Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[Europidas]

Kolūkis, kolchozas, kolektyvinis ūkis (rus. колхоз, коллективное хозяйство) - tarybinė žemės ūkio įmonė, paremta kolektyvinio ūkininkavimo idėja. Šalia kolūkių dar egzistavo tarybiniai ūkiai (rus. sovchoz).
Oficialiai juose pirmininkas buvo renkamas visuotinu balsavimu. Kada, kur ir kiek sėti ar sodinti, kada pjauti ir kiek parduoti turėjo nuspręsti kolūkiečiai. Bet iš tikro kolūkio pirmininkas buvo skiriamas valstybės, taip pat valstybė nustatydavo planus, kiek pateikti produkcijos ir jos kainas. Planai ir kainos dažniausiai priklausydavo nuo kolūkio našumo - kuo kolūkis buvo našesnis, to buvo didesni planai ir mažesnės supirkimo kainos.

Įdomiai skamba "kuo daugiau produkcijos iš kolūkio, tuo pigiau superka". Taip gaunasi, kad alkoholikus ir degeneratus, kurie tingi dirbti, subsidijuoja tie kolūkiai, kurie dirba, kaip reikiant. Ar neprimena kažko? Nuo kolūkio prasideda sistemos esminiai trūkumai. Kai konkurencijos nėra, tai kolūkiams nėra būdų privesti vykdyti planus, kai Stalino jau gyvo nėra.

Vykstant TSRS industrializacijai kolūkiuose žmonės gyveno daug blogiau nei miestuose, nes iš jų buvo tiesiog paimama vos ne visa produkcija, o liepdavo gyventi iš žemės sklypelių prie namų.

Taigi žmonės tikrai negyveno geriau kolūkyje nei mieste, todėl žmonių emigracija į miestus yra gyvenimo tikrovė. Todėl tas, kuris gyveno "gerai" kolūkyje, galbūt nežino, kaip žmonės gyveno ar gyvena mieste. Žodis "gerai" kiekvienam suprantamas savaip.

Daug kur iki 1970 m. kolūkiečiai neturėjo pasų. Tai leisdavo valdžiai sulaikyti žmones kaime. 1974 m. buvo priimta nauja TSRS pasų sistemos tvarka, pagal kurią pasus ėmė išdavinėti visiems TSRS piliečiams, kuriems sueina 16 metų.

Kaip matome Sovietų Sąjungoje dalis žmonių iki 1970 metų net pasų neturėjo, taigi neturėjo net ir tų visų teisių, kuriomis naudojosi kiti sovietiniai žmonės. Pasas, kaip suprantame, reikalingas keisti dislokacijos vietą Sąjungoje, būti bent kažkiek žmogumi. O kas atliks vergo vaidmenį ir gamins maistą komunistams? Komunistai juk nedirbo kolūkyje.

Kolūkių kūrimosi laikais net iki Stalino mirties 1953 m. už atsisakymą dirbti buvo nustatyta bausmė net iki ištrėmimo į Sibirą. Vėliau, siekiant žemdirbius išlaikyti kaime, jiems palaipsniui buvo gerinamas gyvenimas, pavyzdžiui, individualių namų su karštu ir šaltu vandeniu statymas, faktiškai darbo laiko sumažinimas iki 4 – 8 savaičių per metus.

Kaip matome kolūkiai jau nebuvo vieta, skirta numirti. Net gyvenimas pagerėjo, tačiau matomai našumas krito nuo gero gyvenimo. Matyt, Stalino nebuvimas ir baimės nebuvimas "atrišo rankas kolūkiečiams" daryti ką nori.

Įdomus faktas tai, kad kolūkiečiams buvo mokamos dvigubai mažesnės pensijos negu miestiečiams. Manoma, kad tai buvo daroma todėl, kad buvo manoma, kad kolūkiečiai turi papildomų pajamų iš savo ūkelių prie namų ar net nelegaliai ką nors užsodinę.

Tai tikrai įdomus faktas.

Žlugus TSRS pradėjo žlugti ir kolūkiai. Didžiausia to priežastis buvo ekonominės problemos. Žmonės pradėjo mažiau uždirbti ir neturėjo iš ko nusipirkti tiek maisto, o ir kolūkiai prarado savo milžiniškas dotacijas.

