Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[John]

Nesakiau, kad nėra. Nors, pavyzdžiui, prekybcentriuose mažai natūralios žuvies. Nedaug gerų užsienietiškų vaisių ir daržovių (lietuviškų - būna). Kas lankėsi Italijoje ar Graikijoje - supras. Nerandu, kažkodėl, naturaliai rukytų vištų.

Daug kas priklauso nuo geografinės specifikos ir kultūros. Pavyzdžiui, D.Britanijoje prekybcentriuose praktiškai nėra normalios duonos (kas buvo Italijoj, supras. Nors ką čia... net ir kas buvo Lietuvoj, stebėsis, kad žmonės gali valgyti tokią šūdiną duoną ). Tiesiog žmoonės skirtingose šalyse yra mažiau reiklūs kai kurioms prekių grupėms. Pabandyk kokį italą palaikyti be gerų vaisių ir geros duonos. Tikriausiai išprotės. O vidutinis (net pasiturintis) anglas kemša "kempininę" duoną, nuo kurios bloga ne tik italui, bet ir lietuviui, kuris Maximoje gali rasti šimtą kartų didesnį normalios duonos pasirinkimą, nei UK Tesco.

O Vokietijoje beveik visas pienas yra UHT (tas prasterilizuotas, kuris galioja pusę metų). Kodėl? Velniai žino, nes toje pačioje UK tokio pieno beveik niekas neperka ir visi geria mums įprastą pasterizuotą, kuris galioja kelias dienas.

Žodžiu, daug visokių niuansų, dėl kurių skirtingose šalyse veikia šiek tiek kitokios valgymo ir maisto prekybos tradicijos.

[Eimantas]

Na kas jau kas, bet ledai šiais laikais yra nepalyginamai geresni, nei Sovietiniais laikais. Tiesiog tais laikais, būdami vaikai, džiaygėmės, kad IŠVIS tėvai nupirkdavo (arba duodavo 20 kapeikų) ledų. Su sąlyga, kad jų dar būdavo antroje dienos pusėje. O jeigu būdavo glaistytų šokoladu, tai išvis rojus. Koks skirtumas, kiek jie buvo tikrai geri ir skanūs. Buvo skanu, nes kitokių nebuvo.

Reiktų skirti produkto kokybę nuo gražių prisiminimų ir nostalgijos. Man irgi nostalgiją kelią kažkada tėvų vairuotas VAZ 2107... ech "gera mašina" buvo. Norėčiau dabar tokį pavairuoti. Nors objektyviai suvokiu, kad net koks nudrožtas kibiras šiais laikais yra nepalyginamai geresnis už tą NAUJĄ "Septintuką" tais laikais.

Tiek ledai, tiek maistas, tiek gėrimai šiais laikais yra NEPALYGINAMAI geresni visomis prasmėmis. Net nekalbu apie top of the range ir premium prekes, o viso labo mid-range. Su Tarybinių laikų produkcija galima lyginti nebent value segmento prekes, kaip Optima Linija ar panašius. Skirtumas tik tas, kad tais laikais dėl tokių prekių reikdavo pastovėti eilėse.

Kalba ne apie asortimentą ir gausą, o apie sudėtį ir skonį. Aš juk neneigiu, kad dabar nebeliko gerų ledų, bet įprasti ledai indelyje, vidutinio segmento, tikrai yra suprastėję.

Apie sūrelių glaistą jau minėjau, tai nesikartosiu, ir tikrai kažkokiais lozungais neįrodysi, nes juos nuo seno ir dažnai valgau, ir atmintis dar nešlubuoja.

[John]

Kalba ne apie asortimentą ir gausą, o apie sudėtį ir skonį. Aš juk neneigiu, kad dabar nebeliko gerų ledų, bet įprasti ledai indelyje, vidutinio segmento, tikrai yra suprastėję.

Apie sūrelių glaistą jau minėjau, tai nesikartosiu, ir tikrai kažkokiais lozungais neįrodysi, nes juos nuo seno ir dažnai valgau, ir atmintis dar nešlubuoja.

Aš irgi labai mėgstu sūrelius ir juos valgau. Latviški sūreliai Karums yra puikūs ir tikrai ne blogesni, nei bet kada anksčiau. O lietuviškų sūrelių sovietmečiu ar apskritai buvo?

