Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[andyour]

Prie sovietų apsimokėjo geriau už kažką dirbti tik minimaliai, nes premijos buvo juokingos. Vadinasi, visi stengdavosi dirbti ne daugiau negu kiti. O kadangi žmonės linkę tingėti, tai pavyzdys budavo kaip mažiau dirbti ir daugiau išnešti

[John]

Jau ne kartą minėjau ir dar kartą pakartosiu. SSRS neturėjo sveikų ekonomikos fiundamentalų: ta "šalis" buvo prasiskolinusi, neturėjo konkurencingos industrijos ir eksporto, neturėjo pakankamų valiutos rezervų, buvo valdoma nekompetetingų žmonių, nieko neišmanančių apie ekonomiką. Dėl to SSRS ištiko ekonominis ir finansinis krachas, kuris ir sugriovė tenykštę imperiją. Tokioje šviesoje bet kokios diskusijos apie ten buvusią tikrą ar tariamą gerovę netenka prasmės, nes tai maždaug tas pats, kaip kalbėti apie gerovę važiuojant gera ir patogia mašina tiesiai į vandenyno dugną prisikrovus bagažinę švino plokščių.

Baltarusija panašiai. Ta šalis per 20 metų taip ir niekur nenuėjo: kaip buvo, taip ir yra nekonkurencinga, turi didelį preybos deficitą, o sumažėjus Rusijos "subsidijoms" naftai ir dujoms, praktiškai atsidūrė ties bankroto riba, nes neturi jokio finansinio stuburo, pagrįsto jokia konkurencinga industrija ar eksportu. Bent jau Europos kontekste tai yra "failed state" ir iš ko jau ko, bet iš Baltarusijos mums NIEKO mokytis šiuo metu nereiktų, nes ta šalis dabartiniame jos ekonomikos ir finansų situacijos kontekste yra visiškas pravalas ir Europos gėda (jei tik tai Europai ji nors kiek rūpėtų).

O Lietuvoje su ekonomika per se viskas yra palyginus neblogai. Didesnė problema yra korupciniai klanai ir visuomenės mentalitetas, kuris didele dalimi tą korupcinę tvarką ir palaiko. Čia jokie "step by step" ekonomikoje nieko nebūtų pakeitę. Tiesiog reiks laukti, kol išmirs visa senoji homo-sovieticus karta, o jų vietą užims jaunesni žmonės turintys geresnę nuovoką ir daugiau žinių bei supratimo, kaip yra kitur ir kaip reikia viską daryti pas mus.

[le bronius]

O Lietuvoje su ekonomika per se viskas yra palyginus neblogai. Didesnė problema yra korupciniai klanai ir visuomenės mentalitetas, kuris didele dalimi tą korupcinę tvarką ir palaiko. Čia jokie "step by step" ekonomikoje nieko nebūtų pakeitę. Tiesiog reiks laukti, kol išmirs visa senoji homo-sovieticus karta, o jų vietą užims jaunesni žmonės turintys geresnę nuovoką ir daugiau žinių bei supratimo, kaip yra kitur ir kaip reikia viską daryti pas mus.

Bet deja kai kurie egzemplioriai iš tos jaunosios kartos pasiryžę kartoti praeities klaidas ir kažkokiu iškreiptu būdu jaučia nostalgiją buvusiai santvarkai. Čia turiu omenyje poną Tomizmą... Netoli eisim su tokia nuovoka...

[John]

Bet deja kai kurie egzemplioriai iš tos jaunosios kartos pasiryžę kartoti praeities klaidas ir kažkokiu iškreiptu būdu jaučia nostalgiją buvusiai santvarkai. Čia turiu omenyje poną Tomizmą... Netoli eisim su tokia nuovoka...

Kažkodėl netikiu, kad jam tikrai patiktų, pavyzdžiui, Brežnevas ir jo administracija . Nors čia jau reiktų klausti paties Tomizmo.

Aš irgi nesu prieš "socializmą" ar net "kietą kumštį". Bet ne SSRS ir Baltarusijos, o tokį, koks yra Nordicuose arba, alternatyviu atveju, Singapūre (iš kurio idėjas lyg ir bando skolintis Kinija). Bent aš pasisakau ne prieš patį socializmą ir idėjas apie visuomenės gerovės kūrimą ir aktyvų valdžios vaidmenį, bet prieš nekompetentingą ir nevykėlišką valstybės valdymą (t.y. tokį, koks buvo SSRS ir šiuo metu yra Baltarusijoje), korupciją, švogerių valstybę ir panašius fenomenus. Svarbiausia, kad viskas būtų 100% skaidru ir buvimas politikoje nebūtų suprantamas tik kaip galimybė apsirūpinti ir aprūpinti savo šeimą. Tuomet valstybės klestėjimas ir gerovė yra praktiškai garantuoti.

