialinėje politikoje. „Šiandien „mylime“ ir „gerbiame“, palaikome ir mokame tiems, kurie oficialiai legaliai nedirba ir ieško būdų gyventi kitų sąskaita. Deja, tie, kurie dirba už minimalų atlyginimą ar truputį didesnį, šiandien Lietuvoje sunkiausioje situacijoje. Visas dėmesys turėtų būti žmogui, kuris net ir už minimalų atlyginimą eina ir dirba, nors jam paskui nepriklauso kompensacijos, pašalpos“, - mano R. Malinauskas.
Pašnekovo manymu, tuoj išauklėsime kartų kartas, kurios įpratusios gyventi iš pašalpų ir kitų socialinių dotacijų.
(...)

[Silber418]

Svarbiausia - skambi antraštè!

[music]

Būtent kad antraštė. Aš gi kaip penkis pirštus nuo mažų dienų žinau tuos Švenčionis, ir žinau kad viskas, kas juose atsirado - tai fontanas, Maxima ir Norfa, na dar keletą pastatų renovavo pastaruoju metu. Viskas. Net šaligatvių didžioji dalis tie patys, plytelės paklotos dar tais pačiais tarybiniais laikais. O čia mat - atsirado šaligatviai, atsirado parkas, atsirado muziejus... Tarsi nebuvo

Nelabai domėjaus, bet ar Švenčionys atsirado sovietmečiu, ar iki jo beveik kelis šimtus metų gyvavo?

Gyventojai
1867 m.- 5 994
1900 m.- 6 322
1941 m.- 5 900 (-422)
1970 m.sur.- 4 560 (-1340)
1989 m.sur.- 6 469 (vos vos per pusę "šlovingojo Rytojaus" amžiaus pasiekė XX a. pradžios lygį Lietuvoje gyventojų skaičiui smarkiai išaugus, nors 1914 ar 1939 lygio turbūt taip ir nepasiekė)
2001 m.sur.- 5 684 (visoje Lietuvoje net dėl natūralios kaitos gyventojų mažėja).
http://lt.wikipedia.org/wiki/Švenčionys

Vien šiais paprastais skaičiais disponuojant akivaizdu, kad sovietmetis žlugdė šį miestelį. Laimei bent dabar kiek atsigauna prekyba, kuriasi individualus verslas, kas sovietmečiu buvo užgniaužta ir nužudyta.

XVI a. vystėsi amatai, buvo audimo, pakinktų, odos dirbtuvės.

Švenčionių miestą garsina „Švenčionių vaistažolių fabrikas“ (vienintelis Lietuvoje), kuris įkurtas 1883 m. 1928 m. mieste atsirado antras vaistažolių fabrikas

Pramonė įkurta dar gerokai prieš komunistus. Kaip bebūtų keista, ne Leninas ir ne Marksas sugalvojo "pramonę"

[music]

Nusivilkti sovietmečio drabužį, nieko sau Gal 80% pastatų tiek Lietuvos miestuose, tiek miesteliuose (gyvenamųjų, visuomeninių, daugiabučių, nuosavų, pramoninių ir t. t.) pastatyta sovietmečiu. Padažė tuos pačius gražesne spalva - ir nusimetė, mat, sovietmečio rūbą. Taip, nusimetė - kiek Lietuvoje miestelių, kur bankrutavusios gamyklos stovi apleistos po šiai dienai, o kaimas, kolūkių gyvenvietės, fermos? Dar ir Švenčionys paminėti šitame straipsnyje - aš labai gerai žinau situaciją Švenčionyse, tegul nepasakoja jie čia pasakų. Muziejus veikė nuo pat sovietmečio, parkas yra dar seniau, o kaip su sužlugdytu siuvimo fabriku? Kaip su pienine? Kaip su bankrutavusia liejykla, kombinuotų pašarų gamykla, bitumo baze, gėrimų gamykla, vos gyva plytų gamykla netolimuose Švenčionėliuose (esu sukūręs temą, kaip tragiškai dabar atrodo tos įmonės, daugelis matė). Melas vidury baltos dienos.

Bent Vilniuje per keliolika Nepriklausomybės metų (1993- 2008) pastatyta pustrečio karto daugiau naudingojo ploto nei per "šlovingą Ritojų"

[Romas]

Turizmo temoje nenukrypkim į diskusiją apie nekilnojamo turto statistiką.
Bet tas "pustrečio karto daugiau naudingo ploto", švelniai sakant, visiška nesąmonė.

[music]

Turizmo temoje nenukrypkim į diskusiją apie nekilnojamo turto statistiką.
Bet tas "pustrečio karto daugiau naudingo ploto", švelniai sakant, visiška nesąmonė.

Tikrai jau, 1990 buvo 6 mln. naudingo ploto, o 2008- 14 mln. Iš dangaus nukrito.

