Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[Al1]

Žodžiu, grubiai, išmokom šikt ten kur ėdam.

Tą patį darėme sovietiniais laikais, todėl galiausiai viskas per bortus ėmė veržtis...

Aš kalbu apie papildomą sekciją ir jos veikimo principą pagal sovietus. O ne apie lentelę su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo. Esu išstudijavęs tarybinius / rusiškus GOSTus, tai nereikia man "aiškinti" Taip pat esu bendravęs su pirmųjų lietuviškų KET autoriumi ir suprantu, kad jau tada Lietuva padarė apmaudžią klaidą KET parengusi nukopijuojant tarybines KET.

Pirma, tuomet nereikėjo bent jau tokiuose miestuose kaip Vilnius ar Ryga didelio kiekio papildomų sekcijų kiekvienoje sankryžoje. Poreikis buvo vos keliose sankryžose.. visur kitur pakako ir eilinio šviesoforo. Tiesiog mašinų srautai buvo kelis kartus mažesni.
Antra, tarybinės KET kaip ne kaip buvo suderintos su Ženevos transporto konvencijomis. O jos numatė ir plačias saviraiškos galimybes kiekvienai šaliai pagal jos poreikius. Kadangi automobilių skaičius ir srautai buvo gerokai mažesni nei Vakaruose, tai kai nebuvo jokio poreikio įgyvendinti tai, kas buvo būtina Vakaruose.
Trečia. Todėl sakyti, kad pirmosios lietuviškos KET buvo tarybinių kopija negalima, nes ten buvo nemažai naujovių. Galiausiai nieko naujo nesukursi iš karto. Kas draudė vėliau jas tobulinti? Buvo puiki proga, kol dar visuose miestuose stovėjo tarybiniai šviesoforai ir jų keitimui nebuvo atėjęs laikas. O tas laikas atėjo apie 2000-uosius, nes pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį nauji šviesoforai buvo statomi mažai kur dėl lėšų stygiaus. Šiek tiek intensyviau pradėta keisti senus susidėvėjusius nuo kokiu 1996-97 m. Kas tuomet trukdė įgyvendinti kardinalias naujoves?

Todėl užuot dėl visko kaltinus sovietus, pažiūrėkite, ko pati nepriklausoma Lietuva nepadarė, nors galėjo.

[dsanto]

Pirma, tuomet nereikėjo bent jau tokiuose miestuose kaip Vilnius ar Ryga didelio kiekio papildomų sekcijų kiekvienoje sankryžoje. Poreikis buvo vos keliose sankryžose.. visur kitur pakako ir eilinio šviesoforo. Tiesiog mašinų srautai buvo kelis kartus mažesni.
Antra, tarybinės KET kaip ne kaip buvo suderintos su Ženevos transporto konvencijomis. O jos numatė ir plačias saviraiškos galimybes kiekvienai šaliai pagal jos poreikius. Kadangi automobilių skaičius ir srautai buvo gerokai mažesni nei Vakaruose, tai kai nebuvo jokio poreikio įgyvendinti tai, kas buvo būtina Vakaruose.
Trečia. Todėl sakyti, kad pirmosios lietuviškos KET buvo tarybinių kopija negalima, nes ten buvo nemažai naujovių. Galiausiai nieko naujo nesukursi iš karto. Kas draudė vėliau jas tobulinti? Buvo puiki proga, kol dar visuose miestuose stovėjo tarybiniai šviesoforai ir jų keitimui nebuvo atėjęs laikas. O tas laikas atėjo apie 2000-uosius, nes pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį nauji šviesoforai buvo statomi mažai kur dėl lėšų stygiaus. Šiek tiek intensyviau pradėta keisti senus susidėvėjusius nuo kokiu 1996-97 m. Kas tuomet trukdė įgyvendinti kardinalias naujoves?

Todėl užuot dėl visko kaltinus sovietus, pažiūrėkite, ko pati nepriklausoma Lietuva nepadarė, nors galėjo.

Taip, pilnai sutinku, kad Lietuva klaidą padarė, nes per 20 metų nesugebėjo atnaujinti pagal tarybinius GOST sukurtų standartų. Čia mūsų eismo specialistų apsileidimas!

