Parašė John
Rodyti pranešimą
Nepasakyčiau, kad pagailėtinos kokybės buvo maisto pramonės gaminiai (sūrio produktai, sviestas, cukrus, saldainiai, šokoladas ir kt., tame tarpe ir uogienės), lengvosios pramonės gaminiai – lino pluoštas, audiniai, statybinės medžiagos (cementas, plytos, keramikos gaminiai), naftos produktai (benzinas, dyzelinas, reaktyvinis kuras), baldų pramonės gaminiai (vaikiški baldai, pvz.,), popieriaus ir cigarečių pramonės gaminiai, tiksliųjų prietaisų ir grąžtų gamyklų gaminiai ir t.t. Kai pradedu bandyti prisiminti, galėčiau vardinti ir vardinti. Netgi „Sirijaus“ gamyklos batareikas....Aaa, alkoholinių gėrimų pramonė.
Kitas reikalas, kad apie kokį tai daugelio pramonės šakų gaminių proveržį niekas net mąstyti nemąstė. Įmones privatizavo už investicinius čekius, žmonės investicinius čekius kitiems pirkėjams pardavė dar tą pačią dieną, gautus pinigus pragėrė, naujieji gamyklų savininkai, kiek galėdami, tas gamyklas „melžė“ kartu su visais dirbančiaisiais, o kai jau reikėjo pradėti sukti galvą kaip čia „prasisukti“, pasirodė per daug sudėtinga, tai kiek galėjo tiek dar išvogė, o po to – na viską į metalo laužą ir plytas. O Vakarai tik rankomis trynė – kuo daugiau demokratijos Lietuvoje, tuo daugiau „razvalo“, tuo mažesnė konkurencinė aplinka, tuo geriau Vakarų įmonėms. O dar ir pažangi Ignalinos AE „в придачу“ (o, brač! Be superpigios elektros energijos su Vakarais niekaip nepakonkuruosi!). Jei kas ir liko Lietuvoje, tai tik apimčių, apribotų EB kvotomis; bi tik Lietuva per daug neprigamintų. Netgi cukrinių runkelių pramonę sunaikino.
Taigi, ne kokybė čia kalta, o lietuviškas, iš kratos į kartą perduodamas, mentalitetas – imk šiandieną ir negalvok apie rytdieną.
Nepakankamai kokybei, vaizdui ir dizainui nurašyčiau gal tik kokius 25 proc. tuometinės Lietuvos pramonės gaminių.
Veselka, būdamas Ekonomikos ministru, bandė kažką daryti, ir pozityvus judėjimas vyko, bet vėliau buvo numestas į realios valdžios užribį. Akivaizdu, Lietuvoje pagamintų gaminių proveržis kažkam buvo aiškiai nenaudingas.
Parašė vytauc
Rodyti pranešimą
Reikalas tame, kad tie piemenėliai/inžineriai buvo nustumti į šoną, o jie mandagiai ir nuolankiai savo pozicijas užleido visokiausiems rėksniams. Gi ir čia ne vienas rėksnys norėtų, kad užsičiaupčiau visiems laikams?
Dėl naujų rinkų paėmimo.
Pasitaikė taip, kad Čekijoje susipažinau su verslininku, kuris norėjo plėsti savo verslą. Tvarkoj. Nueinu Lietuvoje į vieną gamyklą. O ten atšauna: „Jiems jų nereikės! Jie savus gaminasi!“. Nueinu į kitą gamyklą. Ten siūlau: „Davaj, konsignacijos pagrindais porą vienetų“. O užsipijarines suskis man atšauna: „Su smulkme neprasidėsim. Mes tūkstančiais varysim!“. Kai gavo užsakymą iš Arabijos „tūkstančiais“, nei 100 neprigamino. Nevykę tie lietuviai susitelkti bendram labui.
Parašė vytauc
Rodyti pranešimą
Parašė Sula
Rodyti pranešimą
Anų laikų realijų perkėlimas kaipo galima šių dienų alternatyva nereali dėl visiškai kitokios ekonominės aplinkos ir gamybos būdų pažangos.
Duok tu plikam basam žmogui 10 ha, tai daugiausia, ką jis galės – tai tuos 10 hą išnuomoti (jei kalbėti apie žemės ūkį) ir, gal būt, kaip nors tempti savo egzistenciją tokiu būdu. Jis, pvz., nepajėgs apsodinti tas žemes bulvėmis ir jas parduoti.
Comment