Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[Wycka]

Sovietinės technikos smulkius gedimus remontuodavo smūgiais (beje, maždaug 90 proc. tokių "taisymų" padėdavo). O pabandyk taip remontuot kinišką? Čia dar klausimas, kas kokybiškiau gamindavo...

Sovietinis žmogus nežinojo, kas tai yra garantija. Atsiminiau vieną tokią Vytautės Žilinskaitės humoreską, kai žmogus nusipirko Žiguliuką, ir po pirmo išvykimo į mišką pradėjo kažkas barškėti. Jokie meistrai jam negalėjo padėti, kad ir kiek krapštėsi. Galiausiai kieme žaidžiantis vaikas paklausė, kam ta šakelė. Pasirodo, ji buvo įstrigusi kažkur prie dugno. Ištraukus ją, baigėsi ir visi „gedimai“.

[Aleksio]

Sovietinis žmogus nežinojo, kas tai yra garantija. Atsiminiau vieną tokią Vytautės Žilinskaitės humoreską, kai žmogus nusipirko Žiguliuką, ir po pirmo išvykimo į mišką pradėjo kažkas barškėti. Jokie meistrai jam negalėjo padėti, kad ir kiek krapštėsi. Galiausiai kieme žaidžiantis vaikas paklausė, kam ta šakelė. Pasirodo, ji buvo įstrigusi kažkur prie dugno. Ištraukus ją, baigėsi ir visi „gedimai“.

Visų pirmą už tą humoreską autorė gavo honorarą - reiškia, galėjo parašyti tą, kas jai šovė į galvą. O visų antrą - kaip tik su Žiguliais atsirado toks daiktas, kaip garantinis automobilio remontas - italai privertė, nors laikui bėgant ir su tuo pasidarė sudetinga be pažįstamo šaltkalvio. Na ir "nepastebėjo pagalio" - kažkas iš fantastikos srities.

[micku]

Visų pirmą už tą humoreską autorė gavo honorarą - reiškia, galėjo parašyti tą, kas jai šovė į galvą. O visų antrą - kaip tik su Žiguliais atsirado toks daiktas, kaip garantinis automobilio remontas - italai privertė, nors laikui bėgant ir su tuo pasidarė sudetinga be pažįstamo šaltkalvio. Na ir "nepastebėjo pagalio" - kažkas iš fantastikos srities.

Na, kaip Žigulio turėtojas, sakyčiau, mašina gana neavaringa. Bet va turėjau Volgą seną (dvidešimt pirmą), tai be mechaniko kvalifikacijos nelabai . Nors ir Žigulio ir Volgos konstrukcija gana archajiška ir primityvi, tai daugelį gedimų galėjai pats pašalinti.

[Grillz]

Skaitau šias diskusijas ir man iškilo klausimas. Negi rimtai yra žmonių kurie ilgisi komunistinės santvarkos ir tų laikų?

[Kosovo]

Skaitau šias diskusijas ir man iškilo klausimas. Negi rimtai yra žmonių kurie ilgisi komunistinės santvarkos ir tų laikų?

Patikėk, jų pilna. Ypač tie, kuriems virš 45 m., tokių yra apie 90 proc.

[Nikas]

1. Tais laikais buvo jų jaunystė, o politinis režimas tai jau kitas klausimas.
2. Chronocentrizmas. Laukite.

[Wycka]

Visų pirmą už tą humoreską autorė gavo honorarą - reiškia, galėjo parašyti tą, kas jai šovė į galvą. O visų antrą - kaip tik su Žiguliais atsirado toks daiktas, kaip garantinis automobilio remontas - italai privertė, nors laikui bėgant ir su tuo pasidarė sudetinga be pažįstamo šaltkalvio. Na ir "nepastebėjo pagalio" - kažkas iš fantastikos srities.

