Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[Tomas]

Valstybių skola yra ne kas kita, kaip privataus sektoriaus (gyventojų ir įmonių) santaupos. Taigi kovą su valstybių skolomis reiktų pradėti nuo savęs - imti ir išleisti visas turimas santaupas. Nenorite to? Tai nemyžkite dėl skolų

Kapitalizmas, socializmas, komunizmas? Tuščios kalbos. Žmonės yra trijų rūšių. Tie kurie nori gyventi geriau, davatkos kurios mielai naudojasi pirmųjų pastangų rezultatais, bet tuo pačiu pastoviai bamba, kad "nubaus Dievas už per daug gerą gyvenimą, trenks žaibas" ir t.t. ir pan., na ir tie kuriems viskas px. Taigi po II-ojo pasaulinio karo dominavo pirmieji - ir tai leido pasiekti didžiulį bendrą gyvenimo lygio kilimą tiek kapitalistiniame pasaulyje, tiek socialistiniame. Na vieniems sekėsi geriau, kitiems prasčiau, bet reali pažanga buvo visur. Dabar gyvename etapą, kai įsigalėjo davatkos. Kadangi Dievas nenubaudė, Perkūnas netrenkė, tai už norą gyventi geriau baudžiamės patys.

[bebop]

Viena problema, kad maistas visai ne ekologiškas buvo. Tikriausiai pamiršai, kad tokią salietrą visai atvirai į mėsą dėdavo, tik e kodo neturėjo ir ant etiketės nerašė ir t.t.

Nereikia užmiršti, kad ir visi juokeliai apie laikraščius daktariškoje dešroje atėjo iš sovietmečio

[John]

Nereikia užmiršti, kad ir visi juokeliai apie laikraščius daktariškoje dešroje atėjo iš sovietmečio

Būtent. SSRS "ekologiškas" maistas buvo tik tiek ekologiškas, kiek nebuvo ant etiketės rašoma jo sudėtis ir ten dedami chemikalai. Kadangi dabar, kaip suprantu, tai privaloma pagal ES direktyvas (ir iš jų sekančius vietos įstatymus), tai maistas patapo "cheminis".

[Lettered]

Būtent. SSRS "ekologiškas" maistas buvo tik tiek ekologiškas, kiek nebuvo ant etiketės rašoma jo sudėtis ir ten dedami chemikalai. Kadangi dabar, kaip suprantu, tai privaloma pagal ES direktyvas (ir iš jų sekančius vietos įstatymus), tai maistas patapo "cheminis".

Tuoj A1 pasakys, kad tualetinis popierius joks ne chemikalas, o gamtos produktas, pagamintas iš natūralios kvepiančios pušies

[Al1]

Viena problema, kad maistas visai ne ekologiškas buvo. Tikriausiai pamiršai, kad tokią salietrą visai atvirai į mėsą dėdavo, tik e kodo neturėjo ir ant etiketės nerašė ir t.t.

Ir didžiausia problema net ne pačiame deficite (sakytum, apribotas vartojimas, resursų taupymas ir t.t.), bet tame, kad dėl to, kad ekonomiką reguliavo ne rinka, o planuotojas buvo gaminama ne tai ko reikia (kas buvo deficitai), o tai ko niekam nereikėjo (Tas vakavimo mašinėles), taip resursus švaistant.

Palyginus su visa puokšte chemikalų, kurie dedami dabar, tai salietra buvo vienas juokas. Be to ji buvo dedama tik į rūkytas dešras ir kumpius. Ir tai ne visada, nes ji irgi buvo deficitas. Be to tos dešros ir kumpiai buvo perkami ir taip, gamintojams ir prekybininkams nereikėjo užsiimti pirkėjų apgaule juo viliojant papildomai su salietra parausvinta dešra ar kumpiu.

Ir nereikia čia sureikšminti rinkos vaidmens. Kaip matome, laisva laukinė rinka privedė prie to, kad iš Lietuvos pabėgo daugia nei pusė milijono. Resursų, beje, daugiau išvaisto Vakaruose, nei TSRS. To paties maisto produktų Vakaruose išmetama įvairiais vertinimais nuo penktadalio iki trečdalio. Gaminami vienkartiniai produktai, kurie išmetami, kiek resursų išeikvojama smaukantis su automobiliais?

