Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[Depeche]

Šią temą siūlau uždaryti, padaryti apklausą kas paleckininkas, o kas landsbergio smogikas ir viskas bus aišku. Nes diskutuoti beviltiška.

[Al1]

Bet gerai žinau, kad 30-40 metų būsto paskola yra gryniausia avantiūra. Išvada, kapitalizme žmogus norėdamas įsigyti būstą, turi rizikuoti savo gyvenimu. Grubiai pusė Lietuvos dirbančiųjų net negali predentuoti į paskolą. Ką jiems pasiūlytum, dirbti viršvalandžius? Manai jie ir taip jų nedirba, arba dosnūs darbdaviai palieka dar jėgų antram darbui?

Svarbiausia, kad turėjo kur gyventi, o automobiliai tai daugiau prabangos dalykas. Ko gero šiais laikais benamių daugiausia per visą žmonijos istoriją.

Būtent.

Normalioje išsivysčiusoje šalyje, kad įsigytum butą nereikia tokių ilgų paskolų.

20 metų ir ten... Minimum.

Kad nupirkti už tokią kainą, reikėjo ne tik pinigus turėti, bet ir "atstovėjus" daug metų eilėje, gauti taloną. O su talonais buvo "biški" sunkoka. O be talono Žiguliukas turgujė nuo 12-13000 prasidėdavo. O Volgos kaina parduotuvėje buvo ne 12, o 15000.

Ir be automobilio galima buvo pragyventi. Užtat prie Lietuvos sugriovė VT ir be automobilio daug kur net nenusigausi.

[music]

Prie sovietų gyventojų skaičius pastoviai ir gana greitais tempais augo. 1989 metais turėjome 3,7 mln gyventojų. Dabar preliminariais duomenimis, turime 2,7 mln gyventojų. Komentarų manau nereikia.

O be sovietmečio 1990 būtų ne 3,7, o 5,7 mln.
O gal papasakot apie repatrijuotus, ištremtus ir priverstus pasitraukti, žuvusius miškuose ir kitus nukentėjusius?
Taip pat sumažėjęs gimstamumas yra ir sovietmečio pasėkmė- ne tik dėl mentaliteto, bet ir dėl sugriautų žmonių santykių, gyvenimo būdo drastiško pasikeitimo.
Kaime visada didesnis gimstamumas nei mieste, privačių namų kvartale- nei daugiabučiuose, o sovietai net miesteliuose pristatė šlykščių blokų...
Emigracija vyksta ne tik dėl ekonomikos, bet ir dėl psichologinių dalykų, nes sovietmetis sunkiai prislėgė daugelį žmonių bei jau po Nepriklausomybės gimusius per jų tėvus, nes įvarė nepilnavertiškumo kompleksus, negatyvumą, cinizmą, nihilizmą, kurių nebuvo artimus santykius tarp žmonių palaikiusiose, bendrai prie laužų dainuojančiose kaimo bendruomenėse. Emigracijos tradicijos, beje, gyvos nuo pat 1795

Užtenka pažiūrėti čia: http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/02/2kaim.html

Gaila, kad neskaitei, tenka po kelis kartus tą patį rodyti

1921 m. duomenimis Linkuvos valsčiuje gyveno 7584 žmonės. Iš jų mieste - 1382. Dauguma gyventojų vietiniai ir tik 112 svetimšalių piliečių. Vaikų ir nepilnamečių iki 18 metų - 3240.

Nepriklausomos Lietuvos Respublikos metais gyventojų skaičius Linkuvoje ir valsčiuje toliau augo. Savivaldybės žiniomis 1941 m. sausio 1 d. Linkuvos mieste gyveno 2985, o valsčiuje 9186 žmonės - iš viso 12 171 gyventojas. Tai buvo pats didžiausias skaičius Linkuvos miesto ir valsčiaus istorijoje. Nuo 1941 m. vasaros ėmęs mažėti, gyventojų skaičius nuolat mažėjo visus likusius XX a. dešimtmečius.

Sovietinių okupantų vykdyta Lietuvos gyventojų naikinimo politika, trėmimai į Sibirą 1941 m. birželį ir pokario metais iki Stalino mirties Linkuvos ir valsčiaus gyventojų skaičių sumažino beveik dešimtadaliu. Iš Linkuvos valsčiaus buvo išvežta daugiau kaip pusė tūkstančio, 585 žmonės. Grįžo po tremties į savo gimtuosius kaimus vos viena kita šeima, kiti bijojo naujų represijų ir įvairių administracinių suvaržymų.

