Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[Perfect]

Na, šalis buvo tiesiog nusiaubta karo. O kas per rodikliai (šaltinis?), kad galima būtų teigti, jog 1939=1969 Lietuvoje?



Čia jau perlenki. Jei taip būtų buvę, tai UK ir Vokietija pirmosiomis savaitėmis būtų iš bado paliegę griuvus Smetoninei santvarkai.



6a Vilniuje geriau, nei dešimtys – tolimame kaime.

Jei ne visas tas tarybinis būsto palikimas, kaip dabartinėje, nepriklausomoje Lietuvoje, būsto problema būtų sprendžiama? Tarkime, TSRS ir planinė ekonomika gyvavo taip, kad žmonėms nestatė ir nedovanojo būstų, taip pat ir patys žmonės jį nestatė (nors, vien išsvaidytas plytas surankiojus iš pakelių, galėjai kažkokią trobikę suręsti). Tarkime, būtume paveldėję šimtus tūkstančių žmonių be būstų. Kaip ta problema būtų išspręsta dabar? Gi ir po šiai dienai daugėja žmonių be adreso, t.y, prisiregistravusių tiesiog Savivaldybėje.

Pasakysiu tiktai tiek, po Pirmojo pasaulinio karo nuo Rusijos imperijos be Lietuvos, Latvijos ir Estijos dar nepriklausomybę iškovojo ir Suomija, kuriai didelių pastangų dėka (1939 - 1940 m. vykusio Žiemos karo metu) pavyko tą nepriklausomybę išsaugoti. Lietuva tarpukariu startavo iš tokių pačių pozicijų kaip ir Suomija. Šiandien pagal BVP tenkančio vienam gyventojui indeksą Suomija yra 14 pasaulyje su 44,489 USD, o Lietuva yra 51 su 11,044 USD. Galima lyginti ir kitus šalių išsivystymo ir gyvenimo kokybės indeksus. Visur skirtumas daugiau mažiau vienodas. Darant prielaidą, kad laisva Lietuva būtų pasiekusi, blogiausiu atveju, pusę to ką turi Suomija šiandien, bet kokie pareiškimai apie tai, kad be TSRS pagalbos Lietuva nebūtų pasiekusi to ką turi šiandien atrodo mažų mažiausiai juokingi.

[Tomas]

Tas pats Kaunas pastatytas Tarpukary

Aš verkiu ...

[Lettered]

Dabartiniai taip atrodo, nes postsovietinis mentalitetas, kas yra sovietinio žmogaus formavimo pasekmė

Tai žinoma, kad buvo statomi greitai apgyvendinti, bet ar tikrai reikėjo forsuoti (teatleidžia kalbininkai ) miestų plėtrą? Be sovietmečio jie būtų vystęsi palaipsniui, sveikiau, o ne staiga ir beveik stichiškai dėl milžiniškų gamyklų statybos. Kažin ar Lietuvai reikia būtent sunkiosios pramonės ir dar tokių mastų, kad galėtų aprūpinti produkcija ne 3, o kaip minimum 30 ar net 300 milijonų... Gal sviesto gamyba ir eksportas ir yra optimalus variantas?

O ką tai turi bendro su mentalitetu? Jau 20 metų esam laisvos rinkos šalis, nors šiaip panašūs kvartalai statomi ir Vakarų Europoje, tik ten jie labiau skirti kitokioms socialinėms grupėms.
Jei nebūtų tokios plėtros, kažin ar Vilniuje gyventų tiek gyventojų dabar, iš kitos pusės, geriau kokie nors blokiniai, bet renovuoti ir sutvarkyti Lazdynai su atitinkama infrastruktūra, nei Šnipiškių ar Naujininkų lušnynai su žvyrkeliais.

[music]

O ką tai turi bendro su mentalitetu? Jau 20 metų esam laisva šalis, nors šiaip panašūs kvartalai statomi ir Vakarų Europoje, tik ten jie labiau skirti kitokioms socialinėms grupėms.
Jei nebūtų tokios plėtros, kažin ar Vilniuje gyventų tiek gyventojų dabar, iš kitos pusės, geriau kokie nors blokiniai, bet renovuoti ir sutvarkyti Lazdynai su atitinkama infrastruktūra, nei Šnipiškių ar Naujininkų lušnynai su žvyrkeliais.