Didžiąją dalimi vidinė valstybės skola yra skola savo piliečiams įsipareigojimų pavidalu. Ji gali būti finansuojama iš kitų šaltinių, t.t. bankų. Pvz.: 10 mlrd. Lietuvos Sodros skola yra susidariusi dėl nesumažintų išmokų per krizę.

Taip. Beje, pridėsiu, kad tie bankai (O labai dažnai ir, pavyzdžiui, pensijų fondai) skolina ne savo, o indėlininkų, kitų kreditorių, centrinių bankų pinigus.

O bankams grąžinti nereikės? O iš kur bankai ima pinigus nekyla minčių? Ir tik nereikia pasakų, kad bankai skolina indėlininkų lėšas. Jos tesudaro menką dalį nuo paskolinamų lėšų. Iš kur pinigus ima centriniai bankai? Irgi skolinasi iš TVF, pasaulio banko, užsienio komercinių bankų. O iš kur pastarieji ima? Juk pasauliniu mastu skolos tik auga. Vadinasi, kažkas emituoja vis naujus pinigus. Ir juos skolina. Ir skolina, ir skolina. O tie, kas emituoja vis naujus pinigus yra vos keli. Pamąstykite, kas jie tokie.

Nereikia užmiršti, kad ir visi juokeliai apie laikraščius daktariškoje dešroje atėjo iš sovietmečio

Buka propaganda, skleidžiama penktakolonininkų.

Būtent. SSRS "ekologiškas" maistas buvo tik tiek ekologiškas, kiek nebuvo ant etiketės rašoma jo sudėtis ir ten dedami chemikalai. Kadangi dabar, kaip suprantu, tai privaloma pagal ES direktyvas (ir iš jų sekančius vietos įstatymus), tai maistas patapo "cheminis".

Kiek tau kartų teks kartoti, kad TSRS maisto pramonėje chemijos iš viso nebuvo naudojama, išskyrus salietrą mėsai parausvinti ir visokius dažiklius ir kvapiklius konditerijoje? TSRS net nebuvo cheminių maisto priedų pramonės, o iš užsienio beveik neimportavo.

[index]

Kiek tau kartų teks kartoti, kad TSRS maisto pramonėje chemijos iš viso nebuvo naudojama, išskyrus salietrą mėsai parausvinti ir visokius dažiklius ir kvapiklius konditerijoje? TSRS net nebuvo cheminių maisto priedų pramonės, o iš užsienio beveik neimportavo.

Dažiklių ir kvapiklių irgi buvo, ir buvo parduodami, ir šeimininkės pirkdavo kepiniams pagardinti.

Ir čia nežiūrint Vegetos (kurios pirmąja eksporto rinka Sovietų sąjunga tapo), kurią sudaro druska, natrio glutamatas, šiek tiek dažiklių ir šiek tiek daržovių trupinių.

O dėl laisvos rinkos, tai va ji apsaugo nuo to, kad būtų prigaminama gaminių, kurių niekam nereikia. Suplanuotas nusidėvėjimas, aišku, irgi nieko gero. Su tuo sutinku.

[Al1]

Taigi apie dažiklius ir kvapiklius aš rašiau, kad buvo.
Vegeta. Nelygink dabartinės jos sudėties su tarybinių laikų. Net jei ji ir buvo chemizuota, tai buvo menkniekis, lyginant su tuo, kas yra dabar. Bet kokiu atveju, importiniai maisto produktai sudarė menką dalį.

[MikasRidikas]

Taigi apie dažiklius ir kvapiklius aš rašiau, kad buvo.
Vegeta. Nelygink dabartinės jos sudėties su tarybinių laikų. Net jei ji ir buvo chemizuota, tai buvo menkniekis, lyginant su tuo, kas yra dabar. Bet kokiu atveju, importiniai maisto produktai sudarė menką dalį.

