Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[Recoiler]

Praradę būtų daug, nes TSRS iš suomių daug ko iš šyrpotrebo ir ne tik garantuotai pirkdavo. Taip kad suomiams nereikėjo galvoti, kur visą tai įkišti, tik gaminti ir tiekti viską nuo šaldytuvų, skudurų, elektros prekių, įrengimų, dažų ir kt., su niekuo konkuruojant - pirkėjas buvo.

Viena yra žmonių tarpusavio santykiai, o kita - valdžios pozicija. Suomių valdžia elgėsi gudriau. Nors ir buvo įpareigota sutarčių ir tarptautinės padėties, kol TSRS gyvavo, bet net ir jai sugriuvus, Suomija nepuolė reikšti pretenzijų ar nutraukinėti bendradarbiavimo. Bendradarbiavimas po 1991 m. labiau trūkinėjo dėl Rusijos ekonominio nuosmūkio.

Sekant tavo mintį Suomiai turėjo žlugti, kartu su SSRS Prekyba buvo ir to nieks nenuginčys, bet ji jau nebuvo tokia labai svari ar kokia kitokia. Suomiai Sovietam iškišdavo tai, kas jų gaminamo nebuvo konkurentabilūs vakaruose. Tačiau bėgant metams ir tobulėjant patiems Suomiams jų eksportas vis augo ir augo į vakarus, o į rytus analogiškai mažėjo... Ką noriu pasakyti, prekyba su SSRS jiems buvo naudinga, bet tai nebuvo tas fundamentas, kuris jiems buvo gyvybiškai svarbus, su vakarais vyko didesnė prekyba...
Šaltinis su lentelėm ir kitkuom:
http://www.photius.com/countries/fin...ign_trade.html
http://lcweb2.loc.gov/frd/cs/finland...n.html#table19

[Al1]

Sekant tavo mintį Suomiai turėjo žlugti, kartu su SSRS Prekyba buvo ir to nieks nenuginčys, bet ji jau nebuvo tokia labai svari ar kokia kitokia. Suomiai Sovietam iškišdavo tai, kas jų gaminamo nebuvo konkurentabilūs vakaruose. Tačiau bėgant metams ir tobulėjant patiems Suomiams jų eksportas vis augo ir augo į vakarus, o į rytus analogiškai mažėjo... Ką noriu pasakyti, prekyba su SSRS jiems buvo naudinga, bet tai nebuvo tas fundamentas, kuris jiems buvo gyvybiškai svarbus, su vakarais vyko didesnė prekyba...
Šaltinis su lentelėm ir kitkuom:
http://www.photius.com/countries/fin...ign_trade.html
http://lcweb2.loc.gov/frd/cs/finland...n.html#table19

Visai ne. Nes buvo taip kaip pats parašei. Tiesiog bendradarbiavimas tęsėsi daug metų, suomiai kūrė savo ekonomiką, pramonę, mokėsi, tobulėjo... Ir naudojosi tuo, kad į TSRS buvo galima pelningai prakišti daug ką. O kodėl tuo reikėjo nesinaudoti? Pradiniame etape tai buvo labai svarbu - turėti rinką, kuri viską paims. Svarbiausia, kad suomiai ant to neužsiciklino.
1991 m. TSRS žlugimas nors ir sudavė smūgį ekonomikai, bet ne tokį, kad valstybė būtų panirusi į krizę. Vis dėlto smūgis buvo pakankamai stiprus, nes Suomija kaip tik 1993 m. pasiprašė į ES.

Gerai, baigiam apie Suomiją, nes tuo mus išjungs už plepalus ne į temą.

[Recoiler]

<...>

Gerai, baigiam apie Suomiją, nes tuo mus išjungs už plepalus ne į temą.

Buvo daugybė valstybių besivertusių be SSRS pagalbos, o Suomija tu siulai kaip tema išjungti vien dėl to, kad tai yra konkretus pavyzdys kaip galima buvo žymei geriau prasisukti be sajuzo globos...

[Al1]

Apie tai mes jau kelis puslapius pripliurpėm. Kai kurie pikti tvarkytojai nemėgsta tokių nukrypimų nuo temų.

[andyour]

O kaip prie sovietų visus priversdavo tinkamai dirbti? Aprėkimu, gąsdinimais, kalėjimu? Šiais laikais patys darbuotojai stengiasi gerai dirbti, nes tikisi atlyginimo padidinimo, bijo prarasti darbą.

