Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[kostasas]

"Vienas pelningiausių sovietinio verslumo būdų buvo siūti vakarietiškų prekių – džinsų, striukių, sportinių kostiumų, netgi batų imitacijas ir jas pardavinėti kaip originalias. Apskritai, originalių vakarietiškų prekių gauti buvo pakankamai sudėtinga užduotis ir tik nedaugelis iš tikrųjų galėjo turėti originalias prekes. Originalių prekių atsivežti galėjo asmenys turintys teisę išvykti į užsienį – sportininkai, menininkai, politinio elito atstovai. Dalį vakarietiškų prekių į Lietuvą pašto siuntomis atsiųsdavo giminaičiai iš užsienio. Dalis prekių atkeliaudavo su užsieniečiais, pavyzdžiui, kai kurie spekuliantai ieškodavo viešbučiuose galimybių kažką nupirkti iš užsieniečių.
Vakarietiškas prekes kontrabanda pargabendavo ir į užsienio valstybes plaukdavę laivų įgulos. Sovietmečiu Klaipėdos jūreiviai turėjo vienas geriausių sąlygų parvežti prekių iš užsienio ne tik savo poreikiams, bet ir pardavimui, be to, jiems buvo aktuali ir spekuliacija valiuta. Analizuojant Klaipėdos jūreiviams iškeltas baudžiamąsias bylas dėl kontrabandos, spekuliacijos ar peržvelgus Klaipėdos muitinės pareigūnų atskaitas sovietmečiu, aiškėja ne tik kokios prekės buvo gabenamos, bet ir kaip jos įgyjamos." http://skipper.lt/2013/05/20/tranavi...lus-jureiviai/

[Al1]

Ir gerai, kad nebespausdina ir nebeverčia bet kokio mėšlo, kuris į rankas papuolė. Sovietmečiu vyravo grafomanija (bent jau bloko valstybėse). Daug prirašyta, bet visokių nesąmonių. Vertingos literatūros mažai. Kiekvienas mat įsivaizdavo, kad galėjo būti puikiu rašytoju.

O dabar gerai. Jeigu parašei tikrai įdomų darbą - su juo tikrai nebus problemų. O tai verčia susuimti ir passitengti. Pvz. skandinavai (norvegai, švedai) tikrai nesiskundžia savo autorių populiarumu pasaulyje.

Dabar dar daugiau pigios geltonos verstinės "literatūros", meilės romanų ir vienadienių detektyviūkščių, visokių "kaip tapti turtingu", dietų ir t.t.. Beje, labai žemos meninės vertės ir ideologiškai bei morališkai žalingų. Būtent tokios, atsirašant, literatūros spausdinama gan daug ir ji sudaro nemenką knygynų lentynų dalį. Grafomanija vyrauja būtent Vakaruose - geltonoji literatūra tam puikus įrodymas.
Knygų leidybos biznyje Vakaruose galioja tie patys dėsniai kaip ir muzikos ar šou industrijoje - perkamiausi yra ne būtinai geriausi, o labiausiai išreklamuoti. Kas dėl visokių norvegų, švedų - valstybė užsiima jų kultūros sklaida pasaulyje. Todėl jų rašytojai ir žinomi, o ne todėl, kad gerai rašo. Rašyti gerai, aišku, būtina, norint tapti žinomu, skaitomu, bet vien to nepakanka. Reikia dar ir pinigų, norint prasimušti į platesnius vandenis. O čia ir įsiterpia valstybė.

100 proc. ne.

Vienintelis diskusijos būdas yra kumštis.

"Vienas pelningiausių sovietinio verslumo būdų buvo siūti vakarietiškų prekių – džinsų, striukių, sportinių kostiumų, netgi batų imitacijas ir jas pardavinėti kaip originalias.

Tik nereikia pasakų. Taip, buvo kopijuojama vakarietiška apranga, bet ji nebuvo parduodama už originalą. Visi žinojo, kad tai ne originalas, nebent kaimo bobutės, kurioms turguje įsūčydavo tokius "džinsus" anūkėliui ir pan.

[spirit]

Vienintelis diskusijos būdas yra kumštis.

Nusiramink, laido riteri.

[bebop]

Dabar dar daugiau pigios geltonos verstinės "literatūros", meilės romanų ir vienadienių detektyviūkščių, visokių "kaip tapti turtingu", dietų ir t.t.. Beje, labai žemos meninės vertės ir ideologiškai bei morališkai žalingų.
Būtent tokios, atsirašant, literatūros spausdinama gan daug ir ji sudaro nemenką knygynų lentynų dalį. Grafomanija vyrauja būtent Vakaruose - geltonoji literatūra tam puikus įrodymas.

