Diskusijos apie lytines orientacijas

[Lettered]

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=60718549
Taip, dar per mažai šviečiamųjų paradų buvo, visuomenė dar neparuošta.

Viskam savas laikas, jeigu tokiose gana konservatyviose ir religingose šalyse kaip Prancūzija įteisinta partnerystė, o Ispanijoje ir santuokos, greitai ateis ir mūsų eilė.

[Ametistas]

Dar Lietuvai reikia normalios krikdemų partijos. Tada būtų aišku už ką balsuoti:

1. Jei nori mažo valstybės vaidmens gyvenime ir pritari pedukų santuokoms - už liberalus.
2. Jei nori mažo valstybės vaidmens gyvenime ir nepritari pedukų santuokoms - už konservatorius.
3. Jei nori didesnio valstybės vaidmens gyvenime ir pritari pedukų santuokoms - už socdemus.
4. Jei nori didesnio valstybės vaidmens gyvenime ir nepritari pedukų santuokoms - už krikdemus.

Ką reiškia žodis „pedukas“? Nesuprantu tavo komentaro, patikslink, prašau.

[Tomizmas]

Viskam savas laikas, jeigu tokiose gana konservatyviose ir religingose šalyse kaip Prancūzija įteisinta partnerystė, o Ispanijoje ir santuokos, greitai ateis ir mūsų eilė.

Atvaizdas

Prancūzija ir Ispanija - konservatyvios ir religingos šalys? Kažkada gal ir buvo... Šiuo metu religingomis Europoje galima pavadinti nebent kai kurias Balkanų šalis, paskutiniu metu religija stipriai atsigauna Rusijoje.

O tame žemėlapyje raudonai nuspalvintos šalys, kuriose konstitucija santuoką apibrėžia kaip vyro ir moters sąjungą. Tai kaip bus - net konstituciją keisti reikės?

Kitoks pavyzdys - Rusijoje. Regionai, kur į taip vadinamą homoseksualizmo, biseksualizmo ir transgender propaganda (į tą sąvoką įeina eitynės, programos mokyklose, visokie toleranciją labai skleidžiantys straipsniai, filmai ir t. t.) draudžiama:



Dar gana nemažai regionų planuoja greitu laiku papildyti šį žemėlapį, planuojama tokį įstatymą priimti valstybiniu lygiu - visoje šalyje.

[Aš]

Prancūzija yra viena iš mažiausiai tikinčių šalių Europoje. Dar, berods, prie tokių priskiriamos Čekija ir Estija, skandinavai.

Partnerystė turėtų būt įteisinta. Tik nereikia perlenkt lazdos ir dėt lygybės tarp lyčių.

[Tomas]

Ką reiškia žodis „pedukas“? Nesuprantu tavo komentaro, patikslink, prašau.

Literatūrinis homoseksualisto pavadinimas. O ką?

[Eidvis]

Viskam savas laikas, jeigu tokiose gana konservatyviose ir religingose šalyse kaip Prancūzija įteisinta partnerystė, o Ispanijoje ir santuokos, greitai ateis ir mūsų eilė.

Atvaizdas

Ištikro tai tik laiko klausimas. Tik laiko klausimas, kada Lietuvoje bus įteisinta partnerystė, kada bus įteisintos santuokos, suteiktos teisė įsivaikinti. Tik laiko klausimas, kada absoliučiai visos teisės bus sulygintos ir tik laiko klausimas kada klausimas "ar homoseksualūs žmonės gali įteisinti santuoką" mums skambės taip pat keistai, kaip kad "ar gali moteris balsuoti". Lietuviams jau ir dabar skambėtų keistai, jeigu kas nors pasiūlyti įvesti bausmes už būvima homoseksualiu. O juk homoseksualumas dekriminalizuotas Lietuvoje buvo ne taip jau ir seniai - 1993 metais (ir tik dėl to, kad pasirašytumėm konvencijas).