O lyginti "ledus indelyje" yra nelabai sąžininga, nes indelis savaime nieko nekeičia. Faktas tas, kad dabar yra žymiai geresnių ledų, kurių gali nusipirkti bet kuriame supermarkete.

Išvada yra paprasta: šiais laikais maistas yra geresnis, jo kokybė geriau kontroliuojama, jo yra daugiau ir, be abejo, nepalyginamai didesnis pasirinkimas.

Ir tai ne lozungai, o realybė. Lozungai yra tada, kai kalbi apie kažkokiu indelius, kas tik patvirtina, kad tau skanūs buvo ne patys ledai, bet tiesiog gražūs vaikystės prisiminimai. Aš irgi pamenu, kaip eidavom su pusbroliu karštą vasaros dieną pirkti glaistytų ledų. Kokia būdavo laimė, kai jų dar būdavo (dažnai ir nebebūdavo) ir kokie jie buvo žiauriai skanūs. Dabar jų tikriausiai net į burną nenorėčiau dėti, nes pripratau prie kur kas geresnių ledų, kurių aliu rinktis bent iš kokio 100 rūšių.

[John]

Beje, tą ledų indeliuose "gerumą" turbūt neblogai paaiškintų šitas video. Reikia pripažinti, kad tai, kas ten kalbama, ko gero, yra tiesa. Per daug pasirinkimo nebūtinai reiškia daugiau laimės

[Eimantas]

Aš irgi labai mėgstu sūrelius ir juos valgau. Latviški sūreliai Karums yra puikūs ir tikrai ne blogesni, nei bet kada anksčiau. O lietuviškų sūrelių sovietmečiu ar apskritai buvo?

O lyginti "ledus indelyje" yra nelabai sąžininga, nes indelis savaime nieko nekeičia. Faktas tas, kad dabar yra žymiai geresnių ledų, kurių gali nusipirkti bet kuriame supermarkete.

Išvada yra paprasta: šiais laikais maistas yra geresnis, jo kokybė geriau kontroliuojama, jo yra daugiau ir, be abejo, nepalyginamai didesnis pasirinkimas.

Ir tai ne lozungai, o realybė. Lozungai yra tada, kai kalbi apie kažkokiu indelius, kas tik patvirtina, kad tau skanūs buvo ne patys ledai, bet tiesiog gražūs vaikystės prisiminimai. Aš irgi pamenu, kaip eidavom su pusbroliu karštą vasaros dieną pirkti glaistytų ledų. Kokia būdavo laimė, kai jų dar būdavo (dažnai ir nebebūdavo) ir kokie jie buvo žiauriai skanūs. Dabar jų tikriausiai net į burną nenorėčiau dėti, nes pripratau prie kur kas geresnių ledų, kurių aliu rinktis bent iš kokio 100 rūšių.

Vėl apie 100 rūšių. Imi elementarų nebrangiausią ledą (grietininį, plombyrą, ar dar kokį) be priedų (riešutų, razinų ar kitokio šlamšto) vafliniame indelyje, ir jauti, kad ten normalių prieno produktų nelabai liko, kastratas kažkos išpūstas, kad indelis ne tuščias būtų. Tai trečią ar kelintą kartą kartoju, kad tokio š.. dar prieš gerą dešimtmetį nebuvo, ir vėl pasikartosiu, kad neneigiu gerų ledų buvimo dabar. Ar religiniai įsitikinimai neleidžia su tuo sutikti?

Dėl sūrelių gamybos vietų sovietmečiu nežinau, bet jei jau konkrečiau reikia, tai kalba apie Magijos sūrelius, jų glaistas per paskutinius kokis 5 metus nusivažiavo totaliai. O Karums lyginant su kokiais Urigos sūreliais, tai kaip tavo duonos palyginimai, ne latviškų naudai. Nors čia gal skonio reikalas.

[John]

Vėl apie 100 rūšių. Imi elementarų nebrangiausią ledą (grietininį, plombyrą, ar dar kokį) be priedų (riešutų, razinų ar kitokio šlamšto) vafliniame indelyje, ir jauti, kad ten normalių prieno produktų nelabai liko, kastratas kažkos išpūstas, kad indelis ne tuščias būtų. Tai trečią ar kelintą kartą kartoju, kad tokio š.. dar prieš gerą dešimtmetį nebuvo, ir vėl pasikartosiu, kad neneigiu gerų ledų buvimo dabar. Ar religiniai įsitikinimai neleidžia su tuo sutikti?