Tik yra vienas didelis skirtumas. Dabar paprastas žmogus dažnai žino, kad tai yra daugmaž šlamštas, todėl tokia literatūra turi specifinę auditoriją: nusivylusias namų šeimininkes, mekius ir t.t. O TSRS bet kokį tarybinį mėšlą apie darbo liaudį ir t.t. buvo aukštinamas kaip šedevras. Jau vien Lenino raštai kompensuoja tą visą šlamštą, kuris yra dabar. Ir šiaip, nuėjus į padėvėtų knygų knygyną puikiai gali pamatyti, kad tiek pat tokios geltoniosios literatūros pilna buvo ir sovietmečiu. Visokie mityba pagal žolininkes ir t.t. Įdomu ar įmanoma paskaičiuoti procentinę dalį?

Knygų leidybos biznyje Vakaruose galioja tie patys dėsniai kaip ir muzikos ar šou industrijoje - perkamiausi yra ne būtinai geriausi, o labiausiai išreklamuoti. Kas dėl visokių norvegų, švedų - valstybė užsiima jų kultūros sklaida pasaulyje. Todėl jų rašytojai ir žinomi, o ne todėl, kad gerai rašo. Rašyti gerai, aišku, būtina, norint tapti žinomu, skaitomu, bet vien to nepakanka. Reikia dar ir pinigų, norint prasimušti į platesnius vandenis. O čia ir įsiterpia valstybė.

Tačiau knygos turi ir vieną specifinį dalyką. Prie knygos praleidžiama kelias dienas. Pirmiausia, kad pradėtum skaityti knygą, reikia pasiryžti, atrasti laiko ir pan. Todėl jeigu ji yra neįdomi ir prasta, tiesiog knygos neužbaigsi ir nerekomenduosi kitiems. Čia ne muzika ar filmai, kuriuos gali paklausyti per 5 minutes ar pažiūrėti per pusantros valandos. Taip, yra visokių ypatingų atvejų pvz. visi Twilight. Bet net ir apie tą girdėjau (net iš vaikinų), kad knyga žymiai ė nei filmai.

[Al1]

Vakaruose iš viso mažai kas skaito, o kai kuriose demokratijos citadelėse mokykloje neišmokstam nei skaityti, nei rašyti.
Kas dėl šlamšto tarybiniais laikais, tai jo knygų leidyboje buvo kur kas mažiau nei dabar. Ir jau geriau silpnas kūrinys apie tarybinę liaudį, nei silpnas kūrinys apie paleistuvystę.

[bebop]

Vakaruose iš viso mažai kas skaito, o kai kuriose demokratijos citadelėse mokykloje neišmokstam nei skaityti, nei rašyti.

Vėl pievas šneki. Dabar bandau surasti straipsnį, kuriame teigiama, kad Lietuviai mažiausiai perskaito knygų Europoje (ar bent antra nuo galo). Nuo Vakarų atsiliekame tikrai įspūdingais skaičiais. Ir tai yra keista, juk Lietuvos gyventojai pagrinde homosovieticus, kurie yra "aukštos moralės", "išprusę", "besilaikantys tradicinių vertybių". Mes kaip tik turėtumėme lyderiauti.

Kas dėl šlamšto tarybiniais laikais, tai jo knygų leidyboje buvo kur kas mažiau nei dabar. Ir jau geriau silpnas kūrinys apie tarybinę liaudį, nei silpnas kūrinys apie paleistuvystę.

Tarybinės liaudies garbinimas taip pat yra paleistuvystė. Todėl didelio skirtumo nėra.

[Al1]

Vėl pievas šneki. Dabar bandau surasti straipsnį, kuriame teigiama, kad Lietuviai mažiausiai perskaito knygų Europoje (ar bent antra nuo galo). Nuo Vakarų atsiliekame tikrai įspūdingais skaičiais. Ir tai yra keista, juk Lietuvos gyventojai pagrinde homosovieticus, kurie yra "aukštos moralės", "išprusę", "besilaikantys tradicinių vertybių". Mes kaip tik turėtumėme lyderiauti.


Tarybinės liaudies garbinimas taip pat yra paleistuvystė. Todėl didelio skirtumo nėra.

Nepradėk čia iškreipinėti žodžių reikšmių. Paleistuvystė yra tik tai, kas susiję su seksu.
Galbūt dabar Lietuvoje ir skaitoma kur kas mažiau, bet tarybiniais laikais taip nebuvo. O apie tarybinius laikus mes ir kalbame. Beje, Vakaruose neskaitė jau ir tuomet, o dabar tuo labiau dar mažiau kas skaito.

[Sula]

[bebop]

O apie tarybinius laikus mes ir kalbame. Beje, Vakaruose neskaitė jau ir tuomet, o dabar tuo labiau dar mažiau kas skaito.

Turi įrodymų, skaičiukų kur galėtumėme palyginti? Tikimės iš patikimo šaltinio.

[Al1]

Na ir kas? Lyg Vakaruose politikos, propagandos ir vadovų vardu leidžiamos literatūros nėra?

[Al1]

Turi įrodymų, skaičiukų kur galėtumėme palyginti? Tikimės iš patikimo šaltinio.