1944 m. liepos mėnesio pabaigoje Raudonajai armijai artėjant prie Linkuvos iš savo gimtųjų vietų pasitraukė nemažai šeimų, kurioms grėsė trėmimai ar kitos sovietinės represijos dėl socialinės materialinės padėties ar politinės antisovietinės veiklos. Į Vokietiją, o vėliau JAV, Kanadą bei kitur išvyko pačių įtakingiausių, žinomiausių bei turtingiausių valsčiaus gyventojų Niaurų, Poželų, Vilučių, Vilipų, Šomkų, Barzevičių ir kitos šeimos. Kita dalis šeimų 1944-1953 m., vengdamos ištrėmimo, ieškodamos geresnio darbo ar dėl kitų aplinkybių, iš Linkuvos išvyko į didžiuosius miestus Rygą, Kauną, Vilnių, Klaipėdą...…

Pirmuoju sovietmečiu Linkuvoje neliko vienos gyventojų tautinės grupės - vokiečių. Jie pagal sovietinės ir vokiečių valdžios susitarimą 1941 m. pradžioje buvo priversti išvykti į Vokietiją. Į ją išvažiavo daugiau kaip 130 žmonių. Tuo prisidengdami pasitraukė ir kai kurie lietuviai, vengę galimų sovietinių represijų.

Linkuvos apylinkėje gyventojų nykimo procesas sovietinės okupacijos metais buvo kur kas ryškesnis negu kitų vietovių. Sumažėdavo po keliasdešimt žmonių kasmet. 1959 m. apylinkėje gyveno 6621 žmogus, o 1990 m. kovo 30 d. - 4673 žmonės, iš jų mieste 2011 žmonių, o apylinkėje 2662 gyventojai. Palyginti su 1941 m. gyventojų skaičius sumažėjo beveik 2/3, o su XIX a. viduriu - daugiau kaip 2 tūkstančiais, nors parapijos ir valsčiaus plotas, palyginti su apylinkės plotu, padidėjo net 26,4 km2.

Mažėjo ne tik gyventojų, nyko senosios pavardės, sodybos, ištisi kaimai. Linkuvos valsčiuje per sovietmetį neliko trečdalio senųjų gyvenviečių, o kitos atsidūrė prie išnykimo ribos. Marksistų ekonomistų teoretikų ir praktikų pastangos padaryti Lietuvą industrine šalimi, sukurti savo valdžiai atramą - darbininkų klasę buvo įgyvendinamos keičiant tradicinę krašto gamybą, susiklosčiusius santykius, gyvenimo būdą ir tradicijas, silpninant gyventojų tautinę sudėtį, jų atsparumą nutautinimui.

1941 m. 12 171 žmonių
1959 m. 6621 žmogus
1990 m. 4673 žmonės

Vidutinis tankumas Pakruojo rajone 1990 m. 1 km2 teko vos 23,3 žmogaus. Palyginus su 1923 m. gyventojų tankumas toje Šiaurės Lietuvos dalyje sumažėjo 15,5 žmogaus, o palyginus su vidutiniu Lietuvos gyventojų tankumu - net 33,8 žmogaus.

Nėra nė menkiausios abejonės, kad be sovietmečio Lietuva vystytųsi sveikiau, didėtų tiek gyventojų kaime, taip pat, kad ir truputį lėčiau, ne taip stichiškai ir nepamatuotai, augtų ir miestai, kurie dėl didesnio nei dabar šalies gyventojų skaičiaus vistiek būtų maždaug dabartinio dydžio, dargi su aglomeracijom ir racionaliau užstatyti, o ne su iš dykrų, užmiesčio laukų išaugusiom devynaukščių juostomis

[andyour]

Tik jau nepradedame žaidimo: "kas būtų, jeigu būtų" - labai jau neįdomus. Gal būtų visi prie robotų perėję, būtų Indija iškilusi, būtų trečiasis pasaulinis karas ir t.t.

Aš sakau kaip yra. Jeigu vakarams reikėtų viską pasigaminti patiems, jie negalėtų sau taip laisvai leisti įsigyti NT, nebūtų buvę tokio NT bumo vakaruose be pigių kinų ar net lietuvių prekių.

[Al1]

Prie sovietų gimstamumas buvo pakankamai didelis, gyventojų daugėjo. Žinoma, gimstamumo mastai visą laiką lėtai mažėjo, bet tai procesas, vykęs visose to meto Europos šalyse, JAV (neskaitant imigrantų iš trečiųjų šalių)... Taip kad nereikia čia dezinformacijos apie tai, kad sovietmetis kažkaip ypatingai mažino gimstamumą... Taip, dėl trėmimų Lietuva prarado dalį žmonių, bet gyventojų skaičių papildė atsikėlę iš kitų TSRS respublikų žmonės, kurie čia vaikus taip pat gimdė ir augino...

[Recoiler]

Daugeliui tai ir dabar yra tik hipotetinė galimybė. Gali rinktis tik skudurus "Humanoje" ar pigiausią dešrą ir batoną PC...