Bet kadangi šioje temoje kalbame apie sovietmetį, aš kaltinu sovietus, nes jų sugalvota papildomos sekcijos funkcija drausti eismą, kai ji nešviečia, nepaisant, kad pagrindinis šviesoforas dega žaliai - yra žiaurus eismo nesusipratimas. Kelio ženklų ir signalų konvencijoje apie tai nekalbama, bet kaip ir nedraudžiama. Tai sovietai ėmė ir pasinaudojo spraga - ir sukūrė tik sovietiniam vairuotojui suprantamą eismo reguliavimą su papildomom sekcijom. Nė vienas užsienietis nesupranta, kaip gali būti draudžiama važiuoti, jei dega žalias signalas. Vairuotojui neturi rūpėti, kad prie jo dar yra tamsi nešviečianti sekcija.

[Al1]

O kodėl sovietai pasinaudojo spraga? Kodėl Vakarai ja nepasinaudojo? Taigi irgi pasinaudojo, jei konvencija nieko nenurodo, ir sukūrė savo sistemą... Tai kas čia keisto ir antikonvenciško?

Štai tarybinių KET šviesoforų signalai. Iš nuo 1987 m. sausio 1 d. įsigaliojusių KET knygutės. LKP CK leidykla, Vilnius, 1986 m.



Tai, kaip matai, buvo ir šviesoforai eismui numatytomis kryptimis su pilnomis sekcijomis, kurios galėjo degti skirtingomis spalvomis, tarkim, sukti į kairę - žalia, o tiesiai ir į dešinę - raudona. Ir kas čia neaiškaus, jei tik su papildoma žali sekcija. Raudonai dega - važiuoti draudžiama, bet jei sekcija su rodykle dega žaliai, tai galima važiuoti nurodyta kryptimi. Jei nedega, negalima, nes pagrindinio šviesoforo žalia sekcija su rodyklėmis nurodančiomis, kur galima važiuoti. Kam ta papildoma raudona rodyklė? Ten kur, eismas buvo intensyvus ar problematiškos sankryžos, ten buvo du du pilnasekcijiniai šviesoforai su rodyklėmis. Taip kad viską KET numatė, tik nestatė tokių šviesoforų dėl poreikio nebuvimo.

[dsanto]

Apie tai ir kalba! Trisekcijiniai šviesoforai buvo numatyti sovietinėse KET. Bet kai perskaitai tarybinį / rusišką GOSTą, supranti kame reikalas. Atskirai reguliuojamiems posūkiams GOSTas numato trisekcijinius šviesoforus su rodyklėmis. Bet! Dėl techninių ar ekonominių priežasčių vietoje jų leidžiama naudoti šviesoforus su papildomom sekcijom kaip neva pigesnę alternatyvą! O juk akivaizdu, kad kai yra trisekcijinis šviesoforas su trim rodyklėm, yra saugiau nei viena žalia papildomos sekcijos rodyklė. Nes žaliame pagrindiniame signale juodo kontūro rodyklė yra blogai matoma. Visame pasaulyje (išskyrus buvusias sovietines šalis) nerasi šviesoforo, kurio žaliame signale yra juodo kontūro rodyklė. Visur tik žalios rodyklės tamsiame fone!

Tad ir sakau, tokį eismo reguliavimą suprato tik sovietiniai vairuotojai. Atvažiavę iš kitur nesupranta.

[Combat]

Siūlau tokiems žmonėms kaip Tomizmas, Nikas ar kitiems kurie realiai negyveno sovietmečiu iš viso nerašyt šitoj temoj. Kaip buvo ar kaip nebuvo gerai gali pasakyt tik tie, kurie tuo metu gyveno ir dirbo, o ne tokie (kaip aš beje), kurie dar net nebuvo gimę ar tik sovietinius multikus pamena.

Bet jie gali domėtis, lyginti, gretinti, analizuoti ir daryti išvadas, o ne vien apsiriboti antitarybinės isterijos dogmų vienpusišku priėmimu ir reprodukavimu. Ir dar pridursiu, kad šiandieninei santvarkai Lietuvoje blogiausi yra žmonės, turintys kritinį mąstymą ir savo nuomonę. Ar ne todėl jūs čia taip aršiai puolate neplaukiančius pasroviui su besmegenių mase?

