Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Iš karto melas - vien brokas. Dabar broko nėra? Dabar skaitosi kokybiška produkcija, kuri tuomet skaitėsi broku. Nes kapitalizme niekas neturi pražūti, viskas turi nešti pelną. Mėlynanosius gimdo sistema ir šiais laikais jų yra daugiau. Tai kuri sistema buvo geresnė? Ta, kurioje jų nebuvo, ar ta, kuri specialiai juos gimdo ir sako, kad taip ir turi būti? Korupcija ir šešėlis yra visur. Tik vienos valstybės apiplėšinėja kitas ir gali numesti trupinius liaudžiai, o kitos to negali ir turi pačios užsdirbti. O užsidirbti valdžiai nerūpi. Jai pakanka perdalinti ir pasisavinti dar ir sau tai, ką atima iš savo piliečių.

    Comment


      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
      Tai buvo tikras mineralinis vanduo, o ne tas surogatas, kuris dabar užima didžiąja rinkos dalį. Be to tara buvo stiklinė ir chemiškai neutrali, priešingai, nei plastikas...
      Dabar lygiai toks pat tikras, ir turbūt dar tikresnis, kaži ar sovietinės technologijos neprileisdavo mikrodulkių. koks dar surogatas? Ir galima bent Vytautą ir Akvilę ir stikliniuose buteliuose įsigyti.


      Natūralus mineralinis vanduo yra žemės gelmėse mineralais prisotintas vanduo, iš gręžinio išgaunamas į žemės paviršių jis turi neturėti sąlyčio su oru ir „nueiti“ kuo trumpesnį kelią, kol bus supakuotas ir paruoštas vežti į prekybos vietas.
      ...

      „Svarbiausia proceso metu užtikrinti, kad vanduo neturėtų atmosferos poveikio, o į butelius nepatektų net ir mikrodulkių. Taip išsaugomos natūralaus mineralinio vandens savybės – tokios, kokias sukūrė gamta“, – pabrėžia p. Grigaravičienė. Ir priduria, kad gaminant „Akvilę“ su naujausia įranga šios sąlygos yra visiškai užtikrinamos.
      ..

      Gamykloje vanduo patenka į vadinamąją Vandens apdirbimo patalpą, kurioje gausu nerūdijančio plieno talpyklų ir vamzdžių.„Štai čia – 25 kub. m talpos „smėlio kolonėlė“, kurioje per natūralų smėlį filtruojamas iš žemės gelmių išgautas mineralinis vanduo, kad iš jo būtų pašalintos priemaišos“, – į didelę talpyklą rodo p. Grigaravičienė.Kad vandenį būtų galima išpilstyti, reikalinga tara. Žaliavas – butelių ruošinius (preformas), kamštelius, polietileną, etiketes, klijus – Viečiūnų gamykla perka iš Lietuvos gamintojų. Plastikinė tara yra aukščiausios kokybės, be chemikalo BPA (Bisphenol A), kurio gali būti kituose plastikiniuose produktuose ir patekti į maistą, žmogaus organizmą.Gamybos procese Viečiūnų gamykloje yra naudojama itin švari uždaro ciklo vadinamoji „Combi“ (visas pavadinimas – „Ultra clean combi“) technologija. Tai reiškia, kad gamybos procese – kai automatinė įranga išpučia plastiko butelį, išpilsto vandenį ir sudeda ant taros kamštelius – užtikrinama, kad į tarą nepatektų net mikrodulkių. Anot p. Pranckaus, ši technologija šiuo metu diegiama naujose Europos mineralinio vandens gamyklose ir yra vienintelė tokia sumontuota Lietuvoje.
      Plačiau: https://www.vz.lt/archive/article/20...#ixzz5PveZoOjD
      Paskutinis taisė Eikantas X; 2018.09.02, 10:57.

      Comment


        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
        Iš karto melas - vien brokas. Dabar broko nėra? Dabar skaitosi kokybiška produkcija, kuri tuomet skaitėsi broku. Nes kapitalizme niekas neturi pražūti, viskas turi nešti pelną. Mėlynanosius gimdo sistema ir šiais laikais jų yra daugiau. Tai kuri sistema buvo geresnė? Ta, kurioje jų nebuvo, ar ta, kuri specialiai juos gimdo ir sako, kad taip ir turi būti? Korupcija ir šešėlis yra visur. Tik vienos valstybės apiplėšinėja kitas ir gali numesti trupinius liaudžiai, o kitos to negali ir turi pačios užsdirbti. O užsidirbti valdžiai nerūpi. Jai pakanka perdalinti ir pasisavinti dar ir sau tai, ką atima iš savo piliečių.
        Lietuvoje 90% prekių ir paslaugų yra abejotinos kokybės, jei viską matuoti pagal kokybiškiausias. Vakaruose tas rodiklis yra geresnis, nes ten vartotojas turi pinigų ir labiau įpratęs prie kokybės.