Pasižiūrėk į jankių raštingumą.

http://www.readfaster.com/education_...dingstatistics

Jei ką, tai statistikos nėra. Reikia ieškoti pagal įvairius parametrus, kaip kad knygų leidyba per metus (leidinių skaičius ir tiražas), bibliotekų skaičius ir skaitytojų skaičius, lyginti tai su gyventojų skaičiumi. Bet kokiu atveju tai vis tiek neparodo tikrojo skaitančiųjų skaičiaus. Tačiau pagal Unesco ir kt. duomenis turtingos JAV atsilieka nuo nuskurdusios po TSRS žlugimo Rusijos pagal knygų leidinių skaičių ir pagal tiražą. Tuo tarpu D. Britanija, yra pirmoje vietoje pagal bendrą knygų (imant leidinių skaičių, o ne tiražą) leidybą pasaulyje. Tačiau tai nereiškia, kad britai daug skaito.

[liutass]

britai skaito tik kaip " enlarge your penis"

[bebop]

Jei ką, tai statistikos nėra. Reikia ieškoti pagal įvairius parametrus, kaip kad knygų leidyba per metus (leidinių skaičius ir tiražas), bibliotekų skaičius ir skaitytojų skaičius, lyginti tai su gyventojų skaičiumi. Bet kokiu atveju tai vis tiek neparodo tikrojo skaitančiųjų skaičiaus. Tačiau pagal Unesco ir kt. duomenis turtingos JAV atsilieka nuo nuskurdusios po TSRS žlugimo Rusijos pagal knygų leidinių skaičių ir pagal tiražą. Tuo tarpu D. Britanija, yra pirmoje vietoje pagal bendrą knygų (imant leidinių skaičių, o ne tiražą) leidybą pasaulyje. Tačiau tai nereiškia, kad britai daug skaito.

Kitaip sakant, neturi skaičių ar duomenų, kad galėtum lyginti, bet vis tiek kažką bandai įrodyti. Spėju čia nuostabaus sovietinio lavinimo principas.

[Al1]

Kitaip sakant, neturi skaičių ar duomenų, kad galėtum lyginti, bet vis tiek kažką bandai įrodyti. Spėju čia nuostabaus sovietinio lavinimo principas.

Aš tau sakau, kur ir ko ieškoti. Nėra jokių skaičių ant lėkštutės padėta. O visaapimančia analizei aš neturiu laiko. Kai ką primečiau, tai ir parašiau, kokia situacija yra JAV, D. Britanijoje ir Rusijoje.

[Perfect]

Venesuelos parlamentas sutiko skirti milijoninį kreditą tualetiniam popieriui pirkti

Nieko neprimena?

[Al1]

Nieko neprimena. Elementaru, kad šalyje, kuri sparčiai vystosi ir gerėja gyvenimo sąlygos, kai ko trūksta. T.y. poreikiai auga greičiau nei galimybės. Ir nereikia čia baksnoti į Vakarus. Tą vystymosi kelią, kurį nuėjo vakarai per kelis šimtus metų, šiais laikais (o ir TSRS) turėjo įveikti per kelis dešimtmečius ar greičiau.

[Aleksio]

Turi įrodymų, skaičiukų kur galėtumėme palyginti? Tikimės iš patikimo šaltinio.

Zmones skaito maziau, nes vietoje popieriniu knygu atsirado daug patogesnes elektronines.

[Al1]

Zmones skaito maziau, nes vietoje popieriniu knygu atsirado daug patogesnes elektronines.

Todėl reikia lyginti ne dabartinius metus, o, kadangi kalbame apie TSRS, tai laikus iki 1991 m.

[index]

Nieko neprimena. Elementaru, kad šalyje, kuri sparčiai vystosi ir gerėja gyvenimo sąlygos, kai ko trūksta. T.y. poreikiai auga greičiau nei galimybės. Ir nereikia čia baksnoti į Vakarus. Tą vystymosi kelią, kurį nuėjo vakarai per kelis šimtus metų, šiais laikais (o ir TSRS) turėjo įveikti per kelis dešimtmečius ar greičiau.

O po keliasdešimt metų vystimosi staiga per kelis metus taip išsivystė, kad pro tualetinį popierių parduotuvėse praeit nebegali, dešroms stovi atskiri šaldytuvai, o žaliųjų žirnelių nelabai kam bereikia.

Beje, mane šokiravo, kai sužinojau, kad baltarusiai dar ir dabar pas mus važiuoja pirkti dešros, vištienos ir t.t...

[digital]

Nieko neprimena. Elementaru, kad šalyje, kuri sparčiai vystosi ir gerėja gyvenimo sąlygos, kai ko trūksta. T.y. poreikiai auga greičiau nei galimybės. Ir nereikia čia baksnoti į Vakarus. Tą vystymosi kelią, kurį nuėjo vakarai per kelis šimtus metų, šiais laikais (o ir TSRS) turėjo įveikti per kelis dešimtmečius ar greičiau.

Oi geras