[oranger]

Bet jie gali domėtis, lyginti, gretinti, analizuoti ir daryti išvadas, o ne vien apsiriboti antitarybinės isterijos dogmų vienpusišku priėmimu ir reprodukavimu. Ir dar pridursiu, kad šiandieninei santvarkai Lietuvoje blogiausi yra žmonės, turintys kritinį mąstymą ir savo nuomonę. Ar ne todėl jūs čia taip aršiai puolate neplaukiančius pasroviui su besmegenių mase?

Ir ką tu jau išsianalizavai? Kad Lukašenkos režimas - pats geriausias?
Man besmegenių masė - sėdintys laisvoje šalyje komuniagos ur svaičiojantys apie tai, kaip gera buvo prie ruso, o dabar kaip gera prie belaruso...

[Wycka]

Šiandieninei santvarkai Lietuvoje blogiausi yra žmonės, turintys kritinį mąstymą ir savo nuomonę. Ar ne todėl jūs čia taip aršiai puolate neplaukiančius pasroviui su besmegenių mase?

Vienas dalykas yra kritinis mąstymas, kitas dalykas yra pritarimas / nepritarimas. To nereikėtų suplakti, nes konkrečios pozicijos / nuomonės turėjimas dar neparodo mąstymo kritiškumo. Beje, kaip tik sovietams, kaip ir naciams, buvo labai neparankūs daug ir kritiškai mąstantys žmonės. Juk ne be reikalo abiejose totalitarinėse šalyse nebuvo legalios opozicijos, o ir valdančiąją partiją nebuvo leista skaldyti į frakcijas.

[Edvard]

Siūlau tokiems žmonėms kaip Tomizmas, Nikas ar kitiems kurie realiai negyveno sovietmečiu iš viso nerašyt šitoj temoj. Kaip buvo ar kaip nebuvo gerai gali pasakyt tik tie, kurie tuo metu gyveno ir dirbo, o ne tokie (kaip aš beje), kurie dar net nebuvo gimę ar tik sovietinius multikus pamena.

Na mane truputį užkabino aš 1974 m., o šiaip čia daug tokių kurie realiai tais laikais kažką dirbo, statė, kūrė, aš nemanau. O gal yra tokių kas tarnavo sovetinei kariominei? Pasidalinkit savo prisiminimais.

[Al1]

Vienas dalykas yra kritinis mąstymas, kitas dalykas yra pritarimas / nepritarimas. To nereikėtų suplakti, nes konkrečios pozicijos / nuomonės turėjimas dar neparodo mąstymo kritiškumo. Beje, kaip tik sovietams, kaip ir naciams, buvo labai neparankūs daug ir kritiškai mąstantys žmonės. Juk ne be reikalo abiejose totalitarinėse šalyse nebuvo legalios opozicijos, o ir valdančiąją partiją nebuvo leista skaldyti į frakcijas.

Daug ir kritiškai mąstantys niekam neparankūs, taip pat ir dabartiniams "demokratiniams" režimams Vakaruose. Ir tik dėl to yra priiminėjami tokie įstatymai kaip dėl holokausto neigimo, neapykantos ir įžeidaus kalbėjimo ar stumiamia pozityvi diskriminacija. Ne tam, kad kažkokį bydlo, grasinantį išskersti kai kurias grupes sutramdyti, o tam, kad būtent tuos mąstančius ir kritiškai viešai kalbančius užčiaupti ir juos kriminalizuoti. Visa tai daroma, kad būtų lengviau durninti minią viena nuomone, viena ideologija, viena tiesa ir niekas nedrįstų tam prieštarauti žodžiu. Nes tai pavojus valdantiesiems ir kapitalui, darantiems socialinius eksperimentus su žmonėmis siekiant maksimalaus pelno.