        Mėlynanosių šiais laikais daugiau, nes visi jie atsirado sovietiniais laikais. Kuomet buvo galima darbo metu gerti ir viskas kainavo pigiai. Šiais laikais darbe gerti niekas neleidžia ir turi dirbti kokybiškai, kad galėtum užsidirbti pinigų pragyvenimui.

        Korupcijos ir šešėlio yra ir Vakaruose, bet ne tokiais mastais. Jeigu Lietuvoje šešėlis būtų menkas kaip Vakaruose, tu gautum gerą algą ir būtum labai patenkintas.

        Comment


          Parašė andyour Rodyti pranešimą

          Mėlynanosių šiais laikais daugiau, nes visi jie atsirado sovietiniais laikais. Kuomet buvo galima darbo metu gerti ir viskas kainavo pigiai. Šiais laikais darbe gerti niekas neleidžia ir turi dirbti kokybiškai, kad galėtum užsidirbti pinigų pragyvenimui.
          Tų laikų mėlynanosiai seniai užvertė kanopas. Dabartiniai yra dabartinės sistemos produktas.

          Parašė andyour Rodyti pranešimą


          Korupcijos ir šešėlio yra ir Vakaruose, bet ne tokiais mastais. Jeigu Lietuvoje šešėlis būtų menkas kaip Vakaruose, tu gautum gerą algą ir būtum labai patenkintas.
          Dar kartą kartoju, kad jų gerbūvis priklauso ne dėl to, kad jie geriau dirba ar šešėlio nėra (yra) ar korupcijos nėra (yra, dar ir kokia, o JAV iš viso legali, ir vadinasi lobizmu), bet dėl to, kad plėšia kitas šalis. Anksčiau kolonijiniais užkariavimais, dabar ekonomiškai. Lietuva nieko neplėšia, Lietuva yra pati apiplėšiama - didesnė ekonomikos dalis atiduoda užsieniečiams (jau net didesnė duonos kepyklųdalis pagal užimamą rinką priklauso užsieniečiams; Duonos kepimo patys nemokame susiorganizuoti?), o jie labdaros čia nedaro ir nedarys, pelną išveža pas save ir ten sumoka mokesčius bei panaudoja gerbūviui kurti.

          Comment


            Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą

            Dabar lygiai toks pat tikras, ir turbūt dar tikresnis, kaži ar sovietinės technologijos neprileisdavo mikrodulkių. koks dar surogatas? Ir galima bent Vytautą ir Akvilę ir stikliniuose buteliuose įsigyti.

            Plačiau: https://www.vz.lt/archive/article/20...#ixzz5PveZoOjD
            Mikrodulkės kažkas tai tokio ypatingai kenksmingo? Tada visas vanduo buvo stiklinėje taroje. Dabar tik nežymi dalis. Ir šiaip didžioji parduodamo vandens dalis yra surogatas iš krano ar abejotino artezinio šulinio Aš apie "Vytautus" ir pan, nekalbu.

            Comment


              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
              Mėlynanosius gimdo sistema ir šiais laikais jų yra daugiau. Tai kuri sistema buvo geresnė? Ta, kurioje jų nebuvo, ar ta, kuri specialiai juos gimdo ir sako, kad taip ir turi būti?
              4.1. Darbo disciplina ir etika: laiko nusavinimo praktikos"

