Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[Al1]

Kam apskritai tas kostiumas paprastam žmogui, užtat degtinė kokia pigi buvo

Santykinai brangi ir jos nebuvo kiekvienoje parduotuvėje. Ir tai labai gerai. Dabar daug prasigėrusių, nes alkoholis santykinai irgi pigus ir labai prieinamas...

[Lettered]

Vat nebūtų sugriuvusi TSRS, ir būtum sulaukęs... Bet kokiu atveju tuomet butą šgyti buvo galima daug greičiau nei dabar. O daugumai dabar tai net neįmanoma, net ir gaunant vidutinę algą abiems sutuoktiniams...

Tame ir esmė, kad šalis bankrutavo, tad net nebeapsimoka svarstyti tokių dalykų. Tas pats, kas dabar šalis pradėtų dalinti butus už dyką ir po kelių metų bankrutuotų.

[Kosovo]

Paskaitęs pranešimus kažkaip prisiminiau seną anekdotą:
"Sovietmetis. Kalbasi Brežnevas su Andropovu.
Brežnevas klausia:
- Jurijau Vladimirovičiau, kaip manote, gal reikėtų Sovietų Sąjungos sienas atidaryti?
- Ką jūs, Leonidai Iljičiau, norite, kad tik mes abu visoje šalyje liktumėme?"

[Wycka]

Ir ar daug jų pabėgo? Lyginant su TSRS gyventojų skaičiumi, tai buvo procento dalis. Dabar gi eina kalba apie beveik penktadalį LR piliečių.

Nepabėgo ne todėl, kad nenorėjo, o todėl, kad negalėjo. Legaliai išvykti pavykdavo vienetams. Kiti rizikavo bėgdami per Suomijos tundras į Švediją, peršokdami iš laivo į laivą, išvykę į užsienį (kaip menininkai ar sportininkai), grobdami lėktuvus, etc.. Už tokias veiklas grėsė ilga bausmė, dažnai net mirties bausmė, neva už Tėvynės išdavystę.
Už ką vertinu dabartinę santvarką, tai už kur kas didesnę teisę rinktis. Parduotuvėje yra toks asortimentas, kad aš pats renkuosi, ar šiandien valgysiu obuolius ar bananus, kiaulieną ar strutieną, silkę ar ikrus. Aš pats renkuosi, kuriame mieste ar valstybėje gyvensiu. Nepatiko Panevėžyje, atvykau į Vilnių. Nepastiks Vilniuje, galiu laisvai važiuoti į Vakarų Europą, Šiaurės Ameriką ar net Australiją. Aš pats renkuosi, kokiame būste gyventi. Nepatiko su tėvais, išsinuomavau Vilniuje. Nepatinka nuomotis — susirandu antrą darbą, imu paskolą ir perku butą ar net namą. Nebūtinai Lietuvoje. Aš pats renkuosi, kaip man judėti — pėsčiomis, VT, traukiniu, lengvuoju automobiliu ar visureigiu, gal net kateriu. Jeigu daugiau dirbsiu, panaudosiu savo intelektą ir lydės sėkmė, galiu net lėktuvą nusipirkti. Aš pats galiu pasirinkti, kokiam politiniam ar visuomeniniam judėjimui priklausyti, galiu net pats organizuoti judėjimą, galiu įvairiais būdais įtakoti valstybės gyvenimą. Aš net galiu pasirinkti, dirbti, mokytis, užsiimti kūrybą ar knaisiotis konteineriuose. Galų gale, aš ir tik aš įtakoju savo gyvenimą. Aš net galiu rodyti iniciatyvą ir įtakoti kitų žmonių gyvenimus, nebūtinai žmonos ir savo vaikų.
Sovietiniais metais tokio pasirinkimo nebuvo. Visi buvo dirbtinai sulyginami.

[LC.]

