Ekonomikos naujienos

[Silber418]

Statybų Europoje sumažėjo

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų spalį, palyginti su rugsėju ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, statybų mastas euro zonoje sumažėjo 1,4 proc., o ES - 1,3 proc.
Turimais valstybių narių duomenimis, spalį, palyginti su rugsėju, statybų sumažėjo septyniose šalyse, padidėjo keturiose valstybėse, o nepakito Čekijoje. Labiausiai šiuo laikotarpiu statybų sumažėjo Slovėnijoje (-14,1 proc.), Portugalijoje (-9,7 proc.), Lenkijoje ir Rumunijoje (-po 1,5 proc.), o labiausiai padaugėjo Švedijoje (1,1 proc.), Didžiojoje Britanijoje (0,6 proc.) ir Vokietijoje (0,4 proc.).
Lietuvos mėnesinis pokytis nepateikiamas. Nurodoma, kad per trečiąjį ketvirtį fiksuotas 5,2 proc. augimas. ...
Bendrosios statybos mastas lyginamuoju laikotarpiu euro zonoje sumažėjo 1,2 proc., o ES - 1,4 proc. Civilinės inžinerijos darbų euro zonoje sumažėjo 1,6 proc., bet ES - 1,4 proc.
Turimais duomenimis, spalį, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu mėnesiu, statybų sumažėjo dešimtyje valstybių, išaugo trijose. Labiausiai šiuo laikotarpiu statybų mastas sumažėjo Slovėnijoje (-25,3 proc.), Portugalijoje (-11,3 proc.) ir Bulgarijoje (- 9,5 proc.), o išaugo Lenkijoje (9,4 proc.), Švedijoje (7,3 proc.) ir Vokietijoje (1,6 proc.).
Bendrosios statybos apimtys lyginamuoju laikotarpiu euro zonoje sumažėjo 2,5 proc., o ES - 2,2 proc. Civilinės inžinerijos darbų kiekis euro zonoje sumažėjo 1,6 proc., o ES - 0,6 proc.

Šaltinis: http://verslas.delfi.lt/archive/article.php?id=53135933

[Wycka]

Statybų Europoje sumažėjo

Šaltinis: http://verslas.delfi.lt/archive/article.php?id=53135933

Statybos apimčių sumažėjimai / padidėjimai visos eurozonos ar net ES mastu yra tokie nedideli, kad net neverta publikavimo masinėje žiniasklaidoje.

[Lettered]

Statybos apimčių sumažėjimai / padidėjimai visos eurozonos ar net ES mastu yra tokie nedideli, kad net neverta publikavimo masinėje žiniasklaidoje.

Esmė, kad Švedijoje nemažai išaugo...

[Silber418]

Esmė, kad Švedijoje nemažai išaugo...

O kuo jums Švedija taip kliūna? Straipsnis ne vien apie statybų sektoriaus augimą šioje valstybėje.
Taip, aš domiuosi naujienomis apie Švediją ir Skandinaviją labiausiai, todėl dauguma mano pranešimų ir komentarų yra situacijos Šiaurės Europos regione apžvalga.
Labai apmaudu, jog šiame forume įdomu tik Lietuva, Vokietija ar JAV ir Kinija.

[deep'as]

O kuo jums Švedija taip kliūna? Straipsnis ne vien apie statybų sektoriaus augimą šioje valstybėje.
Taip, aš domiuosi naujienomis apie Švediją ir Skandinaviją labiausiai, todėl dauguma mano pranešimų ir komentarų yra situacijos Šiaurės Europos regione apžvalga.
Labai apmaudu, jog šiame forume įdomu tik Lietuva, Vokietija ar JAV ir Kinija.