[Sula]

Tikrai jau, 1990 buvo 6 mln. naudingo ploto, o 2008- 14 mln. Iš dangaus nukrito.

Reikia pažymėti, kad kalba apie gyvenamąjį plotą. Nors kai kur randu apie 7 mln. 1989 m. (čia tikriausiai su privačiu plotu), bet iš tiesų augimas Vilniuje yra gana įspūdingas. Nebent čia kažkas su skaičiavimo metodikomis netaip.

[Kaštonas]

Tai žinoma, juk jeigu ne sovietai tai dabar vilniečiai gyventų medžiuose. Net juokinga skaityt.

[Eikantas X]

Primušto šuns mentalitetas. Pagavo, pradžiai lazda pridaužė, tada pastatė naują būdą, pamėtėjo ėdalo, ir šuva prisimena "va koks geras šeimininkas".

[Sula]

Reikia pažymėti, kad kalba apie gyvenamąjį plotą. Nors kai kur randu apie 7 mln. 1989 m. (čia tikriausiai su privačiu plotu), bet iš tiesų augimas Vilniuje yra gana įspūdingas. Nebent čia kažkas su skaičiavimo metodikomis netaip.

Citata:
1945–1983 m. Vilniaus gyvenamasis fondas išsiplėtė beveik penkis kartus: nuo 1,55 iki 7,53 mln. m (C) VGTU

2010 m. sąstingio metais Vilniuje pastatyta 218.9 tūkst. kv. m. Tiesa, iš jų 88% yra 1-2 butų namai. Štai kur persikėlė statybos tendencijos

Paradoksas, bet berods 80-ųjų pabaigoje su statomais 300-350 tūkst. kv.m buvo rekordiniai Vilniuje (tikslesnių skaičių nerandu), tik kad butų skaičius buvo gerokai didesnis. Tuomet vidutinis butas buvo 45 kv.m, dabar -120 kv.m

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Niekas nei manęs, nei anais laikais gyvenusių mano artimųjų, giminių ir šiaip pažįstamų nedaužė. Žmonės gavo galimybę nuo kaimo ir žagrės išeiti į žmones, gauti išsilavinimą, turėti normalų gyvenimą, kokio kaimo pirkioje jie visą gyvenimą nebūtų turėję. Tai čia atseit nuskriaudė žmones? Kažkodėl vaikystėje, augdamas, miestelyje, nepažinojau NĖ VIENO eilinio žmogaus, kuris skųstųsi tuometine tvarka - visi, lyginant su dabartiniu laikotariu, matė tik konkrečius, apčiuopiamus privalumus (vien ką reiškia tuo metu veikusios pramonės įmonės, darbo vietos, kur kas efektyvesnis žemės ūkis, aprūpinęs darbo vietomis kaimo žmones). Žinot kas gyrė dabartinę santvarką? Tie patys, kurie išvogė įmones, ir kuriems dabar asfaltuoja gatves privažiuoti prie namų - va tie tai labai dideli "demokratai", ir kur nebus, kai gavo galimybę praturtėti kitų sąskaita. Bet eiliniai žmonės bent miesteliuose ilgisi anų laikų, nes turėjo darbus, visas garantijas, o dabar tapo tik "darbo jėga", su kuria nori skaitaisi nori ne, ar apskritai bedarbiais. Tai kada įdomu labiau daužė žmones kaip su lazda, jeigu jau taip lyginam?

Nu. O tie, kam dar labiau pasisekdavo, gaudavo nemokamus kelialapius į Laptevų jūros kurortus ar Semipalatinsko sanatorijas.

[Sula]

Niekas nei manęs, nei anais laikais gyvenusių mano artimųjų, giminių ir šiaip pažįstamų nedaužė. Žmonės gavo galimybę nuo kaimo ir žagrės išeiti į žmones, gauti išsilavinimą, turėti normalų gyvenimą, kokio kaimo pirkioje jie visą gyvenimą nebūtų turėję.

Čia vėl prasideda diskusijos apie Laimę. Pvz.: mano močiutei laimingiausia akimirka gyvenime buvo momentas, kai sąjungininikai išvadavo iš koncentracijos stovyklos. Ar ta būsena siejasi su gyvenimo komforto sąlygomis? Abejoju.
Žinau, kad didesnis procentas žmonių dabar jaučiasi nelaimingesni nei kokiais 1986 metais. Vien psichologinis spaudimas ką reiškia. Kai visa mass-media tuo metu trimitavo, kad privalai būti laimingas, tavimi ir tavo šeima rūpinasi partija ir vyriausybė, pasaulyje niekas geriau negyvena; o dabar vos ne atvirkščiai: "tu esi niekas", "nėra jokių prošvaisčių", "niekas nesirūpins - esi vienas su savo problemomis" ir t.t.