Nepabėgo ne todėl, kad nenorėjo, o todėl, kad negalėjo. Legaliai išvykti pavykdavo vienetams. Kiti rizikavo bėgdami per Suomijos tundras į Švediją, peršokdami iš laivo į laivą, išvykę į užsienį (kaip menininkai ar sportininkai), grobdami lėktuvus, etc.. Už tokias veiklas grėsė ilga bausmė, dažnai net mirties bausmė, neva už Tėvynės išdavystę.
Už ką vertinu dabartinę santvarką, tai už kur kas didesnę teisę rinktis. Parduotuvėje yra toks asortimentas, kad aš pats renkuosi, ar šiandien valgysiu obuolius ar bananus, kiaulieną ar strutieną, silkę ar ikrus. Aš pats renkuosi, kuriame mieste ar valstybėje gyvensiu. Nepatiko Panevėžyje, atvykau į Vilnių. Nepastiks Vilniuje, galiu laisvai važiuoti į Vakarų Europą, Šiaurės Ameriką ar net Australiją. Aš pats renkuosi, kokiame būste gyventi. Nepatiko su tėvais, išsinuomavau Vilniuje. Nepatinka nuomotis — susirandu antrą darbą, imu paskolą ir perku butą ar net namą. Nebūtinai Lietuvoje. Aš pats renkuosi, kaip man judėti — pėsčiomis, VT, traukiniu, lengvuoju automobiliu ar visureigiu, gal net kateriu. Jeigu daugiau dirbsiu, panaudosiu savo intelektą ir lydės sėkmė, galiu net lėktuvą nusipirkti. Aš pats galiu pasirinkti, kokiam politiniam ar visuomeniniam judėjimui priklausyti, galiu net pats organizuoti judėjimą, galiu įvairiais būdais įtakoti valstybės gyvenimą. Aš net galiu pasirinkti, dirbti, mokytis, užsiimti kūrybą ar knaisiotis konteineriuose. Galų gale, aš ir tik aš įtakoju savo gyvenimą. Aš net galiu rodyti iniciatyvą ir įtakoti kitų žmonių gyvenimus, nebūtinai žmonos ir savo vaikų.
Sovietiniais metais tokio pasirinkimo nebuvo. Visi buvo dirbtinai sulyginami.

Superargumentai.

[oranger]

Pirkėjai apžiūri kilimus pagamintus Lentvario gamykloje. (1984.09.12, nuot. Ulozevičius)
Atvaizdas


Meistras prižiūri mašinos darbą viename skyriuje kilimų gamybos Lentvario kilimų gamykloje. (1971.12.01, nuot. Marius Baranauskas)
Atvaizdas

Vaizdeliai kaip kokioje Turkijoje. Eilinis įrodymas, kad Lietuva buvo ne savo vietoje...

[Wycka]

Taip, be abejo, labai gražiai skamba, netgi gražiau nei šviesus komunizmo rytojus. Mane irgi taip mokė. Tik deja, realiame gyvenime visa tai negroja. Rasiu darbą, pirksiu namą... O iš kur Lietuvoje 40% (dabar gal ir daugiau) bedarbių jaunimo tarpe, net su aukštaisias, jeigu taip lengva rasti darbą? Ko žmonės lekia į Airijas, negalėdami išsimokėti smaugiančių paskolų? Butas, namas šiais laikais jaunam žmogui ar jaunai šeimai - kosmosas (beje, nuo kada Lietuvoje vidutinis atlyginimas 2000? Kokie 1500 būtų arčiau tiesos). Lėktuvas, kateris iš viso yra iš fantazijų srities. Daug matom su lėktuvais lakstančių sėkmingų modernių jaunuolių?

Nežinau, kokiu nevykėliu reikia būti, kad turint aukštąjį išsilavinimą ir bent 2 metų darbo patirties, kelis metus nerasti darbo. Kodėl aš net per krizę radau antrą darbą, o ketvirtadienį daviau interviu dėl trečiojo? Kodėl mano jaunesnis brolis darbus net per krizę keičia kasmet, nes anot jo paties, darbdaviai jį nepakankamai vertina, nors algą gauna dvigubai didesnę nei mano visas pajamas kartu sudėjus, ir vairuoja naują automobilį, paėmė paskolą namui? Kodėl mano tėvai per visą krizę gauna nesumažintas algas? Ir visa tai čia, Lietuvoje, ne už jūrų marių.
Ar tik ne todėl, kad komunizmas 2/3 visuomenės išmokė nemąstyti? Ar pats planuoji, ką valgysi rytoj vakarienei, kada ir kokius pirksi naujus batus, kur gyvensi po 5 metų, ką ir kiek dirbsi kitąmet? Dauguma negalvoja, gyvena šia diena, ir metai iš metų tokiems gyvenimas nesikeičia. Ką kaltinti? Reikėtų save, bet juk taip nepatogu prisipažinti nevykėliu. Belieka kaltinti sistemą, nes ji nėra konkretus žmogus, neįsižeis ir į teismą nepaduos.