[Sula]

Sugriauti visi gudrūs, bet va sukurti... Lietuva, deja, sugebėjo tik sugriauti, kas buvo sukurta, vietoj to, kad protingai naudotųsi tuo toliau.

Visas šitas jūsų pasisakymas yra daugiau retorinis. Labiausiai tai susiję su visuomenės branda. Na, nebuvo jos tokios, kaip mes svajojome. Stovėjome kartu Baltijos kelyje, o žmogus žmogui širdyje liko vilkas, t.y. blogiau, pasiruošęs durti bendrapiliečiui į nugarą

[andyour]

Visas šitas jūsų pasisakymas yra daugiau retorinis. Labiausiai tai susiję su visuomenės branda. Na, nebuvo jos tokios, kaip mes svajojome. Stovėjome kartu Baltijos kelyje, o žmogus žmogui širdyje liko vilkas, t.y. blogiau, pasiruošęs durti bendrapiliečiui į nugarą

Tas stovėjimas susikibus buvo dalinai ir bandos jausmas. O lietuvių žiaurumas yra jų prigimtyje.

[Tomas]

/\
Berlyno siena atsirado kai milijoninės masės pradėjo bėgti į VFR. O kartais ne prie Smetonos lietuviai emigravo į Argentiną, į beveik laukinę šalį, dirbti žemės ūkyje?

Tarpukaryje, kai lietuviai važiavo į Argentiną, ji buvo turtingiausių pasaulio valstybių dešimtuke

Tomizmai, apie stepas po stepo politiką ir pan. kažkada jau rašiau. Lietuva vis dar murkdosi mėšle būtent dėl to, kad savo laiku nebuvo atlikta ryžtinga desovietizacija.
Turiu omeny - visą LKP "grietinėlę" sušaudyti, kad dešimtą eilinį partijos narį - sušaudyti. Kitiems būtų akyse prašviesėję. Atkreipk dėmesį kas tapo didžiausiais oligarchais ir milijonieriais - dažniausiai įvairaus plauko bolševikai, pradedant Bradausku, baigiant Brazausku ir Lubiu.

Palyginimui - kai 1956 metais Vengrijoje įvyko "vakarų imperialistų ir žydų inspiruotas maištas prieš socialistinę santvarką kuriančią liaudies valdžią", ta liaudis Budapešto gatvėse viešai korė slaptosios policijos AVO darbuotojus ir įtariamus agentus, o iš lavonų tyčiojosi. Nors šlovingoji Tarybinė Armija greitai vėl įvedė tvarką, bet naujoji bolševikinė valdžia nebedrįso atkurti slaptosios policijos ir Vengrija nuo tada buvo bene vienintelė bolševikinio bloko šalis neturėjusi savo KGB ar Stasi atitikmens. Taigi Vengrijos visuomenė po 1956 metų smurto tapo tik sveikesnė.

[oranger]

Tomizmui reikia pagyventi metus kokioje Smorgonėje arba Mogiliove. Neabejoju tokios terapijos sėkme

[Sula]

Tas stovėjimas susikibus buvo dalinai ir bandos jausmas. O lietuvių žiaurumas yra jų prigimtyje.

Apie tai aš ir kalbu. Visa ta "bendrystė" buvo pritemta už ausų. O asocialumas ypač pasireiškia laukinio kapitalizmo formose, emigracijoje ir pan.

[andyour]

Apie tai aš ir kalbu. Visa ta "bendrystė" buvo pritemta už ausų. O asocialumas ypač pasireiškia laukinio kapitalizmo formose, emigracijoje ir pan.

Po nepriklausomybės, gavus daugiau laisvės bei pablogėjus ekonominei situacijai, tiesiog suklestėjo žiaurumas, bendras nusikalstamumas, nusikalstamos grupuotės.

[Sula]

Po nepriklausomybės, gavus daugiau laisvės bei pablogėjus ekonominei situacijai, tiesiog suklestėjo žiaurumas, bendras nusikalstamumas, nusikalstamos grupuotės.