Didžiausia loginė klaida yra teigti, kad jei nebūtų sovietmečio, 1990 metais būtų 1939 metų būklė.

O man geriau Žvėrynas ir Pavilnys, Naujamiestis, o ne Naujoji Vilnia ar Krasnūcha

Su mentalitetu turi tai, kad ta plėtra stichiška, nepamatuota, žmonės kaip išbadėję perka butus (eilės prie cukraus), nori pasirodyti, kad turi butą, o į kokybę nelabai kreipia dėmesio, juk sovietmečiu visi butai buvo vienodi, sunku suprasti, kad dabar tie kvartalai skiriasi kaip diena ir naktis. Kai yra tokio produkto paklausa, atitinkamai atsiranda ir kas tuos butus suprojektuoja. Tokių kvartalų planavimo įdirbis yra, o verslininkai ne ką blogesni už kolūkių ar gamyklų vadovus. Niekur nedingo tas sovietmečio palikimas, jis mumyse ir tiek keikti, tiek garbinti sovietmetį yra to palikimo dalis

[Lettered]

Didžiausia loginė klaida yra teigti, kad jei nebūtų sovietmečio, 1990 metais būtų 1939 metų būklė.

O man geriau Žvėrynas ir Pavilnys, Naujamiestis, o ne Naujoji Vilnia ar Krasnūcha

Su mentalitetu turi tai, kad ta plėtra stichiška, nepamatuota, žmonės kaip išbadėję perka butus (eilės prie cukraus), nori pasirodyti, kad turi butą, o į kokybę nelabai kreipia dėmesio, juk sovietmečiu visi butai buvo vienodi, sunku suprasti, kad dabar tie kvartalai skiriasi kaip diena ir naktis. Kai yra tokio produkto paklausa, atitinkamai atsiranda ir kas tuos butus suprojektuoja. Tokių kvartalų planavimo įdirbis yra, o verslininkai ne ką blogesni už kolūkių ar gamyklų vadovus. Niekur nedingo tas sovietmečio palikimas, jis mumyse ir tiek keikti, tiek garbinti sovietmetį yra to palikimo dalis

Niekas neteigia, kad būtų 1939, to niekas nežino ir nesužinos, reikia gyventi dabartini, ne praeitimi
Labai jau tamstos prastas požiūris į žmones, šalia kurių gyveni.
Dabar jau geriau Žvėrynas? O kas čia kalbėjo, kad tokiems rajonams šalia Vilniaus centro ne vieta?

[music]

Niekas neteigia, kad būtų 1939, to niekas nežino ir nesužinos, reikia gyventi dabartini, ne praeitimi
Labai jau tamstos prastas požiūris į žmones, šalia kurių gyveni.

Kodėl prastas? Požiūris toks, kokie jie yra. Aišku kiekvieno pasirinkimas ar jis nori gyventi 14 aukštų name prie savartyno, bet nematau dėl ko turėčiau tokiai statybai dėti pliuso ženklą ar pateisinti žmonių trumparegiškumą imant paskolą būstui tokiame name 30 ar 40 metų- beveik milijoną litų Man tai atrodo nesąmonė- taip ir sakau. Atleiskit jei aš nepolitkorektiškas

[Lettered]

Kodėl prastas? Požiūris toks, kokie jie yra. Aišku kiekvieno pasirinkimas ar jis nori gyventi 14 aukštų name prie savartyno, bet nematau dėl ko turėčiau tokiai statybai dėti pliuso ženklą ar pateisinti žmonių trumparegiškumą imant paskolą būstui tokiame name 30 ar 40 metų- beveik milijoną litų Man tai atrodo nesąmonė- taip ir sakau. Atleiskit jei aš nepolitkorektiškas

Taip brangiai tikrai nekainuoja. Beto nėra tie butai jau tokie tragiški, vienintelis rimtas trūkumas, kad žemutiniuose aukštuose gyventojams šviesos mažoka. Galų gale, kažkur turi gyventi gaunantys minimalias pajamas, studentai ir t.t.

[music]

Dabar jau geriau Žvėrynas? O kas čia kalbėjo, kad tokiems rajonams šalia Vilniaus centro ne vieta?

Papildei kažką žinutėje.