[music]

Tai tokiu atveju, didelė dalis Lietuvos jaunimo yra nevykėliai? Nes nerandančių darbo su diplomais (netgi VU diplomais) pažįstu ne vieną ir net ne dešimt. Ne degradai, normalus jaunimas. O kiek dalinančių reklaminius popiergalius Anglijoje, pjaustančių vištas prie konvejerio Norvegijoje, su diplomais... Tai čia vadinasi galimybės? Kas dėl tarybinių laikų, baigi - darbą tau suranda. Garantuotai turi pajamas, gali kurti šeimą, nes būstą gausi. Dabar apie butą, namą - gali tik pasvajoti, arba užsimeti sau kilpą ant kaklo - paskolą, kiek pažįstu tokių, paėmusių paskolas ir likusių be darbo, o vaikai auga, valgyti paduoti kažką reikia... Taip kad, džiaugiuosi kad tau pasisekė, bet tokių nedaug. Dauguma vargsta, o žmonių kuriems per krizę nesumažino algų, praktiškai nepažįstu - daugiau ar mažiau nukirpo daugeliui. Tarkim, jeigu baigei kokią vadybą, tai iš viso yra žiauruma, nes vadybininkų dabar prigaminta tiek, kad nelabai kam jų reikia, arba nebent tik pardavimų vadyba, kur reikia ieškoti klientų pačiam tinklo principu. Su teise irgi situacija nekokia. Prikepa specialistų, o paskui daryk ką nori, niekam neįdomu ką žmogus veiks pabaigęs, iš ko gyvens, kaip gyvens, eilinis žmogelis niekam neįdomus. Va taip Lietuva ir praranda jaunimą, kurie neapsikentę nusispjauna ir lekia lauk. Iš gero mes turim tokią emigraciją?

[oranger]

Atsibodo jau skaityti forume bolševikinę propagandą. Gal moderatoriai gali įspėti ją platinančius?

[Wycka]

Dauguma vargsta, o žmonių kuriems per krizę nesumažino algų, praktiškai nepažįstu - daugiau ar mažiau nukirpo daugeliui. Tarkim, jeigu baigei kokią vadybą, tai iš viso yra žiauruma, nes vadybininkų dabar prigaminta tiek, kad nelabai kam jų reikia, arba nebent tik pardavimų vadyba, kur reikia ieškoti klientų pačiam tinklo principu. Su teise irgi situacija nekokia. Prikepa specialistų, o paskui daryk ką nori, niekam neįdomu ką žmogus veiks pabaigęs, iš ko gyvens, kaip gyvens, eilinis žmogelis niekam neįdomus. Va taip Lietuva ir praranda jaunimą, kurie neapsikentę nusispjauna ir lekia lauk. Iš gero mes turim tokią emigraciją?

Vat čia yra puikiausias nemąstymo pavyzdys — įstosiu bet kur, kur tik priima, o baigęs studijas minsiu darbo biržos slenkstį arba emigruosiu. Juk niekas neverčia stoti į vadybą ar teisę. Mano brolis baigė eksporto inžineriją, ir darbą gavo dar paskutiniame kurse. Aš pats po baigimo darbo ieškojau 2,5 mėnesio, bet nuo tada nė dienos nebuvau bedarbis.
Problema iš dalies tame, kad obuolys nuo obels netoli rieda. Sovietmečiu užaugę tėvai nepakankamai įskiepija savarankiškumo pagrindų ir savo vaikams. Mane stebėtis verčia >30 metų sulaukę žmonės, kurie savaitgaliais važiuoja į kitą miestą pas savo tėvus pavalgyti.

[blitz]

Atsibodo jau skaityti forume bolševikinę propagandą. Gal moderatoriai gali įspėti ją platinančius?