Prisipažinsiu, nežinau, ar sovietmečiu rašytojai gaudavo piniginius honorarus. Bet nemanau, kad tada apsimokėjo rašyti nepolitinius kūrinius ir tik iš to pragyventi. Dažnas rašytojas ir dabar vien iš kūrybos nepragyvena.
Parašyti bet ką, kas šauna į galvą, niekada negalėjai (o jeigu man šovė į galvą šmeižtas?), pagaliau tam ir buvo cenzūra, o jeigu visai rimtai, net pati didžiausia fantastika prasideda nuo realios patirties, t.y. humoras „lygioje vietoje“ neatsiranda.
Apie garantinį Žigulio remontą nieko nesu girdėjęs. Tėvas trumpam turėjo žiguliuką, bet visada pats remontavo arba su draugais.
Nepastebėti galima daug ką. Net ir šiandien, kai elektronika padeda vairuotojui daugiau nei jis pats norėtų, dažnas „nepastebi“ nedegančių šviesų ar posūkio lemputės, neužsegto saugos diržo, suskilusio stiklo, nukritusio duslintuvo ar net nuleistos padangos.

[Combat]

Norite į komunistinius kolūkius važiuoti dirbti? Mano tėvas gimė iškart po karo, gavo aukštąjį išsilavinimą per sovietmetį, gavo butą, sodą, dirbo inžinieriumi, nepriklausė nei komsomolui, nei partijai, armijoje netarnavo (bet laipsnį turi), bet... Dabar jis pensijoje, sako, kad jam sunku, bet galvojate, kad jis ilgisi SSRS? Keikia kaip turi būti, o jeigu dar truputį padaręs būna, geriau išvis SSRS neminėt... (Čia akmuo į komunistų daržą)

Tarybiniame kolūkyje, jei tik turėjai trauką žemei ir norėjai ten likti dirbti, valdžia namą pastatydavo, jį padovanodavo (veikiausiai leisdavo jame gyventi kažkokį laikotarpį, kol jis tavo tapdavo) ir žemės sklypą dar duodavo + garantuota darbo vieta. Ištisos gyvenvietės tokiu būdu išaugo. Ir dabar žmonės tuose namuose gyvena. Kolūkiuose blogai nebuvo, ypač – pirmaujančiuose. Pats esu ten dirbęs per vasaros darbo ir poilsio atostogas. Apart darbo, dar buvo veikianti pirtis, kultūros namai, diskotekos, mergos, ir pan. Talkininkams (moksleiviams ir studentams) gan nepriklus (nesibjaurintis) vieno aukšto barakas buvo pastatytas. Ir valgykloje maistą valgydavom be jokių E raidžių (tiesa, bulves patys turėjom skustis; skuto mergos).

Tame kolūkyje, kuriame dirbau, buvo naujai pastatytas žolių granulių gamybos cechas, kolūkis gavo naujus čekoslovakiškus įrenginius šienui pūsti į daržinę (kad nereikėtų rankomis krauti ir draikyti; „pūtekliu“ buvo vadinamas), turėjo mechanizuotus krautuvus, bulvių kasimo ir rūšiavimo mašiną (rūšiavo ir krovė į konteinerius iš kart kasimo metu), gavo naujus sunkvežimius, centrinė gatvė buvo asfaltuota ir apšviesta (dabar pervažiuok per kaimo gyvenvietes ir suskaičiuok, kiek lempų šviečia nakties metu), gyvenvietė sutvarkyta, veikė med. punktas su pastoviu felčerio etatu. Ir naujutelaitę fermą (karvides) buvo „suvarę“ su tam laikmečiui moderniausia įranga.

Praėjusiai metais pravažiavau pro tą gyvenvietę. Viskas „v drebezgi“, žolė – iki juosmens.

Lietuvos, t.y, – LTSR, kolūkiuose, tikrai blogai nebuvo. Daugelis šiandieną džiaugtųsi tokiomis sąlygomis, kuriomis gyveno nemenka dalis kolūkiečių. Netgi man nesipriklytų tokiame kolūkyje dirbti „C“ kategorijos vairuotoju (nauji sunkvežimiai, šiltos mechanizacijos dirbtuvės, normalios buitinės sąlygos).

Ir tavo tėvas neįžiūri jokių teigiamų anos santvarkos privalumų? Dabar įgyk savo sąskaita (tarkime, dirbi eiliniu inžinieriumi arba eiliniu vadybininku) aukštąjį išsilavinimą, dirbdamas Lietuvoje nusipirk butą Vilniuje (ar Panevėžyje), sklypą soduose ir namuką ten pasistatyk. Nieko dar nepaminėjai, ar tėvas tais laikais turėjo naują mašiną. Jei taip, tai prie išsilavinimo, buto, sklypo soduose su namuku jame, dar ir naują automobilį įsigyk.