[Combat]

O kaip prie sovietų visus priversdavo tinkamai dirbti? Aprėkimu, gąsdinimais, kalėjimu? Šiais laikais patys darbuotojai stengiasi gerai dirbti, nes tikisi atlyginimo padidinimo, bijo prarasti darbą.

Gerai dirbantys ne tik, kad tikėjosi geresnio atlyginimo, bet ir jį gaudavo. Stimuliavimo sistema tada buvo gerokai geresnė, nei dabar. Tada buvo įvairios kategorijos, išdirbio normos, premijos, „už stažą“, kelialapiai darbo pirmūnams ir kt. T.y. tai, ko mokinamasi universitetuose kaipo žmonių stimuliavimo priemones, tada veikė visu 100 procentų. Tarkime, vietoje 150 rublių/mėn galėjai uždirbti ir 200 rublių/mėn (30 rublių pakakdavo mėnesį gyventi).

[music]

Gerai dirbantys ne tik, kad tikėjosi geresnio atlyginimo, bet ir jį gaudavo. Stimuliavimo sistema tada buvo gerokai geresnė, nei dabar. Tada buvo įvairios kategorijos, išdirbio normos, premijos, „už stažą“, kelialapiai darbo pirmūnams ir kt. T.y. tai, ko mokinamasi universitetuose kaipo žmonių stimuliavimo priemones, tada veikė visu 100 procentų. Tarkime, vietoje 150 rublių/mėn galėjai uždirbti ir 200 rublių/mėn (30 rublių pakakdavo mėnesį gyventi).

Labai stimuliuojanti kurti sistema, kurioje darbininkas Volgai sutaupydavo per 25 metus, o garsiausias krepšininkas ar architektas, gamyklos vadovas- per 15
O labiausiai pasižymėję galėjo pretenduoti į NET (o siaube, tikras kapitalistiškas iškrypimas!!!!) keturių (!!!!!!!!) kambarių butą po 10 metų eilėje

[andyour]

Labai stimuliuojanti kurti sistema, kurioje darbininkas Volgai sutaupydavo per 25 metus, o garsiausias krepšininkas ar architektas, gamyklos vadovas- per 15
O labiausiai pasižymėję galėjo pretenduoti į NET (o siaube, tikras kapitalistiškas iškrypimas!!!!) keturių (!!!!!!!!) kambarių butą po 10 metų eilėje

O šiais laikais gali pretenduoti į paskolą 40 metų, praktiškai iki gyvos galvos, bet tik tuo atveju, jeigu turi labai geras pajamas Automobilių gal ir daug nebuvo, ko pasekoje nebuvo kamščių, taršos, triukšmo. Gimiau 1982 metais, tai kažkiek pamenu nuolatines eiles, elementarių, bet būtynų prekių deficitą kaip pvz. batai, bei labai nekokybiškas prekes ir paslaugas

[Combat]

Labai stimuliuojanti kurti sistema, kurioje darbininkas Volgai sutaupydavo per 25 metus, o garsiausias krepšininkas ar architektas, gamyklos vadovas- per 15
O labiausiai pasižymėję galėjo pretenduoti į NET (o siaube, tikras kapitalistiškas iškrypimas!!!!) keturių (!!!!!!!!) kambarių butą po 10 metų eilėje

O dabar per kiek galima sutaupyti mašinai? Ir dar butui. Ir dar sodui. Vilniuje. Imkime, kad žmogus Vilniuje uždirba kokius 1600 litų grynais.

[JlL]

Dabar tik nuo zmogaus priklauso ar jis visa gyvenima taip ir liks su 1600 ar tobules ir uzdirs daug daugiau. Be to geriau imt dabar ir moket paskola 15-20m nei laukt desimt 10 ir tik tada gaut

[andyour]

Dabar tik nuo zmogaus priklauso ar jis visa gyvenima taip ir liks su 1600 ar tobules ir uzdirs daug daugiau. Be to geriau imt dabar ir moket paskola 15-20m nei laukt desimt 10 ir tik tada gaut

Ten jau būtų garantija ir laukti vos 10 metų, o paskolos per 40 metų gali neišsimokėti, pvz. atėjus krizei, pablogėjus sveikatai, praradus gerai apmokamą darbą. JAV bankai per metus konfiskuoja po 1mln namų.

[Wycka]

Ten jau būtų garantija ir laukti vos 10 metų, o paskolos per 40 metų gali neišsimokėti, pvz. atėjus krizei, pablogėjus sveikatai, praradus gerai apmokamą darbą. JAV bankai per metus konfiskuoja po 1mln namų.

