Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[disident]

Žiupsnelis satyros šiai temai: http://www.music.lt/lt/daina/Radiosh...Sajunga/50491/

[Combat]

Įdomų kiek gyventojų būtų likę Lietuvoje, jei tarybų valdžios metais būtų buvę atviros sienos? 2mln? 1mln?

Palyginimui - 1945-1961 metais iš VDR į VFR pabėgo 3,5mln. žmonių (20% VDR gyventojų - skaičiai iš vikipedijos).

Tikrai įdomu. Gal būtų kaip ir dabar. Antru atveju visas buvęs LTSR žvejybinis laivynas būtų žlugęs. Beje, Vakaruose buvo laukiami, liaupsinami ir aprūpinami politiniai, o ne ekonominiai migrantai. Gal ir reikėjo TSRS atidaryti sieną kokiu momentu: „Važiuokit, jeigu norit“

Į TSRS epochos pabaigą žiūrėjau dokumentinį filmą (kai Maskvos žurnalistams „priešo“ jau laisviau buvo leidžiama elgtis jos teritorijoje). Kažkokia rusakalbių šeima ar tai išvyko, ar tai pabėgo į Vakarus (JAV ar Europą, nepamenu). Benamiai ir nuskurdę. „Grįžtume, jei tik TSRS mus atgal priimtų“, – guodėsi jie.

Emigranto psichologija ir lieka emigranto psichologija: turi 3 kambarių butą Šiauliuose, sodą, automobilį, mokėsi neblogos profesijos, antroji pusė irgi visai neblogai uždarbiavo, bet sutuoktiniai vis vien emigravo į Airiją (tiesa, turtą Lietuvoje nepardavė). Airijoje šeima gyvena 2–ų kambarių bute, turi automobilį, moteris dirba benzino kolonėlėje, vyras uždarbiauja. Kas jiems pasikeitė? Skirtumas tik tas, kad darbdaviai Airijoje lygtai taip brutaliai nesielgią, kai Lietuvoje.

[Al1]

Dauguma išsakomų sovietofobų "argumentų" remiasi "kaip būtų buvę jeigu būtų buvę".

[Tomas]

O sovietofilų - kas būtų, jeigu būtų

[Recoiler]

Dauguma išsakomų sovietofobų "argumentų" remiasi "kaip būtų buvę jeigu būtų buvę".

Vienareikšmiai be Sovietų būtų buve geriau. Nebūtų buvę ištremta daug gabių, darbščių ir nieko dėtų žmonių, nebūtų sunaikinta tiek daug gražių šeimų ir gyvenimų, nebūtų tos sovietinės įtakos dėl blatų ir t.t., nebūtų dabar pagrindiniai ūkio subjektai sutelkti KGBistų ir kitų vagių, išverstaskūrių rankose, nebūtų žmonės taip atbukinti ir pripratinti kaip šunis kažką gauti už nieko neveikimą, galiausiai tikrai būtų buvę geriau...

[liutass]

Vienareikšmiai be Sovietų būtų buve geriau. Nebūtų buvę ištremta daug gabių, darbščių ir nieko dėtų žmonių, nebūtų sunaikinta tiek daug gražių šeimų ir gyvenimų, nebūtų tos sovietinės įtakos dėl blatų ir t.t., nebūtų dabar pagrindiniai ūkio subjektai sutelkti KGBistų ir kitų vagių, išverstaskūrių rankose, nebūtų žmonės taip atbukinti ir pripratinti kaip šunis kažką gauti už nieko neveikimą, galiausiai tikrai būtų buvę geriau...

Gal net ir Rusija būtų buvusi demokratinė, kultūringa ir išsivysčiusi, kas mums būtų didelė nauda .

[Al1]

Gal net ir Rusija būtų buvusi demokratinė, kultūringa ir išsivysčiusi, kas mums būtų didelė nauda .

Kas ją būtų tokia padarę? Tai tuomet reikia grįžti bent iki Pirmojo pasaulinio laikų ir pradėti fantazuoti... O dar geriau į LDK laikus ir "močit maskalei v sortire" (o sortirų tais laikais pas maskolius turbūt net nebuvo ) nešant bajorišką demokratiją...

[liutass]

Kas ją būtų tokia padarę?

Bolševikai

[Al1]

Taigi jie ir kūrė socialistinę demokratiją. Bet kad daugumai forumiečių tokia nepatinka...