Betgi tie nusikaltėliai ne iš mėnulio nusileido. Be to nemaža dalis yra dabar respektabilūs verslininkai. Pačiam tenka dirbti verslo reikalais su vienu buvusiu įtakingu "Vilniaus brigados" nariu. Nesakau, kad tai blogai. Bet pats "substratas" - su kvapeliu.

[Eikantas X]

. Beje, Vakaruose buvo laukiami, liaupsinami ir aprūpinami politiniai, o ne ekonominiai migrantai. Gal ir reikėjo TSRS atidaryti sieną kokiu momentu: „Važiuokit, jeigu norit“

Gal kokie pastoviai stikliuką kilnojantys ir "kombinuojantys" niekdariai iš tavo kolūkio ir nebuvo laukiami, o štai darbštūs jugoslavų ekonominiai migrantai, kuriems masiškai buvo leidžiama išvažiuoti padirbėti, Vakarų Vokietijoje buvo vertinami.

[LC.]

O prie sovietų buvo taip ('90 m.):

Ir '87 m.:

[Zosys]

ačiū už abu klipukus, bet juokingiausia (o galbūt kraupiausia) kad netgi šitie abu reportažai, ateities kartoms užfiksavę va tokį kasdieninį košmarą, realiai buvo susukti tos pačios sovietinės propagandos vardan, tik konkrečiai tokio tipo propaganda buvo tarsi "kritiškoji". Iš principo ir "liaudies kontrolei" skirtos laidos, ir garsusis "Fitil" ir žurnalo "Šluota" socialistinė tipo kritika aptarnavo tą pačią ideologiją tik kitus šūkius:

"ne vsio ješčio u nas, tovaryšči, tak kak chotelosby, nesmotria na zametnyje dosteženija"

[ACC]

Realiai šita diskusija kiek beprasmė, nes net jei kažkuriai grupei žmonių 'prie sovietų buvo geriau' tai iš esmės nereiškia nieko, nes pati Sovietų Sąjunga bankrutavo, o ekonomikos žlugimas lėmė pačios valstybės žlugimą. Visi pateikiami sovietinės gerovės 'pliusai' tuomet irgi tampa beverčiai, nes tų 'pliusų' kaina buvo bankrotas.

Supaprastinant, tarkim pilietis A gauna paskolą, 10 ar 20 metų gyvena pasiturimai ir jam nieko netrūksta, po to ateina laikas paskolą gražinti, o kadangi visi pinigai paleisti vėjais ir nėra jokių kitų pajamų, tai ir gražinti nebėra ką. Tada galima čiulpiant pirštą nostalgiškai prisiminti koks buvo geras gyvenimas 'prie paskolos'.

[John]

Realiai šita diskusija kiek beprasmė, nes net jei kažkuriai grupei žmonių 'prie sovietų buvo geriau' tai iš esmės nereiškia nieko, nes pati Sovietų Sąjunga bankrutavo, o ekonomikos žlugimas lėmė pačios valstybės žlugimą. Visi pateikiami sovietinės gerovės 'pliusai' tuomet irgi tampa beverčiai, nes tų 'pliusų' kaina buvo bankrotas.

Supaprastinant, tarkim pilietis A gauna paskolą, 10 ar 20 metų gyvena pasiturimai ir jam nieko netrūksta, po to ateina laikas paskolą gražinti, o kadangi visi pinigai paleisti vėjais ir nėra jokių kitų pajamų, tai ir gražinti nebėra ką. Tada galima čiulpiant pirštą nostalgiškai prisiminti koks buvo geras gyvenimas 'prie paskolos'.

Puikus apibendrinimas. Aš iš esmės sakiau lygiai tą patį. Sovietizmo "gerovę" prisimena nebent tie, kurie nelabai susigaudo ekonomikoje arba nežino, kaip veikė SSRS ekonomika. Ji žlugo ne dėl Landsbergio ir ne vien dėl tautų siekio išsilaisvinti. SSRS žlugo todėl, kad, visų pirma, buvo vykdyta tragiška ekonominė politika, dėl kurios galų gale užstrigo vystymasis ir kai kurių esminių dalykų (pvz. maisto ar statybinių medžiagų) tiekimo grandinė. Dėl to SSRS tiesiog negalėjo nežlugti. Netgi dabartinės JAV poblemos (o jos irgi rimtos ir esminės) nė iš tolo neprilygsta toms ekonominės sveikatos problemos, kurias turėjo SSRS.