Aišku, toje santvarkoje buvo ir neigiamų dalykų. Bet suvaryti vien tik kiaurus minusus tai santvarkai, tai jau – paranoja.

[Sula]

Patikėk, jų pilna. Ypač tie, kuriems virš 45 m., tokių yra apie 90 proc.

Iš forumo matyti, kad būtent - jaunuomenė komunistuoja, nepatyrusi "sistemos privalumų".

[Čikupakas]

Iš forumo matyti, kad būtent - jaunuomenė komunistuoja, nepatyrusi "sistemos privalumų".

Nemanau. Greičiau, kad pats dalyvavimas forume jaunesmėms kartoms atrodo labiau patrauklus, nei senesnėms.

[Al1]

Sovietinis žmogus nežinojo, kas tai yra garantija.

Žinojo. Užtat ji buvo užmiršta iškart po 1990-ųjų ir tik "integruojantis į Europą" vėl atgaivinta maždaug po nepilno dešimtmečio.

Prisipažinsiu, nežinau, ar sovietmečiu rašytojai gaudavo piniginius honorarus. Bet nemanau, kad tada apsimokėjo rašyti nepolitinius kūrinius ir tik iš to pragyventi. Dažnas rašytojas ir dabar vien iš kūrybos nepragyvena.

Sovietmečiu honorarą gaudavo netgi eilinis pensininkas, parašęs laišką į laikraštį, jei jį išspausdindavo... Žinoma, nei tuomet, nei dabar kiekvieno gauto laiško nespausdina.

[oranger]

Tarybiniame kolūkyje, jei tik turėjai trauką žemei ir norėjai ten likti dirbti, valdžia namą pastatydavo, jį padovanodavo (veikiausiai leisdavo jame gyventi kažkokį laikotarpį, kol jis tavo tapdavo) ir žemės sklypą dar duodavo + garantuota darbo vieta. Ištisos gyvenvietės tokiu būdu išaugo. Ir dabar žmonės tuose namuose gyvena. Kolūkiuose blogai nebuvo, ypač – pirmaujančiuose. Pats esu ten dirbęs per vasaros darbo ir poilsio atostogas. Apart darbo, dar buvo veikianti pirtis, kultūros namai, diskotekos, mergos, ir pan. Talkininkams (moksleiviams ir studentams) gan nepriklus (nesibjaurintis) vieno aukšto barakas buvo pastatytas. Ir valgykloje maistą valgydavom be jokių E raidžių (tiesa, bulves patys turėjom skustis; skuto mergos).

Tame kolūkyje, kuriame dirbau, buvo naujai pastatytas žolių granulių gamybos cechas, kolūkis gavo naujus čekoslovakiškus įrenginius šienui pūsti į daržinę (kad nereikėtų rankomis krauti ir draikyti; „pūtekliu“ buvo vadinamas), turėjo mechanizuotus krautuvus, bulvių kasimo ir rūšiavimo mašiną (rūšiavo ir krovė į konteinerius iš kart kasimo metu), gavo naujus sunkvežimius, centrinė gatvė buvo asfaltuota ir apšviesta (dabar pervažiuok per kaimo gyvenvietes ir suskaičiuok, kiek lempų šviečia nakties metu), gyvenvietė sutvarkyta, veikė med. punktas su pastoviu felčerio etatu. Ir naujutelaitę fermą (karvides) buvo „suvarę“ su tam laikmečiui moderniausia įranga.

Praėjusiai metais pravažiavau pro tą gyvenvietę. Viskas „v drebezgi“, žolė – iki juosmens.

Lietuvos, t.y, – LTSR, kolūkiuose, tikrai blogai nebuvo. Daugelis šiandieną džiaugtųsi tokiomis sąlygomis, kuriomis gyveno nemenka dalis kolūkiečių. Netgi man nesipriklytų tokiame kolūkyje dirbti „C“ kategorijos vairuotoju (nauji sunkvežimiai, šiltos mechanizacijos dirbtuvės, normalios buitinės sąlygos).