[Sula]

Tuščios diskusijos. Keliami pasaulėžiūriniai, gyvenimo prasmės, visuomeninės sanklodos klausimai, kapstyti giliau niekas nenori, nori "sukramtyto" produkto. Jeigu kam norisi gilintis, galima pasiskaityti žymaus Rusijos disidento-marksisto (!) straipsnį apie vadinamojo socializmo prigimtį:

http://www.marksistai.lt/skaityti/al...superetatizmas

Teneglumina svetainės adresas.
Kaip nebūtų keista, ir galima būtų pakritikuoti, "vakarietiškos" ideologijos filosofinių visuomeninių mokslų straipsnių lietuviškai internete beveik nėra.

[liutass]

Taigi jie ir kūrė socialistinę demokratiją. Bet kad daugumai forumiečių tokia nepatinka...

Gili Rusijos raidos analize ir jos nuokrypis nuo esminiu zmogiskumo principu aprasyti Solzenycino knygoje Gulago archipelagas.

[Tomas]

Taigi jie ir kūrė socialistinę demokratiją. Bet kad daugumai forumiečių tokia nepatinka...

Socialistinę demokratiją norėjo kurti "menševikai". Bolševikai tuo tarpu kūrė proletariato diktatūrą.

[Al1]

Kas būtų, jeigu būtų. Aš irgi galiu pareikšti, kas galėjo būtim jei ne revoliucija Rusijoje: pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, imperija (tegul ir be caro) galėjo išlikti ir Lietuva 1918 m. nepriklausomybę būtų mačiusi kaip savo ausis...

[Tomas]

Vasario, ar Spalio revoliucija?

[taspac]

Ilgai stebėjau šitą temą, noriu įkišti ir savo trigrašį.

Mano nuomone, didžiausią įtaką sovietai Lietuvai padarė šiais klausimais (vardinu top-3 prioriteto tvarka, nuo didžiausio iki mažiausio). Ir tai ne kiek kas ko sugriovė ar pastate, didžiausia problema manau yra įtaka mūsų galvoms, mastymui, požiūriui.

1. Didžiausias neigiamas padarinys yra verslumo arba tiesiog suvokimo, kad reikia ne tik dirbti, bet dirbti gerai, su progresu, tobulėti, jei nori gerai gyventi, "išoperavimas" iš mūsų visuomenės galvų. Manau viena didžiausių bėdų, kodėl mes (Lietuva) taip iš lėto stojamės ant kojų yra ta, kad per 50 metų pripratome, kad kažkas mumis turi rūpintis. Visuomenėje neliko suvokimo, kad reikia dirbti, siekti, būti geresniu už kitus, lygu DUOTI (darbo, pinigu ar pan. pavidalu), kad norėtum kažką gauti. Todėl dabar didelė visuomenės dalis nori didelių algų, namų, mašinų, net nesuvokdami kad tai reikia UŽSIDIRBTI, ir uždirbti ne rankeną gamykloje tampant ir į nieką daugiau nesigilinant, o užsidirbti būnant kažkuo, tobulėjant, siekiant būti geresniu. To pas mus neliko, per daug pripratome visi gauti po 120 rublių ir visi būti "lygus", nežiūrint kokia tavo darbo kokybė, koks esi specialistas ir pan.
Dabar vis atrandam žmonių, kurie ilgisi anų laikų, manau tai būtent ir yra tokie žmonės, kurie nesuvokia/nenori suvokti ,kad reikia pradėti dirbti, ir dirbti ne mechaniškai, o dirbti su kokybe, progresu, vystytis kartu su rinka. Juk visada lengviau nieko nedaryti, nei kažką daryti.

2. Antras, pagal didumą būtų toks pats "išoperavimas" supratimo kas yra valstybė, kaip ji veikią piniginiu požiūriu. Sovietų laikais visi gaudavom vienodą algą, turėdavom vienodas (pragyvenamas) sąlygas gyventi ir į nieką nesigilindavom, viskas buvo toli Maskvoje. Viskas byrėdavo iš dangaus, nežinodavome nei kaip mokesčiai veikia, nei koks biudžetas renkamas ir išvis iš kur tie 120 rublių atvažiuodavo. Todėl dabar net iš nekurių forumo dalyvių einą šūkiai "kelkim pensijas, kelkim atlyginimus", nes nėra supratimo kad tos pensijos/atlyginimai iš niekur nepasigamina, kad tai ką mes turime savo piniginėje yra viena didelė bendra valstybės piniginė. Niekas nenorim mokėti mokesčių, o socialinių garantijų norime. Manau tai vėlgi Sovietų padarinys, kai visi pripratom, kad valdžia kažkur "turi pinigų medį ir kaskart raško tuos 120 rub. mums visiems".
Teko bendrauti su pažįstamu iš Danijos (studentu), papasakojau kad pas mus kyšiai policininkams, mokesčiai slepiami ir pan. Jis labai nusistebėjo, sako "juk jūs apvaginėjote patys save". Valstybė negauna pajamų, lygu negali jums kurti geresnio gyvenimo.