Kolūkiai ekonomikoje buvo beveik lavonai, kurie buvo palaikomi dirbtinio kvėpavimo aparatais. Išjungus kvėpavimo aparatą - dotacijas - lavonas tapo tikru lavonu. Masiškai žmonės nebuvo prievarta siunčiami į kolūkius padėti nuimti derliaus, nebuvo ir žmonės verčiami juose būti, be to juk finansavimo nebuvo. Taigi realiai, ką duodavo kolūkis, tai buvo mažiau, nei galėjo gauti iš to naudos. Vadovaujantis ekonomine logika, tokie nesveiki dariniai turėjo išnykti.

1951 m. Lietuvos TSR buvo 2923, o 1989 m. – 750 kolūkių.

Žlugus TSRS, ekonominiai sunkumai neaplenkė ir Lietuvos. Kolūkio turtas buvo dalinamas tarp kolūkiečių, dažniausiai didžioji dalis atitekdavo jų pirmininkams.

Kitaip sakant komunistų draugai išvogė kolūkių turtą. Tikrieji "darbo liaudies atstovai ir gynėjai" pasirodė esantys blogesni už "kapitalistinius banditus".

[Sula]

Vadovaujantis ekonomine logika, tokie nesveiki dariniai turėjo išnykti.

Iš dalies taip ir turėjo būti - turėjo likti tarybiniai ūkiai (agropramoniniai kompleksai). Dėl to vyko aršios, sunkiai suprantamos dabar, kovos komunistų partijos viduje.

[lithuaniana]

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=44529887

[dsanto]

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=44529887

Labai geras straipsnis. Nostalgija nustelbia tikrąją atmintį apie to laiko gyvenimą.

[oranger]

Ką gi, nors ir nesu Užkalnio straipsnių didelis gerbėjas, bet čia jau sutinku 100 proc. (pacituokime truputi):

"Esu tikras, kad nors savaitei aptvėrus miesto dalį ir sugrąžinus „senus laikus“ su kanopom mėsos parduotuvėse ir sojų pakaitalo saldainiais ten, kur šiandien Vilniuje yra greito maisto restoranas, pažymėtas geltona „M“ raide, ir uždarius visus kokteilių barus ir kavines, o palikus vieną „piceriją“ su eile lauke, kur ant bulkos užtepama majonezo ir ant viršaus uždedama sūrio su daktariška dešra, pasiūlius pirkėjams supuvusias ir apdaužytas bulves ir beržų sulos trilitrinius stiklainius ten, kur turėjo būti parduodami vaisiais ir daržovės, išjungus visus komercinius kanalus, įjungus tų laikų televiziją su nuostabiai dvasingais rusiškais animaciniais filmais su visais kūlverstukais ir ežiukais rūke ir žinių laidomis apie derliaus nuėmimą, jau antros dienos vakare nostalgija išblėstų ir išsirikiuotų eilė prašančių išleisti iš aptvaro ir net siūlančių už tai pinigus.

Kai niekinamas jaunimas – kaip bedvasis, netikęs, pasileidęs, neturinti vertybių – prisiminkime, kad dažniausiai apie tai rašo tie patys pražilę labanaktukai, kurie siuntinėja po internetą tuos pačius sąrašus, išverstus iš rusų kalbos: „Kaip mes tais laikais gyvenom“ – apie tai, kaip visi gerdavo iš automatų gazuotą vandenį iš tos pačios stiklinės, „ir niekas nesusirgdavo“, kaip vaikai vaikščiodavo vieni į upelį maudytis, „ir nieko neatsitikdavo“ ir visi, žinoma, valgydavo saujomis saldainius, „ir niekas nestorėdavo“.

Štai kodėl mane dar negreitai išgirsite pliekiant šių laikų jaunimą: nes tokios kalbos yra ženklas, kad atėjo senatvė ir kad laikas apsidairyti ir pažiūrėti, ar iš vienos vietos nebyra pelenai."

[Al1]

Rašo tas, kas tuomet negyveno ir apie tuos laikus žino iš landsbergistinių pasakėlių.
O straipsnio autoriui iš vienos vietos ne pelenai byra, bet taukai sunkiasi...