Ir tavo tėvas neįžiūri jokių teigiamų anos santvarkos privalumų? Dabar įgyk savo sąskaita (tarkime, dirbi eiliniu inžinieriumi arba eiliniu vadybininku) aukštąjį išsilavinimą, dirbdamas Lietuvoje nusipirk butą Vilniuje (ar Panevėžyje), sklypą soduose ir namuką ten pasistatyk. Nieko dar nepaminėjai, ar tėvas tais laikais turėjo naują mašiną. Jei taip, tai prie išsilavinimo, buto, sklypo soduose su namuku jame, dar ir naują automobilį įsigyk.

Aišku, toje santvarkoje buvo ir neigiamų dalykų. Bet suvaryti vien tik kiaurus minusus tai santvarkai, tai jau – paranoja.

Jo, truputi buvo neigiamų dalykų. Kokių 30 milijonų nekaltų žmonių nugalabijo gulaguose, ar šiaip sušaudė. Bet gira skani buvo, be jokių E. Tie, kurie gyvi liko, labai džiaugėsi, ją gerdami.

[Wycka]

Žinojo. Užtat ji buvo užmiršta iškart po 1990-ųjų ir tik "integruojantis į Europą" vėl atgaivinta maždaug po nepilno dešimtmečio.

Oi, čia taip gausu argumentų ir pavyzdžių, kad jau nebežinau nuo katro pradėti atsakinėti... Na ką, ok, užmušė mane argumentų gausa.

Sovietmečiu honorarą gaudavo netgi eilinis pensininkas, parašęs laišką į laikraštį, jei jį išspausdindavo... Žinoma, nei tuomet, nei dabar kiekvieno gauto laiško nespausdina.

Ne laikraščių/žurnalų honorarus minėjau, matyt tyčia kreipi diskusiją į šalį. Pvz kodėl sovietmečiu nebuvo išspausdinta Dž. Orvelo kūryba, jeigu kaip pats A|1 teigia, joje apie komunizmą nekalbama?

[Sula]

Žinojo. Užtat ji buvo užmiršta iškart po 1990-ųjų ir tik "integruojantis į Europą" vėl atgaivinta maždaug po nepilno dešimtmečio.

Teoriškai garantijos buvo, bet su jų realizavimu - tikra vargo vakarienė. Maniau, kad to nereikia aiškinti "patyrusiems". Vien dėl to, kad prekės dažniausiai nebuvo įmanoma pakeisti ar suremontuoti dėl amžino dalių trūkumo. Ypatingai "zastojaus" metais situacija pagedo.
Kaip nebūtų kaista, šiais laikais su firminėmis prekėmis ir netgi maksiminėmis didesnių vargų neturėjau (remontavo ir muzikinį centrą, ir skalbyklę, pakeitė fotoaparatą ir el.grąžtą).

[Al1]

Oi, čia taip gausu argumentų ir pavyzdžių, kad jau nebežinau nuo katro pradėti atsakinėti... Na ką, ok, užmušė mane argumentų gausa.

Geriau pats prieš rašydamas eilinę nesąmonę apie tuos laikus, pasidomėtum, kaip iš tiesų buvo. Buvo tos garantijos. Ne visoms prekėms, tai tiesa; dabar daug platesnis prekių rūšių spektras, kur taikoma garantija. Drabužiams, avalynei buvo su čekiu (15 dienų berods, ar netgi 30 dienų). Elektros, elektronikai ir buitinei įrangai visada būdavo garantiniai talonai prie prietaiso paso.

Elektroninio laikrodžio pase esantis garantinis talonas. Kaip matyti, vienas jau panaudotas - puslapis iškirptas. Laikrodis buvo sugedęs ir remontuotas.

Ne laikraščių/žurnalų honorarus minėjau, matyt tyčia kreipi diskusiją į šalį. Pvz kodėl sovietmečiu nebuvo išspausdinta Dž. Orvelo kūryba, jeigu kaip pats A|1 teigia, joje apie komunizmą nekalbama?

