Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[MikasRidikas]

Sovietinė nostalgija lietuviškai – atgal į SSRS, kad nepamirštum baisios istorijos

Jeigu jaučiate nostalgiją seniems “geriems” sovietiniams laikams, rašo britų dienraštis „The Guardian“, tuomet traukite į Lietuvą. Laikraščio žurnalistas aplankė mūsų šalyje veikiančius sovietmečiui skirtus muziejus ir parkus – bei liko sužavėtas, kaip drąsiai lietuviai prisimena skaudžią savo istorijos puslapį.

Čia dar vienas vakarų kapitalistų projektas, nukreiptas prieš tarybinę darbo liaudį...
Beje, pats esu buvęs, šiek tiek autentikos tikrai yra, visai patiko.

[Combat]

Visiška nesąmonė. Ryga tuoj po karo jau buvo pusmiljonis miestas. Kai Vilniuje tuo tarpu liko vos keliasdešimt tūkstančių gyventojų. Ir Sniečkus čia (beveik) ne prie ko.

nagi nagi.

1944/1945: Vilnius – 110 tūkt. gyventojų, Ryga – 228,2 tūkst. gyventojų;
1950/1951: Vilnius – 179 tūkst. gyventojų, Ryga – 482 300 tūkst. gyventojų;
1987: Vilnius – 577 tūkst. gyventojų, Ryga – 900,3 tūkst. gyventojų.

Šaltinis:Ryga
, Vilnius


Jei ne vietinės Komunistų partijos politika, kuriai pradmenis sudėjo Sniečkus, tai, lyginant Vilniaus ir Rygos miestų gyventojų skaičiaus augimo tempus, įvertinant gyventojų skaičių Lietuvoje ir Latvijoje, Vilnius 1987 metais turėjo būti gal kokio 1,2 mln dydžio miestas.

Politika buvo ta, kad buvo vystomi rajonai (Mažeikiai, Naujoji Akmenė, Šiauliai, Pakruojis, Panevėžys, Rokiškis, Visaginas), išsidėstę palei Lietuvos/Latvijos sieną, kad gyventojai „neemigruotų“ į Latviją (Rygą). T.y., tie miesteliai turėjo „susiurbti“ visus potencialius „emigrantus“, norinčius sprukti iš agrarinio kaimo (kolūkio) Lietuvoje į pramoninę Latviją. Tuom pačiu buvo ribojamas Vilniaus augimas (galimai, kad į augantį miestą nesuplūstų kvalifikuoti rusakalbiai, kaip kad atsitiko Rygoje).

Kad tai buvo A.Sniečkaus iniciatyva, kažkur kažkada skaičiau spaudoje (dabar greitai nerandu tų šaltinių, jei internete iš viso įmanoma tai rasti). Bet atradau dar vieną įdomų veikalą: www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files/Snieckus02.pdf, kuriame, atmetus politką, įdomu paskaitinėti, kaip buvo kuriamas ir vystomas tarybinis ūkis Lietuvoje (ypač naudinga „spiegalams“). Beje, ten sužinojau, kad ministerijos LTSR iki 1969 turėjo tokį pat statusą, kaip dabartinės Lietuvoje, tik vėliau jos tapo pavaldžiomis sąjunginėms ministerijoms.

[Sula]

nagi nagi.

1944/1945: Vilnius – 110 tūkt. gyventojų

85000 iš jų lenkai. Iki 1946m. pabaigos iš Vilniaus repatrijavo apie 90 tūkst. gyventojų, ne vien tik lenkai.

