Diskusijos apie lytis ir lytines orientacijas

[Eidvis]

Na tokiu atveju reiškia, kad reikia kažko vertybiniu požiūriu panašaus į LLRA. Tik tokia partija turėtų ginti ne vienos kurios nors tautinės grupės, o visų Lietuvos gyventojų interesus.



Eilinis variantas, kai pavieniai atvejai pateikiami kaip tendencija. Užtenka išgirsti, kad tose šalyse kažką apipylė rūgštimi, nupjovė nosį, pakorė - ir iš karto tai priimama vos ne kaip bendra tendencija. Jeigu apie Lietuvą kas nors panašiai spręstų iš pedofilijos skandalo (ko gero, nežinodami realaus žmonių požiūrio, tolimesnių šalių gyventojai taip ir nuspręstų), tai koks mūsų įvaizdis būtų tada? O paskaičius nusikaltimų suvestines, kiek užmuštų pensininkų vienkiemiuose, kiek išprievartautų merginų, kiek alkoholizmo, kiek žmogžudysčių, iš viso galima susidaryti baisios šalies įvaizdį. Bet mes gi žinome, kad nors pas mus daug purvo, bet ne visi žmonės yar tokie.

Kas liečia tradicines vertybes, religingumą, požiūrį į šeimą ir gimines, vaikų auginimą - taip, šitoje srityje musulmonai iš tiesų gali būti pavyzdys, nes jie nepaniekino tradicinių vertybių, kaip tai padaryta pas mus. Ir tai jau ne pavieniai atvejai, o bendra visuomenės tendencija. Tradicinėje krikščioniškoje Europoje iki tų visų ateistinių madųir seksualinių revoliucijų irgi nebuvo nei abortų, nei pamestų vaikų, ir našlaičių namuose gyvendavo iš tikrųjų našlaičiai, kurie neturi nei tėvų, nei giminių, o ne alkoholikų vaikai ar pamestinukai, pas kuriuos visi gyvi, bet užsiėmę "svarbesniais" dalykais, tokiais kaip pigaus alkoholio degustavimas ar nusikaltama veikla.

Tu teisus, nereikėtų išskirti vienetinių pavyzdžių, o aš juos išskyriau, nes tie pavyzdžiai, mano nuomone, nėra vienetiniai. Gal jie kiek ir radikalūs, tačiau esmė, kad užmėtimas akmenimis ar išplakimas rykšte - tai natūralios jų bausmės. Kaip ir išprievartavimo atveju dažniausiai yra apkaltinamas ne prievartautojas, o auka, kuri neva "sugundė" ir dėl to turi būti nubausta. Bet esmė, ką norėjau pasakyti, tai yra tai, kad negalima išskirti vienų savybių, pamirštant apie kitas, nes jos viena be kitos papraščiausiai neegzistuotų.
Pvz.: taip, ankščiau Lietuvoje beveik nebuvo skyrybų. Tiesa sakant ankščiau netgi tėvai patys parinkdavo su kuo jų dukroms reikia ištekėti. Tai iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jeigu tėvai savo vaikams parinktų sužadėtinius, šeimos gyventų ilgai ir laimingai. Bet tai nėra tiesa, o esmė slypi truputi giliau. Skyrybų skaičius išaugo dėl to, kad moterys pasidarė daug labiau nepriklausomos. T.y. ankščiau mergina per prievarta būdavo apženijama už kažkokio vyro, susilaukdavo šešių vaikų ir klausydavo vyro nurodymu, nes kito varianto paprasčiausiai neturėjo. Jeigu jinai būtų palikus vyrą - būtų neturėjus nė kur gyventi su visais savo šešiais vaikais, nei už ką juos pamaitinti, o visuomenės būtų pasmerka, nes tais laikais netgi našlės, kurių vyrai numirdavo, būdavo smerkiamos. Vyras galėdavo su moterimi elgtis kaip tik panorėjęs, o šioji neturėjo jokių galimybių jam pasipriešinti ar kažkam pasiskųsti. Šiais laikais vyrai jau nebegali laisvai mušti žmonų, nes šios juos gali ir palikti. Niekas jau nebesmerkia išsiskyrusių moterų, jos turi darbus ir profesijas, yra pajėgios išlaikyti ne tik pačios save, bet ir savo vaikus - dėl to ir skyrybų skaičius išaugo. Sutinku, kad vaikui geriau augti pilnoje šeimoje, tačiau tik tokiu atveju, jeigu ta šeima yra normali. O ar santykiai normalūs, tą geriausiai gali apspręsti tik patys šeimos nariai ir priimti sprendimą skirtis ar ne. Paprastai jeigu jau yra skyrybos - vadinasi yra ir rimta priežastis, nes niekam jos nėra naudingos. Dėl to paminėjęs A (mažesnį skyrybų skaičių), pamiršti paminėti B (smurtas šeimoje ir t.t.). Taip kad jeigu norima islamistines šalis teikti kaip pavyzdį, jas reikia teikti kaip visumą, o neišskiriant vieno ar kito rodiklio, nes viskas yra tampriai susiję.