              Girtavimas ir nuolaidžiavimas


              Girtavimas ir nuolaidžiavimas.
              Pravaikštos dažniausiai būdavo
              susiejamos su alkoholizmo problema. Jos mastai Sovietų Sąjungoje gerai žinomi: pagal vieną iš tyrimų, 1982 metais visoje sąjungoje suaugusio
              žmogaus suvartojamo alkoholio kiekis per metus prilygo 18 litrų grynojo
              spirito. Palyginti su 1970 metais, šis skaičius beveik padvigubėjo. 9-ojo
              dešimtmečio pradžioje maždaug kas ketvirto gyventojo mirtis tiesiogiai ar
              netiesiogiai buvo susijusi su alkoholio vartojimu847. Vargu, ar girtavimą
              galėtume sieti tik su darbininkų klase, nes alkoholio gėrimas įgavo tokias
              socialines formas, kad kai kurie autoriai jį vadina vienu svarbiausių sovietinės
              visuomenės socialinių ritualų, liudijančių apie priklausymą kolektyvui848.
              Nesunku surasti argumentų šiai minčiai pagrįsti: į darbą priimtas jaunas
              žmogus vaišina senbuvius, į pensiją išeinantis veteranas vaišina pasiliekančius;
              premijos, soclenktyniavimo laimėjimai, gimtadieniai, jubiliejai, visuotinės
              šventės - viskas privalėjo būti "aplaistyta", kiekviena proga, netgi labai smulki,
              galėjo tapti pretekstu išgerti, o ilgesniame darbo procese alkoholio vartojimas
              galėjo savotiškai įprasminti (pažymėti) jau įveiktus etapus. Atskiros studijos
              reikalautų klausimas, kokios priežastys lėmė masiškai plintantį alkoholizmą (ar
              tai būta gilesnių "tradicijų", ateinančių iš carinės Rusijos, ar gėrimą skatino
              naujos sovietinės santvarkos ypatybės849), tačiau akivaizdu, kad (1) gamyklose
              girtavimas buvo tapęs kasdiene rutina, o (2) po formaliais šūkiais apie nuožmią
              kovą su girtuoklyste slėpėsi atlaidus kolektyvo žvilgsnis ir dviprasmiška
              administracijos laikysena. Stabtelėsime ties šiais dviem teiginiais bendram
              vaizdui susidaryti.
              Vilniaus radijo komponentų gamyklos cecho nr. 31 viršininkas per
              atvirą partinį susirinkimą teigė: "Kiekvieną dieną iš gamyklos teritorijos
              išvedami 20-25 girti, nesugebantys išeiti savarankiškai. Antroje pamainoje
              būna tokių atvejų, kad kai kurie įsilinksminę pamiršta, kur yra, ir vaikšto po
              gamyklą tarsi išėję pasivaikščioti"850. Šioje gamykloje dirbusio A.P.
              pasakojimas sufleruoja, kad net tokie skaičiai neatspindi tikrojo girtavimų
              masto. Pasak jo, norintys išvengti prie vartų sėdinčių sargų išgerdavo alkoholį
              prieš pat išeidami, todėl pro sargus dar sugebėdavo praeiti lyg niekur nieko, o
              štai pasiekę netoli gamyklos esančią autobusų stotelę jau imdavo stipriai
              svirduliuoti851. Diegta judėjimo kontrolė taip pat toli gražu neveikė efektyviai -
              su sargais pavykdavo susitarti, o sistemas apeiti: "Yra nesąžiningumo atveju
              metant leidimus į dėžutes praėjime. Kai kurie darbininkai meta po du, tris
              leidimus. Pavz. TSKS darbuotoja Mikalauskienė įmetė I cecho elektriko
              Rimkevičiaus leidimą ir pati vėlavo į darbą, o pats Rimkevičius darbe pasirodė
              tik po pietų"852. Tokiose gamyklose, kaip Vilniaus radijo komponentų, prie
              masinio girtavimo darbe prisidėdavo tai, kad gamybos procese buvo
              naudojamas techninis spiritas, todėl gauti svaigalų nereikėjo nė eiti iki
              parduotuvės. Tas pats cecho viršininkas pateikia epizodą iš gamyklos
              kasdienybės: "Ceche nr. 33, meistro sandėlio patalpoje, šalia mūsų cecho,
              antroje pamainoje buvo surengtos išgertuvės. Joje aktyviai dalyvavo skyriaus
              meistras. Prasidėjo nuo to, kad atleista darbininkė atėjo pasiimti atsiskaitymo ir
              su savimi atsinešė butelį degtinės, kurį kompanija išgėrė ir dar pridėjo klijų
              BF-4 hidrolizinio spirito. Baigėsi tuo, kad meistras prie stalo užmigo, o
              sandėlininkė, dar blogiau, taip apsinuodijo, kad jeigu nebūtų imtasi priemonių,
              po 20 minučių išgelbėti jos gyvybę būtų buvę neįmanoma. <...> Tą pačią dieną
              girtas tiekimo skyriaus darbininkas išeidamas buvo sulaikytas sargo. Paskui
              bandė perlipti per tvorą ir taip pat susilaužė koją.