Jeigu prieš 3 metus mes diskutavom ar leisti homoseksualų eitynes, tai šiemet mes diskutuojam ar leisti jiems žygiuoti Gedimino prospektu. Nesunku nuspėti, jog sekanti diskusija turėtų būti ar leisti jiems įteisinti partnerystę. Ir tai yra natūralus procesas, vykstantis visame pasaulyje.

Tik tiek, kad šitas procesas Lietuvoje turėtų vykti kur kas sparčiau, nei jis vyko vakarų šalyse. Įsivaizduokit kokius Olandus, kurie pirmieji įteisino partnerystę - juk pirmiesiems ją įteisinti buvo labai sunku, nes nebuvo jokių pavyzdžių kaip tai gali paveikti visuomenę ir pan. O dabar.... dabar mes jau matome kaip Eltonas Johnas kuria homoseksualią šeimą, tiesą sakant homoseksualus matome vos ne kas dien. Dar vis ne gatvėje, bet per televizorių ar internetą tai tikrai. Straipsniai apie homoseksualus rašomi kiekvieną dieną ir visuose informavimo priemonėse, televizijos serijalai jau retai apsieina be homoseksualių personažų. Ir homoseksualai jau nebėra vien tik Eltonas Johnas ar Fredis Merkuris,jų jau yra ir Lietuvoje, net į seimą vienas išrinktas buvo. Homoseksualumas jau nieko nebestebina ir su laiku visi apsirasime ir susitaikysime, jog to pakeisti neišeis. O tas laikas praeis greitai, mano nuomone jau šioje kadencijoje prasidės rimtos diskusijos dėl partnerystės įstatymo, na o sekančią kadenciją partnerystę jau turėtų įteisinti liberalai su konservatoriais (jeigu konservatoriai rimtai įvertins tai, kad jų rinkėjas daugiausiai yra modernių pažiūrų, vakarietiškas pilietis). Nes sprendžiant pagal rinkėjus, tai konservatorių rinkėjai atrodo daug jaunesni ir modernesni už socdemų elektoratą, taigi jeigu politikams pakankamai rūpi jų elektoratas - konservatoriai pirmiau už socdemus turėtų pritarti partnerystės įstatymui.

Na o liberalai šaunuoliai, kad nesnaudžia ir investuoja į ateitį. Ta partija, kuri pirmoji užims poziciją dėl partnerystės įstatymo įteisinimo, ateityje už šitą žingsnį sulauks ir gausių dividentų. Apskritai juk homoseksualų ir jiems artimai prijaučiančių žmonių grupė yra kone lygi lenkų mažumai, taip kad tiems, kuriems pavyks mobilizuoti homoseksualius rinkėjus - labai daug išloš. O turint omeny, kad ateityje daugumos žmonių nuomonė bus palanki dėl partnerystės įteisinimo, tai liberalai išloš dar daugiau, nes šūkis "lygios teisės" gali būti pradėtas sieti su liberalais, kaip kad šūkis "progresiniai mokesčiai" yra siejamas su socialdemokratais (nors šiuometu puse partijų juos siūlo).

[r08n]

Tik laiko klausimas, kada Lietuvoje bus įteisinta partnerystė, kada bus įteisintos santuokos, suteiktos teisė įsivaikinti. Tik laiko klausimas, kada absoliučiai visos teisės bus sulygintos

Bet vistiek įdomu, kodėl kalbant apie "teisę įsivaikinti", niekas net neužsimena apie vaiko teises. Ar vaikas laikomas pasyviu daiktu, ar, geriausiu atveju, naminiu gyvūnu, kurį kiekvienas turi teisę įsigyti? Ir iš viso, ar įsivaikinimas yra teisė?

[Rijikas]

Bet vistiek įdomu, kodėl kalbant apie "teisę įsivaikinti", niekas net neužsimena apie vaiko teises. Ar vaikas laikomas pasyviu daiktu, ar, geriausiu atveju, naminiu gyvūnu, kurį kiekvienas turi teisę įsigyti? Ir iš viso, ar įsivaikinimas yra teisė?