Žvėrynas- geras rajonas. Aišku Centrui labiau tiktų 4-6 aukštų perimetrinio užstatymo kvartalai. Tas pats Žvėrynas po truputį tankinamas, o individualia ar sublokuotų namų statybai vietos taip pat į valias- Pavilnys, Kalnėnai ir kt.
Apskritai aukštesnių nei 6 aukštai daugiabučių reikėtų vengti, Lietuva ne Kinija ar Bangladešas, galim ir be to apsieiti, jei ne sovietmečio miestų statymo tradicijos gal ir būtume apsiėję, apsiriboję tik keliais ar keliolika daugiausia komercinių dangoražių centre.
Dabar gi net mažuose miesteliuose, kokioje nors Ariogaloje pristatyta daugiabučių... Nulis logikos...

Beje, jei ne sovietmetis ir jo neracionalus kvartalų planavimas, labai tikėtina, kad tos pačios Šnipiškės būtų tiesiog dar vienas perimetrinis kvartalas, mūrinio Senamiesčio ir Naujamiesčio tąsa su 4-6 aukštų namai

[music]

Taip brangiai tikrai nekainuoja. Beto nėra tie butai jau tokie tragiški, vienintelis rimtas trūkumas, kad žemutiniuose aukštuose gyventojams šviesos mažoka. Galų gale, kažkur turi gyventi gaunantys minimalias pajamas, studentai ir t.t.

Studentai nebus studentais 40 metų, o ar bankas leis anksčiau laiko grąžinti 850 000 litų- geras klausimas. Įdomu, po kiek metų tiem namam reikės kapitalinio remonto? Sovietiniai numatyti 28 metam, tad dabartiniam kokius 12 duočiau

[Al1]

Dabartiniai taip atrodo, nes postsovietinis mentalitetas, kas yra sovietinio žmogaus formavimo pasekmė

Tai žinoma, kad buvo statomi greitai apgyvendinti, bet ar tikrai reikėjo forsuoti (teatleidžia kalbininkai ) miestų plėtrą? Be sovietmečio jie būtų vystęsi palaipsniui, sveikiau, o ne staiga ir beveik stichiškai dėl milžiniškų gamyklų statybos. Kažin ar Lietuvai reikia būtent sunkiosios pramonės ir dar tokių mastų, kad galėtų aprūpinti produkcija ne 3, o kaip minimum 30 ar net 300 milijonų... Gal sviesto gamyba ir eksportas ir yra optimalus variantas?

TSRS vyko tokie patys procesai kaip ir visame to meto pasaulyje - miesto gyventojų daugėjimas ir gyventojų kaime mažėjimas. Miestuose buvo koncentruojama visa pramonė. Pažvelk į statistika. Lietuvoje trečdalis gyvena kaime, kai Vakaruose 10-20 proc. Aš nesakau, kad gyventi kaime yra blogaiKartoju, tarybiniais laikais vyko analogiški migracijos į miestą procesai, kaip ir Vakaruose. Todėl daugiabučių statyba buvo neišvengiama siekiant apgyvendinti greitai ir pigiai daug į miestus plūstančių kaimiečių ir pagerinti miestiečių, gyvenančių lūšnynuose sąlygas.
Jūs net neįsivaizduojate, bet chruščiovkės buvo didelis kokybinis to meto būstų šuolis - centrinis šildymas, vanduo, dujos, telefonas (iš dalies). Viso to nebuvo kaime, o miestų lūšnynuose nėra ir dabar. Ir nepalyginamas komfortas su komunalkėm ar barakais... Žmonės patys stengėsi griauti savo lūšnas, kad tik jos taptų avarinėmis ir greičiau būtų suteikti butai. Taip, žinau, ką sakau, nes pats gyvenu tokiame rajone, kur daug lūšnų buvo nugriauta pripažinus jas avarinėmis (ir ne be gyventojų pastangų)...

Pasakysiu tiktai tiek, po Pirmojo pasaulinio karo nuo Rusijos imperijos be Lietuvos, Latvijos ir Estijos dar nepriklausomybę iškovojo ir Suomija, kuriai didelių pastangų dėka (1939 - 1940 m. vykusio Žiemos karo metu) pavyko tą nepriklausomybę išsaugoti. Lietuva tarpukariu startavo iš tokių pačių pozicijų kaip ir Suomija. Šiandien pagal BVP tenkančio vienam gyventojui indeksą Suomija yra 14 pasaulyje su 44,489 USD, o Lietuva yra 51 su 11,044 USD. Galima lyginti ir kitus šalių išsivystymo ir gyvenimo kokybės indeksus. Visur skirtumas daugiau mažiau vienodas. Darant prielaidą, kad laisva Lietuva būtų pasiekusi, blogiausiu atveju, pusę to ką turi Suomija šiandien, bet kokie pareiškimai apie tai, kad be TSRS pagalbos Lietuva nebūtų pasiekusi to ką turi šiandien atrodo mažų mažiausiai juokingi.

