Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[disident]

[Renovuoti sovietinius daugiabučius – naikinti mūsų paveldą

Aš gulsiu po kiekvienu sunkvežimiu, kuris judės į daugiabučio renovacijos aikštelę. Savo rankomis nulupsiu kiekvieną termoizoliacinę plokštę, priklijuotą prie sovietinio pastato sienos. Kodėl? Nes daugiabučių renovacija mums reikalinga tiek, kiek tikram vyrui higienos priemonės. Tiek, kiek užgrūdintam žmogui kojos – tikras lietuvis išsivers be abiejų. Ir valdžios pagalbos niekada neprašys.

[Al1]

Nereikia taip žiauriai. A|1 kojines mama vis dar skalbia rankomis.

O tau gal ir cigarečių su alučiu nuperka?

Šikant ant Lietuvos galima visai neblogai gyventi, ypač jeigu tai ne pagrindinės pajamos, o laisvu nuo darbo metu.

Labai gerai gyventi galima liaupsinant dabartinius Lietuvos "pasiekimus", vežant Briuselio žydrąją saulę, dergiant ant Rusijos ir klykiant, kad pedofilų nėra.

Tą, saujelės raudonųjų, garbinamą demografinį LTSR sprogimą galiu sutapatinti nebent su kiekybe, bet ne kokybe.
Kai nepamatuotais mastais viskas buvo pastatyta, šelpta ir dirbtinai išpūsta tai ir turime didelio nuosmukio pasekmes.

O kur tavoji kokybė dabar? Ar ir vėl komunistai kalti? O kodėl tuomet tarpukaryje carizmas, kaizerizmas nebuvo kalti? Ir ką gi tokios Lietuvoje pastatė per pastaruosius 23 metus? Gal liaukis vieną kartą pasekmes su priežastimis painioti. Štai dabartinio "švelnaus" genocido pasekmių Lietuva jau niekada neišgydys liberaliomis demokratinėmis priemonėmis. Dar daugiau - tos priemonės tai tiesus kelias į tautos mirtį.

"Vakarai naikina Lietuvą". Aš matau tik kaip patys lietuviai naikina Lietuvą (ir čia ne apie konspiracines Grybauskaitės ar kitų politikų misijas vakarams kalbu).

Vakarai naikina vietinių išdavikų ir parsidavėliu pagalba. Ir tai ne jokios konspiracinės misijos. Tu geriau pasidomėtum ką kalba visokie auštrevičiai, visokie masiuliai ir kt. Jie neslepia to, ko siekia. O juos palaiko ir prezidentė.

O tuo metu jau 20 su virš metų nepriklausomoje Lietuvoje ateina karta, kuri nebemoka rusiškai, o knygas rašo, nepriklausydama jokiai Rašytojų Sąjungai, jeigu pasiseka įdomiai parašyti, tai kokia nors privati leidykla išleidžia.

Taip, rašo knygas, kurias 50 vnt. tiražu išleidžia. O tarybiniais laikais knygos buvo leidžiamos tūkstantiniais tiražais ir ne po vieną leidimą. Be to verčiamos į užsienio kalbas. Ar dabar lietuviškos kūrybos vertimų į užsienio kalbas daug???

[Al1]

Informacijos slėpimo mechanizmai sovietmečiu

Ir ką? To nedarė visos "demokratiškos" šalys? Nieko neslėpė?

[digital]

Vis tik spauda vakaruose buvo žymiai laisvesnė, ir nuslėpti taip lengvai, ypač pasinaudojant aname straipsnyje aprašytais mechanizmais, nepavykdavo.

[balietis]

Taip, rašo knygas, kurias 50 vnt. tiražu išleidžia. O tarybiniais laikais knygos buvo leidžiamos tūkstantiniais tiražais ir ne po vieną leidimą. Be to verčiamos į užsienio kalbas. Ar dabar lietuviškos kūrybos vertimų į užsienio kalbas daug???

Kaip gali privačios leidyklos leisti knygas 50 vnt. tiražu? Atsipeikėk. Dėl vertimų į užsienio kalbas, tai spėčiau, kad J. Ivanauskaitės daugiausiai verčia. Tai vat konkrečiai J. Ivanauskaitė tarybiniam rojuje tikrai neturėjo jokių šansų rašyti taip kaip rašė. Dar turiu rimtą įtarimą, kad A. Tapino "Vilko valanda" per keletą artimiausiu metų šioje srityje sumuš visus lietuviškus rekordus.

[Lettered]

[Renovuoti sovietinius daugiabučius – naikinti mūsų paveldą

OT, bet žiauru, belieka tik parduoti butą tokiame name.

[Al1]

Kaip gali privačios leidyklos leisti knygas 50 vnt. tiražu? Atsipeikėk. Dėl vertimų į užsienio kalbas, tai spėčiau, kad J. Ivanauskaitės daugiausiai verčia. Tai vat konkrečiai J. Ivanauskaitė tarybiniam rojuje tikrai neturėjo jokių šansų rašyti taip kaip rašė. Dar turiu rimtą įtarimą, kad A. Tapino "Vilko valanda" per keletą artimiausiu metų šioje srityje sumuš visus lietuviškus rekordus.