Žodžio laisvė Bolševikai tau jos, savo sistemą įgyvendinę, neduotų. Mes ją jiems turime duoti, nes, kitaip, būsime ne geresni nei jie patys

[Wycka]

Pažįstu daugybę panašaus amžiaus žmonių, kurie 2004 - 2005 metais nuėjo studijuoti į vadybas, ekonomikas, teises. Nesidomėjo? Net labai domėjosi, todėl ir stojo, nes žinojo kad šios specialybės labai paklausios, tokios jos tuo metu ir buvo. Kol pabaigė bakalaurą, situacija labai ryškiai pasikeitė, prie to dar prisidėjo krizė, kurios labai mažai kas tikėjosi. Tai ar nemąstyme kaltė? Tiesiog, nėra sistemos, kuri rūpintųsi jaunų žmonių integracija, būstais ir t. t. o "baisiuoju" sovietmečiu ji kažkodėl buvo.

Pažįsti krūvą nevykėlių. Argi ne logiška, kad jei absolventai masiškai stoja į vienos pakraipos studijas, tai jau yra signalas, kad po 5-6 metų tokių specialistų bus perteklius? Ir pabandyk tokiems uždrausti stoti, tuoj išgirsi, kaip pažeidinėjamos jų teisės į mokslą. Ir išvis, geriausiai mokytis kalbas, nes jos visais laikais bus aktualios ir kažkaip kalbininkų vis nėra per daug. Mano bendradarbė antrą algą susirenka versdama lietuvių autorių knygas ir recenzijas į rusų kalbą.

[oranger]

Žodžio laisvė Bolševikai tau jos, savo sistemą įgyvendinę, neduotų. Mes ją jiems turime duoti, nes, kitaip, būsime ne geresni nei jie patys

O ką, mūsų forume privaloma svarstyti tokia temas? Kažkaip man žodžio laisvė nereiškia, kad ant kiekvieno kampo aš turiu klausyti poros ligonių išvedžiojimus apie "bolševikų rojų"...

[oranger]

O ar yra kažkokia prievarta svarstyti, skaityti? Forumo erdvė plati, yra daugybė kitų kampų, kuriose reiškiasi galbūt sveikesni žmonės. O apie rojų niekas nekalba, nėra jo žemėje. Tiesiog, visur savi pliusai ir savi minusai. Kaip ir paminėtas minusas dėl žodžio laisvės, stalinistiniai trėmimai kurie apskritai nusikaltimas (gerai, kad jie buvo pasmerkti ir jų atsisakyta) ir t. t. Bet tai nenurašo vėlesnių pliusų socialinėje sistemoje, gyventojams suteiktame aprūpinime.

Jei tamstai rūpi socialinė sistema, galima aptarinėti tą klausimą dabartiniame kontekste: ką ir kaip gerinti Lietuvoje.
Nuolatinis lyginimas dabartinės Lietuvos su tarybine - tai šizofrenijos atmaina, ne kitaip.
Niekinti visus dabar gyvenančius dėl to, kad jie nemyli Tarybų Sąjungos ir to "puikaus" gyvenimo - įžeidimas visam forumui. Bet blogiausia yra melas apie tuos laikus: kaip atseit buvo "puiku, linksma ir gražu, visi aprūpinti ir laimingi".

[oranger]

Jeigu yra pavyzdys realiai Lietuvoje egzistavusios socialinės sistemos,

Lietuva iš viso tada nebuvo šalis. nebuvo Lietuvos žemėlapyje... Tai apie ką čia kalbi, žmogau?
Nėra net apie ką čia daugiau šnekėti.

[Čikupakas]

Būtent, tas laikotarpis buvo juodoji skylė. Jokia materialinė nauda(jokios ir neatnešė) negali pakeist žmogaus laisvės kaip vertybės. Koks mankurtas turi būt žmogus, kad garbintų okupantus ir jų sukurtą sistemą, dėl kurios vyko masiniai tautiečių trėmimai, žmonių kovojusių už laisvę, bei jų artimųjų persekiojimai ir žudymai.

[oranger]

Būtent, tas laikotarpis buvo juodoji skylė. Kad ir kokią materialinę naudą beatneštų(jokios ir neatnešė), niekas negali pakeist žmogaus laisvės. Koks mankurtas turi būt žmogus, kad garbintų okupantus ir sistemą, dėl kurios vyko masiniai tautiečių trėmimai, žmonių kovojusių už laisvę, bei jų artimėjų persekiojimai ir žudymai.

Vienus žudė, o kitiems dalino butus, kad tylėtų. Štai tokią sistemą garbina ponas Tomizmas, siūlo iš jos mokytis. Sako, kad tai buvo "socialiai teisinga".
Vienu žodžiu kviečia vėl žudyti. Ir sako, kad kviesti žudynėms jį paskatina "žodžio laisvė".