Aišku, kad negalima net lyginti. Anais laikais, žinia ir karvės mėšlas ramunėlėmis kvepėjo, tai ne prie dabar - po kapitalistų gejožydomasonų genetinių žaidimų karvės mėšlas, atsiprašant, šūdu dvokia... Baisu ir pikta.

[laimutis]

Tėvas sovietmečiu dirbo mėsos kombinate, mums vaikams nieko nepasakojo, nepamenu ir aš kaip ten iš tikro buvo, bet girdėjau kad ir tada visko negero buvo tuose kombinatuose, žinau kad daugelis maisto produktų greit sugesdavo, dešros pelydavo, pienas sugiždavo. Buvom jauni nieko nežinojom kas buvo tą ir valgėm.
Na dabar ir mėnesį praimtas išsilaiko, gal chemikalai palaiko galiojimą. Aluje dirba žmonių kurie pasakoje kaip dabar ir anksčiau gėrimus darydavo, kuo tikėt neaišku jau.

[John]

Tėvas sovietmečiu dirbo mėsos kombinate, mums vaikams nieko nepasakojo, nepamenu ir aš kaip ten iš tikro buvo, bet girdėjau kad ir tada visko negero buvo tuose kombinatuose, žinau kad daugelis maisto produktų greit sugesdavo, dešros pelydavo, pienas sugiždavo. Buvom jauni nieko nežinojom kas buvo tą ir valgėm.
Na dabar ir mėnesį praimtas išsilaiko, gal chemikalai palaiko galiojimą. Aluje dirba žmonių kurie pasakoje kaip dabar ir anksčiau gėrimus darydavo, kuo tikėt neaišku jau.

Oho! O koks pienas "mėnesį praimtas išsilaiko"? Paprastai pienas išsilaiko (ką sako ir nurodyta galiojimo data) maks 5-6 dienas nuo pristatymo į prekyvietes. Reiktų nedelsiant informuoti atitinkamas inspekcijas ir informuoti mus visus. Man įprastinis pienas praimtas išsilaiko daugiau mažiau iki nurodytos galiojimo datos ~ +1 diena (gal +2, jeigu šaldytuve tikrai šalta). Su mėnesį (ar net savaitę) nesugendančiu praimtu pienu susidurti gyvenime iki šiol neteko. Jeigu tikrai vyksta tokie dalykai, tai bus didelis skandalas.

[Lettered]

Oho! O koks pienas "mėnesį praimtas išsilaiko"? Paprastai pienas išsilaiko (ką sako ir nurodyta galiojimo data) maks 5-6 dienas nuo pristatymo į prekyvietes. Reiktų nedelsiant informuoti atitinkamas inspekcijas ir informuoti mus visus. Man įprastinis pienas praimtas išsilaiko daugiau mažiau iki nurodytos galiojimo datos ~ +1 diena (gal +2, jeigu šaldytuve tikrai šalta). Su mėnesį (ar net savaitę) nesugendančiu praimtu pienu susidurti gyvenime iki šiol neteko. Jeigu tikrai vyksta tokie dalykai, tai bus didelis skandalas.

Pigus pienas greitai sugyžta, bet brangus laikosi ilgiau nei pusmetį, aišku jei nepradarai.

[index]

Oho! O koks pienas "mėnesį praimtas išsilaiko"? Paprastai pienas išsilaiko (ką sako ir nurodyta galiojimo data) maks 5-6 dienas nuo pristatymo į prekyvietes. Reiktų nedelsiant informuoti atitinkamas inspekcijas ir informuoti mus visus. Man įprastinis pienas praimtas išsilaiko daugiau mažiau iki nurodytos galiojimo datos ~ +1 diena (gal +2, jeigu šaldytuve tikrai šalta). Su mėnesį (ar net savaitę) nesugendančiu praimtu pienu susidurti gyvenime iki šiol neteko. Jeigu tikrai vyksta tokie dalykai, tai bus didelis skandalas.

Yra pienas, kuris išsilaiko ilgiau. Jame pasterizuojant (ar dar kažkokiu gudresniu būdu, nežinau) išnaikintos bakterijos. Tai jis atidarytas ir šiltai stovėdamas nesugenda per pusdienį, o uždarytas gal ir ilgiau (Lietuvoje toks parduodamas atrodo "Mū" pavadinimu, kurį dėl to, kad jis lėčiau genda mėgsta kavinės ).

