Pamenu kai mažas buvau, su mama stovėdavome ilgoje eilėje prie cukraus, kuri tesėsi lauke. Kažin kaip tuo metu su degtine buvo?
Man vyresni žmonės nuolat pasakoja, kad eilės net ir prie degtinės būdavo. Tik buvo tokių bobučių, kurios „uždarbiaudavo“. Atsistoja ryte į ilgą eilę, atstovi beveik visą, o tada už rublį ar kitą sutartą kainą parduoda kokiam pijokėliui ar šiaip išgerti skubančiajam vietą eilėje.
Eilės prie alkoholio, cukraus prasidėjo tada kada M. Garbočiovas pradėjo antialkoholinę kompaniją 1985 - 1956 m. Paskui prapole saldumynai, kruopos, miltai, viskas iš ko galima gamint samagona, tada pradėjo gerti odekoloną, spiritą ir taip toliau, kaip sakoma panešė, talonai, kuponai, vizitines kortelės.
"Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."
NESĄMONĖ. Jeigu kolūkiai būtų buvę konkurencingi, tai po šiai dienai būtumėm gyvenę TSRS. Būtent neefektyvi ekonomika sugraužė uš vidaus visą tarybsąjungę.
Ne neefektyvi, o žmonių sąmoningumo trūkumas. Bet, matyt, kitaip ir negalėjo būti – žmonės turi būti valdomi kai avinai (visur reikalingas vedlys) teritorijose su mažesniu žmonių apgyvendinimo tankiu, kadangi, veikiausiai, tik didesnis žmonių tankis garantuoja dialektikos dėsnį – priešybių vienybę, t.y., išnaudotojai nori išsunkti iš žmonių paskutinį prakaito lašą, o pastarieji tam efektyviai priešinasi – Graikija, Prancūzija, UK, ir pan.
Viskas pradėjo žlugti, kai Gorbačiovas atleido vadžias. Tada griuvo visas socialistinių šalių lageris, įvyko rinkų pasidalinimas, tiksliau – užkariavimas iš Vakarų (jogurtai, čipsai ir kt.), vietinių kolūkių produkcija tapo niekam nebereikalinga, nes neliko planinių užsakymų, dotacijų, skirtingai nuo dabartinių ūkininkų. Kolūkiai persiorientuoti nesugebėjo – nebuvo savininko kietos rankos, žmonės iš kolūkių tempė kas ką galėjo.
Labai gerai prisidėjo prie kolūkių naikinimo ir tuometinis premjeras Vagnorius – tiesiog šluote nušlavė kas liko kapitalistinės rinkos nesunaikinta.
TSRS demokratija iš esmės nebuvo įmanoma – TSRS turėjo būti valdoma kietai. TSRS susilpnėjimu pasinaudojo „laukiniai vakarai“ per žmonių godumą, jų silpnybes. Tų kraštų „gręžimas“ išliko ir po šiai dienai (pvz., Skandinavijos bankų iš Lietuvos išvežamas pelnas) , gal, išskyrus, Rusiją; Putinas nusprendė, kad Rusijai pačiai reikia disponuoti savais resursais.
Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.
Ne neefektyvi, o žmonių sąmoningumo trūkumas. Bet, matyt, kitaip ir negalėjo būti – žmonės turi būti valdomi kai avinai (visur reikalingas vedlys) teritorijose su mažesniu žmonių apgyvendinimo tankiu, kadangi, veikiausiai, tik didesnis žmonių tankis garantuoja dialektikos dėsnį – priešybių vienybę, t.y., išnaudotojai nori išsunkti iš žmonių paskutinį prakaito lašą, o pastarieji tam efektyviai priešinasi – Graikija, Prancūzija, UK, ir pan.
Ar kada teko girdėti tokią šalį - Kanadą? Tavo žiniai, antra pasaulyje pagal teritorijos dydį, gyventojų vos 33 mln., gyventojų tankis - 3,3 gyv./kv. km (Rusijoje - 8,4...). Gal ten, JAV pašonėje, žmonės kaip avinai gyvena? Nežinojau...
Šiaip juokinga skaityti tokius svaičiojimus, ir tiek...
(...)
TSRS demokratija iš esmės nebuvo įmanoma – TSRS turėjo būti valdoma kietai. TSRS susilpnėjimu pasinaudojo „laukiniai vakarai“ per žmonių godumą, jų silpnybes. Tų kraštų „gręžimas“ išliko ir po šiai dienai (pvz., Skandinavijos bankų iš Lietuvos išvežamas pelnas) , gal, išskyrus, Rusiją; Putinas nusprendė, kad Rusijai pačiai reikia disponuoti savais resursais.
Tavo mylimoje TSRS nebuvo niekada nei demokratijos, nei socializmo. Atėmus žemę iš buržujaus, buvo atimamas ir mąstymas - atimama galimybė spręsti ką veikti su sklypu šalia namo ir pan. Kas tada atsitiko? Atsirado didžiulė krūva biurokratų, nes už kiekvieną negalintį mąstyti reikėdavo kažkam mąstyti. Ir tie mąstytojai tiek mąstė, mąstė ir bemąstydami viską susišlavė į savo rankas. O tai tau socializmas, kurio pagrindinis tikslas - "visiems po lygiai"! O vėliau, biurokratai susipyko, norėjo viską užvaldyti, išsirinko savo pakaliką Gorbačiovą ir po TSRS subyrėjimo tapo magnatais - oligarchais. Kiekvienas Rusijos milijardierius - buvęs TSKP narys, apskrities vadovas ar pan, norėjęs turtų ir, vadinamos, teisinės nepriklausomybės - popieriukas blizgantis, o saldainis popieriuko viduje prasmirdęs. Tokia yra šiuolaikinė Rusija.
Atkasiau kelis sovietmečio leidinukus apie Lietuvą.
Neradau, kur įterpt, tenka kurti naują temą.
Leidinys išleistas kažkur apie 1980-uosius.
Visiškai nenurodyti foto autoriai
Comment