[Kitas Džiugas]

Lietuvoje tėvai paskirdavo?
Baik juokus, gal.

[index]

Lietuvoje tėvai paskirdavo?
Baik juokus, gal.

Tiesą sakant, panašiai. Suieškodavo kur apylinkėse (geriau kur tėvai turtingesni ir kraitis didesnis), nuvažiuodavo su piršliais ir apvesdindavo. Jaunoji išvažiuodavo pas jaunikį ir jo tėvus ir tiek žinių.

[Kitas Džiugas]

Tai bent jau ne su mano proseneliais.

[index]

Tai bent jau ne su mano proseneliais.

Tai jau tais laikais (Čia jau turėjo būt tarpukaris) tas jau buvo pamiršta, nes šalis modernėjo, gyventojai po truputi pradėjo važiuot į miestus, keitėsi ir tradicijos. Tokie atvejai, kiek žinau, daugiausia būdavo dar XIX a. ir pačioje XX a. pradžioje.

[Eidvis]

Lietuvoje tėvai paskirdavo?
Baik juokus, gal.

Aš kalbu apie šiek tiek senesnius laikus, nei sovietmetis, nes sovietmetyje skyrybų skaičius jau buvo išaugęs, palyginti su dar senesniais laikais. Bet kad aiškiau pamatytumėm tendencijas ir priežastis, reikia paimti ilgesnį laiko tarpą pažiūrėti kada šios tendencijos pradėjo kisti. Suprantama, ne visus vaikus tėvai apženydavo ir kuo naujesni laikai - tuo mažiau tokios praktikos buvo, tačiau netgi mano seneliai susituokė paslapčia nuo savo tėvų. Aišku, kadangi tai jau buvo labai seniai, tai ir kažkokius įrodymus ant lėkštutės sunku būtų pateikti, tačiau manau tikrai esi girdėjęs, kaip kunigaiškščiai ištekindavo savo dukras už kitų kunigaikščių sunų iš išskaičiavimo ir tokios vedybos tais laikais visiems atrodė visiškai normalios, nes taip būdavo daroma ne tik tarp kilmingųjų, tačiau ir paprastų žmonių tarpe.

[Kitas Džiugas]

O aš apie caro laikų galą-tarpukario pradžią. Tų laikų padėtis geriausia. Nei šeimos biro, nei moterys nuskriaustos.

[Ametistas]

Literatūrinis homoseksualisto pavadinimas. O ką?

Ne kiek literatūrinis, kiek emociškai konotuotas, gal netgi turi šiokią tokią įžeidžiamąją konotaciją. Nežinau, gal vertėtų tokių privengti vartosenos atvejų. Nors šiuo atveju jis ir literatūrinis, kaip sakai, bet ne literatūroje ar kitoje meninėje formoje pavartotas, tai gali kilti sunkumų bandant įrodyti, kad pavartotas nepažeidžiant šio straipsnio:

170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę
1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Šiaip labai abejoju ar Lietuvoje artimu laiku susiformuos tokia praktiška, kad už tokius pavyzdžius būtų taikomas šis straipsnis, jis labiau taikomas kur kas emociškai labiau konotuotų ir netgi atvirų pasisakymų atvejais.