Nu tik tai prašom nevaryti ant "Humanos". Tai yra visiškas gėris, kuriame už kelis litus gali nusipirkti vienetinį geros firmos originalų rubą. Sovietiniai žmonės apie tai tik pasvajoti galėjo

Hmm kas liečia paskolas, tai patiko Bloomberg'o išsireiškimas, kad imti būsto paskolą 40 metų gali tik visiški idiotai, o pati optimaliausia paskolos trukmė 15-20 metų, nes per tiek laiko kyli karjeros laiptais ir kai baigi išsimokėti buni zenyte ir tada jau gyveni... Nu šiaip manau mūsų valstybei iki to dar reikia dagyventi ir pamažėle, pėdutėmis, judame link to...

Beje dabar buvo diskusija pas Jakilaitį dėl tų nebelikusių tryjų milijonų, tai patiko Nausėdos išsireiškimas, kad kur kas didesnė problema yra ne ekonominės priežastys (nors jų irgi yra), o mados vaikimasis...

P. S. sveikinimai raudoniesiems, šiandien jūsų diena

[music]

Prie sovietų gimstamumas buvo pakankamai didelis, gyventojų daugėjo. Žinoma, gimstamumo mastai visą laiką lėtai mažėjo, bet tai procesas, vykęs visose to meto Europos šalyse, JAV (neskaitant imigrantų iš trečiųjų šalių)... Taip kad nereikia čia dezinformacijos apie tai, kad sovietmetis kažkaip ypatingai mažino gimstamumą... Taip, dėl trėmimų Lietuva prarado dalį žmonių, bet gyventojų skaičių papildė atsikėlę iš kitų TSRS respublikų žmonės, kurie čia vaikus taip pat gimdė ir augino...

Primenu, prieš karą, tarpukaryje dabartinės Lietuvos teritorijoje visą laiką gyveno maždaug tiek žmonių, kiek Danijoje ir Suomijoje, o 1990 m. jos abi turėjo virš 5 mln. gyventojų, o Lietuva tik 3,65 mln.
Į Lietuvą atsikėlė apie 300 tūkst. imigrantų. Lietuva per karą ir pokarį neteko virš milijono savo žmonių- žuvusių, nužudytų ar per prievartą išvarytų, išvykusių nuo galimų represijų į Vakarus.

Dėl mažėjančio gimstamumo kaltas ir sovietmetis, nes industrializacija galėjo vykti racionaliau, lėčiau, gyventojų būtų daugėję sparčiau. Ir tarpukariu miesto gyventojų skaičius didėjo. Išaugo nuo vos keliolikos procentų iki 1/4, Kaunas per labai trumpą laiką išaugo dvigubai, Klaipėda- trigubai, bet ir kaime, miesteliuose daugėjo gyventojų. Daugeliui susikėlus į miestus, daugiabučius, komunalkes, gimstamumas staigiai krito ir po 7-8 vaikus turėjusios šeimos liko tik su 1 ar 2 vaikais. Jei miestuose būtų statoma daugiau individualių namų, gimstamumas būtų didesnis. Elementari sociologija. Sovietai statė daugiabučius, o TSRS sostinėse 6 dešimtmety išvis uždrausta statyti individualius namus.
Taip pat būtų gimę daugiau žmonių, jei migracijos į miestus mastai būtų mažesni, tokio dydžio kaip buvę Tarpukary.
Deja, miesteliai visiškai sunyko, o miestuose gimdavo vis mažiau žmonių...

[andyour]

Nu tik tai prašom nevaryti ant "Humanos". Tai yra visiškas gėris, kuriame už kelis litus gali nusipirkti vienetinį geros firmos originalų rubą. Sovietiniai žmonės apie tai tik pasvajoti galėjo

Tuomet pirmą kartą po pilkos ir niūrios sovietinės aprangos turėjau spalvingų ir įdomių rubų ir nereikėjo eilėje stovėti

Hmm kas liečia paskolas, tai patiko Bloomberg'o išsireiškimas, kad imti būsto paskolą 40 metų gali tik visiški idiotai, o pati optimaliausia paskolos trukmė 15-20 metų, nes per tiek laiko kyli karjeros laiptais ir kai baigi išsimokėti buni zenyte ir tada jau gyveni... Nu šiaip manau mūsų valstybei iki to dar reikia dagyventi ir pamažėle, pėdutėmis, judame link to...

Galiu tik pasikartoti, tokių galinčių pasiskolinti būstui tik 15-kai metų yra vienetai. Įsivaizduok, jeigu net JAV tai laikoma idiotizmu, kuri valdo žaliavas ir Kiniją laiko ant pavadėlio, tai ką jau kalbėti apie Lietuvą, kuri yra tik pigių prekių vakarams tiekėja.

