Nieko tokio. Nuo kitų metų rudens Lietuva tame žemėlapyje pageltonuos arba paraudonuos. Kubilėjimo neliks nė kvapo.
Galbūt nebus blogiau negu šiuo metu yra. Ko gero, jau visos labiau tradicinės (ir ne tik) partijos turėjo galimybę pabuvoti prie lovio, tačiau kuo toliau, tuo meluoti bus sunkiau. Tad teks kažkam imti ir atlikti savo pareigas ir ne prasčiau negu kiti.
Reikia tikėti, kad atsuks, nes kitu atveju tikrai bus prastai su ekonomikos atsigavimu
Juk niekas ir nebuvo užsukęs. Švedija iki šiol yra viena svarbiausių investuotojų Lietuvoje. Ko gero, jau kas trečias daiktas/dalykas yra kaip nors susietas su šia valstybe (televizija, radijas, bankai, buities prietaisai, gamyklos ir pan.).
Juk niekas ir nebuvo užsukęs. Švedija iki šiol yra viena svarbiausių investuotojų Lietuvoje. Ko gero, jau kas trečias daiktas/dalykas yra kaip nors susietas su šia valstybe.
Per krizę labai smarkiai užsuko, neveltui pats premjeras važiavo į Švediją prašyti, kad kranelį šiek tiek atlaisvintų.
Šia tema esu girdėjęs/perskaitęs nemažai versijų. O kuri tikra, nežinau.
1940m. rudenį tik Švedija ir Vokietija pripažino Baltijos valstybių inkorporaciją į TSRS. Jeigu Vokietija bent morališkai gali nuo to atsiriboti, teigdama, kad tai buvo kita, fašistinė Vokietija, tai Švedijai belieka tik pripažinti savo klaidą ir pagal galimybes ją ištaisyti — pirmoji (ar viena pirmųjų) grąžino tarpukario Lietuvos auksą, pirmoji atidarė ambasadą Vilniuje, Švedijos karališkoji šeima 1992m. lankėsi Lietuvoje, ir nuo pirmųjų LTU nepriklausomybės atkūrimo dienų gausiai investuoja.
1940m. rudenį tik Švedija ir Vokietija pripažino Baltijos valstybių inkorporaciją į TSRS. Jeigu Vokietija bent morališkai gali nuo to atsiriboti, teigdama, kad tai buvo kita, fašistinė Vokietija, tai Švedijai belieka tik pripažinti savo klaidą ir pagal galimybes ją ištaisyti — pirmoji (ar viena pirmųjų) grąžino tarpukario Lietuvos auksą, pirmoji atidarė ambasadą Vilniuje, Švedijos karališkoji šeima 1992m. lankėsi Lietuvoje, ir nuo pirmųjų LTU nepriklausomybės atkūrimo dienų gausiai investuoja.
Čia juk tik paprasčiausias verslas, kuris, beje, uždirba milijardus. O kalbi apie jį kaip apie kokią labdarą...
Čia juk tik paprasčiausias verslas, kuris, beje, uždirba milijardus. O kalbi apie jį kaip apie kokią labdarą...
Būtų gerai, jeigu tas 'paprasčiausias verslas', kurį kiti vadina tiesioginėmis užsienio investicijomis, tokiais srautais eitų ir iš kitų valstybių. Ar labai prieštarautum, jeigu pvz VOLVO arba SAAB atidarytų savo surinkimo cechą LTU, tuo sukurdama per 500 tiesioginių darbo vietų? Beje, iki ~1996m. Švedija nešykštėjo labdaros vaistais, kompiuteriais ir karine technika.
Būtų gerai, jeigu tas 'paprasčiausias verslas', kurį kiti vadina tiesioginėmis užsienio investicijomis, tokiais srautais eitų ir iš kitų valstybių. Ar labai prieštarautum, jeigu pvz VOLVO arba SAAB atidarytų savo surinkimo cechą LTU, tuo sukurdama per 500 tiesioginių darbo vietų? Beje, iki ~1996m. Švedija nešykštėjo labdaros vaistais, kompiuteriais ir karine technika.
Lenkija pirmauja pagal investavimą Lietuvoje, jeigu neklystu. O šiaip, daug baldų gamintojų savo produkciją parduoda koncernui IKEA. Taip pat planuojama įkurti SAAB sandėlį ar pan.
Beje, Švedija nemažai prisidėjo ir prie Latvijos bei Estijos sėkmės. Pastarojoje nebūtų informacinių technologijų sektoriaus plėtros be 'Ericsson' investicijų.
Būtų gerai, jeigu tas 'paprasčiausias verslas', kurį kiti vadina tiesioginėmis užsienio investicijomis, tokiais srautais eitų ir iš kitų valstybių. Ar labai prieštarautum, jeigu pvz VOLVO arba SAAB atidarytų savo surinkimo cechą LTU, tuo sukurdama per 500 tiesioginių darbo vietų?
Aš neprieštaraučiau bet kokiai investicijai iš bet kokios šalies. Bet verslą ir labdarą (kurios taip pat gaunam iš įvairių šalių) reiktų atskirti.
Lenkija pirmauja pagal investavimą Lietuvoje, jeigu neklystu. O šiaip, daug baldų gamintojų savo produkciją parduoda koncernui IKEA. Taip pat planuojama įkurti SAAB sandėlį ar pan.