O kur gyventi tuos 10 metų, kol „gausi“ butą? O JAV bankai konfiskuoja namus tik tų žmonių, kurie ne pagal galimybes išsikėlė sau tikslus. Kągi — visi save matome geresnius, darbštesnius ir protingesnius nei iš tikrųjų yra, o ir bankai rizikavo tikėdamiesi uždirbti. Iš tokių konfiskavimų dažniausiai bankai nieko nelaimi; pvz. nuvertėjus NT, namo vertė tik 1mln. dolerių, o paskola išduoda 1,3 mln. dolerių, iš kurių sumokėta tik 200.000 dolerių. Taigi net konfiskuodamas bankas patiria 100.000 dolerių nuostolį, ir tai nėra garantijos, kad tą namą pavyks parduoti už 1 mln. dolerių, todėl tie namai gana ilgai stovi tušti, tokiu būdu bankai užšaldo milžiniškas lėšas, neretai priversti skolintis su palūkanomis iš kitų šaltinių, kad galėtų išduoti naujas paskolas.
Beje, visą sovietmetį jautėsi gyvenamojo būsto ploto trūkumas. Nepadėjo net greitoji blokinė statyba. Kai dabartinėje Kinijoje, kuri persisėmė „supuvusio kapitalizmo“ ekonomikoje, jau yra apie 30 mln. butų perteklius. Tokio kiekio patektų 1/2 JAV poreikio patenkinti.

[ACC]

Prie sovietų kaimas/rajonų centrai ko gero geriau gyveno. O mieste pilnai materialiai apsirūpindavo tik apie 45-55 metus. Turiu galvoje pilną sovietinį 'gerovės komplektą' - butas, sodas, automobilis ir garažas.

Mano tėvai 3 kambarių butą gavo 35 metų amžiaus, iki to laiko keturiese gyvenom 1 kambario bute. Tą 3 kambarių butą baldais apstatinėjo metus 5-6, nebuvo už ką. Dar buvo paskyra Žiguliams (panašiu laiku kai gavo butą, 1981-1982 m.). Produktus (bulves, taukus, dešras) veždavomės iš kaimo, tėvų alga buvo apie 2 x 200-230 rublių. Kartą per metus gaudavo kelialapį prie jūros. Bet šiaip, kiek pamenu, visada gyveno nuo 'algos iki algos'. Gal nemokėjo taupyti, nežinau. Jeigu taip objektyviai, mūsų šeimos pragyvenimo lygis anuomet buvo panašus į eilinius 'ofisinius' darbus dirbančiųjų šiandien. Turiu galvoje sukauptas bendras materialines vertybes (kokybė jų aišku skiriasi). Bet tokie dalykai kaip galimybė rinktis, keliauti ir šiaip bendros laisvės yra nelygintini. Man asmeniškai yra svarbiausia laisvo pasirinkimo galimybė.

[nepolitikas]

Gerai dirbantys ne tik, kad tikėjosi geresnio atlyginimo, bet ir jį gaudavo. Stimuliavimo sistema tada buvo gerokai geresnė, nei dabar. Tada buvo įvairios kategorijos, išdirbio normos, premijos, „už stažą“, kelialapiai darbo pirmūnams ir kt. T.y. tai, ko mokinamasi universitetuose kaipo žmonių stimuliavimo priemones, tada veikė visu 100 procentų. Tarkime, vietoje 150 rublių/mėn galėjai uždirbti ir 200 rublių/mėn (30 rublių pakakdavo mėnesį gyventi).

buvau inžinierius konstruktorius gana inovatyvioje įmonėje (bandomoji mechaninė gamykla). atlyginimas 125 rb. galima buvo alkūnes susikandžioti, bet daugiau negausi. didesni atlyginimai buvo vedantiesiems konstruktoriams ir skyrių vadovams...
nesiilgiu tų laikų

[ViR2]

Gerai dirbantys ne tik, kad tikėjosi geresnio atlyginimo, bet ir jį gaudavo. Stimuliavimo sistema tada buvo gerokai geresnė, nei dabar. Tada buvo įvairios kategorijos, išdirbio normos, premijos, „už stažą“, kelialapiai darbo pirmūnams ir kt. T.y. tai, ko mokinamasi universitetuose kaipo žmonių stimuliavimo priemones, tada veikė visu 100 procentų. Tarkime, vietoje 150 rublių/mėn galėjai uždirbti ir 200 rublių/mėn (30 rublių pakakdavo mėnesį gyventi).