[andyour]

/\ Žmonėms užtenka vieno ar dviejų vaikų, nes nori gyventi turiningesnį gyvenimą, o ne vien namie sėdėti su vaikais Ir jau buvau užsiminęs apie reprodukuojamą broką, kažin ar šiam momentui yra naudinga didinti populiaciją ant prasto pamato, ant sugadintų genų.

[music]

Tik jau nereik skiest apie moralės griūtį ar kitus kliedesius. Jei turi laiko, nepatingėk nueit iki archyvo pasiskaityti tarpukario spaudos, arba galiu parekomenduoti ir iš senesnių laikų: http://www.pirkinternete.lt/parduotu...uazinis_amzius.

Ok, žiūrim konkrečiau apie gyventojų skaičių.

Suomija. Gyventojų skaičius, tūkst.

1939 m.- 3 686
1940 m.- 3 698
1941 m.- 3 702
1942 m.- 3 708
1943 m.- 3 721
1944 m.- 3 735
1945 m.- 3 758
1946 m.- 3 806
1947 m.- 3 859
1948 m.- 3 912
1949 m.- 3 963
1950 m.- 4 009
1951 m.- 4 047
1952 m.- 4 090
1953 m.- 4 139
1954 m.- 4 187
...
1959 m.- 4 395

Suomių per 1939- 1959 metų laikotarpį padaugėjo nuo 3,69 iki 4,4 mln. t.y. 710 000 tūkst.

http://en.wikipedia.org/wiki/Demographics_of_Finland

Dabar žiūrim kaip pas geruosius sovietus.
1939 atgavus Vilnių- 3,1 mln.
1959 m.- 2,7 mln.
- 400 000 !!!!!!!! ir tai net įskaičiuojant kelis šimtus tūkstančių imigrantų iš kitų TSRS respublikų...

Beje, tiek Suomijoje, tiek Danijoje, gyventojų daugėja ir šiuo metu
1990 Suomijoje buvo 4,99 mln., o šiuo metu- jau 5,34 mln.

Renkuosi vidutinio dydžio jaukius miestelius- hipotetinio 10 000 dydžio, kurį galėjo pasiekti- Merkinę, Trakus, Jašiūnus užstatytus normaliais, jaukiais, tradiciniais pastatais nei šlykščiom dėžėm užstatytus, beveidžius Mažeikius, Visaginą, Alytų
O Vilnius, Kaunas ir taip būtų dabartinio dydžio, kaip ir Klaipėda, kuri tarpukariu, vos per keliolika metų, išaugo nuo 17 iki 50 tūkst.

[dsanto]

Netiesa. Volga kainavo apie 12000 rub. Žiguliai apie 8000 rub. Tai paskaičiuojam. Jei vidutinė darbininko alga buvo 200 rub. tai negėrus nevalgius "Volgai" reikėtų taupyti 5 metus. Tačiau būtinos išlaidos nesudarė nei 1/3 algos, todėl taupyti buvo galima - kas mėnesį buvo galima atsidėti 100 rublių. Dabar vidutinė darbininko alga mažesnė nei 2000 Lt, o atsidėti iš jos nelabai kas belieka. Jei nevalgant ir negeriant, tai aukštesnės klasės mašinai, kainuojančiai apie 70000 Lt, reikia taupyti 3 metus. Bet dar kartą sakau, kad iš tokios algos nelabai ką gali atidėti... O perkant lizingu bankui už tokią mašiną kas mėnesį 5 metus teks pakloti apie 1000 Lt. Iš ko gyventi?

Apie ką mes kalbam - dabar gali nusipirkti už 1000 Lt kokį nors dar važiuojantį daiktą. Dabar galimybės daug didesnės. Ir nereikia lyginti nepalyginamus dalykus. Prieš 3 metus nusipirkau automobilį už 4000 Lt be jokių lizingų ir iki šiol važinėju. Kam kalbėti nesąmones apie "sovietinį rojų", kur galimybės įsigyti automobilį buvo žiauriai ribotos... Turėkit sąžinės.

[andyour]

Bėda tame, kad dabar jaunimo priotitetai sugadinti - malonumai, pramogos, glamūras, pinigai, kajera, vaikų turėjimas nuolat atidėliojamas. Be to, mano kartoje grėsmingai plinta mada apskritai neturėti vaikų - kraupu, kiek daug mano bendraamžių šneka apie tai

Mano bendraamžiai sėkmingai susilaukia vaikų, bei visi norėtų nemažiau 2-3 vaikų Kokie tie malonumai ir pramogos, ne 16 metų kuria šeimas O karjera ir pinigai yra būtinybė didelei šeimai. Aš matau problemą, tai nenorą gyventi su tėvais, ko pasekoje lendama į paskolas, kas praktiškai eliminuoja galimybę susilaukti daugiau vaikų. Tada dažniausiai apsiribojama(apriboja paskola) vienu.