[Wycka]

SSRS tiesiog negalėjo nežlugti. Netgi dabartinės JAV poblemos (o jos irgi rimtos ir esminės) nė iš tolo neprilygsta toms ekonominės sveikatos problemos, kurias turėjo SSRS.

Dar 1989m.-1990m. CŽV slaptose ataskaitose rašė, kad TSRS ekonomika prilygo apytiksliai pusei JAV ekonomikos. Po 1991m., gavus daugiau duomenų, paaiškėjo, kad iš tikrųjų TSRS ekonomika teprilygo tik 1/3 JAV ekonomikos. Ir tokio potencialo šalis leido sau išlaidauti dalyvaudama masinio naikinimo ginklo vystymo ir kosminėse programose.

[John]

Dar 1989m.-1990m. CŽV slaptose ataskaitose rašė, kad TSRS ekonomika prilygo apytiksliai pusei JAV ekonomikos. Po 1991m., gavus daugiau duomenų, paaiškėjo, kad iš tikrųjų TSRS ekonomika teprilygo tik 1/3 JAV ekonomikos. Ir tokio potencialo šalis leido sau išlaidauti dalyvaudama masinio naikinimo ginklo vystymo ir kosminėse programose.

Šiaip tai netgi sunku pasakyti, kokio dydžio buvo ta SSRS "ekonomika". Vertinant pagal valiutų kursus gausime nesąmones, nes Rublis nebuvo laisvai konvertuojamas... ir apskritai SUR:USD "oficialus" kursas buvo tiesiog nesąmoningas. Dėl to įvertinti, ar 1/3 ar 1/10 (ko gero, arčiau tiesos) negalime.

Bet žinome štai ką:

- SSRS prekės (išskyrus ginklus) buvo visiškai nekonkurencingos
- SSRS turėjo chronišką prekybos deficitą
- SSRS pamažu grimzdo į skolas, nors neturėjo pakankamai užsienio valiutos rezervų
- SUR nebuvo nei laisvai, nei kaip nors kitaip konvertuojama valiuta (šis punktas be galo svarbus), kas reiškia, kad SSRS nei pro kurį galą negalėjo daryti dabartinės JAV monetarinės politikos t.y. pinigų spausdinimo ir kitų manipuliacijų, nes tas Rublis tiesiog nusigalabytų (kas, beje, ir atsitiko).
- SSRS vykdyta ekonominė politika buvo vykdoma nekompetentingų žmonių, kurie vadovavosi ne racionaliu požiūriu ir ekonomine strategija, o kažkokiomis kvailomis ambicijomis, dalyvavo ginklavimosi varžybose ir t.t.

Taip kad realiai tikriausiai SSRS ekonomika nebuvo nei 1/2, nei 1/3 JAV ekonomikos. Aišu, galima kaip nors užturbinti Zaparožietį, padidinti apsukas kelis kartus ir sakyti, kad jis "tik du kartus" lėtesnis ir silpnesnis už Audi ar BMW. Bet išvažiavus į greitkelį tikriausiai po kelių km paaiškėtų, kad Zaparožietis išvis niekur nebevažiuos, o Audi ir BMW nurūktų savo įprastu greičiu. Tai toks tas SSRS ir JAV ekonomikų "lyginimas".

[Combat]

Puikus apibendrinimas. Aš iš esmės sakiau lygiai tą patį. Sovietizmo "gerovę" prisimena nebent tie, kurie nelabai susigaudo ekonomikoje arba nežino, kaip veikė SSRS ekonomika. Ji žlugo ne dėl Landsbergio ir ne vien dėl tautų siekio išsilaisvinti. SSRS žlugo todėl, kad, visų pirma, buvo vykdyta tragiška ekonominė politika, dėl kurios galų gale užstrigo vystymasis ir kai kurių esminių dalykų (pvz. maisto ar statybinių medžiagų) tiekimo grandinė. Dėl to SSRS tiesiog negalėjo nežlugti. Netgi dabartinės JAV poblemos (o jos irgi rimtos ir esminės) nė iš tolo neprilygsta toms ekonominės sveikatos problemos, kurias turėjo SSRS.