              Grupiniai girtavimai iš tiesų primindavo išvirkščiąją propaguoto
              kolektyvizmo pusę: "<...> mechanikos cechas užėmė pirmą vietą
              soclenktynėse ir mūsų brigadai davė 10 rublių. Pasvarstę mes nusprendėme,
              kad dalinti brigadai 10 rublių beprasmiška, išeitų po keletą kapeikų žmogui. Ir
              nusprendėme nusipirkti keletą butelių vyno ir čia po darbo išgerti"854. Kai
              kuriose darbovietėse lengviau buvo suskaičiuoti negeriančus, nei geriančius:
              "Auklėjimo darbo tarp krovikų pravesta daug, darbo disciplinos pagerėjimo
              yra, bet ne daugiau. 4-5 žmonės skyriuje ne girtuokliai, kiti galvoja, kaip
              pavogti ir prisigerti. Turi keletą papeikimų, bet padėtis nesikeičia, daugelis
              buvo blaivykloje"855.
              Todėl, neatmetant kitų alkoholizmo priežasčių, galima daryti prielaidą,
              kad išorinio ideologinio spaudimo ("būti kolektyvu") ir vidinės beprasmybės
              sąlygomis alkoholis galėjo tapti socialine rišamąja medžiaga, o girtavimas -
              savotiška para-struktūrine praktika, žmogaus psichologinį išsilaisvinimą arba
              šio išsilaisvinimo poreikio numalšinimą (kitaip tariant, momentinį
              "atsipalaidavimą") apgaulingai susiejanti su oficialiai pripažįstamomis
              normomis. Šia prasme kolektyviniame girtavime galime atpažinti funkcinius
              ritualo požymius: kai oficialiosios socialinės integracijos, tvarkos nustatymo
              formos neveikia, kolektyvas netampa kolektyvu, nes dalyviams šios formos
              nepasiūlo priimtinų prasmių, iškyla "surogatinės" formos, sakytume, visiškai
              tuščias, bet momentiškai ir laikinai labai veiksmingas kompensacinis
              mechanizmas. Tarkime, po "pergalės" soclenktynėse išgerti atsisakantis
              kolektyvo narys atrodo įtartintas, jo elgesys suvokiamas kaip noras atsiskirti
              nuo kitų, kaip bendrų "vertybių" atmetimas, nors galbūt kaip tik šis kolektyvo
              narys savo darbu daugiausia prisidėjo prie pergalingų rezultatų. Tačiau ne
              darbas "vardan pirmūnų vardo" priimamas kaip prasmingas, nes to daugiau
              reikia administracijai (plano įgyvendinimas ir viršijimas yra "jų" reikalas),
              partinei valdžiai (simbolinis laimėjimo kapitalas), o piniginė premija, tačiau ji
              ne telkia kolektyvą, o kiekvieną jos narį individualizuoja (kiekvienam pinigai
              reikalingi saviems reikalams), todėl kolektyviniam jausmui sukurti iškyla
              "surogatinių" formų poreikis. Kai netgi paskutinis prasmingas dalykas netampa
              apčiuopiamas (premija virsta kapeikomis), belieka tik šis "surogatas".
              Atlaidus požiūris į geriančius žmones faktiškai dominavo. "Vairo"
              gamykloje "skardininkai" Čerskis, Bieliauskas, Vileikis ir Stonys trečioje
              pamainoje turėjo sumontuoti gruntavimo pečiaus ventiliaciją. Tačiau darbo jie
              neatliko: "<...> į darbą Stonys atėjo girtas, Bieliauskas visai neatėjo". Kitą
              dieną su jais buvo sutarta, kad šį darbą jie atliks antroje pamainoje, tačiau nė
              vienas į darbą neatvyko, o vėliau pareiškė, kad jie turėjo laisvą dieną. Tik iš
              trečio karto ventiliacija buvo sumontuota856. Toks darbininkų elgesys
              svarstytas cecho partiniame susirinkime, nes trys iš jų priklausė partijai. Tačiau
              "pavyzdį turintys rodyti" komunistai iš kitų kolegų faktiškai sulaukė užstojimo.
              Viena iš jų teigė: "Manau, kad skardininkai supranta, kad buvo blogai
              pasielgta, nes tai sąmoningi žmonės, kurie turi tai suprasti. Komunistai turi būti
              pavyzdžiu visiems cecho dirbantiems, o ne patys nesilaikyti darbo drausmės.
              Gėda, kad iš keturių, pažeidusių darbo drausmę - trys komunistai. Siūlau šiuo
              atveju partinės nuobaudos neduoti, apsiriboti pokalbiu ir reiškiu pasitikėjimą,
              kad jie pilnai suprato savo kaltę"857. Ne visiems susirinkimo dalyviams
              nusižengėliai pasirodė tokie sąmoningi, tačiau jų pasirodė mažuma - neįprastai
              tokiems susirinkimams įvyko "tikras" balsavimas, nes dėl skirtinos bausmės
              buvo pateikti du siūlymai - "apsiriboti pokalbiu" (kitaip tariant, neskirti
              bausmės) ir "įspėjimas" (bausmė). Už pirmąjį balsavo 12 komunistų, už antrąjį
              - 3858. Nenuostabu, kad po trijų mėnesių vienas iš šios istorijos veikėjų vėl
              pateko į partijos narių akiratį. Jo elgesys parodo, kaip atsainiai ir savavališkai
              galėjo elgtis net paprasti darbininkai: "Visi dirbo, o komunistas
              demonstratyviai išėjo iš darbo, o po darbo girtuokliavo, nes po darbo aš jį
              mačiau stipriai išgėrusį, einant namo. Darbe Vileikis taip pat buvo išgėręs, nes
              kitaip šitaip nebūtų pasielgęs. Kas leido Vileikiui savavališkai išeiti iš darbo.
              Vileikis atsisakė parašyti pasiaiškinimą"859. Nors tai buvo galima traktuoti kaip
              atvirą darbo etikos ir disciplinos taisyklių laužymą, biuro nariai nusprendė jam
              skirti "įspėjimą".
              Toks atlaidumas kartais sužlugdydavo net gamybinius planus860. Ir nors
              oficialiai dažnai buvo kartojama, kad reikia liautis toleravus girtavimą darbo
              vietose, o geriantiems asmenims skirti rimtas bausmes, "kritinė masė" tylomis
              akivaizdžiai palaikė kitą pusę861. Intensyvi popierinė kova nuolatos
              pralaimėdavo tikrovės inercijai. Per "Puntuko" atvirą partinį susirinkimą viena
              kalbėtoja taip įvertino parengtą kolektyvo auklėjimo ir darbo disciplinos
              gerinimo darbą: "Kaip vykdomas šitas planas? Blogai! Kodėl? Nėra
              kontrolės!". Pasak jos, Vilniaus m. Lenino rajono vykdomasis komitetas ir
              Vidaus reikalų ministerijos atstovai tikrino, kaip "Puntuke" veikia kovai su
              alkoholizmo paskirta komisija: "Įvertinimus davė neblogus (atvirai kalbant, tik
              todėl, kad popieriai buvo tvarkingi, o paties darbo nematyti)"862. Todėl tariama
              kova su girtavimu dažnai baigdavosi desperatiškomis išvadomis: "Mūsų cechas
              jeigu taip išsireikšti, tai priėjo prie nulio. Iš mūsų cecho atleidome dešimti (sic)
              žmonių per pusmetį. Turėjome tokią Laurinavičienė (sic), kuri mums taip
              įkyrėjo ir ji liko dirbti pas mus, o jinai iš to džiaugsmo gėrė ir gulėjo namuose
              dvi savaites"863.
              Girtavimo masto ir jo toleravimo/priimtinumo normų įsigalėjimui paaiškinti nepakanka sociokultūrinių priežasčių.
              Gamyklų administracija ir
              partinė valdžia mėgdavo pravaikštų klausimą suversti girtavimo problemai,
              tačiau iš tikrųjų reikėtų atlikti priešingą veiksmą - girtavimą galima suprasti tik
              platesniame pravaikštų ir kitų darbinių reiškinių kontekste, t.y. sovietmečių
              susiklosčių darbo etikos ir disciplinos kontekste, kurį veikė ne tik kultūrinės
              tradicijos, socialiniai procesai, bet ir ekonominė sąranga bei raida. Kitaip būtų
              sunku suprasti, kodėl prieš girtuokliavimą ir kitus prasižengimus iki tam tikro
              lygio akis užmerkdavo ne tik kolegos darbininkai, bet ir administracija,
              gamyklų vadovybė, kuriems pirmiausia rūpėjo įgyvendinti planą.
              Išnašos:

              847 Tompson W., The Soviet Union under Brezhnev, Edinburgh: Pearson Education Limited, 2003, p.
              92.
              848 Геллер М., Машина и винтики:..., p. 232.
              849 Davidas Christianas skiria "tradicinius" ir "modernius" rusų gėrimo įpročius. Žr. Christian D.,
              Traditional and Modern Drinking Cultures in Russia on the Eve of Emancipation. In: "Australian
              Slavonic and East European Studies", 1987, Vol. 1, No. 1. Patricia Herlihy replikuoja, kad "modernus"
              gėrimas reiškė ne ką kitą, kaip "nekontroliuojamą" gėrimą. Žr. Herlihy P., Joy of the Rus': Rites and
              Rituals of Russian Drinking. In: "Russian Review", 1991, Vol. 50, No. 2. Apie ideologijos įtaką
              alkoholizmo problemos suvokimui žr. Rouse T.P, Prabha Unnithan N., Comparative Ideologies and
              Alcoholism: The Protestant and Proletarian Ethics. In: "Social Problems", 1993, Vol. 40, No. 2.
              Sovietiniame kontekste populiarus (ypač tarp inteligentijos) yra eskapistinis/protesto naratyvas, kad
              gėrimas reiškė pabėgimą iš slegiančios ir individualybę varžančios tikrovės. Alkoholizmo įprasminimo
              ir pa(si)aiškinimo naratyvus nagrinėjusios Elena Zdravomyslova ir Elena Chikadze teigia, kad tai
              galėjo būti tik viena iš priežasčių šalia kitų, pavyzdžiui, siekio patvirtinti vyriškumą ir sutvirtinti
              vyrišką draugystę, laisvalaikio struktūros specifikos (draugų ir artimųjų lankymas) ir t.t. Žr.
              Zdravomyslova E., Chikadze E., Scripts of Men’s Heavy Drinking. In: "Idatutkimus", 2000, No. 2.
              Prieiga per internetą: www.indepsocres.spb.ru/zdrav1.doc [peržiūrėta 2012 04 22].

              850 Vilniaus radijo komponentų gamyklos cecho nr. 31 partinės organizacijos atviras partinis
              susirinkimas, protokolas nr. 3, 1973 03 29. LYA, f. 15008, ap. 1, b. 64, l. 47.
              851 Autoriaus pokalbis su Vilniaus radijo komponentų gamyklos darbuotojais A. ir A.P., 2011 11 10.
              852 Šiaulių gamyklos "Vairas" partinis susirinkimas, protokolas nr. 4, 1976 07 15. LYA, f. 7342, ap. 2,
              b. 30, l. 76.
              853 Ibid., p. 47.

              854 "Puntuko" partinis susirinkimas, protokolas nr. 1, 1971 02 08. LYA, f. 1258, ap. 5, b. 13, l. 3.
              855 "Spartos" fabriko partinio komiteto posėdis, 1970 11 26. LYA, f. 7672, ap. 2, b. 14, l. 178.