[music]

Dar dėl tų automobilių. O koks tikslas pirktis visiškai naują? Juk jo vertė per pirmus kelis metus krenta iki 80 proc., o nuo to jis ne kažką susivažinėja ar supūva

http://www.sblizingas.lt/article/archive/145/ 30 000 litų už 2008 metų automobilį, nors šitie tikrai dar brangoki, palyginus. Vidutinė alga Lietuvoje- 2000 lt.
Kartu su žmona per metus galima susitaupyt ir kokį dešimtmetį važinėtis.

Sovietmečiu automobiliui taupyti reikėjo gerokai ilgiau, o ir dar stovėti eilėje dešimtmetį...

[Combat]

Prie sovietų kaimas/rajonų centrai ko gero geriau gyveno. O mieste pilnai materialiai apsirūpindavo tik apie 45-55 metus. Turiu galvoje pilną sovietinį 'gerovės komplektą' - butas, sodas, automobilis ir garažas. . . . . Jeigu taip objektyviai, mūsų šeimos pragyvenimo lygis anuomet buvo panašus į eilinius 'ofisinius' darbus dirbančiųjų šiandien. Turiu galvoje sukauptas bendras materialines vertybes (kokybė jų aišku skiriasi). Bet tokie dalykai kaip galimybė rinktis, keliauti ir šiaip bendros laisvės yra nelygintini. Man asmeniškai yra svarbiausia laisvo pasirinkimo galimybė.

„Gerovės komplektas“ prie tarybinės santvarkos, anksčiau ar vėliau, pasiekdavo beveik visus žmones. Dabar, jei ne tėvų parama ar darbas užsienyje, kur dirbami prasčiausi darbai ir išsiskyrus su šeima, daugeliui – nepasiekiama svajonė. Tiesa, dabar drelę galima į automobilį išmainyti. Nors tas automobilis ir bus į kibirą panašus, bet vis vien – automobilis. Iš kitos pusės, jei užsienyje dirbantysis nuspręstų „gerovės komplektu“ apsirūpinti TEN, kiek tai būtų realu masiškumo principu? Reziumė: „gerovės komplektas“ tarybiniais laikais buvo labiau masinio pobūdžio, pasiekiamas per mažesnes kančias ir mažiau rizikuojant.

Pasirinkimas dabar, aišku, yra nepalyginamas. Kas dėl maisto produktų, tada buvo visko po keletą rūšių: pieno, duonos, „šlapiankės“, dešrelių, makaronų, miltų, sviesto, žuvies konservų (tefteliai ir kažkokios žuvytės aliejuje arba pomidorų padaže), sausainių („gaidelis“), alaus („Žigulinis“). Dabar, pvz., Maximoje akys raibsta nuo visokiausių produktų gausybės. Bet vis vien išeinu su tokiu pat komplektu: „Tarybinė“ duona (ne dėl ideologijos, bet dėl skonio), „Panerio“ šlapiankė (atrodo, ir tada tokia buvo), dešrelės arba sardelės, kaip ir tada, miltai iš to pačio malūno, kuris ir tarybiniais laikais veikė, alus „Žigulinis“, ir t.t. T.y., pasirinkimo gausybė nieko neišsprendė apsirūpinant pagrindiniais produktais. Skirtumas tik tas, kad dabar viskuom apsipirkti galima viename PC. Komforto prekybinėje sistemoje dabar yra daug daugiau, nei tada. Bet buvusi Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė man visai nesibjaurėjo (vienintelė per visą Lietuvą) ir mažai kuom skyrėsi nuo šiuolaikinių supermarketų. Tik pirkėjų netrūko; norint ką nusipirkti, reikėjo pastovėti eilutėje. Nežinau, kodėl taip buvo atsiliekama plečiant prekybinius tinklus, lyginant su miesto plėtra.

Įrankiais, atsarginėmis detalėmis ir inventoriaus įsigijimo galimybėmis esu labiau patenkintas dabar, nei tada. Tada susiremontuoti sugedusią klozeto vandens nuleidimo sistemą buvo tragedija. Nebuvo „bulgarkių“, vejapjovių, „trimerių“, medžio pjovimo įrankių (bent aš jų nepamenu) tipo „Hugsvarna“. Buvo baisi „Družba“. Apsirūpinat inventoriumi, atsarginėmis detalėmis pliusų daugiau yra dabar, nei tada.