1945 m. valdžios atstovai, net aukšti pareigūnai, važinėjo po Lietuvą ir ragino gyventojus keltis gyventi į Vilnių66. Vien agitacija nebuvo apsiribojama. 1945 m. gegužės 23 d. Utenos apskrities vykdomasis komitetas nutarė: birželio ir liepos mėnesiais iš Utenos miesto nedirbančių ir apskrities kaimo gyventojų mobilizuoti 800 žmonių darbui Vilniaus įmonėse; įpareigoti apskrities miestų ir valsčių vykdomųjų komitetų pirmininkus sudaryti bylas vengiantiems mobilizacijos asmenims ir perduoti jas Utenos apskrities prokurorui; prašyti apskrities prokurorą nedelsiant traukti teismo atsakomybėn visus asmenis, vengiančius mobilizacijos67. Panašius nutarimus priėmė ir kitų apskričių valdžia68.
Tačiau nei valdžios agitacija, nei prievarta apčiuopiamų rezultatų nedavė. Norinčių gyventi Vilniuje buvo nedaug. 1945 m. liepos 31 d. Lietuvos SSR LKT konstatavo, kad balandžio 26 d. nutarimas įvykdytas tik 2,7 proc.69 Profsąjungos vadovybės sudaryta brigada, 1945 m. birželio pradžioje tikrinusi mobilizuotų darbininkų darbo ir buities sąlygas Vilniaus įmonėse, pranešė, kad iš kovo–gegužės mėnesiais mobilizuotų 803 asmenų net 247, daugiau kaip 30 proc., jau „dingo“, t. y. pabėgo iš Vilniaus70.
Priežasčių, kodėl Lietuvos kaimiečiai nenorėjo gyventi sostinėje, buvo daug.
Lietuviai, ypač kaimiečiai, Vilniuje jautėsi atsidūrę svetimame mieste: svetima kalba, svetima, net priešiška aplinka. Pasak liudytojų, dažnas lenkas 1945 m. pavasarį „atvykėliams“ lietuviams tėkšdavo į akis: „Be reikalo jūs čia atvažiavote. Jūsų tėvynė čia niekada nebus. Jūs galvojate, kad atėjo rusas, tai ir viskas. Prisiminkite – mūsų ranka stipri. Mes čia dar ateisime, tada jūs mums bučiuosite rankas ir kojas. Liudas Truska (“Kultūros barai” Nr.4)

Tarp tų "mobilizuotųjų" buvo ir mano mama. Tačiau gyvenimo sąlygos mieste buvo tokios tragiškos, o darbas sunkus, kad maždaug po metų teko sprukti į kaimą. Tiesa, neužilgo grįžo, bet jau į mokslus, kas buvo nepalyginamai geriau (o kaime situacija prastėjo).

[music]

RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ REPATRIACIJA
Į LENKIJĄ (1944 M. PABAIGA–1947 M.)

http://www.ebiblioteka.lt/resursai/L...t71/Lit705.pdf

Pasak autorės, į Lenkiją per
1944–1947, 1956–1959 m. repatriacijas išvyko apie 220 tūkst. asmenų, iš kurių daugumą
sudarė lenkai4 .

1947 m. liepos mėnesio pabaigoje baigėsi lenkų ir žydų, turėjusių Lenkijos pilietybę iki
1939 m. rugsėjo 17 d., repatriacija į Lenkiją. Iš 1945 m. pirmojoje pusėje Lietuvoje
gyvenusių 300–330 tūkst. lenkų, kurių dauguma telkėsi Vilniaus krašte, 1944–1947 m.
oficialiais duomenimis, išvyko kiek daugiau negu 171 tūkst. žmonių. Absoliučią daugumą
sudarė lenkų tautybės asmenys (apie 169 tūkst.). Tačiau reikėtų pažymėti, kad iš
tikrųjų išvyko daugiau žmonių – 180–190 tūkstančių10 .

Taigi, gana drąsiai galima teigti, kad jei ne sovietai ir priverstinė repatriacija, Vilniaus gyventojų skaičius 1990 būtų artimas milijonui, o Vilniaus rajone gyventojų būtų bent dvigubai daugiau nei dabar.
Tikrai netikiu, kad visi repatriavę buvo lenkai. Užtenka prisiminti straipsnį apie tarpukario Kauną, kai save laikę lietuviais, buvę patriotais laikinosios sostinės inteligentai turėjo lenkiškas pavardes ar net kalbėjo lenkiškai, tačiau jau 4 dešimtmečio pradžioje visi, net paskutiniai lenkai galutinai sulietuvėjo, tad ir Vilniuje būtų panaši situacija, tik gyventojų- milijonas, trečios kartos miestiečiai, o Lietuvoje kokie 4 mln.
Ir čia tik repatriavusius į Lenkiją skaičiuojant, o kiek dar ištremtų, pasitraukusių į Vakarus. Be to, pakitus gyvenimo būdui, drastiškai sumažėjo gimstamumas.
Bet kuris sociologas patvirtins, kad miesto individualių namų kvartalų šeimos yra didesnės nei daugiabučių, o kaime gimstamumas visada didesnis nei mieste
Taigi Lietuvos gyventojų skaičius šiandien būtų mažų mažiausiai kaip Danijos, nors būtent sovietams priskaičiuojamas nuopelnas, kad Lietuvos gyventojų skaičius tuo laikotarpiu neva augo, tačiau be jų būtų augęs ir dar daugiau, o be pokario gyventojų nuostolių, kurių buvo galima išvengti- dar ir su pagreičiu.