Ar nori pasakyti, kad vaikui geriau, jei jis augtų biologinėje šeimoje, kur tėvai agresyvūs alkoholikai negu kad gėjų šeimoje? Nori pasakyti, kad vaikui geriau vaikų namuose, kur greičiausiai taptų arba tokiu, kuris kitus muša, arba tokiu, kurį muša? Jeigu už šiuos atvejus blogiau yra gėjai, tai kažin kur tavo supratime jie iš viso yra: čia gal jau net ne žmonės... kaip mikutavičiaus dainoj - gal gėjai panašūs į zebrus?
O jei laikomės taško, kad vaikas ne daiktas, tai apskritai negalima ir bėgiojančio pamestinuko paimti į vaikų namus - juk pažeisi jo teisę būti laisvam; negalima ir normaliems žmonėms įsivaikinti, mat vaiko teisė būti laisvam; ir kam jam tėvų klausyti - juk jis turi teises ir jis laisvas, ne?

[Eidvis]

Bet vistiek įdomu, kodėl kalbant apie "teisę įsivaikinti", niekas net neužsimena apie vaiko teises. Ar vaikas laikomas pasyviu daiktu, ar, geriausiu atveju, naminiu gyvūnu, kurį kiekvienas turi teisę įsigyti? Ir iš viso, ar įsivaikinimas yra teisė?

Tiesa sakant vaiko teisės turėtų būti iškeltos į pirmąjį planą, tik ne visi tas vaiko teises vienodai supranta. Pvz.:
1) Petriukas yra įvaikinamas homoseksualios šeimos, kai užauga, Petras pareiškia, jog jau geriau jis būtų augęs vaikų namuose, nei su homoseksualiais tėvais. Tokiu atveju galima sakyti yra pažeidžiamos vaiko teisės.
2) Onutė auga vaikų namuose, jinai norėtų turėti šeimą, kad ir homoseksualią, kuri ją mylėtų, ja rūpintųsi, suteiktų galimybę studijuoti ir įgyti profesiją ir t.t., tačiau jai teks visą gyvenima praleisti vaikų namuose, nes yra žmonių, kurie už ją nusprendžia, kad jos gyvenimas vaikų namuose bus laimingesnis, nei homoseksualioje šeimoje.

Taigi klausimas yra kurio vaiko teisės yra labiau pažeidžiamos? čia jau diskusijų klausimas.

[r08n]

Ar nori pasakyti, kad vaikui geriau, jei jis augtų biologinėje šeimoje, kur tėvai agresyvūs alkoholikai negu kad gėjų šeimoje? Nori pasakyti, kad vaikui geriau vaikų namuose, kur greičiausiai taptų arba tokiu, kuris kitus muša, arba tokiu, kurį muša?

Taip ir galvojau: "Danijoje įteisintos gėjų santuokos, o Tanzanijoje ne -- tai kur norėtum gyventi, Danijoj ar Tanzanijoj? Tau gal geriau XIX a. patriarchalinė šeima, kur girtas budulis su benzopjūklu vaikosi sugyventinę aplink triobą? Nepatinka Cicinas -- tai gal tau Radžis geriau?"

Išskyrus šitą nudrožtą plokštelę, daugiau nieko neturi pasakyti? Negi visi tie
"lyčių studijų" profesorės ir docentės vasiliauskaitės su visais toleruokliniais mokslinio tyrimo centrais taip ir nesugalvojo jokio bent kažkiek mažiau idiotiško argumento?

Bet klausimas buvo toks: kodėl kalbant apie įsivaikinimą, apie vaikus (jų teises, norus...) niekas net neužsimena?

[r08n]

Tiesa sakant vaiko teisės turėtų būti iškeltos į pirmąjį planą, tik ne visi tas vaiko teises vienodai supranta.
...
Taigi klausimas yra kurio vaiko teisės yra labiau pažeidžiamos? čia jau diskusijų klausimas.