Socialinio saugumo jausmas ir garantijos. Lyginat Dabar su TSRS, Dabar aš duočiau vienetą iš dešimties prie TSRS. Dabar tik ir tegirdi planus, kaip čia iš žmogaus išmelžti kuo daugiau nieko jam nepasiūlant į vietą. Dažniausiai nuskambantis pasiūlymas – „išvažiuok, emigruok“. Ir tai viskas, ką gali pasiūlyti šiandieninė santvarka Lietuvoje. Na, dar būna maisto paketai savaitei per du mėnesius ir apie 85 EUR/mėn, jei atitinki kriterijams. Ir visa tai atrodo labai labai apgailėtinai, lyginant su galimybe dirbti ir užsidirbti, kurių Lietuvoje nėra iš esmės. Skurdas? Pats kaltas! O valstybei – dzin. Jos veikla – tik turtingųjų gerovei.

Kai socialinio saugumo jausmas yra blogas, kai socialinio saugumo garantijos yra blogos, arba visai jų nėra, kitokios laisvės tampa nebe tokios svarbios ir vertos. Kas iš galimybės keliauti, jei ta galimybė viso labo tik hipotetinė? Nepažįstu savo rato žmonių, galinčių sau leisti keliauti, išskyrus turtuolius, bet ir tie aimanuoja. O tada kiekvienas galėjo sau leisti išvykti į kalnus, taigą, bent jau TSRS, apėmusią kone pusę pasaulio, teritorijoje. Kas dar? Galimybė pasisakyti prieš valdžią, t.y., ją kritikuoti? Tada bent jau sureaguodavo, o dabar – niekaip.

Dar galima palyginti laisvę mokintis. Tada buvo absoliučiai prieinamas bet koks mokslas. Reikėjo žinoti tik ko nori, būti ne tinginiu ir šiek tiek gabiam, o kai kur – dar ir sveikatos turėti. Pvz., jei norėjai tapti bombonešio vadu – jokių problemų. Lyginant, Lietuva nei vieno bombonešio neturi. Ir už visa tai nereikėjo mokėti nei kapeikos. Asmenybei augti ir tobulėti galimybių buvo daug daugiau, nei Dabar.

Dabartinės santvarkos tematau keletą pliusų: galimybe apsirūpinti inventoriumi ir atsarginėmis detalėmis ir, jei jau pinigai prie tavęs limpa, tai jų išraiška materialinėje formoje neribojama niekaip. Gali nors ir keleivinį lėktuvą nuosavą turėti. Bet tai – tik saujelei žmonių Lietuvoje, o ne daugumai, nes tai iš principo ir neįmanoma. Todėl tie žmonės taip įnirtingai ir sumaniai, nepraleisdami a nei vieno komponento, pradedant nuo darželinukų, gina dabartinę santvarką, orientuotą jiems, o ne daugumai žmonių. Jie tai daro išlaisvindami žmogaus egoistinę prigimtį, tuom suteikdami jam iliuziją, kad tik nuo žmogaus viskas priklauso. Todėl ta saujelė organizuotų žmonių (turčiai valdžioje ir jiems prijaučiantys) yra ramūs, nes žino, kad žmonės su išlaisvintu egoizmu, kuriančiu iliuziją, kad tik nuo jų pačių viskas priklauso, nepajėgs susiorganizuoti ir teisingai pasirinkti. Todėl ta saujelė žmonių (kokie 600 Lietuvoje su „patriarchu“ viršuje) taip aršiai ir užsuko TSRS planinės ekonomikos sistemos kritiką, nes dabar vyraujančios ideologijos, nukreiptos į žmogaus egoistinės prigimties išlaisvinimą, virsmas gali grėsti jiems rimtais nemalonumais.

[music]

[ViR2]

Maximoje akys raibsta nuo visokiausių produktų gausybės. Bet vis vien išeinu su tokiu pat komplektu: „Tarybinė“ duona (ne dėl ideologijos, bet dėl skonio), „Panerio“ šlapiankė (atrodo, ir tada tokia buvo), dešrelės arba sardelės, kaip ir tada, miltai iš to pačio malūno, kuris ir tarybiniais laikais veikė, alus „Žigulinis“, ir t.t. T.y., pasirinkimo gausybė nieko neišsprendė apsirūpinant pagrindiniais produktais.

Manau, kad cia jau pacio pasirinkimo ir skonio reikalas, kodel sukelia simpatija su tarybmeciu siejama simbolika. Jei ji skatina pirkti tai nereiskia, kad pasirinkimo laisve ir gausa nieko nepakeite. Pakeite.