Pamiršti, kad Suomija išlaviravo sumaniai ekonomiškai bendradarbiaudama su TSRS ir Vakarų Europa. O galėjo kaip ožiai rėkti - kol neatiduosite Karelijos, tol su jumis nebendradarbiausime...

[Recoiler]

Pamiršti, kad Suomija išlaviravo sumaniai ekonomiškai bendradarbiaudama su TSRS ir Vakarų Europa. O galėjo kaip ožiai rėkti - kol neatiduosite Karelijos, tol su jumis nebendradarbiausime...

Tai ten buvo taikos sutarties sąlygos, beje Suomiai yra labiausiai rusų nekenčianti tauta pasaulyje...

[Wycka]

Pamiršti, kad Suomija išlaviravo sumaniai ekonomiškai bendradarbiaudama su TSRS ir Vakarų Europa. O galėjo kaip ožiai rėkti - kol neatiduosite Karelijos, tol su jumis nebendradarbiausime...

Taip, Suomija būtų rėkusi ir nebendradarbiavusi, bet nereikia pamiršti, kad suomiai ir sovietai kariavo du kartus — Žiemos karas ir WWII. Pasibaigus pastarąjam, Suomija atidavė labai siaurutį priėjimą prie Barenco jūros ir atsisakė Karelijos, kurios, beje, ir šiandien nereikalauja, nors vietiniai nacionalistai labai mėgsta pašūkauti.
Panašiai buvo ir su Vokietija. VFR nepripažino VDR ir atsisakydavo bendradarbiauti su visom valstybėm, kurios pripažino VDR. 1969m. federalinius rinkimus laimėjus berods socialdemokratams, jau 1970m. VFR pripažįsta VDR ir užmezga diplomatinius-prekybinius santykius. Ironiška, bet ilgainiui visa tai atsisuko prieš pačią VDR.

[music]

TSRS vyko tokie patys procesai kaip ir visame to meto pasaulyje - miesto gyventojų daugėjimas ir gyventojų kaime mažėjimas. Miestuose buvo koncentruojama visa pramonė. Pažvelk į statistika. Lietuvoje trečdalis gyvena kaime, kai Vakaruose 10-20 proc. Aš nesakau, kad gyventi kaime yra blogaiKartoju, tarybiniais laikais vyko analogiški migracijos į miestą procesai, kaip ir Vakaruose. Todėl daugiabučių statyba buvo neišvengiama siekiant apgyvendinti greitai ir pigiai daug į miestus plūstančių kaimiečių ir pagerinti miestiečių, gyvenančių lūšnynuose sąlygas.
Jūs net neįsivaizduojate, bet chruščiovkės buvo didelis kokybinis to meto būstų šuolis - centrinis šildymas, vanduo, dujos, telefonas (iš dalies). Viso to nebuvo kaime, o miestų lūšnynuose nėra ir dabar. Ir nepalyginamas komfortas su komunalkėm ar barakais... Žmonės patys stengėsi griauti savo lūšnas, kad tik jos taptų avarinėmis ir greičiau būtų suteikti butai. Taip, žinau, ką sakau, nes pats gyvenu tokiame rajone, kur daug lūšnų buvo nugriauta pripažinus jas avarinėmis (ir ne be gyventojų pastangų)...

Yra Europoje nemažai valstybių, kur miestų gyventojų skaičius tesiekia 50-60 proc. Tai kai kurios Balkanų šalys, Vidurio Europa- Slovakija, Čekija, Lenkija, o jei reik pavyzdžio iš Vakarų- Airija, Austrija.
Palaipsniui, sveikai be sukrėtimų besivystydama Lietuva galėjo turėti panašų skaičių gyvenančių mieste, nes ir Tarpukariu po truputį didėjo.
Nemanau, kad 70 proc. 1990 metais gyvenančių mieste buvo neišvengiamybė, o tuo labiau ar tikrai Ariogalai ar Pagiriams, Elektrėnams geriausia būsto forma- daugiabučiai

[Al1]

Tai ten buvo taikos sutarties sąlygos, beje Suomiai yra labiausiai rusų nekenčianti tauta pasaulyje...