LENKŲ DEMOGRAFINIAI POKYČIAI LIETUVOJE 1947–1959
METAIS

http://www.ebiblioteka.lt/resursai/L...it_020_033.pdf

yra ir daugiau tokių darbų. Galbūt tiktų ir temai apie lietuvių ir lenkų santykius.

[Al1]

NIEKADA negirdėjau, kad Tamstos įvardintas tautos patriarchas (tikriausiai V.L.) reikalautų grąžinti Lietuvai Karaliaučiaus kraštą, arba Gardiną/Lydą/Ašmeną, arba Punską/Suvalkus. Taip kad tai visai ne tas pats, ir nereikėtų to lyginti. Lietuva tik reikalauja atsiprašymo ir kompensacijos už sovietų padarytus nusikaltimus.

O kodėl jis turėtų reikalauti tai, kas nepriklauso, ko Lietuva 1990 m. kovo 11 d. aktu atsisakė?

Ryga jau 1914 turėjo arti 600 000 gyv.
Beje, kodėl Austrijos kaime gyvena 44 proc., Airijos- 48 proc.?
Jos labai atsilikusios ar kaip??
Tarpukariu ta pati Lietuva aprūpino pusę Europos maisto produktais...
Užtat sovietinės gamyklos JOKIŲ aplinkosaugos problemų nekėlė ir nekels, o Achemos sprogimas ir toksinės atliekos prie Kėdainių tėra liaudies priešų sugalvotas mitas

Sovietinė santvarka, nieko šiaip NEDAVĖ; pirmiau apvogė, išniekino Lietuvą, nusmukdė, o tada jau DAVĖ. Atėmė puikiausią kepsnį, o tada DAVĖ kaulą graužti- vaje, kokia šauni sistema

O kodėl Olandijoje ar Danijoje per 80 proc. gyvena mieste? Airija buvo atsilikusi šalis iki pat įstojimo į ES. Su milžiniška emigracija. Tačiau devintajame XX a. dešimtmetyje situacija su urbanizacija jau buvo kita nei 50-70-aisiais... Austrija pasirinko kitą kelią - tolydžios regionų plėtros, kas neskatino didelių miestų išaugimo. Tai vienas iš įmanomų valstybės plėtros kelių, bet jį pasirinko nedaugelis šalių.
Tarpukariu Lietuva neaprūpino pusės Europos maisto produktais. Prašome neskleisti dezinformacijos. Sovietai nekėlė jokių aplinkosaugos problemų, nes jų tuo metu nekėle niekas pasaulyje. Tiesiog tokios buvo pasaulinės tendencijos visur. Tačiau Vakarai ėmė kelti aplinkosaugines problemas tik devintajame XX a. dešimtmetyje. TSRS jau silpo ir vegetavo, todėl tokių problemų sprendimas nebuvo aktualus. Užtat paskutinį XX a. dešimtmetį Vakarai smarkiai pažengė toje srityje, o mes tuo metu kapstėmės gilioje krizėje. Ir aplinkosaugos srityje likome TSRS paskutinio gyvavimo dešimtmečio lygyje lygyje.
Ir prašom čia nebaksnoti į "Achemą" ar Kėdainius. Vakarų industrinėse šalyse ekologinių katastrofų būta pakankamai.

85000 iš jų lenkai. Iki 1946m. pabaigos iš Vilniaus repatrijavo apie 90 tūkst. gyventojų, ne vien tik lenkai.

Pasak liudytojų, dažnas lenkas 1945 m. pavasarį „atvykėliams“ lietuviams tėkšdavo į akis: „Be reikalo jūs čia atvažiavote. Jūsų tėvynė čia niekada nebus. Jūs galvojate, kad atėjo rusas, tai ir viskas. Prisiminkite – mūsų ranka stipri. Mes čia dar ateisime, tada jūs mums bučiuosite rankas ir kojas.[/I] Liudas Truska (“Kultūros barai” Nr.4)

Kaip niekad aktualu iš šiomis dienomis. Tai štai kokia ta Lietuva - nesugeba net lenkų nacionalistų ir šovinistų sutramdyti...

