Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[lietus]

Kartais sunku lyginti sovietmečio maistą su dabartiniu, dėl vienos aplinkybės kuri buvo labai paplitusi sovietmečiu ir vadinosi - deficitas. Pavyzdžiui rūkytos dešros ar John taip mėgstamo rūkyto kumpio sovietmečiu neesu ragavęs pirkto parduotuvėje, nes jų paprasčiausiai ten nebūdavo. Visos rūkytos dešros ir kumpiai buvo pačių daryti iš kaime užaugintos kiaulytės, kaip ir dauguma daržovių, o ypač uogienių. O lyginti naminį maistą su masiškai gaminamu manau yra apsurdiška.

[Sula]

Aha, po praleistu poros men italijoj, begalo dziaugiaus, kad Lietuvoj yra toks didelis vaisiu ir darzoviu pasirinkimas ir svarbiausiai, kad jos sviezios prastesniu super marketu uz italijos, ispanijos ir graikijos vatgu ar rasi, darzoves nekokybiskos, vaisiai arba jau vandeningi arba aptraiskyti...

Tad kas skundziasi del maisto, tai man rodos nera buves jokiam uzsienyj. Pas mus ir kokybe ir pasirinkimas ir naturalumas

Visų pirma, aš nesiskundžiu. Esu neišrankus maistui, bet mėgstu gerą

Aišku, nesu didelis užsienio prekybcentrių specas. Nežinau, kur buvote jūs, bet netgi standartiniame itališkame Coop ar Carrefour Atėnuose daržovių pasirinkimas gerokai didesnis, ir skonis malonus.
Vien pomidorų būna 3-5 rūšių, šviežių salotų ištisos lentynos, įvairiausių rūšių paprikos, kelios rūšys šparagų, švieži artišokai, mangai, avokadai, arbūzas ir t.t. - viskas šviežia ir skanu. Gausiuose turgeliuose pasirinkimas dar didesnis.

Dabar pamėginkime maksiminių plastikinių pomidorų ar "medinių" mangų, artišokų iš viso retai būna, ir tie pavytę ar sumedėję.
Nevarau Dievo į medį - sovietmečiu šviežių daržovių žiemą nebūdavo iš viso.

[liutass]

Ar gali kuris nors vienas paaiskinti, koks jiems skirtumas apie visa tai, ka cia suda malate rasydami apie bileka? Aciu.

[Creatium]

Ar gali kuris nors vienas paaiskinti, koks jiems skirtumas apie visa tai, ka cia suda malate rasydami apie bileka? Aciu.

O koks tau skirtumas? Juk forumas čia, žmonės diskutuoja.

[Aleksio]

Na, ne. Visokių yra konservantų ir kt. Pvz. dažnai kaip konservantas yra naudojama L-askorbo rūgštis (vitaminas C) aka E300. Ar anglies dioksidas aka E290? Arba acto rūgštis aka E260. Jos pavojingos?

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas slypi po tomis E raidėmis.

Aš žinau apie kai kurių įprastų medžiagų kodavimą E raide, bet... Daug rūgščių nėra gerai - skrandyje ir taip jų yra, o mes čia dar pridedame, ne visiems žmonėms patinka rūgštus maistas etc (pvz. Aš). Kodėl nenaudojamas toks geras išbandytas konservantas kaip valgomoji druska NaCl? Kodėl naudojami tokie daiktai kaip natrio disulfitas, sieros dioksidas (čia aš greitai užmečiau akį į savo šaldytuvą).

[John]

Aplinkos tarša, chemijos (trąšos, priedai) naudojimas maisto pramonėje, dirvos nualinimas ir t. t. Šiuolaikiniam maistui už gyvenimo trukmę reikėtų dėkoti mažiausiai. Be to, gyvenimo trukmė nebūtinai rodo gerą sveikatą. Galima ilgai gyventi ir sergant ligomis, kurios seniau buvo mirtinos. Dėl vadinamų civilizacijos ligų daug kaltinimų tenka būtent mitybai. Yra patarlė: pasakyk, ką valgai, pasakysiu, kuo sergi.