[dsanto]

Ką gi, nors ir nesu Užkalnio straipsnių didelis gerbėjas, bet čia jau sutinku 100 proc. (pacituokime truputi):

"Esu tikras, kad nors savaitei aptvėrus miesto dalį ir sugrąžinus „senus laikus“ su kanopom mėsos parduotuvėse ir sojų pakaitalo saldainiais ten, kur šiandien Vilniuje yra greito maisto restoranas, pažymėtas geltona „M“ raide, ir uždarius visus kokteilių barus ir kavines, o palikus vieną „piceriją“ su eile lauke, kur ant bulkos užtepama majonezo ir ant viršaus uždedama sūrio su daktariška dešra, pasiūlius pirkėjams supuvusias ir apdaužytas bulves ir beržų sulos trilitrinius stiklainius ten, kur turėjo būti parduodami vaisiais ir daržovės, išjungus visus komercinius kanalus, įjungus tų laikų televiziją su nuostabiai dvasingais rusiškais animaciniais filmais su visais kūlverstukais ir ežiukais rūke ir žinių laidomis apie derliaus nuėmimą, jau antros dienos vakare nostalgija išblėstų ir išsirikiuotų eilė prašančių išleisti iš aptvaro ir net siūlančių už tai pinigus.

Kai niekinamas jaunimas – kaip bedvasis, netikęs, pasileidęs, neturinti vertybių – prisiminkime, kad dažniausiai apie tai rašo tie patys pražilę labanaktukai, kurie siuntinėja po internetą tuos pačius sąrašus, išverstus iš rusų kalbos: „Kaip mes tais laikais gyvenom“ – apie tai, kaip visi gerdavo iš automatų gazuotą vandenį iš tos pačios stiklinės, „ir niekas nesusirgdavo“, kaip vaikai vaikščiodavo vieni į upelį maudytis, „ir nieko neatsitikdavo“ ir visi, žinoma, valgydavo saujomis saldainius, „ir niekas nestorėdavo“.

Štai kodėl mane dar negreitai išgirsite pliekiant šių laikų jaunimą: nes tokios kalbos yra ženklas, kad atėjo senatvė ir kad laikas apsidairyti ir pažiūrėti, ar iš vienos vietos nebyra pelenai."

Aš irgi prieš kurį laiką supratau, kad visi senų žmonių gąsdinimai pasaulio pabaiga ir kaltinimai jaunimui yra ne kas kita kaip senatvės požymiai. Žmogus taip užprogramuotas, kad sendamas jis pradeda nepriimti naujovių.

Todėl aš dabar žvelgdamas į jaunesnių žmonių gyvenimą esu nuosaikesnis - laikai keičiasi, žmonės kinta. Ir jei aš tik kritikuosiu jaunimą, tiesiog atitolsiu nuo šiuolaikinio gyvenimo ir pralošiu. Geriau jau eit su gyvenimu koja kojon. Velniop tas sovietmetis

[dsanto]

Rašo tas, kas tuomet negyveno ir apie tuos laikus žino iš landsbergistinių pasakėlių.
O straipsnio autoriui iš vienos vietos ne pelenai byra, bet taukai sunkiasi...

Ne, Al1, aš 11 metų gyvenau in Soviet Union. Ir man to užtenka, kad pasitvirintų straipsnyje minimos gyvenimo sąlygos. "Kalba Vilnius" jau penktadienio popietę negaudavau, kramtomosios gumos "Paršiukas Čiukas" užveždavo kartais... Ir tai visi puldavo pirkti... Pardavėjos grubios ir apsukinėdavo... Močiutė, dirbdama mėsos kombinate, apsikarsčiusi mėsomis ant savo kūno važiuodavo autobusu namo...

[dr.]

Prie sovietų buvo:

[lightfire]

anot šio forumo paleckininkų -- tai viso labo šlykšti lazbergistinė propoganda..

[dr.]

Tarybinio ar fašistinio režimo šlovinimas yra aukščiausia nužmogėjimo viršūnė. Tai didžiąja dalimi 1941m. ir vėlesnių trėmimų rezultatas- neužkliuvusių ir prie režimo pritapusių, mankurtais tapusių ditrambai.