[Wycka]

Daug ir kritiškai mąstantys niekam neparankūs, taip pat ir dabartiniams "demokratiniams" režimams Vakaruose. Ir tik dėl to yra priiminėjami tokie įstatymai kaip dėl holokausto neigimo, neapykantos ir įžeidaus kalbėjimo ar stumiamia pozityvi diskriminacija. Ne tam, kad kažkokį bydlo, grasinantį išskersti kai kurias grupes sutramdyti, o tam, kad būtent tuos mąstančius ir kritiškai viešai kalbančius užčiaupti ir juos kriminalizuoti. Visa tai daroma, kad būtų lengviau durninti minią viena nuomone, viena ideologija, viena tiesa ir niekas nedrįstų tam prieštarauti žodžiu. Nes tai pavojus valdantiesiems ir kapitalui, darantiems socialinius eksperimentus su žmonėmis siekiant maksimalaus pelno.

A|1, jau kelintą kartą pastebiu Tamstą tuščiažodžiaujant. Šią nuomonę buvo galima sutalpinti į 2-3 eilutes.
Kalbant apie nuomonės raišką, viską pasako LR Konstitucijos 25 straipsnis:

Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.

[Combat]

Man besmegenių masė - sėdintys laisvoje šalyje komuniagos ur svaičiojantys ...

Pasakyk tai graikams Graikijoje.

[Al1]

A|1, jau kelintą kartą pastebiu Tamstą tuščiažodžiaujant. Šią nuomonę buvo galima sutalpinti į 2-3 eilutes.
Kalbant apie nuomonės raišką, viską pasako LR Konstitucijos 25 straipsnis:

Atsakau AŽ.

[Wycka]

Atsakau AŽ.

Atsakau į atsakymą AŽ.

[oranger]

Pasakyk tai graikams Graikijoje.

O Graikija buvo Sovietų Sąjungoje?
Neatsibodo teršti temų?

[Combat]

O Graikija buvo Sovietų Sąjungoje?
Neatsibodo teršti temų?

Graikija – laisva šalis, pilna „komuniagų“. Sekant tavo logika – ten yra kiaura besmegenių masė.

[oranger]

Graikija – laisva šalis, pilna „komuniagų“. Sekant tavo logika – ten yra kiaura besmegenių masė.

Atsakyk pirmiausiai į mano klausimą: ar graikai buvo " prie sovietų"?

[Europidas]

X Darbas -> X Pinigai -> X Prekės

Kuo aukštesnis darbo įvertinimas, tuo aukštesnio įvertinimo prekės gali būti nuperkamos. Tačiau, ar yra prasmė dirbti, kai to įvertinimo nėra?

Sovietinėje sistemoje darbuotojas yra aukščiau už vartotoją, todėl gaunamas atlyginimas neatperka pastangų. Kaip gali būti noras dirbti, jei uždirbami pinigai negali būti konvertuojami į kokybiškas prekes? Juk dirbti tik dėl to, kad dirbti nėra prasminga, tai degradacija. O kolekciuonuoti pinigus retai kas mėgsta, nes žmogui reik patenkinti kelis lygius savo poreikių pradedant nuo maisto ir einant link savęs kaip asmenybės atskleidimo.

Taigi prie sovietų buvo sukurtas fantastinis utopinis modelis, kuris yra įdomus ir nagrinėtinas dėl bendro išsilavinimo. Kaip gali būti noras dirbti, jei uždirbami pinigai neturi vertės, nes parduotuvėse nėra prekių pasirinkimo ir dauguma jų nėra kokybiškos? Jei konkretus žmogus šiandien gauna 2000 Lt "į rankas" ir parduotuvėje jei nebūtų prekių, jos būtų skurdaus asortimento, taigi, ar tokiam žmogui norėtųsi gauti 3000 Lt "į rankas"? Jis net nenorėtų sunkiai dirbti ir už tuos 2000 Lt. Nes jo įvertinimas nėra užtikrinamas. Kitos sovietinės gamyklos nepagamina, tai ko jis nori, niekas neklausia, ko jis nori.