Apie honorarus už knygas nieko neminėjai. Beje, honorarus mokėjo ne tik už kokį nors straipsniuką laikraštyje. Mokėjo ir už eilėraščius ar apsakymus. Ar kas dabar moka? Abejoju. Autoriai džiaugiasi, kad iš viso išspausdina. Taip, ir tuomet ne visus iš eilės spausdindavo. Bet jei spausdindavo, tai mokėdavo.

Prie ko čia užsieniečių kūryba? Dėl Orvelo. Aš neteigiau, kad apie komunizmą nekalba. Aš gi minėjau, kad jo romanai puikiai atspindi ir kapitalistinio totalitarizmo sistemą. Tačiau Vakarų propaganda jo kūrybą išliaupsino ir pateikė kaip vaizduojančią komunizmą. Jei Vakarų propaganda nebūtų šių romanų "pastebėjusi", tai sovietai galėjo juos išnaudoti kapitalizmo kritikai. Deja, korta jau buvo mušta, nekaltybė atimta...

Teoriškai garantijos buvo, bet su jų realizavimu - tikra vargo vakarienė. Maniau, kad to nereikia aiškinti "patyrusiems". Vien dėl to, kad prekės dažniausiai nebuvo įmanoma pakeisti ar suremontuoti dėl amžino dalių trūkumo. Ypatingai "zastojaus" metais situacija pagedo.
Kaip nebūtų kaista, šiais laikais su firminėmis prekėmis ir netgi maksiminėmis didesnių vargų neturėjau (remontavo ir muzikinį centrą, ir skalbyklę, pakeitė fotoaparatą ir el.grąžtą).

Niekas nesako, kad viskas buvo idealu. Tačiau jaunimas nežino, kad iš viso tuomet buvo garantija.

[Taiga]

Kolegos, vienaip ar kitaip ta sistema griuvo, o ją sugriovė iš esmės jos totalitarinis pobūdis, sąlygojęs gyventojų nepasitenkinimą, ekonominį susimovimą, etnines problemas ir t.t. IMHO, šūdina sistema buvo. Kam tais laikais buvo geriau - tam buvo. Visi žinome, kad tokių žmonių buvo ir nebūtinai jie buvo "kolaborantai", "komuniūgos" ir "Lietuvos išdavikai". Tiesiog, jei kažkam tada buvo geriau - so be it, gerbkime ir jų nuomonę. Kita vertus, SSRS vienaip ar kitaip buvo supervalstybė, kurios ekonominį potencialą lyginti su Lietuvos yra kaip ir nelogiška. Lietuva vystėsi tam tikra prasme iš tų SSRS pinigų - bet ar to vystymosi kaina nebuvo per didelė? Žmonių aukos, nepriklausomybės praradimas ir valstybės išnykimas iš pasaulio žemėlapio, represijos VISĄ OKUPACINĮ LAIKOTARPĮ! Nepaisykit, kad jos buvo tik ankstyvaisiais laikais, tipo "iki Staliną pasmerkė". Represijas vainikavo kruvini sausio įvykiai, Medininkų incidentas. Laisvės ir saviraiškos varžymas. Šiuos dalykus tikrai atperka tos pastatytos gamyklos, kurios jau atgyveno ir tie komiblokai išstatyti, kurie tuoj tuoj sugrius? Man - ne. Kažkam - gal.

[Combat]

Kolegos, vienaip ar kitaip ta sistema griuvo, o ją sugriovė iš esmės jos totalitarinis pobūdis, sąlygojęs gyventojų nepasitenkinimą, ekonominį susimovimą, etnines problemas ir t.t.

Čia jau negaliu nepritarti. Sutinku, kad sistema griuvo dėl gyventojų nepasitenkinimo totalitarine sistema.

Išvada yra tokia, kad iš tokios, bet ir iš bet kurios sistemos, negalima išeiti (arba vieną pakeisti kita) vienu ypu norint išlaikyti ekonominį potencialą. Keik pamenu, buvęs TSRS przidentas Gorbačiovas taip ir agitavo: „reikia po truputį“, bet niekas jo nebesiklausė. Todėl TSRS viskas ėjo „v drebezgi“.

Represijas vainikavo kruvini sausio įvykiai, Medininkų incidentas.