              856 Gamyklos "Vairas" cecho nr. 23 partinis susirinkimas, protokolas nr. 7, 1970 05 30. LYA, f. 7342,
              ap. 2, b. 16, l. 156-157.
              857 Ibid., l. 157.
              858 Ibid., l. 158.

              859 Gamyklos "Vairas" cecho nr. 23 partinio biuro posėdis, protokolas nr. 1, 1970 09 09. LYA, f. 7342,
              ap. 2, b. 16, l. 166.
              860 "Atlyginimo, avanso metu kai kurie dirbantieji girtuokliauja cechuose, o cechų viršininkai, meistrai
              to nepastebi arba nenori pastebėti, net patys meistrai pasigeria. Pavyzdžiui kaip cecho nr. 1 meistras
              Naujokaitis š.m. birželio mėn. net organizavo ceche su darbininkais išgėrimą, ko pasėkoje dalis
              darbininkų (5 žmonės) pasigėrė antros pamainos metu ir sužlugdė darbą. Š.m. birželio mėn. 9 d. cecho
              nr. 6 lituotojas Vaišvila Alfonsas apie 18 val. buvo sulaikytas praėjime bandant įnešti į gamyklą dvi
              bonkes vyno. Sekančia diena tas pats Vaišvila dirbdamas pasigėrė, ko pasekoje buvo sužlugdytas
              dviračių rėmų litavimo grafikas ir surinkimo cechą nepaduotas reikiamas kiekis rėmų". Žr. Gamyklos
              "Vairas" partinis susirinkimas, protokolas nr. 4, 1976 07 15. LYA, f. 7342, ap. 2, b. 30, l. 76.
              861 Buvusi Vilniaus radijo komponentų gamyklos darbuotoja taip prisimena vieną girtavusį kolegą:
              "Nu, va, tas pats K<...> V<...>. Tai jis pas mus prisigerdavo ir prisigerdavo visą laiką. Nu, bet jis, kai
              negirtas, jis geras derintojas, jis viską remontuoja... nu, Dieve, Dieve... nu, apibara jį ten, apibara, jau
              visaip ten: "Vot, paslednij ras tibie...", "Vat, paskutinis tau perspėjimas... Jau jeigu kas, tai jau taip iš
              darbo išvarysim..." Nu, kur tu jį išvarysi?". Pasak jos, jei būdavo užtiktas girtas geras darbininkas, jį
              kolegos tiesiog išnešdavo, o ne skubėdavo skųsti ("Visi slėpdavo paprasčiausiai"). Žr. Autoriaus
              pokalbis su Vilniaus radijo komponentų gamyklos darbuotojais A. ir A.P., 2011 11 10.
              862 "Puntuko" atviras partinis susirinkimas, protokolas nr. 2, 1977 03 16. LYA, f.1258, ap.5, b.18, l.20.
              863 Gamyklos "Vairas" partinis susirinkimas, protokolas nr. 4, 1976 07 15. LYA, f. 7342, ap. 2, b. 30, l.
              Tomas Vaiseta.

              NUOBODULIO VISUOMENĖ: VĖLYVOJO SOVIETMEČIO LIETUVA
              (1964-1984)

              Daktaro disertacija
              Humanitariniai mokslai, istorija (05 H)

              Vilnius, 2012 metai

              Disertacija rengta 2008-2012 metais Vilniaus universitete.
              Mokslinis vadovas:
              doc. dr. Nerijus Šepetys (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai,
              istorija - 05 H)

              Comment


                Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                Tų laikų mėlynanosiai seniai užvertė kanopas. Dabartiniai yra dabartinės sistemos produktas.
                Naivus esi, jei galvoji, kad mėlynanosių palikuonys bus darbštūs blaivininkai.

                Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                Lietuva yra pati apiplėšiama - didesnė ekonomikos dalis atiduoda užsieniečiams (jau net didesnė duonos kepyklųdalis pagal užimamą rinką priklauso užsieniečiams; Duonos kepimo patys nemokame susiorganizuoti?
                Akropolio ūkininkų turgelyje parduoda orginalią lietuvišką tamsią duoną. Labai geros kokybės, nepraskiesta kvietiniais miltais kaip yra parduotuvėse. IKI vietoje kepa baltą duoną. Pamirškit tuos sovietinius kombinatus ir greičiau išnyks dabartiniai fabrikai. Visi valgys šviežią skanią duoną.

                Comment


                  Žurnalas "Darbas ir poilsis" 1985 m.

                  Comment


                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą

                    Mikrodulkės kažkas tai tokio ypatingai kenksmingo? Tada visas vanduo buvo stiklinėje taroje. Dabar tik nežymi dalis. Ir šiaip didžioji parduodamo vandens dalis yra surogatas iš krano ar abejotino artezinio šulinio Aš apie "Vytautus" ir pan, nekalbu.
                    Ir vėl prieštarauji pats sau. Lygini sovietmečio Vytautus su "aš apie Vytautus nekalbu". Tais laikais gamino, ką valdžia liepė ir kainavo, kiek valdžia liepė. Todėl galėjome rinktis "net" iš 5 variantų. Dabar žmogus bent turi galimybę rinktis tarp pigių "surogatų" ir brangesnės kokybiškos produkcijos. Arba kalbėk konstruktyviau, arba eilinį kartą užkaitysim už "prie caro geriau stovėjo" aimanavimus.
                    Paskutinis taisė Ginthus; 2018.09.02, 13:02.