[Combat]

Kada tu, blyn, baigsi skiesti nesąmones? Atsikirtimai – paryškintu šriftu.

Man visada įdomu, kaip individai, kurie sako, kad "prie sovietų buvo.." nepasako, kodėl sovietų neliko. Pasako "A", bet nepasako "B". O aš pasakau ir "C", kodėl dabar yra tokia apgailėtina padėtis Lietuvoje, nes didelė dalis žmonių yra anos sistemos palikimas. Ir valdžioje, ir kaip rinkėjai. To labai nemėgsta matyti "sovietiniai žmonės", nes jie idealizuoja tuos laikus ir pateikia argumentus, kas buvo tada, bet nepasako, kodėl to, kas buvo tada nebėra ir neatsako "kodėl sugriuvo"? Jie argumentuoja jų manymu teisingais faktais, kad neva kaltas kapitalizmas, bet ne socializmas, kad sugriuvo socializmas. Ar kaltas Landsbergis. (Taip, kaltas. Ne tik inicijavo, bet ir toleravo visišką ūkio naikinimą. Pvz., Vagnoriaus kolūkių reforma. Žemės ūkį sunaikino per jėgą ir „в дребезги“. Šoko terapija virto šoku be terapijos.)Tarsi ne vairuotojas kaltas, kad padarė avariją, o kelias kaltas, kad buvo avarija padaryta. Socializmui gyvuoti netrukdė nei "fašistinės" armijos, nei kiti "priešai".

Prie Sovietų emigracijos nebuvo ir dabar nebūtų, jei Lietuva būtų aptverta tvora ir ją saugotų pasieniečiai su šunimis. Bet tam reikėtų totalitarinio režimo. Net Baltarusijoje to nėra, nors ir ten yra nedemokratinis režimas ir diktatorius valdžioje. Taigi tokios priemonės nėra tinkamos 21 amžiuje, ypač Europoje.

Tikrųjų griuvimo priežasčių reikia ieškoti pačioje sovietinėje sistemoje ir apsidaryti aplink mus. Pagrindinis dalykas ko sovietų laikais nebuvo, tai iniciatyvumas (Žinau, kad net specialus priemokos prie atlyginimo straipsnis buvo už rac. pasiūlymus. Daug jų buvo įgyvendinta gamyboje, daug žmonių pinigų uždirbo iš rac. pasiūlymų. Ir iš mano gyvenimo istorijos. Sumanėme kurti Oreivių klubą. Per vietinį Komjaunimo komitetą gavome stambios gamyklos patikinimą, kad mums nupirks oro balioną, bet mums reikėjo gamyklai „suveikti“ ištaigų autobusą Ikarus. Reikėjo vykti į Vengriją tartis dėl autobuso pirkimo. Man buvo tik 18 metų, trūko patirties, o už metų, korr...a, TSRS žlugo. Taigi, turėjai gerą sumąstymą, iniciatyvą, visi šansai buvo tą iniciatyvą realizuoti.). Žmogus nebuvo mokomas siūlyti ir kurti, nes tada komunistų partija buvo "iniciatorė" ir "kūrėja", o ne patys žmonės. Tamsi sovietinė "liaudis" buvo "farširuojama" sovietinio mokslo, o likusi dalis tiesiog judėjo iš inercijos. Dar kas tada buvo tai "visuotinė lygybė". Jei Vakaruose žmogus džiaugsis jei jam sekasi, bet ir pasidžiaugs kai kitam sekasi, tai sovietiniai žmonės džiaugiasi, kai tik jiems sekasi, o kai kitiems sekasi, tai labai pyksta (veikiausiai kalbi apie tradicinį lietuvių mentalitetą.). Tai palikimas tų laikų, kai visiems nesisekdavo, visi buvo aukos, išskyrus komunistų partiją aišku. Taigi, kai visiems nesiseka, tada yra gerai, nes nėra pavydo ir nereik tobulėti, kovoti ir augti. Tai tos sistemos stabdys dar vienas, kartu su iniciatyvumo nebuvimu. Be to, nereik pamiršti, kad tais laikais buvo teigiama, jog kuriamas komunizmas, taigi ta sistema teigė, jog "kada nors visiems nereikės dirbti, bus pilnos parduotuvės visko" (niekada žmonės nebuvo maitinami viltimi, kad dar truputį palaukite, nereikės dirbti ir gyvensite kai rojuje. Atvirkščiai. Į darbą visi buvo prievarta vejami. buvo kalama į galvą, kad tik bendru darbu valstybėje galime pasiekti gerovę. Lietuvoje, tuometinėje LTSR, nebuvo nei vieno žmogaus, turėjusio bedarbio statusą. Dabar tai taip, rojus – soc.pašalpa, maisto davinys, kompensacija už būstą, ir toks žmogus niekada nesieks nuversti valdžią Lietuvoje). Matomai žmonės jaunesni augo protingesni, tad suprato, kad tai iliuzija, kad tai apgavystė, todėl prasidėjo neramumai, vagystės ir girtuokliavimai. Žmonės nebetikėjo, kad JAV juos puls (aišku, kad netikėjo, nes soc. sandraugos šalys buvo ginkluotos iki kaulų smegenų; greit dantis JAV būtų „atsipjovusi“), kad JAV kalti, kad jie ubagai ir neturi to, ką turi JAV. Tai tiesiog nebuvo priešo jau tais laikais, ypač vėliau. Nes II pasaulinis jau buvo praėjęs, "fašistų" nebuvo.