Tai aš ir sakau: apie pačius vaikus labai retai kas užsimena -- apie "teisę įsivaikinti" kalbama taip, lyg apie teisę nusipirkti kaktusą vazone. Ir jeigu vaiko kas paklaustų, ar jis nori gyventi vienalytėje šeimoje -- ar vaikas galėtų sąmoningai atsakyti (duoti "informed consent")? Dėl kitko sutinku: tai diskusijų klausimas. Iš kitos pusės, žiūrint, kokia "logika" vyrauja tokiose diskusijoje, tai rezultatą lengva nuspėti.

[Rijikas]

Bet klausimas buvo toks: kodėl kalbant apie įsivaikinimą, apie vaikus (jų teises, norus...) niekas net neužsimena?

Padėkim homoseksualus į šoną tada, kad tau širdies neskaudėtų. Vaiko teisės? Paaiškink kas tai yra, nes nesuprantu jų esmės ir prasmės.
LR CK "Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulėti."
Aš žiūriu ir iš mokesčių mokėtojo pozicijos: ar geriau, kad vaikai būtų prižiūrimi kažkokios pinigus rijančios kontoros ir auklių, kurioms vaikų namų vaikai dažniausiai nėra savi vaikai?
Duomenų dar: vaikų globos namuose 2011-12-31 buvo 4119 vaikai, iš kurių 2784 globojami nuolat. O iš viso globojamų 10813, taigi 38% globos namuose...
Pažiūrim ir iš vaiko pozicijų: norėtų vaikas būti įvaikintas ir į normalią šeimą, tačiau pagal dabartinę tvarką vaikų namai laukia, kad gal atsilieps tėvas alkoholikas ir norės paimti atgal. Taip atsitinka, kad tėvai taip ir neatsiliepia, bet per laukimą vaikui jau nebe 3 metai, o 10 m. sukanka, o tokio amžiaus vaiką įsivaikinti nori retas. Na ir tada tęsiasi paauglystė vaikų namuose... Tiesa pasakius, nemanau kad tada jau norėtųsi būti įvaikintam, žr žemiau.
Pakopinu nuo vienos prezentacijos (tegul kursiokė man atleidžia (žegnojuosi)):

2011 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 1907 galimi įvaikinti vaikai (per 2011 m. į šią apskaitą buvo įrašyti 473 vaikai), tačiau iš jų net 1335, t. y. 70%, nėra siūlomi įvaikinti nei Lietuvos Respublikos, nei užsienio šalių piliečiams.
Priežastys:
su tuo nesutinka patys vaikai (31,38%-419)
dėl jaunesnių vaikų įvaikinimo nesutinka vyresnieji broliai ir seserys ar tam prieštarauja artimi giminaičiai (27,71%-370)
12,35 % vaikų tarptautinio įvaikinimo klausimas nėra sprendžiamas, nes jie jau yra pasiekę 15 m. ribą.

[Tomas]

Atiduoti juos Venckienei ...

[Eidvis]

Tai aš ir sakau: apie pačius vaikus labai retai kas užsimena -- apie "teisę įsivaikinti" kalbama taip, lyg apie teisę nusipirkti kaktusą vazone. Ir jeigu vaiko kas paklaustų, ar jis nori gyventi vienalytėje šeimoje -- ar vaikas galėtų sąmoningai atsakyti (duoti "informed consent")? Dėl kitko sutinku: tai diskusijų klausimas. Iš kitos pusės, žiūrint, kokia "logika" vyrauja tokiose diskusijoje, tai rezultatą lengva nuspėti.