Viskas aišku. Kitaip tariant ir vėl eilinis pilstymas iš tuščio į kiaurą. Tokie "argumentai" tinka absoliučiai bet kam ir bet kokiai sričiai. Not accepted.

[John]

Nebuvo maisto priedų (nors ir tai neaišku), bet buvo kito mėšlo. Ar buvo sovietmečiu normaliai reguliuojamas maisto užterštumas trąšomis? užterštumas pramonės liekamaisiais produktais? ar gamybos kontrolę galėjai paprastai praeiti per kyšį ar puselį ir t.t.? Bet abejoju, ar sužinosim teisybę, nes viskas buvo slepiama. Ir manau, kad tokia tarša yra pavojingesnė.

Pagrindinės priežastys, kodėl tokie inkštikai (kitaip jų vadinti neina, nes viskas, ką jie daro, tik inkščia) gali sau leisti garsiai ir viešai inkšti apie neva "blogą" maistą, lygindami jį su tarybmečiu, yra sekančios:

- dabar, skirtingai, nei tarybmečiu už tai neareštuoja milicija.
- dabar, skirtingai, nei tarybmečiu tiksliai žinai, ką valgai, nes ant maisto produktų privaloma rašyti to maisto sudėtį (ačiū ES), dėl ko kiekvienas molis (su sąlyga, kad moka skaityti... nors sprendžiant iš kai kurių pastebėjimų šioje temoje, tai kai kam irgi kelia problemų) gali labai tiksliai žinoti, kas į tą maistą dedama ir kas nededama.
- dabar, skirtingai, nei tarybmečiu, yra milžiniškas maisto prekių pasirinkimas. Neužtenka? Sienos atviros: važiuok šopintis į Lenkiją, Vokietiją. Pasirinkimas tavo.
- dabar, skirtingai, nei sovietmečiu, dėl trečiarūšio "gero" maisto (kokio šiandien net bomžas nevalgytų) nereikia stovėti eilėse.
- ir t.t. ir pan.

Kokias išvadas iš to daro kai kurie šitos diskusijos pašnekovai (vardų neminėkime) ir į juos panašūs diletantai? Ogi kad sovietmečiu maistas buvo geresnis! Makes sense, ar ne?

Dėl to jie su visais savo fantominiais ir demagogiškais "argumentais" nusipelno varyti ant trijų rusiškų raidžių ir ne kitaip.

[balietis]

Ir kaip žmogui atskirti kumpį rūkyta dumuose nuo rūkyto tirpale?

Aš moku atskirti. Iš mirkyto teka skystis, normalus greitai džiūna, iš normalaus džiūnant ima lįsti druska, mano katė mirkyto neėda, o normalų ėda.

[senasnamas]

John Pagrindinės priežastys, kodėl tokie inkštikai (kitaip jų vadinti neina, nes viskas, ką jie daro, tik inkščia) gali sau leisti garsiai ir viešai inkšti apie neva "blogą" maistą, lygindami jį su tarybmečiu, yra sekančios:

Kad čia tu daugiausia ir inkšti, kaip sovietmečiu buvo viskas labai blogai . Aš tai mėginu tame blogume atrasti ką nors teigiamo. Nes negali būti, kad 50 metų žmonės gyveno, dirbo, gimdė ir tame gyvenime nebuvo absoliučiai nieko teigiamo.
Tęsiame apie sovietmečio maistą . Pieniškų dešrelių palyginimas:


Šiandieninių dešrelių sudėtis ilga, bet kažkaip nematyti mėsos, neskaitant visokių sausgyslių. Matyt, neprivaloma, juk dešrelės tai pieniškos. Tie, kas perka dešreles prekybos centruose, gal galėtų pasakyti, ar rimtai jose mėsos būna tik tiek? Jei ateinu į prekybos centrą pasiruošęs sumokėti neribotą sumą, kad gaučiau maždaug GOST lygio dešrelių, ar man pavyks tokių rasti?
Paimta iš pakankamai įspūdingo interviu su mitybos specialistu V. Saku: http://terapijatau.lt/vincentas-saka...bos-ekspertas/
Kad jis nebūtų apkaltintas sovietmečio meile ir subjektyvumu, reikėtų dėl aiškumo šiek tiek pacituoti:

Sovietmečio Lietuvoje nėra buvę, buvo tik tarybų valdžia Lietuvoje, kurioje gyveno ir okupantams dirbo teseresai – prisitaikę arba parsidavę rusų tarybiniai valdžiai lietuviai. Pavadinimą „sovietmetis“ sugalvojo lietuviai kolaborantai, tam, kad šiandien galėtų nuo savęs nuimti kaltę už kolaboravimą ir Tėvynės išdavystę.
Bet nėra reikalo ieškoti kaltų, – lietuviai nėra tokie labai jau blogi. Pagrindinė problema yra kita, – tai mūsų laiko žmogaus savęs atpažinimo, asmenybės nustatymo, sutapatinimo praradimas. Kodėl lietuviai praranda savo tapatybę – štai kas šiandien visiems turėtų labiausiai rūpėti.
Tapatybė – iš tikrųjų yra besikeičiantis, dinamiškas dydis. Prieš dvi dešimtis metų didžioji lietuvių tautos dalis buvo patapę teseresais – prisitaikėliais su giliai viduje paslėptu nepriklausomybės siekiu, tai kita dalis – Lietuvos išdavikai ir kolaborantai su pataikūniška baime ir Rusijos imperializmo garbinimu, buvo ir tebėra, ir net jų vaikuose liks genetiškai užkuoduotas noras padlaižiauti stipresniam, turtingesniam ir nesąmoningas Maskvos KGB užduočių vykdymas.
Tačiau jei vakar buvome vienokiais, tai nereiškia, kad šiandien esame tokiais pačiais homo sovieticus – sovietžmogiais. Laiko tėkmėje besikeičiančios aplinkybės, istorijos ir ekonomikos raidos pokyčiai – visa tai reikalauja iš naujo save surasti bei suprasti pasikeitusiame pasaulyje.
Ir neduok dieve, kad mūsų laikais lietuviai prarastų savo tapatybę ir tautiškumą, nes po to Lietuvos iš vis nebeliks

[oranger]

Man dar mano pusbrolio draugas Serioža pasakojo, kad kiaulės šiais laikais šeriamos gryna nafta ir pesticidais ir dėl to užauga ne per porą mėnesių, bet per porą dienų.

Jei Serioža sakė, tai tikrai tiesa. Pažįstu vieną to Seriožos korešą Slaviką, tai tas sakė, kad viskas, ką sako Serioža arba jo batia, dėdė Vova, pasitvirtina taip greitai, kad net mokslininkai stebisi...

[Lettered]

Kad čia tu daugiausia ir inkšti, kaip sovietmečiu buvo viskas labai blogai . Aš tai mėginu tame blogume atrasti ką nors teigiamo. Nes negali būti, kad 50 metų žmonės gyveno, dirbo, gimdė ir tame gyvenime nebuvo visiškai nieko teigiamo.
Tęsiame apie sovietmečio maistą . Pieniškų dešrelių palyginimas:
Atvaizdas


Šiandieninių dešrelių sudėtis ilga, bet kažkaip nematyti mėsos, neskaitant visokių sausgyslių. Matyt, neprivaloma, juk dešrelės tai pieniškos. Tie, kas perka dešreles prekybos centruose, gal galėtų pasakyti, ar rimtai jose mėsos būna tik tiek? Jei ateinu į prekybos centrą pasiruošęs sumokėti neribotą sumą, kad gaučiau maždaug GOST lygio dešrelių, ar man pavyks tokių rasti?
Paimta iš pakankamai įspūdingo interviu su mitybos specialistu V. Saku: http://terapijatau.lt/vincentas-saka...bos-ekspertas/
Kad jis nebūtų apkaltintas sovietmečio meile ir subjektyvumu, reikėtų dėl aiškumo šiek tiek pacituoti:

TSRS, bent jau LTSR, mėsos buvo perteklius, todėl galėjo jos visur kišti kiek tik nori, ir tai dar pusę reikdavo išmesti. Dabar mėsa brangi, gali dešreles tokias pagaminti be problemų, bet vis tiek nepirksi, nes per brangu. Beto ir skonio receptoriai žmonių pasikeitę, iš daug mėsos pagamintos dešrelės nebeskanios daugumai.
http://iq.lt/media/2011/06/DGR_snipai_20110605.jpg

[Aleksio]

TSRS, bent jau LTSR, mėsos buvo perteklius, todėl galėjo jos visur kišti kiek tik nori, ir tai dar pusę reikdavo išmesti. Dabar mėsa brangi, gali dešreles tokias pagaminti be problemų, bet vis tiek nepirksi, nes per brangu.

Parduotuvėse parduodami troškintos mėsos konservai turi savo sudėtyje nuo 18 iki 90 proc. mėsos. Ir vistiek jas gamina, nes kiekvienam savo - vienam "pavalgyti", kitam pavalgyti. Taip pat ir dešrelės yra su mėsa (+-), yra ir su pakaitalais.

[senasnamas]

Dar vienas teigiamas aspektas tamsiose, murzinose ir tuščiose sovietmečio parduotuvėse - nebuvo pelno vaikymosi. Tai reiškia, kad nebuvo tų rinkodarinių gudrybių, kuriomis šiandien bandoma apmauti pirkėją ir žūtbūt įkišti jam prekę. Tada maustoma buvo kitaip - sakoma, kad prekių jau nėra, kai sandėlyje prekių dar būdavo.
Pavyzdžiui, n skaičius sviesto pakuočių dydžių: ir 170 g, ir 180 g ir 200 g. Net nežinau, koks dydis laikomas standartiniu, nes vos ne kiekvieno gamintojo dydžiai skirtingi. Pakuotę stengiamasi mažinti, kad būtų galima parodyti atseit mažesnę kainą: gal kas nors neatkreips dėmesio ir užkibs ant to galvodamas, kad sutaupo. O realiai sumokės net daugiau, nes "pigesnio" pakelio kilogramo kaina gali būti didesnė. Tai perkant užuot pasinaudojus stambiai užrašytomis pakelio kainomis reikia žiūrėti į smulkiai nurodytas kilogramo kainas. Vėlgi vagiamas pirkėjo laikas. Arba ką reiškia 0,9 litro talpos pieno pakuotės? Tai tyčiojimasis iš pirkėjo.
Prekių ženklinimu irgi nereikia aklai pasitikėti, pilna visokių triukų siekiant šlamštą iškišti kaip gerą daiktą. Nežinau, gal Vakarų šalyse tai dalykai ir rimčiau sutvarkyti.

Vienas iš įspūdingesnių praėjusių metų perliukų buvo iniciatyvos „Sveiko vaiko institutas“ autorių įkūrėjo viename prekybos centre atrastas „Sveikuolių pyragas“, kurio sudėtis paskelbta tinklapyje www.sveikasvaikas.lt.
„Prieš kelias dienas paviešinome gaminį, kurio pavadinimo ir sudėties santykis, švelniai tariant, papiktino ir šokiravo. Pyragas buvo pavadintas „Sveikuolių“, nors perskaičius sudėtį paaiškėjo, kad tai tiesiog pyragas su džemu ir dar 23 priedais, todėl ironiškai nominavome pyragą metų gaminiu, - rašo tinklapio autoriai. - Per parą pyrago kepėjai sureagavo ir mus informavo, kad pyrago pavadinimas jau pakeistas. Laiške buvo rašoma: „Atsižvelgę į šio pyrago sudėtį ir iš žaliavų gaunamą, bet ne papildomai dedamą E priedų kiekį, pavadinimą „Sveikuolių“ pakeitėme į „Pyragas su spanguolėmis“, - teigiama pranešime.