Medininkų incidentas buvo. Bet manau, kad tai buvo ne politinės, o karinės vadovybės iniciatyva, nes TSRS jau buvo irimo tiesiojoje. Nenoriu sumenkinti Medininkų incidento reikšmės, bet antai, panašiu metu, į parlamentą Maskvoje tankais „lopyjo“, kai Jelcinas, Gorbačiovas, ir dar trečioji grupuotė, valdžia dalinosi.

Sausio įvykiai. Mačiau reportažą per TV (beje, youtube tokio dabar neradau, išskyrus kažkokius nukapotus gabalus,pagal kuriuos nieko negalima nuspręsti). Tankas, tamsoje apsuptas minios, bando manevruotis (matyt, turėjo įsakymą kažkur važiuoti). Bokštelis (tas, kur su pabūklo vamzdžiu), visą laiką sukiojosi apšviesdamas tai vieną, tai kitą pusę. Tankistui matomumas, kaip žinia, labai ribotas, ir atverti liuką, kad išlįsti į lauką ir žvalgytis, negali; neaišku, ko įsiutusi minia imsis. Minia spaudžia žmones ir neleidžia jiems normaliai pasitraukti. Tankas trūkt pirmyn – kažkas jau po vikšrais. Situacija buvo panaši į tokią, kad reikėjo tanką atiduoti žmonėms, arba su juo išvažiuoti. Tankas, bet kokiu atveju, nevažiavo per žmones kai per bulvių lauką.

Tai čia sutinku, kad žmonės žuvo per sausio įvykius nepritardami TSRS sistemai. O iš kur kitos aukos su šautinėmis žaizdomis atsirado, nežinau. Jokių pranešimų apie ginkluotus susirėmimus negirdėjau ir spaudoje perskaityti neteko, nors žiniasklaida jau buvo nepriklausomos Lietuvos rankose.

Jei turite kokias nuorodas, kur pasiskaityti, iš kur ir kaip tos aukos atsirado (įsivaizduoju, kiekviena jų turėjo turėti savo istoriją, turėjo būti užvesta baudžiama byla, atliktas tyrimas, ir pan.), man būtų įdomu pasiskaityti, nes ir po šiai dienai man visa tai liko neaišku.

Laisvės ir saviraiškos varžymas. Šiuos dalykus tikrai atperka tos pastatytos gamyklos, kurios jau atgyveno ir tie komiblokai išstatyti, kurie tuoj tuoj sugrius? Man - ne. Kažkam - gal.

Taip, saviraiška buvo varžoma, jei ji neatitiko sistemai. Tas pats ir dabar. Ne visą savo nuomonę ir ne visus savo įsitikinimus galėjau išdėstyti ir šiame komentare (kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas).

[ejs]

Pasakyk tai graikams Graikijoje.

ir ką jiem pasakyti? Kad jie nebeturi babkių? ES taip jiems ir pasakė.

[justs]

Buitiškai ir paprastai apie sovietmetį
Labai įdomiai susiskaitė tekstukai

[lightfire]

Buitiškai ir paprastai apie sovietmetį
Labai įdomiai susiskaitė tekstukai

manau visiems homosovietucus dibilams reikia pacituoti, ne tik linką įdėti.

Buitiškai ir paprastai apie sovietmetį

Kiek pastebiu, daugeliui jaunimo (ale blemba blemba, koks aš jau senas, galiu pasakot apie tuos “o mano laikais”) sovietmečio įsivaizdavimas yra toksai iškreiptas ir miglotas, kad sunku apie tai kalbėti net. Yra, žinoma, ir išvis silpnapročių, tokių, kurie kliedi apie visokias “visi turėdavo nemokamus butus, visi turėdavo darbą, atlyginimas 500 rublių, pietūs – 12 kapeikų” ir pan. nesąmones. Bet tokie – nepagydomi, tad šitas įrašas ne jiems. Neturiu tikslo perauklinėti dibilų, nes jie neperauklėjami. Jų pasaulio suvokimą suformuoja propaganda dar vaikystėje, visam gyvenimui. O paskui toks suvokimas ir pasilieka.