Sovietinis modelis buvo gražiai aprašytas popieriuje. Tačiau pagrindinė problema yra žmogus. Reikėtų suvokti, kad socializmas ar kapitalizmas, abi sistemos nėra tobulos, nes yra netobulas žmogus jose. Robotą galima užprogramuoti ir jis darys tai, ką nori. Jam reikės elektros, pakeisti dalis susidėvėjusiais. Jis nemaištaus, nereikalaus atlygino didesnio, negers, nerūkys ir nebus pagirių. Taigi, tas sovietinis modelis tiktų robotams, o ne žmonėms.

Kodėl didžioji dauguma valstybių pasaulyje nepasirinko Rusijos sovietinio modelio?
Kodėl Kinija sugebėjo persiorientuoti į kapitalistinę ekonomiką?
Kaip užtikrinti, kad dauguma vargšų būtų laimingi? Sunaikinti mažumą ne vargšų? Sukurti bendrą priešą? Ar nuosekliai dirbti, kad vargšų pragyvenimo lygis pakiltų?

Pasaulyje nėra tobulų sistemų. Todėl sovietinė sistema buvo dar viena klaidinga sistema, kuri nesuveikė. Vakarų Europa pasiekė aukštą lygį, bet kitur prasidėjo problemos - gimstamumas žemas. Idealizuodami sovietinę sistemą sovietiniai žmonės idealizuoja pasaką, kuri realybėje niekur nebūna sukuriama. "Visi turėjo darbus, visi nemokamai mokės" - ar kiekvienas žmogus nori dirbti? Ar kiekvieno žmogaus darbas duoda rezultatus ir kokius? Ar visi gimę mokytis? Ar visi gabūs mokslui?

[Combat]

Kontrargumentai – paryškitu šriftu.

X Darbas -> X Pinigai -> X Prekės

Kuo aukštesnis darbo įvertinimas, tuo aukštesnio įvertinimo prekės gali būti nuperkamos. Tačiau, ar yra prasmė dirbti, kai to įvertinimo nėra?

Sovietinėje sistemoje darbuotojas yra aukščiau už vartotoją, todėl gaunamas atlyginimas neatperka pastangų. Kaip gali būti noras dirbti (na, ir dabar atsiviepę dirba, nes atlyginimas menkas), jei uždirbami pinigai negali būti konvertuojami į kokybiškas prekes (o dabar gali? Nebent tik nedidelė saujelė, o kiti eina pro vitrinas į jas žvelgdami viso labo kaip į dekoracijas, nepasiekiamą lygį)? Juk dirbti tik dėl to, kad dirbti nėra prasminga, tai degradacija. O kolekciuonuoti pinigus retai kas mėgsta, nes žmogui reik patenkinti kelis lygius savo poreikių pradedant nuo maisto ir einant link savęs kaip asmenybės atskleidimo.

Taigi prie sovietų buvo sukurtas fantastinis utopinis modelis, kuris yra įdomus ir nagrinėtinas dėl bendro išsilavinimo. Kaip gali būti noras dirbti, jei uždirbami pinigai neturi vertės, nes parduotuvėse nėra prekių pasirinkimo (yra tiesos. Pvz., viršutinės aprangos ir batų pasirinkimas buvo skurdus tiek tada, tiek dabar, kur viską užgožia kiaura kinietiška arba turkiška fufliatina; bet užtat dabar „Humana“ veža. . .) ir dauguma jų nėra kokybiškos (dabar nėra kokybiškos, o TSRS laikais veik ne ant kiekvienos prekės buvo kokybės ženklas)? Jei konkretus žmogus šiandien gauna 2000 Lt "į rankas" ir parduotuvėje jei nebūtų prekių, jos būtų skurdaus asortimento, taigi, ar tokiam žmogui norėtųsi gauti 3000 Lt "į rankas"? Jis net nenorėtų sunkiai dirbti ir už tuos 2000 Lt. Nes jo įvertinimas nėra užtikrinamas. Kitos sovietinės gamyklos nepagamina, tai ko jis nori, niekas neklausia, ko jis nori.