[oranger]

Pritariu. Už komunistinių žudikų režimo propagandą privalo būti tokia pat atsakomybė, kaip ir už nacistinę. Labai jau jie sau daug leidžia.
Kai atsiranda mieste svastika - apie tai rašo visa spauda ir tai yra skandalas. O kai Vilniaus centre vaikšto debilas su maike "CCCP ir kūjis su pjautuvu" - jo niekas tarsi nepastebi.

[dsanto]

Žmonės ne šlovina, o argumentuotai sako, kad kai kurie dalykai tada buvo kur kas geriau tvarkomi nei dabar, pavyzdžiui kad ir tas pats socialinis teisingumas, įdarbinimas, būstas, rūpestis jaunomis šeimomis, darbininkais ir t. t., ko dabar labai trūksta. Tai nėra santvarkos šlovinimas, o tiesiog teigiamų ir neigiamų savybių išryškinimas. Ar norima padaryti taip, kad atseit VISKAS buvo blogai? Bet čia dvelkia paranoja, propaganda ir tos pačios žodžio laisvės varžymu. Juk daugybė žmonių pamena, kaip viskas buvo iš tikrųjų, ir jiems NIEKAS neįrodys, kad garantuotas darbas, būstas ir socialinė apsauga yra BLOGIAU nei dabartinis valstybės nesirūpinimas paprastu, eiliniu pilečiu. Na neįrodys to niekas, nes žmonės patys gyveno, patys patyrė.

Žinai, gerbiamasis, aš irgi toje santvarkoje gyvenau. Tai lyg sapnas, kad viskas gerai. Tai buvo smegenų pudrinimas.

Bet nenorėčiau gyventi toje santvarkoje dabar. Aš noriu laisvės. Laisvės žodžiui, nebijant partijos nurodymų mane suimti. Laisvės išsakyti savo nuomonę, nebijant KGB represijų. Laisvės keliauti, nebijant pasieniečių. Ir t.t.

[dr.]

....

Socialinis teisingumas sovietų sąjungoje? Panašu, kad pigia propaganda dvelkia iš pašnekovo

Ir papildysiu, jog stalinizmas nepasmerktas iki šiol; buvo pasmerktas tik stalino kultas.

Na, o kas liečia dešrą, mėsą ir panašiai- tai šito gero TIKRAI niekam netrūko. Juo labiau niekam net minties apie jos vogimą ir spekuliavimą nebuvo.

[dsanto]

Po to bent jau Lietuva pasiekė tokius ekonomikos, gyvenimo lygio ir gyventojų skaičiaus (ne tik nevietinių, bet ir pačių lietuvių gimstamumo dėka) augimo mąstus, kokių savo istorijoje neturėjo ir kažin ar kada turės.

Absurdas!!! Nori pasakyti, kad jei Lietuva būtų buvusi laisva, ji būtų negalėjusi pasiekti tokių rodiklių. Nesąmonė!

Pagaliau paprasti kaimo žmonės, neturėję galimybės nei gauti išsilavinimą, nei turėti normalų apsirūpinimą, tapo ŽMONĖMIS, o ne mėsa, kuri niekam nerūpi. Eiliniai, paprasti žmonės TSRS buvo tikrai vertinami, gerbiami ir jais buvo rūpinamasi. Ne elitu, ne turtuoliais, o būtent eiliniais - kaip ir turi būti.

Nieko jie nebuvo vertinami. Pseudosocializmas neva sulygino žmones- bet iš tiesų tais laikais kas galėjo pavogti daugiau, tas buvo turtingesnis. Visi vogė, ir iki šiol mumyse išlikęs šis mentalitetas - JEI GALI - VOK.

[Wycka]

Stalinizmą pasmerkė pati Tarybų Sąjunga 1956 metais.

Na ne visai taip. 1956m. vasarį XX-ojo TSKP suvažiavimo metu buvo pasmerktas tik asmenybės kultas, neįvardinant, kad kalbama apie Staliną.

[Al1]

anot šio forumo paleckininkų -- tai viso labo šlykšti lazbergistinė propoganda..