Aišku, su mėnesiu perlenkta.

p.s. Tas ilgai galiojantis pienas, kaip supratau, apdorojamas labai aukštoje temperatūroje taip (kitaip nei paprastai pasterizuojant) išnaikinant visiškai visas bakterijas dėl ko tampa sterilus. Tokiu atveju uždarytas (jei per pakuotę nepatektų bakterijų) jis galėtų galioti beveik neribotą laiką.

[John]

Kaip suprantu, jūs čia kalbate apie UHT pieną, kuris nepraimtas galioja apie pusmetį (praimtas irgi laikosi ilgiau, nei įprastinis pienas, bet tikrai ne mėnesį). Su tuo viskas aišku ir tai plačiai naudojamas pieno konservavimo būdas, kuris nėra nei žalingas, nei kelia kokį kitą pavojų (išskyrus, kad dėl to prarandama dalis maisto medžiagų, nors ne visos).

Visgi laimutis minėjo turintis konkrečios informacijos apie pieną, kuris "praimtas išsilaiko mėnesį". Nei įprastas, nei UHT pienas praimtas mėnesio išsilaikyti tikrai neturėtų (na nebent užšaldytum) ir jeigu tikrai taip yra, reiktų nedelsiant identifikuoti pieninę ar bent jau prekybos vietą, kur toks pienas yra parduodamas, nes akivaizdu, kad čia kažkas negerai.

Pigus pienas greitai sugyžta, bet brangus laikosi ilgiau nei pusmetį, aišku jei nepradarai.

Gal Lietuvoje yra kitaip, bet UK paprastas ir UHT pienas kainuoja daugmaž panašiai.

[laimutis]

Ne pieną turėjau omenyje, o visą dabartinį maistą aplamai, žinau kiek pradarytas pienas išsilaiko, o kiek neatidarytas. Norėjau pasakyti kad tada visas maistas kitoks buvo, maistas ilgai neužsibūdavo lentynoje kaip dabar, na nežinau aš tų sovietmečio maisto subtilybių, tad ir skaitau jūsų visų komentarus.

[John]

Ne pieną turėjau omenyje, o visą dabartinį maistą aplamai, žinau kiek pradarytas pienas išsilaiko, o kiek neatidarytas. Norėjau pasakyti kad tada visas maistas kitoks buvo, maistas ilgai neužsibūdavo lentynoje kaip dabar, na nežinau aš tų sovietmečio maisto subtilybių, tad ir skaitau jūsų visų komentarus.

Įdomu, apie kokį maistą kalbi? O gal perki tik visokius konservus? Visas maistas, kurį perku, laikosi ne ilgiau, nei turėtų t.y. dažniausiai kelias dienas, pradedant pienu su duona, baigiant pomidorais ir mėsa.

Šiaip mėgstu skaityti produktų sudėtį ir bene vienintelis nepageidautinas dalykas, su kuriuo karts nuo karto susiduriu, yra Kalio Nitratas (E252), kurio yra mano labai mėgstamame rūkytame kumpyje. Nors tai labiau išimtis, nei norma, nes šiaip kasdieniniuose produktuose pavojingų chemikalų surasti būtų labai sunku.

[LBP]

Na, pienas tikrai atidarytas šaldytuve laikosi gerokai ilgiau negu 1 dieną, Jonai. Nedažnai perku (tik tada, kai žiauriai užsinoriu), tai 3-5 dienas išbūna, jei neišgeriu iš karto viso.

[John]

Na, pienas tikrai atidarytas šaldytuve laikosi gerokai ilgiau negu 1 dieną, Jonai. Nedažnai perku (tik tada, kai žiauriai užsinoriu), tai 3-5 dienas išbūna, jei neišgeriu iš karto viso.

Ar aš kur nors rašiau kitaip?

[Aleksio]

Įdomu, apie kokį maistą kalbi? O gal perki tik visokius konservus? Visas maistas, kurį perku, laikosi ne ilgiau, nei turėtų t.y. dažniausiai kelias dienas, pradedant pienu su duona, baigiant pomidorais ir mėsa.