Kaip pats ir sakai, vaiko sprendimas retai kada gali būti tikrai sąmoningas - jisai yra įtakojamas begalės veiksnių ir kuo vaiko amžius jaunesnis - tuo mažiau sąmoningumo yra jo sprendimuose. Stankūnaitės atveju, mergaitė buvo gražinta biologinei motinai, netgi pačiai mergaitei dėl to prieštaraujant. Šiuo atveju teismas nusprendė, kad vaiko teisės bus užtikrintos darant priešingai, nei pats vaikas nori. Taigi vaiko norai ne visada atitinka jo teises ir nevisada galima jais vadovautis, nepaisant to, jeigu vaikas nenori būti įvaikintas tam tikros šeimos (tame tarpe ir homoseksualios) - netikiu, kad jis būtų tai šeimai atiduotas prieš jo pačio valią.

Taigi, jeigu vaikas nusprendžia, kad jis nori būti įvaikintas homoseksualios šeimos, tokiu atveju visuomenės pareiga yra apsispręsti ar tam vaikui augti homoseksualioje šeimoje būtų geriau, nei vaikų namuose. Problema, kad visuomenės sprendimai nėra paremti faktais ir nėra profesionalūs - jie greičiau paremti emocijomis ir klaidingais įsikinimais, kad vaikas tokioje šeimoje pats išaugs homoseksualiu. Tačiau jokių tyrimų, kad "homoseksualumu galima apkrėsti" nėra, tiesa sakant visi tytrimai rodo priešingai, dėl to, kol nėra to patvirtinančių įrodymu, tokiais argumentais išviso nereikėtų vadovautis.

Galima sakyti, kad homoseksualioje šeimoje vaikas neturės pvz. mamos, bet vaikų namuose jisai neturi ne tik mamos, bet ir tėčio. Vienintėlis rimtas argumentas galėtų būti tai, kad vaikas augantis homoseksualioje šeimoje dėl to iš visuomenės pusės galėtų susilaukti užgauliojimų ir dėl to būti diskriminuojamas. Dėl to šiuo metu aš dar kol kas nepritarčiau leidimui įvaikinti, tačiau tai tik laiko klausimas, kada šita situacija pasikeis.

O ar vaikas bus laimingas, ar ne, augdamas homoseksualioje šeimoje, to niekas tiksliai negali pasakyti, kaip ir negali pasakyti, ar heteroseksualūs įtėviai to vaiko atveju būtų geresni tėvai, už homoseksualius. Dėl to įvaikinimo klausimais turėtų būti sprendžiami visų pirma žiūrint į tėvų asmenybes, jų finansinę padėti, galimybės suteikti vaikui pilnavertį gyvenimą, o ne į jų seksualinę orientacija, kuri realiai su vaiko auginimo kokybe nelabai ką bendro turi.

Ir netgi atvirkščiai, kiek teko girdėti, net 50% vaikų yra "netyčiukų" produktas. Jeigu vaikas yra planuojams, laukiamas - yra daug didesnė galimybė, kad jam šeima suteiks pilnavertį gyvenimą, negu tų atveju, kurie gimsta netikėtai, nuo netikėtų tėvų ar netinkamu laiku. Homoseksualų atveju, vaikus gali turėti tik tie homoseksualai, kurie tikrai yra tam pasiryžę ne tik vaiką auginti, tačiau ir kryžiaus kelius dėl jo nueiti, kurie turi visas finansines galimybes aprūpinti vaiką ir išleisti jį į mokslus. Netyčiukų šiuo atveju nebūna, o tai didina vaiko galimybes turėti pilnavertį gyvenimą. Jeigu yra žmonių, kurie nori ir gali suteikti vaikams pilnaverčius gyvenimus, tai kodėl tada reikėtų tą drausti ir iš mokesčių mokėtų pinigų tuos vaikų namus išlaikyti?

[index]

Aš tai būčiau už krikščionių socialdemokratų partiją, jeigu tokia Lietuvoje atsirastų. Nemažai yra šalių pasaulyje, kur tokios partijos egzistuoja. Nes socialdemokratinės žmonių ekoniminės lygybės idėjos yra pačios krikščioniškiausios, kokios tik gali būti. Nesuvokiamas tas istorinis socializmo priešiškumas religijai, ir dabartiniu laiku tas priešiškumas yra atgyvena.