Bet kokiu atveju, vartojant tokius žodžius, reikėtų tiesiog pagalvoti, ar jie nežeistų ko nors, prieš paleidžiant į eterį.

[Ametistas]

Bet vistiek įdomu, kodėl kalbant apie "teisę įsivaikinti", niekas net neužsimena apie vaiko teises. Ar vaikas laikomas pasyviu daiktu, ar, geriausiu atveju, naminiu gyvūnu, kurį kiekvienas turi teisę įsigyti? Ir iš viso, ar įsivaikinimas yra teisė?

Asmuo iki 16 m. turi minimalias teises. Kita vertus, labiau civilizuotose šalyse prieš įsivaikinant, vaiko (jei jau jis moka kalbėti ir dėsto mintis) paprastai klausiama, ar jis norėtų gyventi su šia šeima.

Tai manau tiek homoseksualų, tiek heteroseksualų atveju tokia praktika gali būti taikoma, yra taikoma ir manau privalo būti taikoma.

[Ametistas]

Tiesa sakant vaiko teisės turėtų būti iškeltos į pirmąjį planą, tik ne visi tas vaiko teises vienodai supranta. Pvz.:
1) Petriukas yra įvaikinamas homoseksualios šeimos, kai užauga, Petras pareiškia, jog jau geriau jis būtų augęs vaikų namuose, nei su homoseksualiais tėvais. Tokiu atveju galima sakyti yra pažeidžiamos vaiko teisės.
2) Onutė auga vaikų namuose, jinai norėtų turėti šeimą, kad ir homoseksualią, kuri ją mylėtų, ja rūpintųsi, suteiktų galimybę studijuoti ir įgyti profesiją ir t.t., tačiau jai teks visą gyvenima praleisti vaikų namuose, nes yra žmonių, kurie už ją nusprendžia, kad jos gyvenimas vaikų namuose bus laimingesnis, nei homoseksualioje šeimoje.

Taigi klausimas yra kurio vaiko teisės yra labiau pažeidžiamos? čia jau diskusijų klausimas.

Na, galima į situaciją pažiūrėti ir kitais pavyzdžiais:
1) Petriukas mokėsi vidurinėje mokykloje, baigė ją ir užaugęs tėvams pareiškė jau geriau būtų važiavęs keliais kilometrais kasdien toliau, bet lankęs gimnaziją. Tokiu atveju galima sakyti yra pažeidžiamos vaiko teisės.
2) Onutė prastokai mokosi, ji labai norėtų lankyti gimnaziją ir būti tarp protingesnių, kad ir pati iš jų įgytų paskatos mokytis bei būtų vertinami geri pažymiai, o ne valkiojimasis, kaip jos dabartinėje mokykloje. Tačiau gimnazijos direktorius ir mokytojų taryba nusprendžia Onutės nepriimti, nes jos pažymiai per prasti.

Manau sunku vienareikšmiškai nuspręsti ir nėra lengva nubrėžti tą ribą, kur teisės pažeidžiamos, o kur ne. Čia turbūt vertintina atsižvelgus į konkrečios valstybės teisinę bazę, individualų atvejį, aplinką, visuomenės požiūrį... Yra daug sudėtinių aspektų, sprendžiant situaciją.

[Ametistas]

Tai aš ir sakau: apie pačius vaikus labai retai kas užsimena -- apie "teisę įsivaikinti" kalbama taip, lyg apie teisę nusipirkti kaktusą vazone. Ir jeigu vaiko kas paklaustų, ar jis nori gyventi vienalytėje šeimoje -- ar vaikas galėtų sąmoningai atsakyti (duoti "informed consent")? Dėl kitko sutinku: tai diskusijų klausimas. Iš kitos pusės, žiūrint, kokia "logika" vyrauja tokiose diskusijoje, tai rezultatą lengva nuspėti.