Nupirk ką nors Makdonaldse, galėsi po kokių 15 metų pavalgyti - skonis bus kaip ką tik pagaminto.

Nors tai labiau išimtis, nei norma, nes šiaip kasdieniniuose produktuose pavojingų chemikalų surasti būtų labai sunku.

Bet chemikalų vistiek yra - visokiausi gliutamatai, konservantai, aromatizatoriai, dažykliai ir panašūs. Aš jau nekalbu apie kiaules, kurios išauga per porą mėnesių.

[John]

Nupirk ką nors Makdonaldse, galėsi po kokių 15 metų pavalgyti - skonis bus kaip ką tik pagaminto.
Bet chemikalų vistiek yra - visokiausi gliutamatai, konservantai, aromatizatoriai, dažykliai ir panašūs. Aš jau nekalbu apie kiaules, kurios išauga per porą mėnesių.

Man dar mano pusbrolio draugas Serioža pasakojo, kad kiaulės šiais laikais šeriamos gryna nafta ir pesticidais ir dėl to užauga ne per porą mėnesių, bet per porą dienų.

[Lettered]

Man dar mano pusbrolio draugas Serioža pasakojo, kad kiaulės šiais laikais šeriamos gryna nafta ir pesticidais ir dėl to užauga ne per porą mėnesių, bet per porą dienų.

Per 2 mėnesius tikrai neužauga:

Pasak Kiaulių augintojų asociacijos vadovo Algio Baravyko, apie kiaulių auginimą sklando daug mitų, kuriuos paneigti – kur kas sunkiau nei sukurti.
Vienas iš dažniausiai pasigirstančių teiginių – fermose auginamoms kiaulėms duodama antibiotikų, todėl jos labai greitai užauga.

„Netiesa. Kiaulei užaugti reikia 5–6 mėnesių“, – teigė A.Baravykas.

Tačiau tiems, kam atrodo, kad šis laikas – per trumpas ir kad kiaulė garde turėtų kriuksėti bent 9–10 mėnesių, A.Baravykas siūlo palyginti kiaulės auginimo būdus senovėje ir dabar. Šventa tiesa – anksčiau kiaulės tikrai augintos ilgiau.

„Taip. Bet kiaulės augo ne taip, kaip auga dabar. Jos būdavo laikomos šaltame tvarte, šeriamos tuo, kas papuldavo po ranka, joks specialus racionas joms nebūdavo sudarinėjamas. Savo akimis mačiau, kaip žmonės eidavo į laukus rinkti arklio mėšlo, kurį taip pat naudodavo kaip pašarą. Taip šeriama kiaulė negaudavo visų augti reikalingų medžiagų, o laikoma šaltame tvarte daug energijos sunaudodavo, kad sušiltų. Štai ir visas ilgo augimo triukas“, – aiškino A.Baravykas.
...
Kiaulės, kaip ir žmonės, būna įvairios. Pavyzdžiui, žinomas krepšininkas Arvydas Sabonis tokį įspūdingą ūgį pasiekė ne todėl, kad tėvai jį maitino antibiotikais, augimo hormonais ar vertė labai daug ir sočiai valgyti.

„Sabonis aukštas todėl, kad tokia yra jo genetika. Tokių pat „sabonių“ yra ir kiaulininkystėje. Išskirtinės kiaulės paliekamos veislei. Jų veisimas, veislininkystė yra mokslas: atliekamos įvairios studijos, tyrimai“, – pasakojo A.Baravykas. Visišku mitu jis vadina kalbas, kad neva kiaulės užauga per 4 mėnesius. Anot pašnekovo, toks rezultatas dar nepasiektas.

Šiuo metu, anot A.Baravyko, daugelyje pasaulio šalių kiaulių veislės ir auginimo būdai yra panašūs: kiaulės gauna tokių pačių grūdų, jų priežiūros priemonės panašios, o organizmui reikalingus baltymus tiek lietuviškos, tiek importinės kiaulės gauna iš sojos.

DELFI: http://verslas.delfi.lt/kaimas/mitai...#ixzz2SjuObiWg