Sovietinis modelis buvo gražiai aprašytas popieriuje. Tačiau pagrindinė problema yra žmogus. Reikėtų suvokti, kad socializmas ar kapitalizmas, abi sistemos nėra tobulos, nes yra netobulas žmogus jose. Robotą galima užprogramuoti ir jis darys tai, ką nori. Jam reikės elektros, pakeisti dalis susidėvėjusiais. Jis nemaištaus, nereikalaus atlygino didesnio, negers, nerūkys ir nebus pagirių. Taigi, tas sovietinis modelis tiktų robotams, o ne žmonėms (taip, kad išlaikyti tokią sistemą, buvo reikalingas arba aukštas žmonių sąmoningumo lygis, arba prievarta. Prievartą atlaisvini, ir pasireiškia gaivališka žmogaus prigimtis iš kart – viską griaut, plėšt, naikint, vogt, tempt reikia nereikia, praturtėt bet kokia kaina, kad ir savo artimą nuskriaudžiant. Žr., kaip Lietuvoje grupė asmenų praturtėjo būtent buvusio tarybinio turto dėka; yra likę ir dar jo.).

Kodėl didžioji dauguma valstybių pasaulyje nepasirinko Rusijos sovietinio modelio (jau minėjau. Turbūt neskaitai, ką rašau. Išpili savo monologą, ir: „Astala vista“. Rusijoje baudžiavą, pereinančią į kapitalizmą, ištiko momentinis krachas 1917 metais. Bolševikai paėmė valdžią ir raudonojo teroro pagalba įtvirtino tarybinę santvarką. Stalino [nepamiršk, kad jis buvo ne rusas, o gruzinas] asmens kultas tarybinę santvarką įtvirtino dar labiau. Vakarų kapitalistai, pamatę, kas ištiko Rusijos kapitalistus, nebelaukė, kol juos ištiks tokia pat lemtis, todėl savo gerove pasidalino su žmonėmis geranoriškai. Be to, Vakarų europiečiai kapitalistams neleidžia miegoti ant laurų ir dabar: demonstracijos ir protesto maršai vakarų pasaulį drebina reguliariai.?
Kodėl Kinija sugebėjo persiorientuoti į kapitalistinę ekonomiką?
Kaip užtikrinti, kad dauguma vargšų būtų laimingi? Sunaikinti mažumą ne vargšų? Sukurti bendrą priešą? Ar nuosekliai dirbti, kad vargšų pragyvenimo lygis pakiltų (yra du variantai: taip, kaip Libijoje, dėl ko niršta Vakarų kapitalistai, nes ten žmonių gerovė kilo ir be jų primetamų technologijų, arba dalintis savo turtais su kitais, taip, kaip Švedijoje, Norvegijoje, UK ir kt. normaliose Vakarų Europos šalyse. Bet kokiu atveju vargšų [tokių, kurie neturi adekvačiai laikmečiui būtinų daiktų, paslaugų, gyv. ploto su karštu, šaltu vandeniu ir kitomis komunalinėmis paslaugomis]nei pirmu, nei antru atveju neturi būti.)?

Pasaulyje nėra tobulų sistemų. Todėl sovietinė sistema buvo dar viena klaidinga sistema, kuri nesuveikė (suveikė, bet griuvo, kurių viena griuvimo priežasčių – dogmatinis aiškinimas apie kapitalistinės sistemos trūkumus. Dogmatizmo pavyzdys, pvz., šioje diskusijoje yra „Oranger“. Griaudami TSRS, tame tarpe ir aš, pasimovęs ant JAV ir Vakarų kapitalistinės ideologijos, nemanėme, kad toks pasakiškas, sotus ir visko pertekęs Vakarų kapitalizmas atsigręš į visišką Lietuvos žmonių išbuožinimą [bet kokio uždirbio išsiurbimą per mokesčius už šilumą, elektrą, vandenį, už tai, kad gyvas esi, o jei nesumokėsi, antstoliai pribaigs galutinai] ). Vakarų Europa pasiekė aukštą lygį, bet kitur prasidėjo problemos - gimstamumas žemas. Idealizuodami sovietinę sistemą sovietiniai žmonės idealizuoja pasaką, kuri realybėje niekur nebūna sukuriama. "Visi turėjo darbus, visi nemokamai mokės" - ar kiekvienas žmogus nori dirbti (turėjai dirbti nori nenori. Bedarbių nebuvo)? Ar kiekvieno žmogaus darbas duoda rezultatus ir kokius (kaip ten bebūtų, kiekvienas žmogus davė kažkokį rezultatą)? Ar visi gimę mokytis (tie, kurie nebuvo gimę mokytis, buvo nuproforientuojami į profesines technikos mokyklos; beje, daugelis jas baigę, nepražuvo ir dabar)? Ar visi gabūs mokslui?