3. Kultūra. Stalino (nevadinu Sovietų, nes oficialiai sovietai pasmerkė Stalinizmą, jei jau žiūrim tiksliai pagal raidę) ištremta Lietuvos inteligentija, darbininkų (nelabai pasižyminčių kultūra) klasės iškėlimas, degtinės kulto įvedimas, Lietuviškosios kultūros slopinimas. Visa tai atvedė prie to, kad kai atgavome nepriklausomybę, praktiškai neturim nieko. Jokios bendravimo kultūros, jokios maisto kultūros, jokios alkoholio vartojimo kultūros. Beje, šį įtaka galioja ne tik Lietuvai, bet ir pačiai Rusijai, kurios kultūra buvo labai turtinga, bet Sovietų laikais apkarpyta iki minimumo, kaip buržuazijos išmislas su keliomis išimtimis nesikertančiomis su "liaudies politika".
Labai geras palyginimas yra pačių rusų statytame filme "Admirolas", kur veiksmas vyksta kaip tik bolševikų revoliucijos laiku. Filmo pradžioje dar caras valdo, gatvėse pasitempę, pasipuošę žmonės, vyrai nukelia skrybėles prieš damas (veiksmas vyksta Sankt Peterburge), visur paiso etiketo, tuometinių padorumo normų. Filmo pabaigoje jau laikas kai bolševikai ima valdžią. Iškart į miestą pasipila girtu kaimiečių bernų (ala bolševikų kareivių), prasideda moterų užgauliojimai, gatvėse šlaistosi girtuokliai, rūkant cigaretės metamos tiesiai ant gatvės, muštynės ir pan. ir t.t. Sutinku, kad galbūt filme pateikiama hiperbolizuotai, bet esmė lieka ta pati.

Ant galo norių pabrėžti vieną dalyką, nes jau žinau kokie oponentų argumentai bus. Šie pagrindiniai (ir dar daug kitų) galioja visiem be išimties, man, tau, seimo nariui, verslininkui, bobutei, policininkui, daktarui, kunigui ir pan. ir t.t. Visi mes esam viena visuomenė ir tie patys Seimo nariai ar policininkai imantys kyšius, neefektyviai dirbantys valdininkai, darbuotojus išnaudojantys verslininkai, be bilieto visuomeniniu transportu važiuojantys keleiviai, nusirašinėjantys studentai ir net visiškai sąžiningi žmonės yra paveikti to. Juk visi mes esam viena visuomenė ir kiekviena jo išvardinta dalis tėra visos visuomenės atspindys.
Tad pagirias nuo Sovietinės valdžios jausim ilgai, ir manau reikės 2-4 kartų, kad vėl susiformuotume savo identitetą, savo kultūrą, naują mastymą ar požiūrį.

[Combat]

1. Didžiausias neigiamas padarinys yra verslumo arba tiesiog suvokimo, kad reikia ne tik dirbti, bet dirbti gerai, su progresu, tobulėti, jei nori gerai gyventi, "išoperavimas" iš mūsų visuomenės galvų.

Tai buvo „išoperuota“ ne tarybiniais, o dabartiniais laikais.
Itin retame darbo skelbime nurodomas darbo užmokesčio dydis. Gali, pvz., šiandien lenkti nugarą visą dieną klodamas šaligatvio trinkeles, o atlygintas už tai būsi panašiai, kaip ir durnių voliojęs, bet užtat brigadininkas arba darbų vykdytojas namą statysis. Visiška demotyvacija. T.y., žmogus dirbdamas jaučia, kad jam tiek ir teleidžiama uždirbti. Pvz., pedagogo atveju. Ar daug kas jam pasikeis, jei dirbs nuo dūšios, visą save atiduodamas darbui, svarankiškai tobulindamasis ir išleisdamas tam pinigus? Už gerus mokyklos rezultatus atlygį semsis greičiausiai direktorius, o ne pedagogas. Vargiai tokio pedagogo pastangos liks įvertintos, nebent tik po 20 metų.