O manai vaikų neklausia? Juk nesame įsivaikinimo proceso liudininkai. Tai delikatus reikalas, kurio liudininkai būna valstybės priežiūros tarnybos darbuotojai, šeima ir vaikas. Nekalbančio vaiko mes nepaklausime, jis ir taip per mažas nuspręsti, o kalbantis nors ir per mažas priimti adekvatų sprendimą, bet nuomonę pasakyti, kad ir ne visada protingą, gali. Manau tos nuomonės visada klausiama ir į ją atsižvelgiama.

Manau perdedama vertinant vaikų teises. Pasiskaityk civilinį kodeksą ir bus aiškiau kuo skiriasi vaiko ir suaugusiojo teisės. Suaugusieji protingesni ir atsakingesni priimti sprendimą.

[Ametistas]

Nei jiems patiems, nei visuomenei nuo to ar bus įteisintos partnerystės ar ne, faktiškai niekas nepasikeis. Bet čia principo reikalas. Ar gali ir ar turi absoliuti dauguma taikytis prie mikroskopinės mažumos naglai ir įkyriai reikalaujamų, iškreiptų instinktų vedamų, kaprizų įteisinimo?

Čia tas pats kaip, jeigu žmogaus virškinimo sistema sutrikus ir jis nuolat patyliukais bezda, tarkim, sedėdamas kartu su grupe žmonių(auditorijoj, klasėje, susirinkime), o kartas nuo karto ir prisikakoja į kelnes dėl išmatų nelaikymo. Bet gydytis jis kategoriškai atsisako. Aplinkiniai vis užuodžia tą smarvę, bet dažniausiai santūriai patyli arba laiko distanciją.
Kaip ir toks žmogus nieko nusikalstamo nedaro, niekas smarvės įstatymais nedraudžia, bet dauguma privengia būti šalia jo. Vėliau tas bezdalius pradeda garsiai akis draskyt, kad jis kaip bezdėjo taip ir bezdės prie visų ir nori, kad visi tą priimtų kaip normalų dalyką(paradai/eitynės). Kai į tai numojama ranka bezdalius nesustoja, jam to jau nebeužtenka. Jis po truputį pradeda reikalaut, kad vaikščiojimas prisikakojus į kelnes irgi būtų visiems suprantamas normalus dalykas(partnerystė). O vėliau ir skystas apsitriedimas kiauriai permerkiantis kelnes, kad aplinkiniai galėtų matyti rudas dėmes ant išorinės kelnių pusės(pilnavertės santuokos). Ir galutinis reikalavimas būtų leisti šikti ir triesti kur tik jis užsimano - tiesiog viešai nusimauti kelnes ir apsitriesti kai tik užsimanys, kad ir kur bebūtų(įsivaikinimas ir visos maksimalios įmanomos "teisės" kokių jie užsimanė).

Tai ar galima smirdžiui leisti išnaglėti, ar visgi reikia griežtai padėti tašką jo terorui po to kai jis pirmą kartą pasigyrė, kad pabezdėjo(pirmas paradas)?

Nesu labai protingas, tai man sunku suprasti. Čia turbūt kažkokią perkeltinę reikšmę vartoji. Kas tie bezdaliukai?

[Aleksio]

Bet kokiu atveju, vartojant tokius žodžius, reikėtų tiesiog pagalvoti, ar jie nežeistų ko nors, prieš paleidžiant į eterį.

O kaip tada su žodžio laisvę? Net jeigu žmogus išduoda valstybės paslaptį, jis neturi būti baudžiamas, nes "sakyti-nesakyti" yra tik jo paties sąžinės reikalas.
Kas dėl santuokų, įvaikinimų ir t.t. - turi būti daroma taip, kaip nusprendžia dauguma žmonių (referendume).

[Ametistas]

O kaip tada su žodžio laisvę? Net jeigu žmogus išduoda valstybės paslaptį, jis neturi būti baudžiamas, nes "sakyti-nesakyti" yra tik jo paties sąžinės reikalas.
Kas dėl santuokų, įvaikinimų ir t.t. - turi būti daroma taip, kaip nusprendžia dauguma žmonių (referendume).