Bendradarbiauti galėjo formaliai. Bet, o, deja, prasuko gerą bizniuką su TSRS.

Taip, Suomija būtų rėkusi ir nebendradarbiavusi, bet nereikia pamiršti, kad suomiai ir sovietai kariavo du kartus — Žiemos karas ir WWII. Pasibaigus pastarąjam, Suomija atidavė labai siaurutį priėjimą prie Barenco jūros ir atsisakė Karelijos, kurios, beje, ir šiandien nereikalauja, nors vietiniai nacionalistai labai mėgsta pašūkauti.

Pas mus ant Rusijos šūkauja ne vien nacionalistai, bet ir tautos patriarchas...

Yra Europoje nemažai valstybių, kur miestų gyventojų skaičius tesiekia 50-60 proc. Tai kai kurios Balkanų šalys, Vidurio Europa- Slovakija, Čekija, Lenkija, o jei reik pavyzdžio iš Vakarų- Airija, Austrija.
Palaipsniui, sveikai be sukrėtimų besivystydama Lietuva galėjo turėti panašų skaičių gyvenančių mieste, nes ir Tarpukariu po truputį didėjo.
Nemanau, kad 70 proc. 1990 metais gyvenančių mieste buvo neišvengiamybė, o tuo labiau ar tikrai Ariogalai ar Pagiriams, Elektrėnams geriausia būsto forma- daugiabučiai

Priklauso kaip skaičiuoja. Bet esmė tame, kad gyventojų mikgracija į miestus po Antrojo pasaulinio paspartėjo visame pasaulyje ir todėl visur iškilo būsto problema. Vienur jis buvo sprendžiamas sėkmingai, kitur - mažiau sėkmingai.

[Recoiler]

Bendradarbiauti galėjo formaliai. Bet, o, deja, prasuko gerą bizniuką su TSRS.

Vistiek su vakarais didesnis biznis sukosi....

Pas mus ant Rusijos šūkauja ne vien nacionalistai, bet ir tautos patriarchas...

Patriarchas nori, kad Rusai atsakytu uz savo padarytus nusikaltymus ir kitas nieksybes, o ne siaip sau sukauja, kad bile sukauti....

[Wycka]

Pas mus ant Rusijos šūkauja ne vien nacionalistai, bet ir tautos patriarchas...

NIEKADA negirdėjau, kad Tamstos įvardintas tautos patriarchas (tikriausiai V.L.) reikalautų grąžinti Lietuvai Karaliaučiaus kraštą, arba Gardiną/Lydą/Ašmeną, arba Punską/Suvalkus. Taip kad tai visai ne tas pats, ir nereikėtų to lyginti. Lietuva tik reikalauja atsiprašymo ir kompensacijos už sovietų padarytus nusikaltimus.

[Combat]

Tai žinoma, kad buvo statomi greitai apgyvendinti, bet ar tikrai reikėjo forsuoti (teatleidžia kalbininkai ) miestų plėtrą?

Reikėjo, bet Sniečkus (tas pats) smarkiai stabdė; todėl Vilnius, skirtingai nuo Rygos, puskaimiu ir po šiai dienai liko.

Pokario laikotarpyje arkliukus keitė kompleksinė mechanizacija. Netgi pagal dabartinę būklę, kaimuose reikėtų tik trečdalio visų dabar ten gyvenančių žmonių, kad visu 100 proc. apdirbti visą žemę Lietuvoje. Taip pat reikėjo spręsti žmonių užimtumo problemą.

Be sovietmečio jie būtų vystęsi palaipsniui, sveikiau, o ne staiga ir beveik stichiškai dėl milžiniškų gamyklų statybos. Kažin ar Lietuvai reikia būtent sunkiosios pramonės ir dar tokių mastų, kad galėtų aprūpinti produkcija ne 3, o kaip minimum 30 ar net 300 milijonų... Gal sviesto gamyba ir eksportas ir yra optimalus variantas?