Žmonės negalėjo balsuoti (galėjo balsuoti, pats komisijoje buvau [dar mokinantis vidurinėje mokykloje paprašė rinkėjams balsavimo biuletenius dalinti], taip pat ir kandidatu buvau nuo komjaunimo), konkuruoti (???? pamiršai soc. lenktyniavimus? Dabar TV šou iš to daro, pvz., JAV kuris giliau ir greičiau žemę pragręš naftos ieškodami), daryti savo verslo (buvo individualus verslas, tik kitokios formos. Siuvo pirštines, kepures, šalikus, augino gėles ir daržoves, remontavo automobilius savo garažuose, puodus žiedė, ir kt.), nesimokė ūkiškumo (irgi netiesa. Vyko arši kova prieš neūkiškumą. Man pačiam iš atlyginimo išskaičiavo už pridarytus nuostolius gamyboje dėl mano klaidos, o prieš tai „py..dako“ nudavė, kad mažai nepasirodė.), buvo patraukti iš ekonomikos ir nesuprato, kas darosi pasaulyje. Svarbu buvo gaminti daug, bet nebūtinai kokybiškai (vėl skiedi. Jei būtų gaminiai buvę nekokybiški, šiandieninėse studentų bendrabučių virtuvėse nebebūtų veikiančių sovietinių [žodis „tarybinis“, matau, yra nebesuprantamas?] šaldytuvų ir elektrinių plytelių. Kokybės kontrolės padaliniai gamybos įmonėse nebuvo pavaldūs gamybos administracijai. Tie darbuotojai mane patį privertė iškrauti elektros variklius iš konteinerio, jį iššluoti, padengti popieriumi, ir vėl atgal sukrauti; prieš pakliūdami į konteinerį, el. varikliai kokybės tikrinimo darbuotojų buvo testuojami stenduose pagal įvairius parametrus. Nekokybiški buvo gražinami į cechą perdirbti. Taigi, kad nebuvo kokybės, nienado lia lia. Gerai namuose paieškok, ir rasi dar iš anų laikų tinkamą naudoti gerą daiktą.). Vagystės, valstybinis valdymo modelis. Tais laikais vartotojas nebuvo ginamas (buvo. Nekokybišką prekę galėjai gražinti. Patys, pamenu, piemenys būdami, specialiai tris kartus garantinio remonto laikotarpyje gadindavome, pvz., magnetofoną, buitinyje tris kartus nustatydavo, kad tai – gamintojo brokas, ir iš parduotuvės gaudavome arba pinigus, arba kitą išsirinkdavome. tas pats buvo ir su batais, tik čekį reikėjo nepamesti, ir su kitomis prekėmis. O nekokybiškos prekės, skirtingai nuo šių dienų, vartotoją praktiškai nepasiekdavo.), nes buvo ginamas darbuotojas. Labai įdomu: ginamas ne tas, kuris prekę vartos, o tas, kuris tą prekę gamina. Taigi gaunasi, kad tais laikais buvo statomas namas ne nuo pamatų, o nuo stogo. Pirmiausiai yra duodamas darbas visiems, sukuriama daug gamyklų, negalvojama, kad ten bus kokybė, kad bus konkurencija, taigi vartotojai tais laikais buvo apgaudinėjami, jiems trūko ir tų pagaminamų prekių. Taigi labai įdomu, kad trūko prekių, nors juk plane buvo numatyta, kad prekių yra. Tai kur problemos? (Afrikoje. Šelpė pusę pasaulio, bi tik socialistinė santvarka būtų pagirta, ir gyrė ją.)Problema yra pati sistema ir žmonės, kurie nėra tobuli, ypač kai jie nemato prasmės ir nėra konkurencijos. Tie laikai juk ir lėšų švaistymui buvo daug skiriama ir kariuomenės išlaikymas didelis, o ne vartotojams skirtų prekių gamyba. Jeigu komunistų partija skirtų daugiau dėmesio vartotojų prekėms, tai būtų per daug išlaidų: naujos, geros ir kokybiškos prekės, jų asortimentas pareikalautų didelių išlaidų, todėl tai ir nebuvo gaminama. Komunistų partijai geriau, kaip yra. Jei jie duotų ne daugiabučių dėžutes, o individualius namus, tai tokia Sąjunga sugriūtų iš karto, nes nebūtų įmanoma visų aprūpinti (žmogau, parodyk bent vieną valstybę, būk tai kapitalistinė, socialistinė, ar dar kažkokia, bent vieną pavyzdį, kur valdžia žmonėms masiškai davė ne butus, o namus iš kart. beje, gal ir namais būtų aprūpinę, bet darbo jėgos trūko tiesiog chroniškai. Nebebuvo laisvų darbo rankų, o būsto problemą reikėjo spręsti greitai! Žinau pavyzdį, kai kaimelyje pavertė vagoną plytų, medienos, ir pasiūlė patiems pasistatyti. ). O ir ta iliuzija, kad bus komunizmas, kad nereikės dirbti, kad bus gamyklos automatizuotos, tai fantastika. Net ir dabar to dar nėra padaryta, o toks išsivystymas pasaulyje pasiektas. Automobilius tarkim kaip parodo gamina robotai, bet vistiek reik žmogaus juk. Ir paslaugų sferoje reik žmogaus, tad sunku suprasti, kaip galima eliminuoti darbuotoją iš sistemos. Tai buvo komunistų partijos apgaulė ir ne visi ja tikėjo. Dabar kapitalizme mes girdime irgi apgaulę, kad "visi gali dirbti ir būti laimingi, pasirinkti ir netgi versle dirbti ir turėti daug" tai irgi ne visai tiesa, nes ne visi turi tam gabumų, kai kurie visą gyvenimą vargs ir jų vaikai gal net vargs ir skurdas nepasitrauks lengvai. Tad kaip matome sistemos mėgsta apgaudinėti žmones, nes tas, kas kuria sistemas (masonai ir dar saujelė privilegijuotojų)yra jų kūrėjas ir tiesioginis naudos gavėjas. Visi kiti yra sistemos dalyviai, žaidėjai, aukos ir pan.