Dėl verslumo. Turi būti šiek tiek naglas, šiek tiek nachalas, šiek tiek įžūlus, greitos orientacijos, staigiai reaguoti į situaciją (kad iniciatyvos neprarastum), turėti prisitaikėlio charakteristikas, nebijoti būti „išvoliotu purve“ ir kitą „išvolioti“. Versle taip pat nemenkai lemia įtaigumas („žiurkės“ akys), balso tembras, ūgis, komplekcija (ar ne visi dėl to nori tik iki „35 metų“?). Apart viso to, turi dar lydėti ir sėkmė. ne visi turi tokias charakteristikas. Pvz., žemaūgis beraštis turi susikūręs savo nuosavą verslo imperiją, o siekiantys tobulėti, kaip pats rekomenduoji, jam dabar tarnauja už minimumą.

Nėra tobulos visuomenės ir tokia neįmanoma. Ji yra iš itin skirtingų individų– vienam nesukelia jokių emocijų finansiškai sužlugdyti nesąžiningais metodais konkurentą, bi tik verslo nišą užimti, o kitam – perrėžti žmogui gerklę, kad tapti nusikalstamo pasaulio autoritetu. Ir nieko čia nepakeisi, nes tai yra sąlygota ne tik auklėjimo, bet ir prigimtinių charakteristikų. Pvz., šeimoje auga du vaikai. Vienas – pragmatiškas, apskaičiuojantis, linkęs į mokslus ir diplomatiškas, o kitas – isteriškas, savanaudis ir akiplėša, nors abu auginami vienodomis sąlygomis.

Visi verslininkais, ar kitaip užtrauktais „ant vieno kurpalio“, negali būti. Todėl valstybė turi nustatyti sistemą, kurioje kiekvienas individas gali „atrasti save“ ir pragyventi iš tokio atradimo tobulindamas savo stipriąsias savybes. Deja, šioje visuomenėje šiandien dominuoja tik „rykliai“, o kiti laukia, kol tuos „ryklius“ kas nors išvalys.

Dabar vis atrandam žmonių, kurie ilgisi anų laikų, manau tai būtent ir yra tokie žmonės, kurie nesuvokia/nenori suvokti ,kad reikia pradėti dirbti, ir dirbti ne mechaniškai, o dirbti su kokybe, progresu, vystytis kartu su rinka. Juk visada lengviau nieko nedaryti, nei kažką daryti.

Pasiteisina ne visais atvejais. Būna, kad nuo darbo „būsi kuprotas, bet ne bagotas“, arba, jei sąžiningai dirbsi visas 8–as valandas, nuskursi, o tada jau dirbsi po 12–a valandų kiekvieną dieną. Pvz., dirbdamas uždirbi kokius 600 litų. Darbui išleisi kokius 200 (degalai, automobilio remontas, nuvežti vaikus į darželį ir iš jo paimti), darželiui išleisi (jei du vaikus į darželį leisi) kokius 360, namuose visi darbai liks pastrigę; jauti, kad iš darbo grįžti „nusikalęs“ ir gyvenimas negerėja anei krust. Jei nedirbi, vaikus prižiūri pats, atsiranda laiko ir daržus prižiūrėti, namą pasiremontuoti, tvorą tverti, o tai žiūrėk, dar ir kokias kompensacijas gali „susigraibyti“. Štai čia ir prisitaikymas „prie rinkos“, kaip pats siūlai. Negali sakyti, kad lietuviai yra neverslūs. Laabai daug šeimų taip gyvena. Toks „verslumas“ į kitokią formą pasikeis tik tada, kai bent vienam žmogui šeimoje dirbant, bendros šeimos pajamos viršys visus normatyvus kompensacijoms gauti, t.y., atlyginimas vienam žmogui turi būti ženkliai didesnis. Ir tai ne visi paklius į tą traukinį. Rinkos galimybes Lietuvoje labai aiškiai apibrėžia emigracijos mastai ir dalinai – bedarbystės lygis. Na nėra Lietuvoje galimybių (tiesiog šiaip sau užsimanius gerai gyventi), ir tiek.