Be vokiečių, čia būtų žydyja (miestuose jie sudarė nuo 40 iki 60 poc. gyventojų), o be TSRS čia gyventų ne 3mln, o kokie 2 mln gyventojų, nes likę būtų emigravę. Tas procesas vyko prie Smetonos, toks procesas vyksta ir dabar.

Kiek milijonų savo pramonės dėka aprūpina, pvz., Pietų Korėja? Ir kodėl toks nepilnavertiškumo kompleksas, kad Lietuvai pakaktų tik „sviesto gamybos“, kai dabar jo prigamina tiek, kad dėti nėra kur!

Toliau fantazuojant, kad visi gyventojai Lietuvoje galėtų būti užimti gyvulininkyste, gyvulininkystės ir pieno produktų gamyba (ar pats sutiktum?), tai mieste čiaupą atsukus, iš ten ne vanduo, o srutos pasipiltų. Gyvulininkystės plėtra negalima tiek, kiek nori, ir kaip nori. Kompleksai dažnai yra išdėstyti netoli vendens telkinių (galvijams vandenį imti) ir yra didžiulė rizika juos užteršti. Kur dėsi, ir kaip juos utilizuosi, nugaišusius? Kaip visas jų fekalijas utilizuosi neužtručydamas aplinkos bent 10 km spinduliu apie kompleksą? Todėl, bent jau buvusioje LTSR, kompleksai buvo išdėstyti planingai ir subalansuotai, kad jų nebūtų nei per daug (kad nebūtų sukeliamos didžiulės aplinkos apsaugos problemos), nei per mažai. Ne veltui danai Lietuvon taip veržiasi; jiems patinka buvę kompleksai + Abišalos dėka suprato, kad lietuviai tikrą šūdą gali už pinigus imti, ir dar primokės. Tik skirtingai nuo buvusios LTSR kompleksų iki 12 000 kiaulių per metus, danai nori 40 000 tūkst., ir daugiau, „pavaryti“. Taigi, „sviesto“ atveju, LTSR buvo išsunkta viskas, kas buvo įmanoma, todėl buvo reikalinga ir kitokios gamybos plėtotė.

Pvz., apie kiaulininkystę:
, šaltinis: www.laei.lt/x_file_download.php?pid=366

Dėl tų mažų miestelių, tokie kaip Pagiriai ar Didžiasalis- tai yra tragedija. Jie yra priklausomi nuo vienos vienintelės milžiniškos gamyklos, žmonės kaime gyvena 5 aukšte, neturi nė sklypelio žemės... Sužlugdytos mažų miestelių tradicijos, per prievartą primestas kitoks, netinkamas mažai gyvenvietei gyvenimo būdas. Ar ką nors dar stebina, kad Elektrėnuose didelis nusikalstamumas?

Elektrėnus be reikalo nurašei. Jis – miestelis tarp dviejų didelių miestų, o pats miestelis labai patogus gyventi.

Sutinku, kad ne visos gyvenvietės buvo vystomos racionaliai (kolūkietis gyvena daugiabutyje; tokių itin daug Latvijoje). Bet užtat dabar yra visos galimybės ištaisyti ne visada racionalų gyvenamųjų būstų buvusią plėtrą TSRS: Vilniaus ribose gali gyventi apie 1,5 mln gyventojų. Likusius plotus galima užstatyti naujo tipo būstais (su lopinėliu nuosavos žemės, kaip Londone), o senus, tau nepatikusius daugiabučius, nugriauti. Pirmyn. Tada ne aš vienas konservatoriams sutikčiau ir į šikną pabučiuoti už tokią būsto plėtros politiką. Nerealu? O tarybinė santvarka davė. Nors ir be nuosavos žemės, bet vis vien neblogus. Ir tu ten vis dar gyveni.

Recoiler rašė:

Logikos irgi nerasta, tai kur žmonės iki TSRS gyveno? Vigvamuose, medžiuose?

Dideliose vienkiemų ūkių trobose. Maždaug po 10 žmonių. Ištisomis šeimomis ir giminėmis, kai kazarmoje. Dar būdavo, kad valstybė žmogui atrėždavo žemės, už kurią jis turėjo sumokėti nemažai litų per kažkiek metų. Vėliau kirsdavosi mišką šeimyninės rangos būdu ir statydavosi trobas. Deja, laikai keitėsi visame pasaulyje pramoninės industrijos link ir vien tik egzistencinės ekonomikos modelis (pats išsiauginu, pats išsiaudžiu ir pats pasisiuvu savo 10–ies vaikų pagalba) maždaug 80proc. Lietuvos daliai nei tada jau tiko, nebūtų tikęs ir dabar tuo labiau.