Beje, Švedija nemažai prisidėjo ir prie Latvijos bei Estijos sėkmės. Pastarojoje nebūtų informacinių technologijų sektoriaus plėtros be 'Ericsson' investicijų.
Surprise, surprise, net ir man netikėta. Tiesa, duomenys 2010m.:
2010m. Lietuvoje daugiausia investavo Rusijos (548,2 mln. Lt), Lenkijos (533,9 mln. Lt), Vokietijos (355 mln. Lt), Nyderlandų(301,4 mln. Lt), Estijos (267,5 mln. Lt) ir Tailando (216,9 mln. Lt) investuotojai.
Aš neprieštaraučiau bet kokiai investicijai iš bet kokios šalies. Bet verslą ir labdarą (kurios taip pat gaunam iš įvairių šalių) reiktų atskirti.
Lietuva jau senokai nebegauna labdaros (išskyrus itin retus atvejus karinėje srityje), mat esame per daug turtingi. Dabar mūsų pramintais labdaringais keliais eina Moldavija, Armėnija, Gruzija, Kosovas, galbūt dar Ukraina, Makedonija ir Albanija.
Statikos departamento duomenimis, Švedija daugiausiai investavo 2011 m. III ketvirtį.
2011 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, Lietuvoje daugiausia buvo investavę Švedijos investuotojai – 5 317,8 mln. litų (14,3 proc.), Lenkijos – 4 824,5 mln. litų (13 proc.), Vokietijos – 3 655,8 mln. litų (9,9 proc.), Nyderlandų – 3 175,7 mln. litų (8,6 proc.), Rusijos – 2 327,7 mln. litų (6,3 proc.) ir Norvegijos – 1 989 mln. litų (5,4 proc. visų TUI). Sukauptosios TUI Lietuvoje iš 27 ES valstybių narių sudarė 27 929,4 mln. litų (75,4 proc.), iš NVS šalių – 2 549,3 mln. litų (6,9 proc. visų TUI).
Man atrodo, kad visos šios investicijos skaičiuojamos bendrai nuo pat 1990m. kovo. Neįtikėtina, kad vien Švedija sugebėtų pokriziniu laikotarpiu perpumpuoti į Lietuvą per 5 milijardus litų.
Lenkijos zlotas, kurio kurso kreivė JAV dolerio atžvilgiu pernai leidosi žemyn bene sparčiausiai Europoje, 2012-iais turėtų pakilti, rodo ekonomistų apklausų rezultatai. Kaimyninės šalies valiutos kursas turi įtakos ir Lietuvos verslo rezultatams. (...)
Per 2011 m. zlotas JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjo apie 14%, daugiau Europos valiutų krepšelyje nuvertėjo tik Turkijos lira, Vengrijos forintas ir Baltarusijos rublis. Nuosmukį užfiksavo "Big Mac" indeksą skaičiuotojantis "The Economist" žurnalas: vertinant pagal "Big Mac" mėsainio kainą "McDonald's" restoranuose, zlotas yra nuvertintas 43% – labiausiai per pastaruosius 18 mėn. Tačiau prognozės ateičiai – kurso stiprėjimas. Remiantis ekonomistų prognozių vidurkiu, 2012 m. zlotas euro atžvilgiu gali stiprėti 6,3%, o JAV dolerio - 3,4%. Atitinkamai iki 4,2 PLN už 1 EUR, bei 3,33 PLN už 1 USD. (...)
Prognozuojamas zloto brangimas galėtų sumažinti galvos skausmą Lietuvos eksportuotojams, kurie dėl Lenkijos nuvertėjusios nacionalinės valiutos prarado konkurencinių pozicijų.
VŽ kalbinti ekonomistai zloto pigimą dar praėjusių metų rugsėjį vadino skaudžiu smūgiu Lietuvos eksportuotojams ir pramonei, o verslininkai siūlė savų apsaugos nuo nuostolių receptų.
"Zloto pigimas nėra ta geroji naujiena, kuri pradžiugintų Lietuvos eksportuotojus. Mat šios valiutos pigimas mažina jų santykinį konkurencingumą ir eksporto galimybes. Aišku, trumpesnio laikotarpio valiutos susvyravimai mažai paveikia ilgalaikes sutartis, tačiau pastaruoju metu akivaizdi tendencija, kad sutarčių terminai trumpėja", - pernai rudenį kalbėjo Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
"Lietuvos verslui svarbiausias yra EUR ir USD santykis, tik po to kitų aplinkinių šalių, tokių kaip Lenkija, Švedija ar Rusija, valiutos“, – dienraščiui "Verslo žinios" yra teigęs Nerijus Mačiulis, "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas.
Jo teigimu, dabar problemos kyla būtent iš euro zonos ir dėl to tikėtina, kad EUR kitų valiutų atžvilgiu nebrangs, kartu Švedijos krona (SEK) arba Lenkijos zlotas gali būti vertinami kaip užuovėja euro zonoje, siekiant išvengti ar apsidrausti nuo didesnių svyravimų.
Lenkija yra viena pagrindinių investuotojų Lietuvoje. Į šią šalį krypsta svarbi Lietuvos eksporto dalis
Comment