Kai padidėjo susidomėjimas E, tada daug gamintojų pradėjo juos rašyti žodžiais. Ne paslaptis, kad daug pirkėjų apie produktą sprendžia iš E skaičiaus, nes daug darbo norint išmokti visus kodus mintinai. Tai kai neranda E, galvoja, kad produktas be E, nors tie patys priedai būna surašyti žodžiais.

Peržiūrėjus kelių prekybos centrų duonos gaminius, susidarė įspūdis, kad vartotojas, rinkdamasis gaminį tik pagal pavadinimą, nebūtinai gautų tokį, kokio tikėjosi. Jei pavadinime minima, kad duona yra ruginė, pagal teisės aktus joje ruginiai miltai arba rupiniai turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. viso miltų arba rupinių kiekio. Tačiau gamintojai nesikuklina rugine ar su ja asocijuojančiais pavadinimais vadinti duoną, kurioje ruginių miltų tėra tik 30 proc. , geriausiu atveju – apie 60 proc. Kartais tiesiog parašoma – „kvietiniai ir ruginiai miltai“. Panaši situacija ir su duonos kepiniais. Teko rasti „ruginių“ duoniukų, kuriuose ruginių miltų yra tik 20 proc., o be kvietinių miltų yra kukurūzų bei kitokių sudedamųjų dalių.

http://www.delfi.lt/news/daily/healt....d?id=42818705

Lettered TSRS, bent jau LTSR, mėsos buvo perteklius, todėl galėjo jos visur kišti kiek tik nori, ir tai dar pusę reikdavo išmesti. Dabar mėsa brangi, gali dešreles tokias pagaminti be problemų, bet vis tiek nepirksi, nes per brangu. Beto ir skonio receptoriai žmonių pasikeitę, iš daug mėsos pagamintos dešrelės nebeskanios daugumai.

Manau, kad ūkininkų turgeliuose yra dešrelių ir iš mėsos. Nemanau, kad čia problema kaina, matyt, paprasčiau pigiai parduoti šlamštą nei brangiau parduoti gerą daiktą. Tai lemia ir pirkėjų sąmoningumas. Bet ūkininkų turgelių skaičiaus augimas rodo, kad žmonės kokybei skiria vis didesnį dėmesį.

[balietis]

Šiandieninių dešrelių sudėtis ilga, bet kažkaip nematyti mėsos, neskaitant visokių sausgyslių. ...
Paimta iš pakankamai įspūdingo interviu su mitybos specialistu V. Saku: http://terapijatau.lt/vincentas-saka...bos-ekspertas/
Kad jis nebūtų apkaltintas sovietmečio meile ir subjektyvumu, reikėtų dėl aiškumo šiek tiek pacituoti: ...

Aš galiu daugiau pacituoti, tai tada susidarys tikslesnis vaizdas apie to "nepriklausomo mitybos ir kulinarijos atstovo" adekvatumą:

Piceristiniai kebabiniai makdonaldinė mityba ir šiuolaikinių maisto prekių parduotuvių tinklai su ne maisto prekėmis, o jų surogatais, lietuvaičius verčia nevispročiais spuoguotais paliegėliais, sugebančiais suvokti tik šou mėšliną „kultūrą“ ir sugromuliuotą delfi ar 15 minučių tipo informaciją.

Toliau aprašomas mūsų valdininkų sąmokslas su maisto prekių tinklais, kuris Lietuvos ūkininkų rėmimo ES pinigais būdu naikina mūsų Lietuvėlę.
Dar ten yra nebloga teorija, kad Tarybų valdžią mes visi mylėjom ir garbinom dėl tuo metu valgomo maisto, o dabartiniai mūsų politikai ir toliau manipuliuoja mūsų sąmone per maisto produktus.