Žodžio laisvė yra ir ja galima naudotis. Bet jei žmogus, nepritariantis kažkas, kas galbūt susiję su, sakykime, homoseksualumo tema, turi sugebėti išsakyti nuomonę taip, kad nepažeistų 170 straipsnio. Straipsnis lygiai taikomas ir tuo atveju, jei, sakykime, homoseksualus asmuo pasisakytų prieš, sakykime, heteroseksualius ar homoseksualius. Esmė ne orientacija, o įžeidimo, kurstymo faktas. Nežinau, ar apie tai čia klausei dėl žodžio laisvės Taigi žodžio laisvė yra, tik ja ne visi moka tinkamai naudotis ir kartais peržengia ribas, už ką skaudžiai nukenčia.

Dėl referendumo... Na, santuokos, įsivaikinimas yra privatus dalykas. Visuomenė negali kištis į asmens privatumą. Įsivaikinimas kažkiek labiau susijęs su viešuoju interesu - šiuo atveju vaiku, bet santuoka niekaip nesusijusi, todėl ir referendumą nėra poreikio rengti. O jei ir būtų rengiamas, tai tebūtų politinis žaidimas, neva politikams rūpi daugumos nuomonė, tai tik rodytų visuomenės daugumos nebrandumą ir nesuvokimą, kad kiekvienas turime teisę gyventi taip, kaip norime, nekliudomi kitiems. Santuoka šiuo atveju yra privatus dalykas ir nereikia dėl jos rengti referendumo.

[Aleksio]

Dėl referendumo... Na, santuokos, įsivaikinimas yra privatus dalykas. Visuomenė negali kištis į asmens privatumą.

Bet visuomenė (atstovaujama valstybės) vistiek kišasi: Tik žmogus gimė - jam iškart asmens kodą suteikė (jo ar jo tėvų noro niekas neklausė). Žmogus nori uždirbti daug pinigų - jam draudžia dirbti po 20 val. į parą be išeiginių ir atostogų.

[Ametistas]

Bet visuomenė (atstovaujama valstybės) vistiek kišasi: Tik žmogus gimė - jam iškart asmens kodą suteikė (jo ar jo tėvų noro niekas neklausė). Žmogus nori uždirbti daug pinigų - jam draudžia dirbti po 20 val. į parą be išeiginių ir atostogų.

Asmens kodas skirtas identifikuoti. Tai reikalinga civilizuotame pasaulyje. Tokios šio pasaulio gyvenimo taisyklės. Ir tai nėra valstybės kišimasis. Tai yra bendroji tvarka, būdinga ne vien mūsų valstybei.

Dėl darbo laiko ribojimų - dirbant ne pagal darbo sutartį (verslo liudijimas, individuali veikla), žmogui neribojamos darbo valandos, nes žmogus dirba sau.

Kodėl dirbant darbo sutartimi, yra ribojimai, atsakyti negaliu. Žiūrint į kitų šalių praktiką, matome, kad ir ten panaši tvarka yra.

[Aleksio]

Asmens kodas skirtas identifikuoti. Tai reikalinga civilizuotame pasaulyje. Tokios šio pasaulio gyvenimo taisyklės. Ir tai nėra valstybės kišimasis. Tai yra bendroji tvarka, būdinga ne vien mūsų valstybei.
Kodėl dirbant darbo sutartimi, yra ribojimai, atsakyti negaliu. Žiūrint į kitų šalių praktiką, matome, kad ir ten panaši tvarka yra.

Vis tos kitos šalys. O kada bus nežiurima į kitas šalis? Juk vaikus nuo mažens pratiname mąstyti savarankiškai, o ne daryti taip kaip daro Jonas, Petras ar Monika. Belarusijoje medžio apdirbimo įmonėse uždraudė išeiti iš darbo savo noru, gal ir mums taip padaryti? Saudų Arabijoje leidžia turėti kelias žmonas, gal ir Lietuvoje taip leisti? Anglijoje ar Japonijoje važinėja ne ta kelio puse, gal ir Lietuvai nuo jų neatsilikti (gal tada iš Anglijos visi emigruos į Lietuvą)? JAV yra tokių miestų, kur negalima vaikščioti su melynais batais ar šaudyti dramblius iš antrojo aukšto - gal ir čia priimti panašius įstatymus?