Arčiausiai to kaip nekeista, manau, būtų LLRA. Jų ekonominės pažiūros (nors jas dar reiškė palyginti nedaug) yra daugiau kairiosios: nori didesnių valstybės išlaidų, paramos regionams ir t.t. Tuo tarpu vertybine prasme labiau krikščioniškos partijos Lietuvoje nesurasi.

[Eidvis]

Atvirai pasakius man keista, kada islamistinės šalys yra pateikiamos kaip siektinas pavyzdys. Galima sakyti, kad pas juos yra mažai skyrybų, bet galima pridurti ir tai, kad nepaklusnios žmonos savo vyrų yra baudžiamos jų veidus subjaurojant rūgštimi. Galima sakyti, kad šeimos tenais neatsisako savo vaikų, tačiau galima ir paminėti, kad penkių metų mergaitė savo tėvo gali būti išprievartauta už tai, kad "nepadoriai elgėsi", nes ją prievartavo ir kiti vyrai.

O kas dėl to, kad "vaiko vystymuisi reikalingas abiejų lyčių pavyzdys" - tai ar reikėtų drausti vaikus auginti vienišoms mamos ar tėčiais? Ir kokį vyro ir moters pavyzdį jie gauna augdami vaikų namuose?

[kaunaz]

Nei jiems patiems, nei visuomenei nuo to ar bus įteisintos partnerystės ar ne, faktiškai niekas nepasikeis. Bet čia principo reikalas. Ar gali ir ar turi absoliuti dauguma taikytis prie mikroskopinės mažumos naglai ir įkyriai reikalaujamų, iškreiptų instinktų vedamų, kaprizų įteisinimo?

Čia tas pats kaip, jeigu žmogaus virškinimo sistema sutrikus ir jis nuolat patyliukais bezda, tarkim, sedėdamas kartu su grupe žmonių(auditorijoj, klasėje, susirinkime), o kartas nuo karto ir prisikakoja į kelnes dėl išmatų nelaikymo. Bet gydytis jis kategoriškai atsisako. Aplinkiniai vis užuodžia tą smarvę, bet dažniausiai santūriai patyli arba laiko distanciją.
Kaip ir toks žmogus nieko nusikalstamo nedaro, niekas smarvės įstatymais nedraudžia, bet dauguma privengia būti šalia jo. Vėliau tas bezdalius pradeda garsiai akis draskyt, kad jis kaip bezdėjo taip ir bezdės prie visų ir nori, kad visi tą priimtų kaip normalų dalyką(paradai/eitynės). Kai į tai numojama ranka bezdalius nesustoja, jam to jau nebeužtenka. Jis po truputį pradeda reikalaut, kad vaikščiojimas prisikakojus į kelnes irgi būtų visiems suprantamas normalus dalykas(partnerystė). O vėliau ir skystas apsitriedimas kiauriai permerkiantis kelnes, kad aplinkiniai galėtų matyti rudas dėmes ant išorinės kelnių pusės(pilnavertės santuokos). Ir galutinis reikalavimas būtų leisti šikti ir triesti kur tik jis užsimano - tiesiog viešai nusimauti kelnes ir apsitriesti kai tik užsimanys, kad ir kur bebūtų(įsivaikinimas ir visos maksimalios įmanomos "teisės" kokių jie užsimanė).

Tai ar galima smirdžiui leisti išnaglėti, ar visgi reikia griežtai padėti tašką jo terorui po to kai jis pirmą kartą pasigyrė, kad pabezdėjo(pirmas paradas)?

[Eidvis]

Nei jiems patiems, nei visuomenei nuo to ar bus įteisintos partnerystės ar ne, faktiškai niekas nepasikeis. Bet čia principo reikalas. Ar gali ir ar turi absoliuti dauguma taikytis prie mikroskopinės mažumos naglai ir įkyriai reikalaujamų, iškreiptų instinktų vedamų, kaprizų įteisinimo?