[Perfect]

Pamiršti, kad Suomija išlaviravo sumaniai ekonomiškai bendradarbiaudama su TSRS ir Vakarų Europa. O galėjo kaip ožiai rėkti - kol neatiduosite Karelijos, tol su jumis nebendradarbiausime...

Tai nekeičia esmės. Šiandieninė gerovė Suomijoje buvo sukurta pačių suomių.

[Wycka]

O kodėl jis turėtų reikalauti tai, kas nepriklauso, ko Lietuva 1990 m. kovo 11 d. aktu atsisakė?

Tai ir nereikalauja, kaip ir Suomija oficialiai nereikalauja Karelijos. Todėl ir nesuprantu, prie ko čia „tautos patriarchą“ įkišai...?

[Al1]

Tai nekeičia esmės. Šiandieninė gerovė Suomijoje buvo sukurta pačių suomių.

Tai niekas ir nekvestionuoja to. O galėjo užsispirti ir nebendradarbiauti su TSRS. Daug būtų praradę, ir patys dėl to būtų buvę kalti...

Tai ir nereikalauja, kaip ir Suomija oficialiai nereikalauja Karelijos. Todėl ir nesuprantu, prie ko čia „tautos patriarchą“ įkišai...?

Aiškinu dar kartą - Suomija nereiškia jokių pretenzijų. O Lietuva reiškia pretenzijas (ne teritorines). Patriarchas vienas iš didžiausių to dalyko specialistų.

[Recoiler]

Tai niekas ir nekvestionuoja to. O galėjo užsispirti ir nebendradarbiauti su TSRS. Daug būtų praradę, ir patys dėl to būtų buvę kalti...

Praradę būtų, bet labai nedaug, visišką smulkmeną... Tik griuvus SSRS kaip mat nebepaisė visų sutarčių "neutraliteto" ir būtent kas liečia to meto ginkluotės pirkimus iš karto viską pirkti pradėjo 100 proc. vakarietiška technika ar licenzijas jai štampuoti, kaip iki tol tokie dalykai budavo daromo 50 ant 50... Kituose sektoriuose ir visuose viešuosiuose prikimuose Suomiai panašiai turėjo elgtis. Gal kas geriau nusimanantis galėtų plačiau papasakoti apie ta Suomių ir SSRS sutartį, ir kokio velnio ją Suomiai pasirašinėjo.

Aiškinu dar kartą - Suomija nereiškia jokių pretenzijų. O Lietuva reiškia pretenzijas (ne teritorines). Patriarchas vienas iš didžiausių to dalyko specialistų.

Lietuva kaip betkuri kita save gerbianti valstybė turi teisę reikšti pretenzijas ir šiaip labai blogai, kad Lietuvoje, bent jau taip atrodo, tik vienam Patriarchui ir terūpi mūsų praeitis ir sutrypta garbė... Kas liečia Suomių ir Rusų santykius, tai jie labai subtilus. Palyginti su Suomių požiūriu į Rusiją, tai Lietuviai yra labai Rusus mylinti tauta, ko apie Suomius nepasakysi...

[andyour]

Kas liečia Suomių ir Rusų santykius, tai jie labai subtilus. Palyginti su Suomių požiūriu į Rusiją, tai Lietuviai yra labai Rusus mylinti tauta, ko apie Suomius nepasakysi...

Suomijoje ir rusų beveik nėra? O mes su rusais ir lenkais kartu gyvename. Natūralu, kad santykiai geresni, nes dalis jų yra mūsų draugai.

[Lettered]

Lietuva kaip betkuri kita save gerbianti valstybė turi teisę reikšti pretenzijas ir šiaip labai blogai, kad Lietuvoje, bent jau taip atrodo, tik vienam Patriarchui ir terūpi mūsų praeitis ir sutrypta garbė... Kas liečia Suomių ir Rusų santykius, tai jie labai subtilus. Palyginti su Suomių požiūriu į Rusiją, tai Lietuviai yra labai Rusus mylinti tauta, ko apie Suomius nepasakysi...

O kam reikia kažko nekęsti? Ar nuo to gyvenimas bus geresnis? Lietuvoje kažko nekenčiančių žmonių (valdžios, gyvenimo, kitų tautų) daugiau nei Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ar dar kur nors kitur, nors jos irgi kažkada kariavo, pykosi ir pan.