Dėl sūrelių gamybos vietų sovietmečiu nežinau, bet jei jau konkrečiau reikia, tai kalba apie Magijos sūrelius, jų glaistas per paskutinius kokis 5 metus nusivažiavo totaliai. O Karums lyginant su kokiais Urigos sūreliais, tai kaip tavo duonos palyginimai, ne latviškų naudai. Nors čia gal skonio reikalas.

Tai yra gal visokio š. Nereiškia, kad turi tai valgyti. Tai nekeičia vieno paprasto ir neapeigiamo fakto: ledų (ir visokio kitokio maisto) šiais laikais yra kur kas daugiau, kur kas geresnių ir skanesnių, ko SSRS nebuvo ir ko net nesapnavome.

Lyginimas vienintelio SSRS buvusio to segmento produkto su vienu neva panašiu produktu iš šiandienos yra nelogiška ir nepagrįsta. Lyginkime visą segmentą t.y. ledus apskritai.

[senasnamas]

Johnai, nežinau, ar įkirtai mintį - kuo toliau į praeitį, tuo maistas buvo geresnis (vien aplinkos taršos požiūriu vertinant): iki pramonės revoliucijos buvo puikus, o iki žemdirbystės atsiradimo tiesiog tobulas . Dabar turim didelę įvairovę ir spalvotas pakuotes. Nors ta didelė įvairovė reikalinga ne tiek vartotojui, kiek pardavėjui. Sūrelis su aguonom, sūrelis su razinom, glaistytas sūrelis, neglaistytas sūrelis yra rinkodara ir pramoga, o ne mityba.
Tavo, matyt, pagrindinė mintis ta, kad sovietmečiu nieko išvis gero nebuvo, nes tai buvo sovietmetis. Čia požiūrio reikalas. Ir kalėjime sėdėdami žmonės atranda teigiamų dalykų. Žinoma, tai nereiškia, kad kalėjime sėdėti yra gerai.
Pvz., konkretus teigiamas faktas: sovietmečiu Lietuvoje buvo mažiau savižudybių. Tai turbūt mėginsi išvartyti, kad žmonės neturėjo laisvės žudytis . Nežinau, kas trukdo faktus vertinti be ideologinio prieskonio. Matyt, mintį apie geresnius ledus supranti kaip mintį, kad tai reiškė ir geresnę santvarką . Čia jau suvokimo problema. Apie dabartinius ledus juodu ant balto:
http://verslas.delfi.lt/verslas/is-k....d?id=47384009
Išvada paprasta: kad nenusipirktum visiško šlamšto, reikia praleisti nemažai laiko prie prekių lentynų bestudijuojant etiketes. Taip vagiamas pirkėjo laikas. Daug paprasčiau būtų, jei ant tokio produkto pakuotės būtų užrašas stambiom raidėm ŠLAMŠTAS. Panašiai, kaip ant cigarečių pakelių.
O kai pirksi savo mėgstamą rūkytą kumpį pasidomėk ne tik sudėtimi, bet ar jis tikrai rūkytas, ar tik pamirkytas rūkymo skystyje , jei tai išvis nurodoma.

[ViR2]

Nesakiau, kad nėra. Nors, pavyzdžiui, prekybcentriuose mažai natūralios žuvies. Nedaug gerų užsienietiškų vaisių ir daržovių (lietuviškų - būna). Kas lankėsi Italijoje ar Graikijoje - supras. Nerandu, kažkodėl, naturaliai rukytų vištų.

Aha, po praleistu poros men italijoj, begalo dziaugiaus, kad Lietuvoj yra toks didelis vaisiu ir darzoviu pasirinkimas ir svarbiausiai, kad jos sviezios prastesniu super marketu uz italijos, ispanijos ir graikijos vatgu ar rasi, darzoves nekokybiskos, vaisiai arba jau vandeningi arba aptraiskyti...