                    Comment


                      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                      Dar kartą kartoju, kad jų gerbūvis priklauso ne dėl to, kad jie geriau dirba ar šešėlio nėra (yra) ar korupcijos nėra (yra, dar ir kokia, o JAV iš viso legali, ir vadinasi lobizmu), bet dėl to, kad plėšia kitas šalis. Anksčiau kolonijiniais užkariavimais, dabar ekonomiškai. Lietuva nieko neplėšia, Lietuva yra pati apiplėšiama - didesnė ekonomikos dalis atiduoda užsieniečiams (jau net didesnė duonos kepyklųdalis pagal užimamą rinką priklauso užsieniečiams; Duonos kepimo patys nemokame susiorganizuoti?), o jie labdaros čia nedaro ir nedarys, pelną išveža pas save ir ten sumoka mokesčius bei panaudoja gerbūviui kurti.
                      Vatnikas tu esi iki kaulo smegenų, nepūsk čia savo homo sovieticus ir chuilostano ideologijos.
                      Anot tavęs tada vokiečiai nesugeba apdirbti metalo: Lietuvių pirkinys – fabrikas Vokietijoje https://verslas.lrytas.lt/sekmes-ist...ijoje-1312760/
                      Viena didžiausių Lietuvoje metalo apdirbimo ir gamybos iš metalo bendrovių „Umega“ įsigijo Vokietijos bendrovę „Walter Th. Hennecke GmbH“, valdančią 40 000 kv.m. metalo apdirbimo fabriką Noištate, Reino krašto-Pfalco žemėje. Sandoris buvo finansuotas lėšomis, gautomis „Orion Securities“ išplatinus papildomas AB „Umega“ akcijas bei „Nordea“ ir Vokietijos bankų suteiktais kreditais. Sandorio vertė, šalių sutarimu, nėra skelbiama. 1963 m. įsteigtas „Walter Th. Hennecke GmbH“ fabrikas yra viena pirmaujančių Vokietijos metalo apdirbimo įmonių. Bendrovės pardavimai 2015 m. siekė 30 mln. eurų, joje dirba 260 darbuotojų.
                      O švedai nesugeba vadovauti vaistinėms: „Euroapotheca“ perka valstybinį Švedijos vaistinių tinklą https://www.vz.lt/prekyba/2017/11/28...apoteksgruppen
                      O suomiai miškams Lietuviai nupirko Suomijos valstybinių medelynų ir įdarbino šimtus žmonių https://www.delfi.lt/agro/agroverslo....d?id=76971931
                      Lietuviško kapitalo įmonė UAB „Skogran“ privatizavimo konkurse įsigijo trijų valstybinių Suomijos miško medelynų akcijas.
                      p.s. beviltiškas ligonis.
                      Ar tu pats nors kiek suvoki savo argumentų kvailumą? Panašiai kaip Gorbačiovo 1989-1990 metais atseit Lietuva be rusų naftos iškart per mėnesį pasiduos blokados metu.
                      Chuilostanas sėdi ant naftos, dujų, deimantų, aukso, bet yra pagal makroekonominius, socialinius rodiklius šalia Nigerijos, nes nesugeba nieko pasiekti apart puldinėjimų ant šalia esančių valstybių ir grasinimų. O kokia Japonija ir dar daug kitų šalių iš viso neturi jokių gamtinių išteklių, bet sugeba labai daug pasiekti.
                      Paskutinis taisė Arunasx; 2018.09.02, 14:43.
                      Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                      Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                      Comment


                        Parašė andyour Rodyti pranešimą
                        Mėlynanosių šiais laikais daugiau, nes visi jie atsirado sovietiniais laikais. Kuomet buvo galima darbo metu gerti
                        Sutinku 100%, kad šitas veiksmas darbo metu yra labai nesveikintinas, bet juk kartais atsitinka taip, kad žmogus turi auksines rankas ir tuo pačiu turi sidabrinę gerklę.
                        Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.

                        Comment


                          Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                          Sutinku 100%, kad šitas veiksmas darbo metu yra labai nesveikintinas, bet juk kartais atsitinka taip, kad žmogus turi auksines rankas ir tuo pačiu turi sidabrinę gerklę.
                          Tuomet toks žmogus grečiausiai yra bomžas ir renka butelius, dirba šiukšlių rinkėju. Sovietiniais laikais tokiam duotų butą ir leistų darbe gerti. Užtektų pavaidinti, kad dirbi. Turėdamas butą ir darbą, jis galėtų susirasti tokią pat žmoną ir susilaukti tokiu pat vaikų.

                          Comment


                            Ir dabar tokių yra. Juk, tikriausia, nedaug aukštos kvalifikacijos šaltkalvių sutiktų dabar ndirbti už 700€ "į rankas"?
                            Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.