Reik suvokti, kad sovietinio modelio nepasirinko nei JAV, nei Japonija, nei susijungusi Vokietija (kurgi ne; per daug savininkų ir milijonierių. JAV žmonės gal ir sukairėtų, ypač po bankų krizės, bet ten leidžiamos tik 2 partijos, ir tos pačios kapitalistinės pakraipos. O Vakarų Europos kapitalistai staigiai padarė išvadas po kracho carinėje Rusijoje. Nebūtų padarę išvadų, nebūtų atlaisvinę pančius, revoliucija būtų ir juos nušlavusi. Padarytos išvados prigijo kaip gera praktika, t.y., balansas tarp turčių ir žemesniosios grandies. Bet panašu, kad šiandieniniai pasaulio turčiai blogai mokėsi istoriją, ar pamiršo, kodėl kilo revoliucija Rusijoje ir kas ištiko savininkus.), nors galėjo tai padaryti. Ir dabar Rytinė Vokietija yra atsilikusi valstybė. Tai yra faktai. Kadangi Rusija buvo tamsi valstybė, todėl ten sėkmingai prigijo visuotinės lygybės idėjos. Buvo galvojama, kad naikinant iniciatyvius žmones ir iš jų atimant, staiga visiems bus geriau, bet taip nėra, kaip parodė laikas. Dabar iniciatyvūs žmonės yra apkraunami mokesčiais, jie yra verčiami dalintis taikiai, bet niekas jų nešaudo, į Sibirą neveža. Realiai dabar sistema turi daug neigiamų dalykų irgi, bet reikėtų paskaičiuoti, kiek mokesčių tarkim sumoka dabar žmogus turtingas ir vargšas, kuris iš jų "labiau apgaunamas" [B](nereikia pamiršti, kad turtingas Lietuvoje turtėja vargšų sąskaita, dažniausiai)/B]. Sovietų laikais visi buvo ubagai (na, jei laikyti ubagu žmogų, turinį būstą, mašiną, darbą ir atlyginimą, iš kurio ir taupyti dar buvo galima.), todėl nebuvo tiek pavydo ir nebuvo poreikio konkuruoti. Buvo tamsus kalėjimas, kuris neturėjo daug langų ir nesimatė, kas yra už kalėjimo vartų. Kalėjimo prižiūrėtojai komunistai žadėjo, kad kaliniai jei dirbs stipriai, tai po 50 metų bus komunizmas ir visi galės nedirbti, nes robotai dirbs už juos. Jie nesakė, kas prižiūrės tuos robotus, kas juos sukurs ir kada tiksliai, bet kaliniai dirbo toliau. Jie bijojo maištauti. Maištavo savaip - gėrė, vogė.