Socialinio saugumo jausmas ir garantijos. Lyginat Dabar su TSRS, Dabar aš duočiau vienetą iš dešimties prie TSRS. Dabar tik ir tegirdi planus, kaip čia iš žmogaus išmelžti kuo daugiau nieko jam nepasiūlant į vietą. Dažniausiai nuskambantis pasiūlymas – „išvažiuok, emigruok“. Ir tai viskas, ką gali pasiūlyti šiandieninė santvarka Lietuvoje. Na, dar būna maisto paketai savaitei per du mėnesius ir apie 85 EUR/mėn, jei atitinki kriterijams. Ir visa tai atrodo labai labai apgailėtinai, lyginant su galimybe dirbti ir užsidirbti, kurių Lietuvoje nėra iš esmės. Skurdas? Pats kaltas! O valstybei – dzin. Jos veikla – tik turtingųjų gerovei.

Pagrindine valstybes funkcija yra perskirstymas ir socialine pagalba. Maziau darbzciu, ar nesugebanciu uzsidirbti pilieciu islaikymas nera valstybes rupestis. Valstybe gina ju teises, taciau tuom ir pasibaigia viskas.
Valstybe rupinasi savimi negalinciu pasirupinti socialiniu sluoksniu, tai yra vadinamu socialiai neveiksniu sluoksniu, kaip nedarbingi pilieciai del ligos, pensininkai, ligoniai ar kiti asmenys, kuriems reikia pagalbos. Nes tai yra valstybes funkcija. Jei pilietis nesugeba susikurti jam norimos geroves - jokia valstybe nera ipareigota tai sukurti uz ji, o tuo labiau jam DUOTI. Visos "ne komunistines" salys sukurtos tokiu principu "Nori? Pasiimk. Visos salygos tau duotos, tereikia proto".

Kai socialinio saugumo jausmas yra blogas, kai socialinio saugumo garantijos yra blogos, arba visai jų nėra, kitokios laisvės tampa nebe tokios svarbios ir vertos. Kas iš galimybės keliauti, jei ta galimybė viso labo tik hipotetinė? Nepažįstu savo rato žmonių, galinčių sau leisti keliauti, išskyrus turtuolius, bet ir tie aimanuoja. O tada kiekvienas galėjo sau leisti išvykti į kalnus, taigą, bent jau TSRS, apėmusią kone pusę pasaulio, teritorijoje.

Na, velgi, valstybes santvarka su tuo neturi nieko bendro Salies viduj keliones pigios, o kelioniu brangumas uzsienyje susidaro del skirtingu pragyvenimo lygiu, ta pakeist gali tik laikas.

Dar galima palyginti laisvę mokintis. Tada buvo absoliučiai prieinamas bet koks mokslas. Reikėjo žinoti tik ko nori, būti ne tinginiu ir šiek tiek gabiam, o kai kur – dar ir sveikatos turėti. Pvz., jei norėjai tapti bombonešio vadu – jokių problemų. Lyginant, Lietuva nei vieno bombonešio neturi. Ir už visa tai nereikėjo mokėti nei kapeikos. Asmenybei augti ir tobulėti galimybių buvo daug daugiau, nei Dabar.

Mokslas prieinamas - taip, taciau pagrindiniai mokslai apart fizikos/chemijos/kalbu buvo su labai daug ideologijos, o toks mokslas bevertis. Ka ir parode pirmasis desimtmetis po nepriklausomybes atgavimo.

Bet tai – tik saujelei žmonių Lietuvoje, o ne daugumai, nes tai iš principo ir neįmanoma. Todėl tie žmonės taip įnirtingai ir sumaniai, nepraleisdami a nei vieno komponento, pradedant nuo darželinukų, gina dabartinę santvarką, orientuotą jiems, o ne daugumai žmonių. Jie tai daro išlaisvindami žmogaus egoistinę prigimtį, tuom suteikdami jam iliuziją, kad tik nuo žmogaus viskas priklauso. Todėl ta saujelė organizuotų žmonių (turčiai valdžioje ir jiems prijaučiantys) yra ramūs, nes žino, kad žmonės su išlaisvintu egoizmu, kuriančiu iliuziją, kad tik nuo jų pačių viskas priklauso, nepajėgs susiorganizuoti ir teisingai pasirinkti. Todėl ta saujelė žmonių (kokie 600 Lietuvoje su „patriarchu“ viršuje) taip aršiai ir užsuko TSRS planinės ekonomikos sistemos kritiką, nes dabar vyraujančios ideologijos, nukreiptos į žmogaus egoistinės prigimties išlaisvinimą, virsmas gali grėsti jiems rimtais nemalonumais.