Dėl „buvusių laikų ilgesio“. Nepastebėjau, kad būtų norinčių sugražinti „anuos laikus“ santykiu 1:1. Vyksta tik diskusija ir palyginimai pateikiant privalumus ir trūkumus „anų“ ir „šių“ laikų. deja, sintezė neišryškėja, nes vyksta grubus atmetimas visko, kas buvo „sovieetiška“ net neįsigilinant į vienokių ar kitokių dalykų ir reiškinių esmę.

2. Antras, pagal didumą būtų toks pats "išoperavimas" supratimo kas yra valstybė, kaip ji veikią piniginiu požiūriu. Sovietų . . . .Todėl dabar net iš nekurių forumo dalyvių einą šūkiai "kelkim pensijas, kelkim atlyginimus"

Na, vėlgi pastebėsiu šiuolaikinį „išoperavimą“. „Sovieetinis“ tariamas su aiškiai jaučiama panieka ir veik su neapykanta. Iš kur tokia panieka ir neapykanta atsirado? Kodėl neanalizuojama pragmatiškai, dedant pliusus ir minusus tos santvarkos, lyginant su esama situacija Lietuvoje ir Europoje (Graikija, Ispanija, Portugalija, Airija)? Ogi iš tų pačių tarybinių fruktų, kurie tą panieką viskam, kas „sovieetiška“, įkalė į galvą šiuolaikiniam jaunimui. Nors tie fruktai, kitaip aš jų pavadinti negaliu, patys iš tarybinės santvarkos kilę. MRUNI pilna tokių brudų sutikau. Padlaižiai, prisitaikėliai ir nesąžiningi. Kai jie pradėdavo kalbėti „sovieetinis, žmogaus teeisės“, aš juos ryžtingai nutraukdavau ir kontrargumentais „užmuždavau“. Jie tiesiog nebeturėdavo ką pasakyti. O jus „išoperavo“.

Jei nebūtų tokio masto korupcijos, biudžeto vagysčių, pinigų plovimo Lietuvoje, nelygiavos Europoje, galima būtų ir nereikalauti pensijos, atlyginimų ir socialinės paramos didinimo. Gyvenam pagal išgales, solidarizuojamės, įveikiam krizę ir statom valstybę. Gal tai kur ir įmanoma (gal Izraelyje), bet ne Lietuvoje su tokiu tautos mentalitetu (nuolankiai tylinčio pjaunamo veršio).

3. Kultūra. Labai geras palyginimas yra pačių rusų statytame filme "Admirolas", kur veiksmas vyksta kaip tik bolševikų revoliucijos laiku. Filmo pradžioje dar caras valdo, gatvėse pasitempę, pasipuošę žmonės, vyrai nukelia skrybėles prieš damas (veiksmas vyksta Sankt Peterburge), visur paiso etiketo, tuometinių padorumo normų.

Tai čia dar nedidelės blogybės. Kuriant filmą apie dabartinės epochos įsiveržimą į Lietuvą, būtų galima kurti filmą apie degraduojančią jaunuomenę, kalančią narkotikus sau į venas, beveik nevaržomą pornografijos gamybą, seksą ir su tuom platinamas ligas, visokius „homo“ paradus ir jų „vertybių“ nevaržomą propagavimą, pasakomis „kaip princas įsimyli princą“ dezorientuojamus vaikus darželiuose, vyriškėjančias moteris, vertybių materialėjimą ir dvasinės dorovės dėl to praradimą, begalį savanaudiškumą. Nevaržomas kapitalizmas netrunka pasinaudoti bet kuria žmogaus silpnybe bi tik kapitalą susikrauti nepaisant nei dorovės, nei pasekmių.

Apie kapitalizmo dorovę, padorumą, rūpestį kitu žmogumi, siūlau pažiūrėti filmą Inside Job. Tai – kažkas, kas dar turės paplisti per pasaulį, kai koks Karlo Markso „Kapitalas“. Mačiau visą filmo versiją, tikrai įdomu. Sovietizmo ir mano aršiems kritikams tai leis pažvelgti į kapitalizmą kiek kitokiu kampu, nei jie yra mokinti, ar mokinami, aukštosiose mokyklose. Trumpas to filmo aprašymas Wikipedijoje. Jei kur rasite to filmo rusišką ar lietuvišką versiją, įmeskit nuorodą.