                            Comment


                              Parašė Arunasx Rodyti pranešimą


                              p.s. beviltiškas ligonis.
                              Ar tu pats nors kiek suvoki savo argumentų kvailumą? Panašiai kaip Gorbačiovo 1989-1990 metais atseit Lietuva be rusų naftos iškart per mėnesį pasiduos blokados metu.
                              Chuilostanas sėdi ant naftos, dujų, deimantų, aukso, bet yra pagal makroekonominius, socialinius rodiklius šalia Nigerijos, nes nesugeba nieko pasiekti apart puldinėjimų ant šalia esančių valstybių ir grasinimų. O kokia Japonija ir dar daug kitų šalių iš viso neturi jokių gamtinių išteklių, bet sugeba labai daug pasiekti.
                              Tai gi verkia dėl fabrikų ir pan. cuilostano samdyti troliai ar naudingi idiotai, kas reiškia vienas iš tų ir yra aptariamasis ponas (ar gal draugas jei jam taip labiau patinka) katras dabar tyli, nes gal nurodymų laukia nes nebeišmasto pats ką toliau kai paverkšlenimas del gamyklų sutrintas į miltus.

                              Comment


                                Atsargiau, nes paskui reikės atsakyt už šiuos žodžius.
                                Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                                Comment


                                  Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                  Ir dabar tokių yra. Juk, tikriausia, nedaug aukštos kvalifikacijos šaltkalvių sutiktų dabar ndirbti už 700€ "į rankas"?
                                  Šiais laikais darbo metu jokioje darbovietėje neleis gerti. Nebent valdiškam, kol nepaskųs.

                                  Comment


                                    Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą
                                    Povilas Girdenis. Priešaušrio karta

                                    Prisiminimai apie 1983–1987 m. Vilniaus jaunimą
                                    Ta pačia tema

                                    Neformalūs laisvės kariai: kaip Lietuvos pankai sovietmečiu nedavė ramybės KGB?

                                    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...1020380?copied

                                    Comment


                                      Čeliabinsko gimdymo namuose – sovietmetį menantis radinys butelyje https://www.lrytas.lt/pasaulis/marga...elyje-7518131/
                                      Čeliabinsko gimdymo namuose per remontą buvo aptiktas neįprastas radinys. Statybininkai aptiko tuščią degtinės butelį, kuriame dailidės prieš kelis dešimtmečius paliko žinutę savo palikuoniams. Raštelyje darbininkai skundžiasi prastomis darbo sąlygomis ir gąsdinančia situacija pasaulyje, pranešė „Echo Moskvy“. Sovietinius laikus primenantis butelis buvo rastas ardant durų staktą. Kaip pranešė agentūra „UralPress“, vienas iš remonto darbus atliekančių darbininkų aptiko talpą, kuri, kaip teigė ligoninės darbuotojai, buvo suvyniota į pageltusį laikraštį. Butelyje darbininkai aptiko raštelį, kuris buvo parašytas 1980-ųjų spalį.
                                      Jo autoriai skundėsi, kad dailidžių algos yra labai mažos: „Penktosios kategorijos specialistas gauna 200 rublių per mėnesį, bet mes mėsos nematėme jau metų metus.“
                                      p.s. aišku forumo vatnikams tai yra "fake news".
                                      p.p.s. sakyčiau vidutinė alga buvo apie 100 rublių.
                                      Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                                      Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                                      Comment


                                        Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
                                        p.p.s. sakyčiau vidutinė alga buvo apie 100 rublių.
                                        1980 aukštos kategorijos specialistas su dideliu darbo stažu (o tai reiškia priemoką prie algos) + priemoka už kenksmingas darbo sąlygas + "šiandien remontuosime direktoriaus butą, o jums už tai bus išrašyta premija" jau galėjo gauti ir ~200.
                                        Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.

                                        Comment


                                          Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                          1980 aukštos kategorijos specialistas su dideliu darbo stažu (o tai reiškia priemoką prie algos) + priemoka už kenksmingas darbo sąlygas + "šiandien remontuosime direktoriaus butą, o jums už tai bus išrašyta premija" jau galėjo gauti ir ~200.
                                          Aš to neneigiu. Rašydamas 100 turėjau mintyse ne tokio, gal ir beveik aukščiausios (gal 6 buvo) kategorijos, o šiaip vidutinio statistinio darbuotojo algą, kuris tuo labiau apie mėsą galėjo tik svajoti, nes jo galimybės nusipirkti turguje buvo kokius 10 kartų mažesnės.
                                          Vatnikams aišku labai puikus laikotarpis buvo, nes sovietai grasino visam pasauliui branduoliniu ginklu. Panašia kryptimi juda ir dabar ant benzino kolonėlės stogo sėdinčios beždžionės su RPG ant peties su branduoline galvute. O iš tikro sutemus eina ką nors nužudyti, apvogti ir auksinę grandinę ant kaklo užsidėti ar pragerti.
                                          Paskutinis taisė Arunasx; 2018.09.10, 21:16.
                                          Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                                          Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                                          Comment

                                          Working...
                                          X