Aišku, santvarka, kaip ir kiekviena, turėjo savų minusų, bet nebuvo tokia, kokia vis bandai piešti.

[Čikupakas]

Dar kartą kartoju:
Visos šalys turi savo istorijoje kažkokių klaidų, bet TSRS tai pasmerkė kaip stalinistinio režimo nusikaltimus. Kalbi taip, tarsi be 1945 - 1953 trėmimų Tarybų Sąjungoje daugiau nieko nebuvo, niekas nevyko, nebuvo 1960 - 1990 laikotarpio.

Kaip galima diskutuot su žmogum, kuris pats išgalvoja nebūtus dalykus? TSRS nenuteisė NEI VIENO komunisto. Netgi Rusijos federacija to nepadarė, o ir toliau vykdo panašią politiką. 1960 - 1990 Stalino jau nebebuvo gyvųjų tarpe, į valdžią atėjo jaunesnės kartos, nebeliko žmogžudžių bolševikų, tačiau politika liko praktiškai tokia pat.

Laisvė, kai nuolat turi problemą dėl darbo, pragyvenimo, būsto, socialinio aprūpinimo ir kitų žmoniškai gyventi leidžiančių dalykų - ar tai vadinasi tikra laisvė?

Tu apskritai nesuvoki žodžio laisvė reikšmės. Tie dalykai, kuriuos išvardinai dažniausiai kamuoja nesavarankiškus žmones, kuriem gyvenime daug kas buvo parūpinta, už tai jie turėdavo nemąstyt, tylėt ir "plaukt" kartu su sistema.
Laisvė - tai galimybė žmogui pasinaudoti savo protu, sugebėjimais ir talentais, prisidėti prie geresnio gyvenimo kūrimo, būti išgirstam ir panašūs dalykai, apie kuriuos prie sovietų galėjai tik pasvajoti.

Beje, įdomu kas per laisvė, kai mus realiai reguliuoja Briuselis. Išstok, kad gudrus - tuoj atsidursi "terorizmą remiančių, diktatūrinių, antivakarietiškų" šalių sąraše, kaipmat.

Vat, toki kaip tu tik kažkieno reguliuojami ir gali būt. Šiuo atveju esi pasidavęs sovietinės propagandai.
Dėl Briuselio, ir vėlgi kalbi kažkokius tai vėjus. Apie kokius čia išstojimus kalbi? ES apskritai vyrauja visiška demokratija ir išklausomos įvairiausios nuomonės. Žinoma, kad net svarstyti tokias temas kaip "diktatūros/demokratijos pliusai ir minusai" yra tolygu žengti 60 metų atgal.

[Čikupakas]

Štai apie kokius žmones kalbu. Komunizmo auka, pripratusi prie sistemos, kad už kuo didesnį lindimą į vieną vietą savo valdžiai(šiuo atvėju diktatoriui), gauni atitinkamą atlygį.