Nee. . . nu labas. Visi žmonės Lietuvoje staiga nukrito iš kosmoso, todėl apie planinę (pridėčiau dar žodį ir „komandinę“) TSRS ekonomiką ir socialinę santvarką niekas nieko nežinojo. . .Visa tai, kas pačio ir ACC parašyta, galiu apibūdinti vienu rusišku žodžiu: „бред“. Tai kažkas panašaus į lietuvišką „paistalų“ atitikmenį, bet stipriau.

Politinė santvarka pradėjo žlugti pirmiau, o tik po to – ekonominė, po kuriomis „štangą“ labai stipriai kišo ir JAV.

Pradžia buvo duota 1987 metų pradžioje TSKP CK plenume. Ten buvo nurodyta nauja TSRS vystymosi kryptis: „glasnost i perestroika“. Šiek tiek buvo atleistos TSKP režimo vadžios. Tada ir prasidėjo: nesankcionuoti mitingai (kitokie ir nebuvo įmanomi, jei ne už TSRS santvarką), cenzūros mažėjimas, nacionalinių pakraščių laisvėjimas, radikalėjimas ir „suverenitetų paradas“. Visame tame bangas labai stipriai judino JAV: bi tik griūtų TSRS „v drebezgi“. Paimkime tik Lietuvą. Tokį Klimaitį pamenat? O Cidiką, įžymų badautoją, kryžiaus nešėją ir ideologinį TSRS santvarkos griovimo mohikaną Lietuvoje? Iš kur pas jį, tuometinį protestuotoją prieš TSRS, atsirado 15 tūkst. (ar 10) JAV dolerių ir videomagnetafonas (tų laikų prabanga), kuriuos tuometiniai, dar tarybiniai, vagys iš jo pavogė?

Aišku, vien JAV priešiški veiksmai TSRS nebūtų nieko paveikę, jei ne tuometinis mūsų ideologinis bukumas: iš intensyviai slopinamo „Amerikos balso“ žinojome, kad Vakaruose yra tikras rojus (jokių bedarbysčių ir socialinių problemų), o pas mus (TSRS) buvo kalama į galvą, kad „kapitalizmas Vakaruose yra žlunganti sistema, kad TSRS santvarka yra humaniškiausia ir pažangiausia pasaulyje“. Ir viskas. Jokio aiškinamojo darbo. Tikėk ir tiek, o nesinorėjo. Todėl Laisvė iš Vakarų buvo kažkas ohoho, įvertinant cenzūrą ir asmeninę laisvę TSRS. Pirmą sykį suglumau žiūrėdamas kažkokį TV kanalą (berods, jis buvo tik vienas ant visos Lietuvos) iš Maskvos: dokumentinis buvo susuktas JAV (kai JAV leido laisviau bastytis po ją tarybiniams žurnalistams). Siužetas buvo apie benamį ir bedarbį, besistengiantį kaip nors užsikabinti už gyvenimo. Darbo jie niekur negaudavo, miegodavo nakvynės namuose, sėdėdavo eilėje įteikti dokumentus socialinei paramai gauti. TSRS toks dalykas man žinomas nebuvo. „Oho“, – pamaniau aš, bet TSRS viskas jau buvo pasileidę „k jedreni materi“: iš 1985 metais TSRS turėtų 2500 t aukso atsargų, 1991 metais bebuvo likę tik 240 t. Iš buvusios TSRS ideologinės, technologinės ir ideologinės galybės nieko neliko; galutinai buvo nuimtas apynasris nuo tų, kurie „galėjo vežti TSRS santvarką“, ir nuo tų, kurie ją griovė (čia prisimenu Batkos posakį: „хомут по размеру“). Aišku, siutino dar ir tai, kad „visur rusai ir dar ta rusų kalba“. Bet niekas darbinantis nereikalavo ją žinoti! Dabar su „anglizmu“ yra blogiau, nei tada su „rusicizmu“.

Apart to, kad šalyje (TSRS) pradėjo kilti vidinės politinės problemos, reikėjo dar stipriai remti (JAV didžiausiam įtūžiui) režimus užsienyje, pradedant nuo Danielio Ortegos (Nikaragva), baigiant E.Honekeriu (buvusi VDR, arba Rytų Vokietija, kuri ir buvo sukurta būtent JAV, o ne Stalinui spaudžiant).