[music]

Praradę būtų, bet labai nedaug, visišką smulkmeną... Tik griuvus SSRS kaip mat nebepaisė visų sutarčių "neutraliteto" ir būtent kas liečia to meto ginkluotės pirkimus iš karto viską pirkti pradėjo 100 proc. vakarietiška technika ar licenzijas jai štampuoti, kaip iki tol tokie dalykai budavo daromo 50 ant 50... Kituose sektoriuose ir visuose viešuosiuose prikimuose Suomiai panašiai turėjo elgtis. Gal kas geriau nusimanantis galėtų plačiau papasakoti apie ta Suomių ir SSRS sutartį, ir kokio velnio ją Suomiai pasirašinėjo.

Lietuva kaip betkuri kita save gerbianti valstybė turi teisę reikšti pretenzijas ir šiaip labai blogai, kad Lietuvoje, bent jau taip atrodo, tik vienam Patriarchui ir terūpi mūsų praeitis ir sutrypta garbė... Kas liečia Suomių ir Rusų santykius, tai jie labai subtilus. Palyginti su Suomių požiūriu į Rusiją, tai Lietuviai yra labai Rusus mylinti tauta, ko apie Suomius nepasakysi...

Truputį domėjaus. TSRS tiesiog padarė šiokių- tokių nuolaidų Suomijai, mainais už Suomijos glaudesnį bendradarbiavimą. Viena iš tokių nuolaidų buvo Tarybų Sąjungai po karo tekusio kanalo iš didžiausio Suomijos ežero į jūrą nuoma su leidimu naudotis suomiams, kas buvo labai naudinga ekonomiškai. Kasmet net ir šiandien juo pasinaudoja tūkstančiai suomių laivų.
http://en.wikipedia.org/wiki/Saimaa_Canal

[Romas]

Atrodo, kad šiek tiek užsitęsė diskusija apie Suomiją.

[Recoiler]

O kam reikia kažko nekęsti? Ar nuo to gyvenimas bus geresnis? Lietuvoje kažko nekenčiančių žmonių (valdžios, gyvenimo, kitų tautų) daugiau nei Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ar dar kur nors kitur, nors jos irgi kažkada kariavo, pykosi ir pan.

Esmė yra ne tai, kad imti ir nekęsti visa širdimi ir kurstyti neapykantą, bet žinoti kas yra kas...

[Wycka]

Aiškinu dar kartą - Suomija nereiškia jokių pretenzijų. O Lietuva reiškia pretenzijas (ne teritorines). Patriarchas vienas iš didžiausių to dalyko specialistų.

Ir pats žinai kodėl — Suomija pati WWII buvo agresorė (kartu su Plieno pakto šalimis), ir po karo pati turėjo mokėti reparacijas. Lietuva niekada nebuvo TSRS agresorė, tačiau pati buvo okupuota ir inkorporuota, iš čia ir reikalavimai. Ar tik ne patys lietuviai referendumu pritarė okupacinės žalos kompensavimo reikalavimui?

[Wycka]

Atrodo, kad šiek tiek užsitęsė diskusija apie Suomiją.

Gal ir taip, tačiau tai labai parankus objektas lyginti šalių likimus — ką davė sovietmetis ir ko nedavė. Net yra toks anekdotas — reikėjo Lietuvai savo laiku užpulti TSRS, tai dabar gyventume kaip suomiai, prancūzai, vokiečiai ar japonai.

[Al1]

Praradę būtų, bet labai nedaug, visišką smulkmeną... Tik griuvus SSRS kaip mat nebepaisė visų sutarčių "neutraliteto" ir būtent kas liečia to meto ginkluotės pirkimus iš karto viską pirkti pradėjo 100 proc. vakarietiška technika ar licenzijas jai štampuoti, kaip iki tol tokie dalykai budavo daromo 50 ant 50... Kituose sektoriuose ir visuose viešuosiuose prikimuose Suomiai panašiai turėjo elgtis. Gal kas geriau nusimanantis galėtų plačiau papasakoti apie ta Suomių ir SSRS sutartį, ir kokio velnio ją Suomiai pasirašinėjo.

Lietuva kaip betkuri kita save gerbianti valstybė turi teisę reikšti pretenzijas ir šiaip labai blogai, kad Lietuvoje, bent jau taip atrodo, tik vienam Patriarchui ir terūpi mūsų praeitis ir sutrypta garbė... Kas liečia Suomių ir Rusų santykius, tai jie labai subtilus. Palyginti su Suomių požiūriu į Rusiją, tai Lietuviai yra labai Rusus mylinti tauta, ko apie Suomius nepasakysi...