Tad kas skundziasi del maisto, tai man rodos nera buves jokiam uzsienyj. Pas mus ir kokybe ir pasirinkimas ir naturalumas

[bebop]

Aha, po praleistu poros men italijoj, begalo dziaugiaus, kad Lietuvoj yra toks didelis vaisiu ir darzoviu pasirinkimas ir svarbiausiai, kad jos sviezios prastesniu super marketu uz italijos, ispanijos ir graikijos vatgu ar rasi, darzoves nekokybiskos, vaisiai arba jau vandeningi arba aptraiskyti...

Ne prekybcentriuose reikėjo ieškoti kokybės. Turgeliai, mažos krautuvėlės - čia slypi visas gėris. Tenka pritarti šiuo klausimu Sulai.

[John]

Johnai, nežinau, ar įkirtai mintį - kuo toliau į praeitį, tuo maistas buvo geresnis (vien aplinkos taršos požiūriu vertinant): iki pramonės revoliucijos buvo puikus, o iki žemdirbystės atsiradimo tiesiog tobulas . Dabar turim didelę įvairovę ir spalvotas pakuotes. Nors ta didelė įvairovė reikalinga ne tiek vartotojui, kiek pardavėjui. Sūrelis su aguonom, sūrelis su razinom, glaistytas sūrelis, neglaistytas sūrelis yra rinkodara ir pramoga, o ne mityba.
Tavo, matyt, pagrindinė mintis ta, kad sovietmečiu nieko išvis gero nebuvo, nes tai buvo sovietmetis. Čia požiūrio reikalas. Ir kalėjime sėdėdami žmonės atranda teigiamų dalykų. Žinoma, tai nereiškia, kad kalėjime sėdėti yra gerai.
Pvz., konkretus teigiamas faktas: sovietmečiu Lietuvoje buvo mažiau savižudybių. Tai turbūt mėginsi išvartyti, kad žmonės neturėjo laisvės žudytis . Nežinau, kas trukdo faktus vertinti be ideologinio prieskonio. Matyt, mintį apie geresnius ledus supranti kaip mintį, kad tai reiškė ir geresnę santvarką . Čia jau suvokimo problema. Apie dabartinius ledus juodu ant balto:
http://verslas.delfi.lt/verslas/is-k....d?id=47384009
Išvada paprasta: kad nenusipirktum visiško šlamšto, reikia praleisti nemažai laiko prie prekių lentynų bestudijuojant etiketes. Taip vagiamas pirkėjo laikas. Daug paprasčiau būtų, jei ant tokio produkto pakuotės būtų užrašas stambiom raidėm ŠLAMŠTAS. Panašiai, kaip ant cigarečių pakelių.

O tai kokie yra empiriniai argumentai ir faktai prieš dabartinį maistą vs. maistą seniau? Aišku, neskaičiuojant konspiracijos teorijų?

Dabartinio maisto naudai yra vienas neblogas argumentas: žmonės gyvena bent DVIGUBAI ilgiau, neiprieš kokius 150 metų.

O kai pirksi savo mėgstamą rūkytą kumpį pasidomėk ne tik sudėtimi, bet ar jis tikrai rūkytas, ar tik pamirkytas rūkymo skystyje , jei tai išvis nurodoma.

Galbūt, ten, kur tu gyveni (Marse? Mėnulyje?) tai nėra nurodoma? Visgi, bent jau Europos Sąjungos šalyse (pvz., Lietuvoje ar D.Britanijoje) tai visuomet būna užrašyta ant pakuotės ir jeigu nesi visiškai glušas, neturėtų kilti keblumų išsiaiškinti, ar kumpis rūkytas, ar tik pamirkytas kažkokiame tirpale (tokių, be abejo, irgi būna, bet aš apie tai net nekalbėjau ir tokių kumpių neperku).

[Aleksio]

Galbūt, ten, kur tu gyveni (Marse? Mėnulyje?) tai nėra nurodoma? Visgi, bent jau Europos Sąjungos šalyse (pvz., Lietuvoje ar D.Britanijoje) tai visuomet būna užrašyta ant pakuotės ir jeigu nesi visiškai glušas, neturėtų kilti keblumų išsiaiškinti, ar kumpis rūkytas, ar tik pamirkytas kažkokiame tirpale (tokių, be abejo, irgi būna, bet aš apie tai net nekalbėjau ir tokių kumpių neperku).