Sutinku, kad tos partnerystės tikriausiai daugiau turi simbolinę prasmę, nei realią. Tačiau pagrindinį klausimą tu keli kiek keistai. Mano nuomone jis turėtų skambėti taip: "ar tos pačios teisės turi galioti visiems, ar tik daugumai" ? Kad jau apie bezdalus pradėjai kalbėti, tai jeigu dauguma turi teisę gatvėje pabezdėti, ar kažkuriai mažumos grupei tai turėtų būti draudžiama, sakant, kad bezdėjimas tai daugumos privilegija? Jeigu problema yra su bezdėjimu - tai jį tada reiktų drausti visiems, o ne tik tam tikrai grupei.

[index]

Nei jiems patiems, nei visuomenei nuo to ar bus įteisintos partnerystės ar ne, faktiškai niekas nepasikeis. Bet čia principo reikalas. Ar gali ir ar turi absoliuti dauguma taikytis prie mikroskopinės mažumos naglai ir įkyriai reikalaujamų, iškreiptų instinktų vedamų, kaprizų įteisinimo?

Kaip nepasikeis? O kaip paveldėjimas, bendro turto turėjimas, leidimas lankyti ligonius, neliudyti teisme ir kiti šeimoms taikomi teisiniai dalykai? O juk du gėjai ar dvi lesbietės irgi iš principo yra tokia pati šeima kaip ir visos kitos (kaip ir nesusituokusi heteroseksuali pora), ir net skirtingai nei ji jie nori tuoktis tik netgi nusileidžia ir atsisako tą vadinti santuoka, kad ko nors neįžeistų.

Palyginimas šlykštus ir, mano nuomone, kvailas.

[Tomizmas]

Arčiausiai to kaip nekeista, manau, būtų LLRA. Jų ekonominės pažiūros (nors jas dar reiškė palyginti nedaug) yra daugiau kairiosios: nori didesnių valstybės išlaidų, paramos regionams ir t.t. Tuo tarpu vertybine prasme labiau krikščioniškos partijos Lietuvoje nesurasi.

Na tokiu atveju reiškia, kad reikia kažko vertybiniu požiūriu panašaus į LLRA. Tik tokia partija turėtų ginti ne vienos kurios nors tautinės grupės, o visų Lietuvos gyventojų interesus.

Atvirai pasakius man keista, kada islamistinės šalys yra pateikiamos kaip siektinas pavyzdys. Galima sakyti, kad pas juos yra mažai skyrybų, bet galima pridurti ir tai, kad nepaklusnios žmonos savo vyrų yra baudžiamos jų veidus subjaurojant rūgštimi. Galima sakyti, kad šeimos tenais neatsisako savo vaikų, tačiau galima ir paminėti, kad penkių metų mergaitė savo tėvo gali būti išprievartauta už tai, kad "nepadoriai elgėsi", nes ją prievartavo ir kiti vyrai.

O kas dėl to, kad "vaiko vystymuisi reikalingas abiejų lyčių pavyzdys" - tai ar reikėtų drausti vaikus auginti vienišoms mamos ar tėčiais? Ir kokį vyro ir moters pavyzdį jie gauna augdami vaikų namuose?

Eilinis variantas, kai pavieniai atvejai pateikiami kaip tendencija. Užtenka išgirsti, kad tose šalyse kažką apipylė rūgštimi, nupjovė nosį, pakorė - ir iš karto tai priimama vos ne kaip bendra tendencija. Jeigu apie Lietuvą kas nors panašiai spręstų pagalnnusikaltimų suvestines, kiek užmuštų pensininkų vienkiemiuose, kiek išprievartautų merginų, kiek alkoholizmo, kiek žmogžudysčių, iš viso galima susidaryti baisios šalies įvaizdį. Bet mes gi žinome, kad nors pas mus daug purvo, bet ne visi žmonės yar tokie.