Būsto problema TSRS buvo sprendžiama gan sėkmingai šeimos naudai. Kad Smetoninėje Lietuvoje būsto problema buvo blogai sprendžiama šeimos ar žmogaus naudai, sprendžiu pagal tai, kaip ji dabar sprendžiama Lietuvoje. Pasiėmę paskolas iš bankų, žmonės dabar plaukus raunasi nuo galvos arba desperatiškai bando milžiniškoms paskoloms atiduoti tuos pinigus uždirbti emigracijoje, kiti metasi į visokius nelegalius verslus. TSRS tiek kamuotis, kad gauti butą mieste ir sklypą sode, nereikėjo.

[music]

Reikėjo, bet Sniečkus (tas pats) smarkiai stabdė; todėl Vilnius, skirtingai nuo Rygos, puskaimiu ir po šiai dienai liko.

Pokario laikotarpyje arkliukus keitė kompleksinė mechanizacija. Netgi pagal dabartinę būklę, kaimuose reikėtų tik trečdalio visų dabar ten gyvenančių žmonių, kad visu 100 proc. apdirbti visą žemę Lietuvoje. Taip pat reikėjo spręsti žmonių užimtumo problemą.



Be vokiečių, čia būtų žydyja (miestuose jie sudarė nuo 40 iki 60 poc. gyventojų), o be TSRS čia gyventų ne 3mln, o kokie 2 mln gyventojų, nes likę būtų emigravę. Tas procesas vyko prie Smetonos, toks procesas vyksta ir dabar.

Kiek milijonų savo pramonės dėka aprūpina, pvz., Pietų Korėja? Ir kodėl toks nepilnavertiškumo kompleksas, kad Lietuvai pakaktų tik „sviesto gamybos“, kai dabar jo prigamina tiek, kad dėti nėra kur!

Toliau fantazuojant, kad visi gyventojai Lietuvoje galėtų būti užimti gyvulininkyste, gyvulininkystės ir pieno produktų gamyba (ar pats sutiktum?), tai mieste čiaupą atsukus, iš ten ne vanduo, o srutos pasipiltų. Gyvulininkystės plėtra negalima tiek, kiek nori, ir kaip nori. Kompleksai dažnai yra išdėstyti netoli vendens telkinių (galvijams vandenį imti) ir yra didžiulė rizika juos užteršti. Kur dėsi, ir kaip juos utilizuosi, nugaišusius? Kaip visas jų fekalijas utilizuosi neužtručydamas aplinkos bent 10 km spinduliu apie kompleksą? Todėl, bent jau buvusioje LTSR, kompleksai buvo išdėstyti planingai ir subalansuotai, kad jų nebūtų nei per daug (kad nebūtų sukeliamos didžiulės aplinkos apsaugos problemos), nei per mažai. Ne veltui danai Lietuvon taip veržiasi; jiems patinka buvę kompleksai + Abišalos dėka suprato, kad lietuviai tikrą šūdą gali už pinigus imti, ir dar primokės. Tik skirtingai nuo buvusios LTSR kompleksų iki 12 000 kiaulių per metus, danai nori 40 000 tūkst., ir daugiau, „pavaryti“. Taigi, „sviesto“ atveju, LTSR buvo išsunkta viskas, kas buvo įmanoma, todėl buvo reikalinga ir kitokios gamybos plėtotė.

Pvz., apie kiaulininkystę:
Atvaizdas
, šaltinis: www.laei.lt/x_file_download.php?pid=366




Elektrėnus be reikalo nurašei. Jis – miestelis tarp dviejų didelių miestų, o pats miestelis labai patogus gyventi.