Universitetuose moko, jog isdirbio normos, premijos ar tiesiog priedai uz staza mazina darbuotoju motyvacija ir efektyvuma, neskatina jokiu inovaciju ar didesnio nasumo. Gal laikas nustoti ziureti i praeiti su nostalgija ir ja piesti geresnemis spalvomis nei istikruju yra?

Ir isvis kodel visdar toks blogas supratimas, jog darbuotoju geriausia skatinimo priemone yra pinigai? Irgi sovietizmo palikimas? Darbuotojus efektyviausiai skatina nepiniginiai priedai (abonimentai i sporta, pietus salimais esanciame restorane ir t.t.), papildomos privilegijos (gera stovejimo vieta, geresne darbo vieta (fiziskai) ir t.t.) bei ivertinimas ir pagarba (pagyrimai, menesio geriausio darbuotojo statusas, viesas jo ego ivertinimas, viesai pasakymas kaip jis gerai dirba ir t.t.).

Pinigus kaip skatinamaja priemone naudoja daugiausiai tik rytu salys bei ex-sovietu sajungos nares.

[Taut.]

Prie sovietų kaimas/rajonų centrai ko gero geriau gyveno.

Ką vadinate "gerumu"?
Sovietmečiu vos per 10-15 metų buvo sunaikinta tradicinė kaimų/miestelių struktūra, neminint labiausiai morališkai nusmukdžiusio kaimą dalyko - kolektyvizacijos, kai žmonės prarado bet kokį paskatinimą darbui dėl savęs, o jį pakeitė vagimas dėl savo elementarių poreikių patenkinimo, galima paminėti tokius, atrodo smulkius, bet labai didelį kirtį šimtmečius gyvavusioms tradicijoms ir vertybėms davusius dalykus, kaip kad tradicinių savaitgalinių turgų "transformacija" į vieną šūdiną sovietinę parduotuvę.

[music]

O dabar per kiek galima sutaupyti mašinai? Ir dar butui. Ir dar sodui. Vilniuje. Imkime, kad žmogus Vilniuje uždirba kokius 1600 litų grynais.

Ne tame mano pranešimo esmė. Tiesiog anksčiau visų alga būdavo vienoda, skirdavosi iki dviejų kartų, nesvarbu ar esi nekvalifikuotas darbininkas, ar geriausias inžinierius, architektas, sportininkas, iškovojęs olimpinių medalių, kas visiškai neskatino ko nors siekti ir aukoti laiką, sveikatą, daug dirbti. Dabar gabūs ir darbštūs neturi "pasiekimų" lubų. Kas geba, gali susikrauti kad ir milijardą ar nusipirkti salą Karibų jūroje, o kas dirba už minimumą- tik jų pačių "kaltė", verslumo stoka ar tingėjimas mokytis, manymas, kad viską kažkas iš šalies turi duoti- dalykai, įskiepyti sovietmečio.

[ViR2]

^^ butent
Lietuvoje labai gyvus "islaikytinio" mentalitetas, o tokie populistai kaip Butkevicius, naudojasi mazai issilavinusiais rinkejais jiem brukdamas visokius nepaskaiciuotus progresinius mokescius Pastarieji zinoma pasiraso ant to, nes jiems visi uzdirbantys ar pasieke "daugiau" yra nupiesiami, kaip priesai, o socialine lygybe pavaizduojama, kaip "visi biedni", bet ne kaip "visi turtingi".

O kas baisiausia, tai ir jaunimo tarpe randasi tokiu, kurie suvokia, jog valstybe jiem turi kazka "duoti", o jei "neduoda" tada jau nera socialinio teisingumo.

[bebop]

Labai tinka temai: "Didesnis atlyginimas = didesnė motyvacija"

[Aleksio]

Darbuotojus efektyviausiai skatina nepiniginiai priedai (abonimentai i sporta, pietus salimais esanciame restorane ir t.t.),

Šitą aš visgi priskirčiau prie piniginių priedų.

bei ivertinimas ir pagarba (pagyrimai, menesio geriausio darbuotojo statusas, viesas jo ego ivertinimas, viesai pasakymas kaip jis gerai dirba ir t.t.).

"Не учите меня жить, лучше помогите материально" (Nemokinkite mane gyventi, geriau padėkite materialiai) - iš filmo "Maskva netiki ašaromis". Portretą iš garbės lentos ar padekos rašto ant duonos neužtepsi, o piniginę premiją - galima. O kitų darbuotojų pagarbą man aš užtikrinsiu savo darbu.