[Lettered]

Pamąstymui:

Musulmoniškose šalyse nėra homoseksualių santuokų, nėra jų teisės įsivaikinti, bet nėra ir vaikų namų. Ir kūdikių konteineriuose ten nėra (nors abortai ir neteisėti), nes visai kitoks požiūris į vaikus, jų auginimą, apskritai į šeimyninius dalykus. Kad tėvai pamestų vaikus - neįsivaizduojamas dalykas. Jeigu tėvai miršta - užaugins giminės.

Gal nuo to ir reikia pradėti - nuo visuomenės požiūrio. Nes dabar tai jei nenoriu auginti - numečiau. Noriu gerti ir terorizuoti savo vaikus - tą ir darau. Net valstybiniu lygiu nėra ugdoma ATSAKOMYBĖ. Ir tai visos Vakarų civilizacijos problema.

O vaiko vystymuisi yra reikalingas abiejų lyčių pavyzdys.

Užtat vat kas yra:

Policijos pareigūnas Raja Tahiras Ayubas teigė, kad mergaitės tėvas buvo įsiutęs, nes matė, kaip mergaitė žiūri į du ant motociklo važiuojančius berniukus. „Jis įsitempė savo dukrą į namus, ją mušė ir padedamas žmonos apipylė rūgštimi“, – pasakojo pareigūnas.
...
Pakistano žmogaus teisių komisija teigia, kad 2011 metais buvo nužudytos mažiausiai 943 moterys, devynioms jų buvo nupjautos nosys, 98 buvo kankinamos, 47 padegtos ir 38 apipiltos rūgštimi.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...#ixzz2LYXdBgox

Čia apskritai pedofilija:

Mažoji Bibi Roza turėjo ištekėti sekmadienį, tačiau jai tik šešeri. Taip nusprendė Ašari kaimo bendruomenės teismas.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...#ixzz2LYXtIQ2L

Tiesiog tikras pavyzdys ta Rytų civilizacija.
O socdemai-krikščionys, tai čia kažkas panašaus kaip būtų konservai-komunistai.

[Lettered]

Bet vistiek įdomu, kodėl kalbant apie "teisę įsivaikinti", niekas net neužsimena apie vaiko teises. Ar vaikas laikomas pasyviu daiktu, ar, geriausiu atveju, naminiu gyvūnu, kurį kiekvienas turi teisę įsigyti? Ir iš viso, ar įsivaikinimas yra teisė?

Beabejo, kad ne tik teisė, bet ir su ta teise ateinanti eilė įsipareigojimų. Skirtumas tik tas, kad ir dabar tos netradicinės šeimos (pvz. gėjai, vienišas tėtis arba mama, seneliai, tetos) augina vaikus, tik tiek, kad jie formaliai tų teisių ir pareigų neturi, taip, kad tu siūlai ir toliau skriausti tokius vaikus, kad jie gyventų be jokio oficialaus statuso? O argumentus "ko nori mergaitė" geriau į kokį delfi rašyk.

[Ametistas]

Vis tos kitos šalys. O kada bus nežiurima į kitas šalis? Juk vaikus nuo mažens pratiname mąstyti savarankiškai, o ne daryti taip kaip daro Jonas, Petras ar Monika. Belarusijoje medžio apdirbimo įmonėse uždraudė išeiti iš darbo savo noru, gal ir mums taip padaryti? Saudų Arabijoje leidžia turėti kelias žmonas, gal ir Lietuvoje taip leisti? Anglijoje ar Japonijoje važinėja ne ta kelio puse, gal ir Lietuvai nuo jų neatsilikti (gal tada iš Anglijos visi emigruos į Lietuvą)? JAV yra tokių miestų, kur negalima vaikščioti su melynais batais ar šaudyti dramblius iš antrojo aukšto - gal ir čia priimti panašius įstatymus?

Absoliutinti nereikėtų. Reikia mąstyti logiškai: vieni globalūs dalykai yra teigiami, kiti yra neigiami. Kiekvienas turi teisę spręsti ir susidaryti nuomonę, kas yra neigiama ir kas yra teigiama.