Ir kaip žmogui atskirti kumpį rūkyta dumuose nuo rūkyto tirpale? Kas turi būti užrašyta ant jo? Lietuvoje net kartais galima nusipirkti kokias nors dešreles, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs prieš porą dienų, bet ant pakuotės yra priklijuotas naujas lipdukas, kad galiojimo terminas iki užporyt.

[John]

Ir kaip žmogui atskirti kumpį rūkyta dumuose nuo rūkyto tirpale? Kas turi būti užrašyta ant jo?

Tai būna parašyta lotyniško alfabeto raidėmis.

Lietuvoje net kartais galima nusipirkti kokias nors dešreles, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs prieš porą dienų, bet ant pakuotės yra priklijuotas naujas lipdukas, kad galiojimo terminas iki užporyt.

Kur galima nusipirkti tokių dešrelių? Dabar pat nuvažiuosiu ir nusipirksiu. ? Gal galima konkrečiau?

[senasnamas]

O tai kokie yra empiriniai argumentai ir faktai prieš dabartinį maistą vs. maistą seniau?

Aplinkos tarša, chemijos (trąšos, priedai) naudojimas maisto pramonėje, dirvos nualinimas ir t. t. Šiuolaikiniam maistui už gyvenimo trukmę reikėtų dėkoti mažiausiai. Be to, gyvenimo trukmė nebūtinai rodo gerą sveikatą. Galima ilgai gyventi ir sergant ligomis, kurios seniau buvo mirtinos. Dėl vadinamų civilizacijos ligų daug kaltinimų tenka būtent mitybai. Yra patarlė: pasakyk, ką valgai, pasakysiu, kuo sergi.

[Creatium]

Aplinkos tarša, chemijos (trąšos, priedai) naudojimas maisto pramonėje, dirvos nualinimas ir t. t. Šiuolaikiniam maistui už gyvenimo trukmę reikėtų dėkoti mažiausiai. Be to, gyvenimo trukmė nebūtinai rodo gerą sveikatą. Galima ilgai gyventi ir sergant ligomis, kurios seniau buvo mirtinos. Dėl vadinamų civilizacijos ligų daug kaltinimų tenka būtent mitybai. Yra patarlė: pasakyk, ką valgai, pasakysiu, kuo sergi.

Iš to, ką žmonės valgo, jokiu būdu negalima daryti išvados apie paties maisto kokybę. Bent jau žiūrint bendrai į maistą, ne atskiras grupes. T.y. jeigu tarkim statistinis amerikietis suvalgo po du mėsainius per dieną, tai nereiškia, kad normalaus maisto nėra.

Taip pat man atrodo keisti lyginimai tarp maisto (kur jūs čia apie ledus kalbėjot). Žinoma, kai paimi sovietinių ledų (1 rūšis) ir iš dabartinių ledų rūšių koią nors ("kinietišką") ir lygini, kad va, sovietmečiu maistas buvo geresnis, tai nieko nuostabaus, kad prieinat būtent tokias išvadas. Tačiau jeigu lygini sovietmečio vieną produktą su visų dabartinių tos pačios grupės produktų vidurkiu, dabartinis maistas tikrai yra kokybiškesnis. O nuo š pirkimo, kaip sakė John, niekas (apart savęs paties) neapsaugos.

[bebop]

Aplinkos tarša, chemijos (trąšos, priedai) naudojimas maisto pramonėje, dirvos nualinimas ir t. t. Šiuolaikiniam maistui už gyvenimo trukmę reikėtų dėkoti mažiausiai. Be to, gyvenimo trukmė nebūtinai rodo gerą sveikatą. Galima ilgai gyventi ir sergant ligomis, kurios seniau buvo mirtinos. Dėl vadinamų civilizacijos ligų daug kaltinimų tenka būtent mitybai. Yra patarlė: pasakyk, ką valgai, pasakysiu, kuo sergi.