Sutinku, kad ne visos gyvenvietės buvo vystomos racionaliai (kolūkietis gyvena daugiabutyje; tokių itin daug Latvijoje). Bet užtat dabar yra visos galimybės ištaisyti ne visada racionalų gyvenamųjų būstų buvusią plėtrą TSRS: Vilniaus ribose gali gyventi apie 1,5 mln gyventojų. Likusius plotus galima užstatyti naujo tipo būstais (su lopinėliu nuosavos žemės, kaip Londone), o senus, tau nepatikusius daugiabučius, nugriauti. Pirmyn. Tada ne aš vienas konservatoriams sutikčiau ir į šikną pabučiuoti už tokią būsto plėtros politiką. Nerealu? O tarybinė santvarka davė. Nors ir be nuosavos žemės, bet vis vien neblogus. Ir tu ten vis dar gyveni.

Recoiler rašė:



Dideliose vienkiemų ūkių trobose. Maždaug po 10 žmonių. Ištisomis šeimomis ir giminėmis, kai kazarmoje. Dar būdavo, kad valstybė žmogui atrėždavo žemės, už kurią jis turėjo sumokėti nemažai litų per kažkiek metų. Vėliau kirsdavosi mišką šeimyninės rangos būdu ir statydavosi trobas. Deja, laikai keitėsi visame pasaulyje pramoninės industrijos link ir vien tik egzistencinės ekonomikos modelis (pats išsiauginu, pats išsiaudžiu ir pats pasisiuvu savo 10–ies vaikų pagalba) maždaug 80proc. Lietuvos daliai nei tada jau tiko, nebūtų tikęs ir dabar tuo labiau.

Būsto problema TSRS buvo sprendžiama gan sėkmingai šeimos naudai. Kad Smetoninėje Lietuvoje būsto problema buvo blogai sprendžiama šeimos ar žmogaus naudai, sprendžiu pagal tai, kaip ji dabar sprendžiama Lietuvoje. Pasiėmę paskolas iš bankų, žmonės dabar plaukus raunasi nuo galvos arba desperatiškai bando milžiniškoms paskoloms atiduoti tuos pinigus uždirbti emigracijoje, kiti metasi į visokius nelegalius verslus. TSRS tiek kamuotis, kad gauti butą mieste ir sklypą sode, nereikėjo.

Ryga jau 1914 turėjo arti 600 000 gyv.
Beje, kodėl Austrijos kaime gyvena 44 proc., Airijos- 48 proc.?
Jos labai atsilikusios ar kaip??
Tarpukariu ta pati Lietuva aprūpino pusę Europos maisto produktais...
Užtat sovietinės gamyklos JOKIŲ aplinkosaugos problemų nekėlė ir nekels, o Achemos sprogimas ir toksinės atliekos prie Kėdainių tėra liaudies priešų sugalvotas mitas

Sovietinė santvarka, nieko šiaip NEDAVĖ; pirmiau apvogė, išniekino Lietuvą, nusmukdė, o tada jau DAVĖ. Atėmė puikiausią kepsnį, o tada DAVĖ kaulą graužti- vaje, kokia šauni sistema

TSRS tiek kamuotis, kad gauti butą mieste ir sklypą sode, nereikėjo.

Dar tokios nesąmonės neskaičiau

Čia apie sovietų neva gerumą ir trumpas paaiškinimas kodėl dabar mažėja gyventojų.
http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/02/2kaim.html

[Sula]

Reikėjo, bet Sniečkus (tas pats) smarkiai stabdė; todėl Vilnius, skirtingai nuo Rygos, puskaimiu ir po šiai dienai liko.

Visiška nesąmonė. Ryga tuoj po karo jau buvo pusmiljonis miestas. Kai Vilniuje tuo tarpu liko vos keliasdešimt tūkstančių gyventojų. Ir Sniečkus čia (beveik) ne prie ko.

[music]

Visiška nesąmonė. Ryga tuoj po karo jau buvo pusmiljonis miestas. Kai Vilniuje tuo tarpu liko vos keliasdešimt tūkstančių gyventojų. Ir Sniečkus čia (beveik) ne prie ko.

Dar galėtume ponui Combat priminti, kad iš Vilniaus tuoj po karo repatrijuoti, o tiksliau ištremti į Lenkiją lenkai, žydai ir dalis lietuvių
Arti 200 000 žmonių. Prieškarinį gyventojų skaičių Vilnius pasiekė tik kokiais 1965, net vienu metu buvo truputį mažesnis už Kauną.
Taip pat Klaipėdoje 1945 m. sausį buvo likę net 2 gyventojai, vokiečiai ir lietuvninkai buvo priversti pasitraukti, o kas liko šiame krašte, tų laukė labai liūdnas likimas.