Praradę būtų daug, nes TSRS iš suomių daug ko iš šyrpotrebo ir ne tik garantuotai pirkdavo. Taip kad suomiams nereikėjo galvoti, kur visą tai įkišti, tik gaminti ir tiekti viską nuo šaldytuvų, skudurų, elektros prekių, įrengimų, dažų ir kt., su niekuo konkuruojant - pirkėjas buvo.

Viena yra žmonių tarpusavio santykiai, o kita - valdžios pozicija. Suomių valdžia elgėsi gudriau. Nors ir buvo įpareigota sutarčių ir tarptautinės padėties, kol TSRS gyvavo, bet net ir jai sugriuvus, Suomija nepuolė reikšti pretenzijų ar nutraukinėti bendradarbiavimo. Bendradarbiavimas po 1991 m. labiau trūkinėjo dėl Rusijos ekonominio nuosmūkio.

Ir pats žinai kodėl — Suomija pati WWII buvo agresorė (kartu su Plieno pakto šalimis), ir po karo pati turėjo mokėti reparacijas. Lietuva niekada nebuvo TSRS agresorė, tačiau pati buvo okupuota ir inkorporuota, iš čia ir reikalavimai. Ar tik ne patys lietuviai referendumu pritarė okupacinės žalos kompensavimo reikalavimui?

Reparacijos yra viena, o bendradarbiavimas yra kita. Suomija turėjo TSRS išmokėti apie 300 milijonų dolerių reparacijų. Daug ką TSRS ėmė natūra, todėl tai tik padėjo augti Suomijos pramonei.

Užtenka apie Suomiją.

Gal ir taip, tačiau tai labai parankus objektas lyginti šalių likimus — ką davė sovietmetis ir ko nedavė. Net yra toks anekdotas — reikėjo Lietuvai savo laiku užpulti TSRS, tai dabar gyventume kaip suomiai, prancūzai, vokiečiai ar japonai.

Anekdotas ir yra anekdotas. Jei tai būtų atsitikę, tai Lietuva būtų sumalta į dulkes.

[Tomas]

Anekdotas ir yra anekdotas. Jei tai būtų atsitikę, tai Lietuva būtų sumalta į dulkes.

Tiesa sakant kažkodėl manau, kad jei 1939 metais Baltijos šalys būtų stojusios į "Didįjį Žiemos karą" kartu su Suomija, istorija gal būtų susiklosčiusi visiškai kitaip ...

[Sula]

Tiesa sakant kažkodėl manau, kad jei 1939 metais Baltijos šalys būtų stojusios į "Didįjį Žiemos karą" kartu su Suomija, istorija gal būtų susiklosčiusi visiškai kitaip ...

Nelabai išeitų, nes spalio mėn. Baltijos šalyse įvestas Raudonosios armijos "ribotas kontingentas".

[music]

Tiesa sakant kažkodėl manau, kad jei 1939 metais Baltijos šalys būtų stojusios į "Didįjį Žiemos karą" kartu su Suomija, istorija gal būtų susiklosčiusi visiškai kitaip ...

Gal ir kitaip. Su Vilnium ar be jo? Baltarusiai Vilnia tikrai būtų apsidžiaugę, tuo labiau, kad 1939 spalį Minske per radiją buvo pranešta "istorinis baltarusių miestas Vilnia grąžintas ".
O Smetona laikė TSRS vieninteliu Vilniaus grąžinimo garantu, kad ir kaip keistai beskambėtų.

http://www.technologijos.lt/n/moksla...-13467&l=2&p=1

Visaip galėjo būt.

Beje, suomiai ir neturėtų reikšt teritorinių pretenzijų Rusijai, juk Ladoga- lietuviškas ežeras

В 1333 году город и крепость переданы в отчину литовскому князю Наримунту, который ставит сюда своего сына Александра (ореховский князь Александр Наримунтович). При этом Орешек становится столицей удельного Ореховецкого княжества.

http://ru.wikipedia.org/wiki/Ореховый_(остров)


Teksto esmė tokia: lietuvių kunigaikštis Narimantas gavo tėvoniją- tvirtovę Ladogos ežero saloje ir įkūrė Orechovo kunigaikštystę.
Tiesa, visiškai nesirūpino gautom valdom, jas apleido ir taip jų neteko...