Ant galo norių pabrėžti vieną dalyką, nes jau žinau kokie oponentų argumentai bus. Šie pagrindiniai (ir dar daug kitų) galioja visiem be išimties, man, tau, seimo nariui, verslininkui, bobutei, policininkui, daktarui, kunigui ir pan. ir t.t. Visi mes esam viena visuomenė ir tie patys Seimo nariai ar policininkai imantys kyšius, neefektyviai dirbantys valdininkai (iš kur toks įsitikinimas? Ar teko turėti su jais reikalų?), darbuotojus išnaudojantys verslininkai, be bilieto visuomeniniu transportu važiuojantys keleiviai, nusirašinėjantys studentai ir net visiškai sąžiningi žmonės yra paveikti to. Juk visi mes esam viena visuomenė ir kiekviena jo išvardinta dalis tėra visos visuomenės atspindys.
Tad pagirias nuo Sovietinės valdžios jausim ilgai, ir manau reikės 2-4 kartų, kad vėl susiformuotume savo identitetą, savo kultūrą, naują mastymą ar požiūrį.

Pritarčiau, jei Lietuvoje nevyktų viso to dirbtinis, o kartais netgi prievartinis, slopinimas.

Lietuva, kaip savarankiška valstybė, ilgiausiai egzistavo tik „Smetoninė“. Dabar mes esame tik ES padalinys, kolonijinė valstybė savanoriškais pagrindais. Per 2 – 4 kartas mūsų identitetas, veikiausiai, išnyks esant tokiems jaunų žmonių smegenų plovimo ir dezorientavimo mastams.

[Al1]

Combat, nepatingėjai...

[music]

Tai buvo „išoperuota“ ne tarybiniais, o dabartiniais laikais.
Itin retame darbo skelbime nurodomas darbo užmokesčio dydis. Gali, pvz., šiandien lenkti nugarą visą dieną klodamas šaligatvio trinkeles, o atlygintas už tai būsi panašiai, kaip ir durnių voliojęs, bet užtat brigadininkas arba darbų vykdytojas namą statysis. Visiška demotyvacija. T.y., žmogus dirbdamas jaučia, kad jam tiek ir teleidžiama uždirbti. Pvz., pedagogo atveju. Ar daug kas jam pasikeis, jei dirbs nuo dūšios, visą save atiduodamas darbui, svarankiškai tobulindamasis ir išleisdamas tam pinigus? Už gerus mokyklos rezultatus atlygį semsis greičiausiai direktorius, o ne pedagogas. Vargiai tokio pedagogo pastangos liks įvertintos, nebent tik po 20 metų.

O kas trinkelių klojėjui trukdė baigti mokslus ir tapti inžinierium? Tingumas mokytis?
Tai žinoma, o tada kalta aplinka- brigadininkas, darbų vykdytojas, Seimas, Prezidentas- juk kaip jis išdrįso gyventi geriau, juk visi turi būti lygūs, valdžia turi visiems padalinti, nepaisant kiek pastangų įdėjo, kaltas bet kas tik ne pats trinkelių klojėjas.

[Al1]

Gal nereikia užsiciklinti apie mokslus. Mokytis ne visi yra pajėgūs dėl įgimtų, o ne tik įgytų priežasčių. Galiausiai kas šaligatvius klos, jei visi dundukai bus su diplomais ir užrietę nosį aiškins, kad plyteles kloti ne žmogaus su aukštuoju darbas... Tą mes jau beveik ir turime dėka iškreiptos darbo rinkos ir iškreiptos mokslo sistemos... Tačiau tai nereikšia, kad plyteles klojantys ar kitus juodus ir sunkius darbus atliekantys turi gauti tik ant duonos ir degtinės...

[music]

Gal nereikia užsiciklinti apie mokslus. Mokytis ne visi yra pajėgūs dėl įgimtų, o ne tik įgytų priežasčių. Galiausiai kas šaligatvius klos, jei visi dundukai bus su diplomais ir užrietę nosį aiškins, kad plyteles kloti ne žmogaus su aukštuoju darbas... Tą mes jau beveik ir turime dėka iškreiptos darbo rinkos ir iškreiptos mokslo sistemos... Tačiau tai nereikšia, kad plyteles klojantys ar kitus juodus ir sunkius darbus atliekantys turi gauti tik ant duonos ir degtinės...

Taip pat nereiškia, kad plytelių klojėjai turi gauti po 8000-12000 kaip nesenos beprotybės laikais.

O jei nepajėgūs dėl tam tikrų priežasčių- tai tikrai nėra pajėgių problema