Cia jau konspiracines teorijos Nera Lietuvoje ar kur kitur pasaulyje kokio slapto susitarimo tarp pasiturinciu asmenu, nera ir buti negali. Nes yra toks dalykas, jog jei paslapti zino daugiau nei vienas zmogus - tai viesa Siuo konkreciu atveju, poziuris labai stipriai itakojamas igyto issilavinimo. Istikruju net butu idomu koki empirini tyrima sia tema pasidaryti
Kokiais gi nemalonumais gali gresti dabartinei sistemai? Neissilavinusiu zmoniu kiekis mazeja, del naturaliu priezasciu, jaunimas netgi perdaug issimokslines darosi. Visos garsiai rekiancios ir reikalaujancios is valstybes joms kanors DUOTI bobulencijos irgi ilgai nebetemps.
Ir siais laikais labai sunkiai pavyktu rasti koki nors zmogu su geru issilavinimu, kuris dar galetu kaipnors pateisinti planine ekonomika. Pastaroji jau begaleje tyrimu irodyta, kaip neefktyvi ir zalinga. Galiausiai turime tokiu pavyzdziu kaip Koreja, Mianmaras, SSRS... Tai kam vis kelt ta sena nusiurusia korta ir bandyt joje kazka gero ir grazaus iziuret? nera taip.

[Sula]

Aišku. Jei darbuotojas daro racionalizacijas ar išradimus darbovietėje, jie priklauso darbdaviui. Darbuotojas asmeniškai patentuoti nieko negali, tik darbdavys. Taip yra visur. Jei kas bando gudrauti, tai tokius išdulkina per teismus milijoniniais ieškiniais darbdavio naudai. Jei nori užsidirbti iš to, mesk darbą ir eik užsiiminėti išradimais individualiai...

Tai buvo mano atsakymas Aleksio. Taigi išsiaiškinkite tarpusavyje kaip gerai buvo skatinami išradėjai TSRS sistemoje

[Naujokelis]

Aš pastebėjau dar vieną gudrų temos parinkimo variantą. Prie sovietų nuo 1961... Juk po 1940/1945-1956 pagrinde liko prosovietiški lietuviai, saujelė tikrų normalių lietuvių, bet įbaugintų, ir dalis svarbiausiuose postuose etninių rusų (na čia daugiau Klaipėdos kraštui tinka).
Teisingai, labai lengva diskutuot apie dešreles skanesnes, "nerealų" pasirinkimą (žiguliai ir volgos) automobilių srityje, kitus dalykėlius. Man kažkaip užkliūna, kad žmonės kurie tais laikais dirbo ir gyveno, jų argumentus tiesiog praleidžia šios diskusijos raudonieji (dovanokit, bet jūs tikrai tokie). Ir toliau trukt už vadžių vėl iš pradžių.
Mano aplinkoje sovietinių laikų ilgisi tik žmonės draugaujantys su butelaičiu (35 metų ir vyresni), taip pat tų laikų partiniai užėmę tais laikais geras vietas (beje laisvoj Lietuvoj nemažai jų prasisuko ir persirengė atseit nebe komunistai).
Mano senelis buvo komunistas (gėda, bet tai tiesa). O iš motinos pusės paprasti žmonės. Tai gyvenimo skirtumas kaip diena nuo nakties. Mano argumentus manau sveiko proto žmonės supras.
Beje tas senelis komunistas tik laisvoj lietuvoj gavo literatūros apie mūsų partizanus, ir mano džiaugsmui jis suprato kokioj išsigimusioj santvarkoj jis gyveno.
Labai lengva diskutuot, kai Lietuvoj šiuo metu ne itin geri laikai.

[nepolitikas]

Mano senelis buvo komunistas (gėda, bet tai tiesa)

ir kurioj vietoj čia gėda? prie gorbačiovo ir aš įstojau į tskp (кпсс), lkp (lietuvos kompartijos) bilietą gavau iš brazausko rankų, buvau savo gamykloje išrinktas sąjūdžio rėmimo grupės pirmininku ir tokių buvo tikrai daug.
manau, kad mūsų dėka lietuvoje nebuvo ginkluotos konfrontacijos, kurios taip norėjo maskva...

[Sula]

Mano senelis buvo komunistas (gėda, bet tai tiesa). O iš motinos pusės paprasti žmonės. Tai gyvenimo skirtumas kaip diena nuo nakties. Mano argumentus manau sveiko proto žmonės supras.
Beje tas senelis komunistas tik laisvoj lietuvoj gavo literatūros apie mūsų partizanus, ir mano džiaugsmui jis suprato kokioj išsigimusioj santvarkoj jis gyveno.
Labai lengva diskutuot, kai Lietuvoj šiuo metu ne itin geri laikai.

Visais laikais buvo didesnių ar mažesnių blogybių. Apie partizanus negaliu spręsti objektyviai, nes išžudė dalį šeimos, įskiatant moteris, vaikus ir senius. Manau jokia ideologija negali pateisinti nekaltų žmonių kraujo ar gyvybių. Tas pats ir su bolševikais - negalima pateisinti santykinės gerovės (lygybės) pastatytos ant žmonių kaulų.
Iš viso stebiuosi, kad pastaruoju metu spjaunama į elementarias moralines vertybes.