Lietuvos nepriklausomybė buvo atkurta 1990.03.11. Neužilgo sekė TSRS sankcijos: nutrūko naftos teikimas perdirbimui, „Vilniaus kuro aparatūros“ gamykla nebegavo reikiamų medžiagų „Žiguli“ kuro padavimo sistemoms gaminti, ko pasekoje pradėjo stoti automobilių gamyba TSRS ir t.t. Nežinau, ar specialiai, ar ne, bet bent jau Pabaltijo respublikose (dabar vadinamos baltijos šalys) labai daug pramoninės buvo organizuota taip, kad jei ji atitektų jos priešui, iš to nebūtų jokios naudos – jei nepagamini viso automobilio, tai jo komponento niekur tu neiškiši. Gamyba TSRS buvo labai stipriai susaistyta su gamyba regionuose. Kai dėl politinių ambicijų tie saitai pradėjo trūkinėti, atsirado, kas tas nišas užima (korporacijos iš Vakarų).

Deficitas. Negi manote, kad jis buvo todėl, kad TSRS nepajėgė savo žmones aprūpinti? Mėsos kombinatai, atgavus nepriklausomybę, Lietuvoje per porą mėnesių (kai kur – metų) sustojo, nes Lietuvos žmonės tuometinėm deficitinėm „Tarybinėm“ dešrelėm tiesiog apsirijo! Televizorių gamyklos bankrutavo, nes visi žmonės vienu ypu prisipirko tų buvusių deficitinių spalvotų TV, lengvoji pramonė Lietuvoje pradėjo stoti, nes, pvz., trikotažo fabrikai kojinių per mėnesį prigamino tiek, kad per 3 metus Lietuvoje vargiai realizuosi, ir t.t. Tai vyko ne tik Lietuvoje, bet ir visose buvusiose TSRS šalyse. Visi žmonės staiga nustojo badauti, apsirūpino kojinėm, šaldytuvais, televizoriais, net „Žigulius“ į Lietuvą pradėjo vežti. Pirk, jeigu nori, ko anksčiau gal 10 metų eilėje reikėjo laukti. Ir viskas vien tik dėl to, kad staiga niekas nebematė reikalingu remti visas „pasaulines“ revoliucijas. Socialistinių šalių lageris (stovykla, sandrauga) žlugo. Vidinės rinkos visu šiuo „deficitu“ buvo patenkintos praktiškai žaibiškai, užsienio rinkos irgi užsitrekė visai buvusiai pramonės produkcijai praktiškai žaibiškai: arba dempingo procedūra (plieno pramonė), arba rinkos praradimas dėl tiekimo trikdžių ir kokybės praradimo, arba dar kažkas.

Dėl statybinių medžiagų tiekimo. . .Čia tai jau visiškas absurdas. Iš kur tokios žinios? Statybinių medžiagų (plytos, cementas, statybinė medieną, metalo konstrukcijos) buvo tiekiama tiek, kad rangovai perteklių dar ir į griovį išversdavo. Tikrą istoriją girdėjau, kaip perteklinį betoną į čigono kiemą išvertė (pastarasis vairuotoją keikė kaip išmanydamas), o aš pats benziną kibirais sėmiau iš talpos ir pyliau į griovį (benzino talpoje buvo virš priešgaisrinių normų)! Taigi, dėl aprūpinimo statybinėmis medžiagomis ir degalais tarybiniam ūkiui vystyti niekada nebuvo jokių problemų! Nebent tik kokia boba krovinio siuntimo dokumentuose sumaišė mietą Čerepovecą su Černiachovsku, ir prekės iškeliavo ne ta kryptimi.

Dėl „ekonominės sveikatos“. O kaip Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje tie reikalai? Beje, nereikia pamiršti, kad „sveikatą“ TSRS gerokai paveikė ir Černobylio avarija. Ir Lietuvai, vardan kapitalistinio imperializmo gerovės plėtotės, ji stiprokai atsiliepė 2009 metais (uždarėme Černobylio tipo reaktorių, dėl ko ir Batkai pradėjo elektros pigios trūkti).

Man tiesiog smalsu: kokiose aukštosiose mokyklose mokėtės (pavadinimai)? Žinosiu, kad į jas nereikia leisti savo vaikus, nes jose „tufta“ į galvą žmonėms kemšama. Vieną galiu ir pats įvardinti: Mykolo Romerio universitetas. Na, ten tiesiog nėra mokslinio komunizmo katedros.

[Combat]

... Audi ir BMW nurūktų savo įprastu greičiu. Tai toks tas SSRS ir JAV ekonomikų "lyginimas".

Ar tai tik ne vokiškos mašinos?