Vat tik nereikia visko į vieną suplakti. Dabar katastrofų ir pasitaiko. Dar neaišku, kaip ten bus ateityje su karo nusikaltimų Afganistane ir Irake viešinimu... Lietuviai ten tokie pat okupantai, kaip ir sovietai Lietuvoje. OKUPANTAI. Sovietai - rusai, ukrainiečiai, kazakai, baltarusiai, gruzinai, uzbekai, žydai ir t.t. NATO - amerikiečiai, anglai, prancūzai, vokiečiai, lenkai, ... lietuviai...

Ne, Al1, aš 11 metų gyvenau in Soviet Union. Ir man to užtenka, kad pasitvirintų straipsnyje minimos gyvenimo sąlygos. "Kalba Vilnius" jau penktadienio popietę negaudavau, kramtomosios gumos "Paršiukas Čiukas" užveždavo kartais... Ir tai visi puldavo pirkti... Pardavėjos grubios ir apsukinėdavo... Močiutė, dirbdama mėsos kombinate, apsikarsčiusi mėsomis ant savo kūno važiuodavo autobusu namo...

Tu pameni tai, kas buvo jau paskutiniaisiais TSRS gyvavimo metais, kai viskas iro, bardakas prasidėjo... Anksčiau buvo geresnė situacija.

Tarybinio ar fašistinio režimo šlovinimas yra aukščiausia nužmogėjimo viršūnė. Tai didžiąja dalimi 1941m. ir vėlesnių trėmimų rezultatas- neužkliuvusių ir prie režimo pritapusių, mankurtais tapusių ditrambai.

Vakarų demokratijos šlovinimas taip pat aukščiausia nužmogėjimo forma.
Vakarų demokratija nužudė milijonus žmonių vien per XX a.

Pritariu. Už komunistinių žudikų režimo propagandą privalo būti tokia pat atsakomybė, kaip ir už nacistinę. Labai jau jie sau daug leidžia.
Kai atsiranda mieste svastika - apie tai rašo visa spauda ir tai yra skandalas. O kai Vilniaus centre vaikšto debilas su maike "CCCP ir kūjis su pjautuvu" - jo niekas tarsi nepastebi.

Neskleiskite patys melagingos propagandos apie tuos laikus! Jei tiesa, tai abipusė.

[dsanto]

Keliauti? Visų pirma reikia turėti už ką keliauti. Lietuvoje kelionės įkandamos toli gražu ne visiems. Pensininkai skaičiuoja centus kad į rajono centrą nuvažiuotų vaistų išsirašyti, ar ant pakelio kruopų, o čia kelionės...
Apie dabartinę žodžio laisvę neverta ir šnekėti. Sočiai turime pavyzdžių apie baudas, atimtus kompus dėl tam tikrų komentarų nete. Kuo baigėsi vokiečiui, suabejojusiam vienos tautos genocido skaičiais, irgi žinom.

Tu net pateisini geležinę uždangą! Kiek žmonių žuvo bandydami ją pereiti! O tu suvedi viską į tai, kad dabar ne visi gali keliauti.. Neturiu ką pridėti...

Ir nemaišyk žodžio laisvės su niekinimu ir skatinimu smurtauti. Savo nuomonę galima pareikšti ir civilizuotu būdu. Sovietmečiu niekas nežiūrėdavo, kad tu kultūringai reiški savo nuomonę - esmė, kad prieštarauji sovietų sistemai.

[Al1]

Na ne visai taip. 1956m. vasarį XX-ojo TSKP suvažiavimo metu buvo pasmerktas tik asmenybės kultas, neįvardinant, kad kalbama apie Staliną.

Kartais nebūtina įvardinti. Viską visi puikiai suprato. Čia tik supuvusiuose Vakaruose kabinėjamasi prie žodžių ir bandoma įrodyti, kad juoda nėra balta ar atvirkščiai.

[dsanto]

Tu pameni tai, kas buvo jau paskutiniaisiais TSRS gyvavimo metais, kai viskas iro, bardakas prasidėjo... Anksčiau buvo geresnė situacija.

Taip, pamenu. Pabudome iš sapno ir supratome, kad mus visą tą laiką mulkino. Normalu, kad pereinant iš vienos santvarkos į kitą, kilo chaosas. Jis truko bemaž 10 metų. Dabar viskas stabilu. Aišku, dar iki Vakarų yra kur pasistiebti.