Čia kad įsivaizduotumėt, kokius ufonautus turiu omeny – anoks Ibicus iš LJ, kai kadaise parašiau kažkur, kad sovietmečiu galima buvo pakliūt į mentūrą už ilgus plaukus, surašė pas save ištisą postą, kur mane kaltino visokiais melais ir kaip įrodymą kažkokias sovietinių ilgaplaukių nuotraukas pateikinėjo. Nu ir ką tokiam dibilui paaiškinsi, jei pats žinai realybę iš gyvenimo: keletą mano draugų už ilgus plaukus buvo pagavę. Vieną nuskuto pusiau plikai ir paleido (dešinę pusę galvos nuskuto, o kairę paliko, humoristai mentiški). Kitą paleido, šiaip nuskutę. Tiems, kam pasisekdavo, paleisdavo nemušę, bet beždžionyne pasėdėt daugumai tekdavo. Matyt negyvenusiam tais laikais pridūrkui truputį sudėtinga suvokt, kad už netinkamą išvaizdą tave gali suimti.

Ne, šiaip tai Ibicus visai nedurnas ant daugelio dalykų, galvą turi stiprią, bet kur tik kas apie komunizmą, tai jam smegenis kažkokie gliukai perkreipia ir tada jis apsiputojęs peza bet kokius kliedesius. Tai, matyt, kažkoks mąstymo sutrikimas, kognityvinė patologija kokia nors.

Kitas priedurnis iš LJ (jau užmiršau niką), panašiai aiškino, kad Kinijoje žmonės dabar gyvena kaip Švedijoje. Nes ir ten, ir ten šalys pasimokė iš SSRS, kaip tvarkyt gyventojų gerovę, o SSRS sugriovė kažkokie niekšai. Nes visi buvo laimingi, turėjo butus, bulkutės buvo po 3 kapeikas ir panašiai. Ir dar kad Rusija kažkokiais būdais maitina lietuvius – dujas tiekia ir naftą labai pigiai, to dėka esą Lietuvoje žmonės ir nemiršta iš bado.

Arba dar, neseniai kažkokia pusprotė iš FB kartą pasipainiojo, kuri aiškino apie tai, kaip gerai galima turistauti buvo sovietmečiu ir kokia buvo didžiulė laisvė tada buvo, o kelionės buvo pigios, o dabar propaganda mat skleidžia melus apie tai, kad žmones KGB persekiojo ir kad SSRS buvo didelis kalėjimas. Nes ji mat atsimena, kad už jokių grotų nesėdėjo ir gatvės per šventes pasipuošdavo, ir pavalgyt buvo ko, ir knygų knygynuose būdavo, ir dar kažko ten. Ir išvis, ta santvarka buvo ne komunizmas, o tiktai socializmas, nes komunizmas – tai dar tobulesnė gerovė, link kurios buvo einama.

Aš nei nekalbėsiu apie visokius priverstinius subotnikus, ar kolchozinius bulviakasius į kuriuos veždavo žmones (ne tik studentus, bet ištisas įstaigas), apie šlovingą sovietinę armiją, iš kurios neretas su patrikusia psichika grįždavo ar tai, kad už kokį nors anekdotą galėdavai turėt problemų. Arba tai, kaip visiems studentams reikdavo kalti TSKP istoriją. Ir net nekalbėsiu apie tai, kaip kai kurios mokytojos mokyklose mokinių klausinėdavo, o paskui raportuodavo apie tėvelių patikimumą ar nepatikimumą KGB (su tokia viena sterva pačiam teko susidurt).

Aš čia tik apie banalią buitį. Primeskit – knygų būdavo knygynuose. Čia galima išsyk suprasti apie tai, kiek smegenų likučių yra panašios pusprotės galvoje, jei ji taip atsimena knygynus. Ir galima išsyk pasakyti neigiamą atsakymą klausimui apie tai, ar anoji yra perskaičiusi kokią nors knygą. O tuo pačiu ir dar kartą ką nors pasakyti apie tokios moteriškės protinius sugebėjimus.