O tai sovietmečiu taršos nebuvo? Kaip tik Rokiškis panašia tema įdėjo straipsnį http://rokiskis.popo.lt/2013/05/11/s...s-katastrofos/
Gera paskutinė pastraipa

SSRS, nors ir pavėluotai, būdavo priimami įstatymai dėl taršos, tačiau jų niekas nesilaikydavo: pvz., kai JAV įstatymai dėl oro taršos priimti dar 1940 ir išsyk ėmė veikti, SSRS veiksmai prieš oro teršėjus pradėti tik įsivažiavus Perestrojkai. Taigi, katastrofomis vadindavo nebent tokius atvejus, kur būdavo daugybė žmonių aukų. Ir čia suveikdavo jau tokia valdininkiška logika: jei aukų nebuvo, tai ne katastrofa ir spauda neturi apie tai skelbti. O jei buvo aukų, tai juo labiau reikia slėpti, nekelti panikos ir nebloginti ir taip prasto valdžios įvaizdžio.

Kai nieko nežinai, tai ir galvos neskauda. Ane?

[senasnamas]

Sovietmetis nebuvo taip jau seniai, kad taršos požiūriu jį reikėtų labai aukštinti. Tačiau tiek priedų, kiek naudojama dabar, maisto pramonėje tuo metu tiesiog nebuvo. Vakarų šalyse taip pat. Pažanga maisto pramonėje reiškia paprastą dalyką - daugiau chemijos ir mažiau natūralumo.

Iš to, ką žmonės valgo, jokiu būdu negalima daryti išvados apie paties maisto kokybę. Bent jau žiūrint bendrai į maistą, ne atskiras grupes. T.y. jeigu tarkim statistinis amerikietis suvalgo po du mėsainius per dieną, tai nereiškia, kad normalaus maisto nėra.

Normalaus yra, bet kartais jo tenka paieškoti. Manau, kad laikui bėgant jis vis labiau taps prabangos preke, prieinama tik pasiturintiesiems. O jei žmogui mityba nelabai rūpi, pagrindinis kriterijus tik kaina ir skonis arba geresnės kokybės tiesiog neįperka, tai didelė tikimybė, kad valgys šlamštą. Natūrali atranka .

[Aleksio]

Tai būna parašyta lotyniško alfabeto raidėmis.

Aaaa, parašyta... Popierius iškenčia viską. Bet skrandis kenčia ne viską.

Kur galima nusipirkti tokių dešrelių? Dabar pat nuvažiuosiu ir nusipirksiu. ? Gal galima konkrečiau?

Ok, pamatysiu - būtinai informuosiu. O dėl konkretumo - prieš 3 metus (jau buvome ES, Šengene, NATO) buvau nupirkęs viename iš supermarketų.

[bebop]

Sovietmetis nebuvo taip jau seniai, kad taršos požiūriu jį reikėtų labai aukštinti. Tačiau tiek priedų, kiek naudojama dabar, maisto pramonėje tuo metu tiesiog nebuvo. Vakarų šalyse taip pat. Pažanga maisto pramonėje reiškia paprastą dalyką - daugiau chemijos ir mažiau natūralumo.

Nebuvo maisto priedų (nors ir tai neaišku), bet buvo kito mėšlo. Ar buvo sovietmečiu normaliai reguliuojamas maisto užterštumas trąšomis? užterštumas pramonės liekamaisiais produktais? ar gamybos kontrolę galėjai paprastai praeiti per kyšį ar puselį ir t.t.? Bet abejoju, ar sužinosim teisybę, nes viskas buvo slepiama. Ir manau, kad tokia tarša yra pavojingesnė.

[Aleksio]

Ar buvo sovietmečiu normaliai reguliuojamas maisto užterštumas trąšomis? užterštumas pramonės liekamaisiais produktais? ar gamybos kontrolę galėjai paprastai praeiti per kyšį ar puselį ir t.t.? Bet abejoju, ar sužinosim teisybę, nes viskas buvo slepiama. Ir manau, kad tokia tarša yra pavojingesnė.

Bet kokia tarša yra pavojinga - ar tai dustas (tada), ar tai gliutamatas, dažai, konservantai etc. (dabar).

[bebop]

Bet kokia tarša yra pavojinga - ar tai dustas (tada), ar tai gliutamatas, dažai, konservantai etc. (dabar).

Na, ne. Visokių yra konservantų ir kt. Pvz. dažnai kaip konservantas yra naudojama L-askorbo rūgštis (vitaminas C) aka E300. Ar anglies dioksidas aka E290? Arba acto rūgštis aka E260. Jos pavojingos?

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas slypi po tomis E raidėmis.