Tai tu atsipeikėk. Jei neaišku, ar knyga turės komercinį pasisekimą, tai jos išleidimą finansuoja pats autorius. Kaip jis tai daro - iš savo ar rėmėjo lėšų, tai jau kita kalba. Ir kiek gi egzempliorių gali leisti išspausdinti sau toks rašytojas?
Bet leidyklos iš savo lėšų leidžia tik tuos leidinius, kurie duos pelną. Geriau pasidomėtum dabartine leidyklų situacija. Praktiškai visoms leidykloms knygų leidyba yra nuostolinga. Nereikia imti atskirų knygų ar atskirų autorių. Reikia imti visumą.

[Sula]

Dar turiu rimtą įtarimą, kad A. Tapino "Vilko valanda" per keletą artimiausiu metų šioje srityje sumuš visus lietuviškus rekordus.

Abejoju. Būčiau pirkęs, jei ne įspūdinga kaina beveik 50 Lt

[Kitas Džiugas]

Buvo galima knygos pristatyme laimėt. (laimėtąją padovanojau).
Šiaip Tapinas sakėsi rašysiąs antrojoj apie Kauną.

[balietis]

Abejoju. Būčiau pirkęs, jei ne įspūdinga kaina beveik 50 Lt

Kai žmonėms per brangu nusipirkti knygą, tai jie eina į biblioteką, jei ką.
Čia kalba ėjo apie vertimus į užsienio kalbas, tai man rodos, viskas čia bus gerai su ta knyga. Jau vien tai, kad išleido kompiuterinį žaidimą (The Howler), skirtą anglakalbei rinkai, turėtų smarkiai padėti knygos išleidimui anglų kalba. Visai fainas žaidimas, jeigu kelių eurų kaina tau per daug įspūdinga, tai gali pabandyti demo versiją dykai.

[Sula]

Kai žmonėms per brangu nusipirkti knygą, tai jie eina į biblioteką, jei ką.
Čia kalba ėjo apie vertimus į užsienio kalbas, tai man rodos, viskas čia bus gerai su ta knyga. Jau vien tai, kad išleido kompiuterinį žaidimą (The Howler), skirtą anglakalbei rinkai, turėtų smarkiai padėti knygos išleidimui anglų kalba. Visai fainas žaidimas, jeigu kelių eurų kaina tau per daug įspūdinga, tai gali pabandyti demo versiją dykai.

Tiesiog reikia vadovautis sveiku protu.
Jei būčiau kažkoks fanas, tai gal.
Tarybiniai vertimai buvo ideologinės sklaidos dalis, retai turėję bendro su realia paklausa.

[Al1]

Tarybiniai vertimai buvo ideologinės sklaidos dalis, retai turėję bendro su realia paklausa.

Visai ne ideologinės sklaidos dalis. Nes tam, kad knyga būtų išversta į užsienio kalbą, reikia, kad ji taptų populiari. Tik tuomet komerciškai apsimoka ją versti. Tuo tarpu mažų tautų ribotu tiražu leidžiama literatūra niekada netaps populiari tokiais mastais, kad apsimokėtų versti. Be to kas ten, didžiosiose šalyse skaito lietuviškai ar gruziniškai? Taip kad jei patys nepasirūpins vertimu, niekas net nesužinos užsienyje, kad yra kažkokia tai knyga. Kitas dalykas yra tai, kad visokiems anglams, vokiečiams ar ispanimas neįdomu, ką rašo kažkokie tai armėnai ar latviai... Jei jiems nepakiši gatavos iš verstos knygos, tai jie (jų leidėjai) net nedės pastangų pasidomėti tų šalių literatūra.

[oranger]

AI1, tik jau nepradėk čia sekti pasakų, kad ir knygų leidyboje tavo mylima Sovietų Sąjunga buvo geriausia pasaulyje...

[senasnamas]

Sovietmečiu verstinė literatūra buvo kokybiškesnė kalbos požiūriu - kaip paradoksaliai tai beskambėtų. Nebuvo pelno vaikymosi, taupymo redagavimo sąskaita ir nuolatinio skubėjimo. Šiuo metu redaktorius leidykloms jau tampa prabanga. Mažėjant gyventojų skaičiui sunkėja bet kokio tik į vidaus rinką orientuoto verslo padėtis. Atvykusiam Baltarusijos ar Lenkijos turistui lietuviškos knygos juk nepasiūlysi. Greta visos propagandinės literatūros sovietmečiu, kaip bebūtų keista, juk buvo išleista ir nuotykinės literatūros apie Laukinius vakarus. Interviu su tokios literatūros vertėju T. Četrausku. Apie Vinetu:

Atvažiavusį iš Maskvos žmogų, kuris turėjo tvirtinti sąrašą, nusivedėm į kavinę ir jį nebrangiai papirkom: konjako buteliu, kava ir "Kijevo" kotletu. Mano sąskaita (kažkodėl) – 25 rubliai. Tas pasakė, kad, girdi, leiskit, bet per daug nesigirkit. Išleidom šimtatūkstantiniu tiražu, ir knyga sulaukė didžiulio pasisekimo. Kas nusipirko pirmą tomą, gaudavo kvitą, kad turėtų teisę įsigyti antrą ir t. t. Dėl šio projekto „Mintis“, matyt, stipriai praturtėjo. Eilės būdavo kaip prie V. Kernagio plokštelių, kurias pats autoriaus būtų pasirašinėjęs. Be jokios reklamos išpirko šimtą tūkstančių egzempliorių. Po to išleido dar „Sidabro ežero turtus“ 75 tūkstančius egzempliorių.

Ką tokiu tiražu būtų galima išleisti šiuo metu?

Neseniai buvau Trakų mokykloje, teiravausi, pasirodo iš tikrųjų knygų apie indėnus vaikai neskaito. Matyt, tėvai jau pamiršo Vinetu ir Harką, per televiziją nerodomi klasikiniai filmai apie Laukinius Vakarus. Ir apskritai jau nėra tokių herojų. Dabartiniai turi būti sukti, mušeikos, būti panašūs į tuos, su kuriais kovoja. Senieji herojai dabar atrodo naivūs ir netgi kvailoki. Iš šiuolaikinių į senuosius man panašus Krokodilas Dendis: jis kilnus, viską moka, bet tai jau beveik komedinis veikėjas. Herojai dabar tie, kurie kokiu nors būdu sugeba burti. Haris Poteris, Laura Leander, jaunesniųjų vaikų dievinama ragana Lilė. Trumpai tariant, buvo atsisveikinta su tikroviškumu ir pamėgti stebuklai.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis...-idealai/62930

[MAR1US]

Smagiausiai sovietinių knygų dalis yra "apie autorių" - ypač jei užsienio rašytojas - smagiai prisijuoki skaitydamas, tik kad labai mažai spėji perskaityti, kol propaganda neužknisa.
Vienas pliusas sovietmečio, kad gerų autorių knygas - tiek lietuvių, tiek užsienio išleisdavo didžiuliais tiražais(turiu omenyje lietuvių kalba). Tokių tiražų dabar vargu ar rasi.

Kol rašiau ir senasnamas tą pačią mintį spėjo perteikti

[Al1]

AI1, tik jau nepradėk čia sekti pasakų, kad ir knygų leidyboje tavo mylima Sovietų Sąjunga buvo geriausia pasaulyje...

99 proc. - taip.

[J.U.]

Dabar knygų leidyboje matau didelį trūkumą, kad leidėjai-komersantai neleidžia knygų minkštais viršeliais paprastame pigiame popieriuje. Jie naiviai galvoja, kad geriau parduoti 100 knygų po 50 litų, nei 5000 knygų po 1 litą. Pirmu atveju jie naikina skaitytojus, antru atveju augintų masinį skaitytojų ratą.

[Muzungus]

Gal turi oficialių duomenų, kokią kainos dalį sudaro knygos viršelis ar popieriaus kokybė?

[bebop]

Visai ne ideologinės sklaidos dalis. Nes tam, kad knyga būtų išversta į užsienio kalbą, reikia, kad ji taptų populiari. Tik tuomet komerciškai apsimoka ją versti. Tuo tarpu mažų tautų ribotu tiražu leidžiama literatūra niekada netaps populiari tokiais mastais, kad apsimokėtų versti. Be to kas ten, didžiosiose šalyse skaito lietuviškai ar gruziniškai? Taip kad jei patys nepasirūpins vertimu, niekas net nesužinos užsienyje, kad yra kažkokia tai knyga. Kitas dalykas yra tai, kad visokiems anglams, vokiečiams ar ispanimas neįdomu, ką rašo kažkokie tai armėnai ar latviai... Jei jiems nepakiši gatavos iš verstos knygos, tai jie (jų leidėjai) net nedės pastangų pasidomėti tų šalių literatūra.

Ir gerai, kad nebespausdina ir nebeverčia bet kokio mėšlo, kuris į rankas papuolė. Sovietmečiu vyravo grafomanija (bent jau bloko valstybėse). Daug prirašyta, bet visokių nesąmonių. Vertingos literatūros mažai. Kiekvienas mat įsivaizdavo, kad galėjo būti puikiu rašytoju.

O dabar gerai. Jeigu parašei tikrai įdomų darbą - su juo tikrai nebus problemų. O tai verčia susuimti ir passitengti. Pvz. skandinavai (norvegai, švedai) tikrai nesiskundžia savo autorių populiarumu pasaulyje.

[oranger]

99 proc. - taip.

100 proc. ne.