Šiais laikais normalios grožinės literatūros Lietuvoje per metus išspausdinama daugiau, nei sovietmečiu per dešimtmetį, netgi tiražus skaičiuojant. O jei autorius ir pavadinimus skaičiuosim – tai išvis net sunku spėt, kiek kartų skiriasi. LTSR laikais vienintelis būdas gauti kokią nors padoresnę grožinę knygą normaliam žmogui būdavo toks: kaupi makulatūrą, o už kažkokį ten jos kiekį (neatsimenu jau kokį, bet dešimtim kg berods) gauni talonėlį kokiai nors knygai (kokiai gauni – tokiai, čia jau savaime gerai, apie pasirinkimus nėra kalbos), o tada tikiesi, kad už tą talonėlį pavyks gauti knygą. Jei nepavyks, tai jau ką padarysi…

Įsivaizduokit, kaip atrodydavo tuometinis knygynas: du trečdaliai knygų – visoks sovietinis šlamštas (Brežnevo “Celina”, Lenino raštai, TSKP XXX suvažiavimo nutarimai, didvyriška proletariato kova prieš imperializmą, vaikams apie Leniną ir Spalį, etc.) ir truputis visiškai briedovo, per Glavlito letenas perėjusio sovietinių grožinių autorių šūdo, vimdančio netgi labiau, nei kokia Žemaitė. Įsivaizduokit, užeini į knygyną ir nėra ką nusipirkti. Nėra visiškai nei vienos knygos, kurios norėtum.

Ką ten grožinės knygos – mokyklinius vadovėlius jei norėdavai gauti naujus, tai reikdavo turėt šiokio tokio blato.

Žodžiu, dibilams nusispjaut, jiems faktai neturi reikšmės, jie gyvena kažkokioje ufonautiškoje paralelinėje erdvėje. Tai jei kas iš čia skaitančių esat įtikėję sovietine gerove, tai nei neskaitykit, nes tik susinervinsit. Tokiems patariu geriau savanoriškai ir išsyk eiti konkrečia kryptimi ir negrįžti.

O tiems, kam įdomu, tiesiog noriu pavardinti vieną kitą buitišką faktelį, apie kurį gaima užduoti klausimą: “kaip turėjo gyventi žmonės, kad tokia nesąmonė galėtų būti?” Tikiuosi, kad ir jūs vieną-kitą panašų dalyką komentaruose priminsit – tie, kas senesni, patys atsimenantys, ar tie, kas jaunesni, bet iš tėvų ar senelių girdėję. Čia kalba bus apie vėlyvesnius sovietmečio laikus, maždaug kokį 1980-1988 periodą.
Sovietmetis ir sovietžmogiai – nusikalstama sistema ir jos realybė

Taigi, jūsų dėmesiui – krūvelė tekstų apie įvairią sovietinę realybę įvairiais pjūviais, tokiais, kuriuos pamiršta sovietmečiui nostalgiją jaučiantys asilai:

* Pinigai, kelios valiutos ir šešėlinės ekonomikos vingrybės - http://rokiskis.popo.lt/2011/04/23/s...tiems-kitokie/
* Nusikalstamumas, benamiai, alkoholikai ir šis bei tas apie tai, kaip korupcinė sistema susigyveno su nusikaltėlių pasauliu - http://rokiskis.popo.lt/2011/04/25/s...iai-ir-bomzai/
* Gyvenamojo būsto įdomybės, požeminiai butai, fokusai su sodo nameliais ir kitos keistenybės - http://rokiskis.popo.lt/2011/04/23/s...usto-ivairove/
* Užsieniniai spamo katalogai, kaip geidžiama prabangos prekė - http://rokiskis.popo.lt/2011/04/23/s...po-100-rubliu/
* Parduotuvės su prekėmis, juodoji rinka ir galimybės apsipirkti - http://rokiskis.popo.lt/2011/04/23/s...-prekiu-gausa/
* Atlyginimai ir stebuklingai turtingi Vakarai - http://rokiskis.popo.lt/2011/04/23/s...kaip-simbolis/
* Sovietžmogio mentalitetas: vagis, kaip dvasingumo įsikūnijimas - http://rokiskis.popo.lt/2011/04/25/s...-mentalitetas/

Taip, kadangi prirašiau daug labai raidžių, tai gavosi taip, kad tenka išskirstyt į paskirus gabalus. Nes kitaip pernelyg daug raidžių gaunasi, kitaip net neskaitytumėt.