[Europidas]

Papildomi pamąstymai apie sovietinę sistemą.

Sovietiniais laikais natūralus visuomenės vystymasis buvo pakreiptas komunistų partijai reikalinga kryptimi. Tamsi ir nesavarankiška visuomenė buvo panaudota tam, kad "pavyti ir aplenkti Vakarus". Nepavyko, nes trūko šviesios ir laisvos visuomenės.

Normalioje visuomenėje progreso procesas eina iš vieno žmogaus ar žmonių grupės į kitą lygį. Pereina keletą lygių, kol pasiekiamas bendra nauda, taigi grįžta nauda tam pačiam individui ar individų grupei (naudos ratas sukasi pastoviai)

Žmogus (žmonės) -> Idėja -> Naudinga veikla -> Progresas -> Nauda žmogui (žmonėms)

Sovietinėje visuomenėje viskas buvo deklaruojama tik ant popieriaus. Realiai žmogus pats nekūrė ir nemąstė, nes buvo tik didelio plano dalis, kurį rašė komunistų partija.

Sovietinėje visuomenėje:

Komunistų partija -> Idėja ir planavimas -> Prievarta išnaudojant tamsią ir nesavarankišką visuomenę -> Nauda komunistams -> Komunistų partijos plane nurodomų tikslų įgyvendinimas

Klausimas: ar komunistų partijos deklaruojami "geri tikslai" tikrai visi buvo naudingi visuomenei ir atskirai kiekvienam individui? Ar šių tikslų siekimas neprieštaravo elementariajai logikai ir žemėje veikiantiems dėsniams?

Kaip matome komunistų partija mąstė, planavo ir vertė įgyvvendinti savo planus. Paprastas žmogus čia nevaidino jokio vaidmens. Jo iniciatyvumas nėra gerai, nes sudaro konkurenciją komunistų partijos vienos teisingos nuomonės teisingumui. Komunistų partijos nuomonė yra vienintelė teisinga, kadangi konkuruojančių partijų nėra, taigi negali būti ir konkuruojančių nuomonių. Jei pasakė, kad reik statyti gamyklą, kuri gamina X prekes, tai taip ir bus. Jei Petras norės statyti savo gamyklą, kuri gaminas Z prekes, kurios bus geresnės kokybės, tai Petras atsidurs Sibire, nes jo veikla prieštarauja "bendrai naudai", taip kaip ją suvokia komunistų partija. Ar gali būti pasaulyje tik viena teisinga nuomonė? Ar iš 10 nuomonių mes pasirenkame, kuri tikrai bus teisinga? Ar nuomonė priklauso nuo realių sąlygų, ar nuo komunistų noro?

Be to, nereik pamiršti, kad kaimiškoji visuomenė (ar runkeliai, kaip juos mėgstama apibūdinti) tikėjo Dievu, o ne savimi. Taigi komunistų partija sovietiniais laikais buvo tas Dievas, kuris realiai duodavo kažką. Jeigu Dievas duoda tik, kai miršti, tai komunistai duoda jau dabar, jei aišku būni vergu ir nemąstai per daug, neužduodi klausimų. Jeigu sutinki būti komunistų plano dalimi, tai būsi "savas" ir būsi geras pilietis. Iškreipta religija ir jos paveikta tamsi visuomenė tiko komunistų partijai. Sovietiniais laikais visuomenė tapo sovietine. Dabartinė visuomenė yra sovietinė su iškreiptu supratimu apie "laisvę".

[Kosovo]

X Darbas -> X Pinigai -> X Prekės

Kuo aukštesnis darbo įvertinimas, tuo aukštesnio įvertinimo prekės gali būti nuperkamos. Tačiau, ar yra prasmė dirbti, kai to įvertinimo nėra?