Kažkaip toje rašliavoje pasigedau mergaitės... Nors ne, visgi ir ši aktuali tema užkabinta:

Kol kas niekas pasaulyje neskaičiuoja kiek nuo norvegiškų „lašišų“ pasaulyje padidėjo pederastų ir lesbijiečių, kiek gimsta iškrypėlių pedofilų…

Gal būtų galima pateikti normalų šaltinį, kur būtų aprašyti šių dienų ES standartai pieniškoms dešrelėms, jeigu tokie išvis egzistuoja?

[Tomas]

Tęsiame apie sovietmečio maistą . Pieniškų dešrelių palyginimas:

Gal galima kokią nuorodą į "oficialų ES sasyskų standartą"? Ačiū.

[Lettered]

http://www.delfi.lt/news/daily/healt....d?id=42818705

Manau, kad ūkininkų turgeliuose yra dešrelių ir iš mėsos. Nemanau, kad čia problema kaina, matyt, paprasčiau pigiai parduoti šlamštą nei brangiau parduoti gerą daiktą. Tai lemia ir pirkėjų sąmoningumas. Bet ūkininkų turgelių skaičiaus augimas rodo, kad žmonės kokybei skiria vis didesnį dėmesį.

Beabejo, kad yra, bet ji brangi. Svarbu, kad gali rinktis, ką ir už kiek valgyti.

[balietis]

TSRS, bent jau LTSR, mėsos buvo perteklius, todėl galėjo jos visur kišti kiek tik nori, ir tai dar pusę reikdavo išmesti. Dabar mėsa brangi, gali dešreles tokias pagaminti be problemų, bet vis tiek nepirksi, nes per brangu. Beto ir skonio receptoriai žmonių pasikeitę, iš daug mėsos pagamintos dešrelės nebeskanios daugumai.
http://iq.lt/media/2011/06/DGR_snipai_20110605.jpg

Lietuva matino ne tik save, bet ir Leningrado miestą, galbūt todėl
parduotuvėse laisvai būdavo tik galvijų kanopų (liaudyje vadinamų "Brežnevo basanožkėm").

[senasnamas]

ES dešrelių standarto "ant greičio" rasti neišėjo, palieku tą darbą oponentams. Kai kitą kartą eisiu į parduotuvę, specialiai peržvelgsiu brangiausių dešrelių sudėtį bendram vaizdui susidaryti ir bus aišku. Man tai tie pacituoti standartai nėra kažkokia sensacija, galbūt kažkas ir pritempta, bet nematau reikalo, kodėl autorius turėtų kažkaip klastoti ar mėginti pagražinti tą GOST standartą.

[Lettered]

Lietuva matino ne tik save, bet ir Leningrado miestą, galbūt todėl
parduotuvėse laisvai būdavo tik galvijų kanopų (liaudyje vadinamų "Brežnevo basanožkėm").

Maitina ir dabar, bet namuose šaldytuvai tušti niekada nebuvo, tik gaudavo mėsą ne per PC, o per visokias pažintis.

[balietis]

ES dešrelių standarto "ant greičio" rasti neišėjo, palieku tą darbą oponentams. Kai kitą kartą eisiu į parduotuvę, specialiai peržvelgsiu brangiausių dešrelių sudėtį bendram vaizdui susidaryti ir bus aišku. Man tai tie pacituoti standartai nėra kažkokia sensacija, galbūt kažkas ir pritempta, bet nematau reikalo, kodėl autorius turėtų kažkaip klastoti ar mėginti pagražinti tą GOST standartą.

Paėmei pilną kliedesių straipsnį, vienintelio teiginio, kurį čia pateikei, šaltinių rasti nesugebėjai, bet kadangi tas konkretus kliedesys daugmaž atitinka tavo pasaulio suvokimą, tai tikriausiai viskas tvarkoje, nes nu kodėl gi autorius turėtų klastoti GOST standartą (kai tavęs prašo ne GOST, bet ES standarto).