Sovietinėje sistemoje darbuotojas yra aukščiau už vartotoją, todėl gaunamas atlyginimas neatperka pastangų. Kaip gali būti noras dirbti, jei uždirbami pinigai negali būti konvertuojami į kokybiškas prekes? Juk dirbti tik dėl to, kad dirbti nėra prasminga, tai degradacija. O kolekciuonuoti pinigus retai kas mėgsta, nes žmogui reik patenkinti kelis lygius savo poreikių pradedant nuo maisto ir einant link savęs kaip asmenybės atskleidimo.

Taigi prie sovietų buvo sukurtas fantastinis utopinis modelis, kuris yra įdomus ir nagrinėtinas dėl bendro išsilavinimo. Kaip gali būti noras dirbti, jei uždirbami pinigai neturi vertės, nes parduotuvėse nėra prekių pasirinkimo ir dauguma jų nėra kokybiškos? Jei konkretus žmogus šiandien gauna 2000 Lt "į rankas" ir parduotuvėje jei nebūtų prekių, jos būtų skurdaus asortimento, taigi, ar tokiam žmogui norėtųsi gauti 3000 Lt "į rankas"? Jis net nenorėtų sunkiai dirbti ir už tuos 2000 Lt. Nes jo įvertinimas nėra užtikrinamas. Kitos sovietinės gamyklos nepagamina, tai ko jis nori, niekas neklausia, ko jis nori.

Sovietinis modelis buvo gražiai aprašytas popieriuje. Tačiau pagrindinė problema yra žmogus. Reikėtų suvokti, kad socializmas ar kapitalizmas, abi sistemos nėra tobulos, nes yra netobulas žmogus jose. Robotą galima užprogramuoti ir jis darys tai, ką nori. Jam reikės elektros, pakeisti dalis susidėvėjusiais. Jis nemaištaus, nereikalaus atlygino didesnio, negers, nerūkys ir nebus pagirių. Taigi, tas sovietinis modelis tiktų robotams, o ne žmonėms.

Kodėl didžioji dauguma valstybių pasaulyje nepasirinko Rusijos sovietinio modelio?
Kodėl Kinija sugebėjo persiorientuoti į kapitalistinę ekonomiką?
Kaip užtikrinti, kad dauguma vargšų būtų laimingi? Sunaikinti mažumą ne vargšų? Sukurti bendrą priešą? Ar nuosekliai dirbti, kad vargšų pragyvenimo lygis pakiltų?

Pasaulyje nėra tobulų sistemų. Todėl sovietinė sistema buvo dar viena klaidinga sistema, kuri nesuveikė. Vakarų Europa pasiekė aukštą lygį, bet kitur prasidėjo problemos - gimstamumas žemas. Idealizuodami sovietinę sistemą sovietiniai žmonės idealizuoja pasaką, kuri realybėje niekur nebūna sukuriama. "Visi turėjo darbus, visi nemokamai mokės" - ar kiekvienas žmogus nori dirbti? Ar kiekvieno žmogaus darbas duoda rezultatus ir kokius? Ar visi gimę mokytis? Ar visi gabūs mokslui?

Sovietinės technikos smulkius gedimus remontuodavo smūgiais (beje, maždaug 90 proc. tokių "taisymų" padėdavo). O pabandyk taip remontuot kinišką? Čia dar klausimas, kas kokybiškiau gamindavo...

P.S. Sovietų sąjungos besiilgiantiems: Čia temos pavadinimas "Prie Sovietų buvo..." . Norite į komunistinius kolūkius važiuoti dirbti? Mano tėvas gimė iškart po karo, gavo aukštąjį išsilavinimą per sovietmetį, gavo butą, sodą, dirbo inžinieriumi, nepriklausė nei komsomolui, nei partijai, armijoje netarnavo (bet laipsnį turi), bet... Dabar jis pensijoje, sako, kad jam sunku, bet galvojate, kad jis ilgisi SSRS? Keikia kaip turi būti, o jeigu dar truputį padaręs būna, geriau išvis SSRS neminėt... (Čia akmuo į komunistų daržą)