Įsivaizduok forume atsiranda Ispanijos fanatikas Silber506, naujasis Anglijos patriotas Silber628, užkietėjęs Šveicarijos gerbėjas Silber722 ir turkus ir Turkiją įsimylėjusi Silbere69. Visi kartu jie užfludina Ekonomikos naujienos temą ivairiausiais listais geru žodžiu mininčiais jų sielos šalis, o taip apt visas kiek skambesnes vietines naujienas. Tai apie kokia ekonomiką mes čia šnekėtume tada?

[TH1]

O kuo jums Švedija taip kliūna? Straipsnis ne vien apie statybų sektoriaus augimą šioje valstybėje.
Taip, aš domiuosi naujienomis apie Švediją ir Skandinaviją labiausiai, todėl dauguma mano pranešimų ir komentarų yra situacijos Šiaurės Europos regione apžvalga.
Labai apmaudu, jog šiame forume įdomu tik Lietuva, Vokietija ar JAV ir Kinija.

Apie JAV, Kinija ar Vokietija sio forumo nariai bent jau pateikia puikiu savo paciu darytu fotoreportazu o ne vien tik nuorodomis dalinasi.

[John]

Kalbant apie ekonomiką. Viena man patikusi citata iš naujausio P.Schiff'o Youtube klipo:

"If you give a woman a gold ring she's going to be very happy. If you give her one made out of paper I don't think you're going to get very far."

Buvo kalbama apie USD laukiančią infliaciją ir neseniai įvykusį aukso kainos kritimą.

[c2h5oh]

Kelių naudotojo mokestis kitąmet išaugs 2-3 kartus
http://verslas.delfi.lt/automoto/kel....d?id=53165165

Į temą apie automobilių mokesčius. Įdomiai Lietuvoje gaunasi - įmonių automobiliai (kurie yra darbo įrankiai, jie kuria BVP) apmokestinami. O privatus turėjimas - ne.

Taigi valstybė siekia, kad žmonės turėtų daugiau daiktų, o įmonės mažiau darbo įrankių.

[Eskarpas]

Mano supratimu, siūlomi mokesčių pakeitimai - ydingi.

Prabanga šiandien apibrėžiama vartojimu (prabangių prekių įsigijimu), o ne turtu. Tad prabangos mokestis turėtų būti kaip didesnis PVM tam tikroms prabangių prekių bei paslaugų kategorijoms (pvz. brangesniems patiekalams restoranuose ar viešbučiams, bei prekėms).

Turto mokesčiai yra klaidingi iš esmės, nes žmonių gebėjimas mokėti mokesčius priklauso nuo pajamų, ne turto. Daug turto yra nelikvidus ir nedalomas ir jo vertė yra labiau "popierinė". Štai NT mokestis nepamatuotai prislėgs tam tikrų senųjų Vilniaus Senamiesčio, Šnipiškių ar Žvėryno gyventojų pečius - jiems gali tekti mokėti sumas, didesnes net už vidutinį Lietuvos atlyginimą.

Čia savo nuiomonę dėstau plačiau:
http://mn.blogas.lt/kodel-turto-apmo...elias-543.html

[RolandasM]

Kelių naudotojo mokestis kitąmet išaugs 2-3 kartus

Kol valdančioji koalicija viešai svarstė, kaip apmokestinti gyventojų turimus lengvuosius automobilius, Vyriausybė patyliukais padidino kelių mokestį verslo įmonėms. Kai kurioms - net tris kartus, rašo „Lietuvos rytas“.

Kelių naudotojo mokestis visoms šalies bendrovėms kitąmet išaugs 2-3 kartus. Verslininkai skundžiasi, kad valdžia mokesčius didina be jokių argumentų. Valdininkai atšauna, kad šie mokesčiai mūsų šalyje nedidinti nuo 2006 metų: esą jie mažesni negu daugelyje Europos valstybių.

Už kiekvieną autobusą ar mikroautobusą kitais metais iš vežėjų bus imamas 37 litų kelių mokestis per dieną. Iki šiol jis siekė 20 litų. Atitinkamai augs ir metiniai mokesčiai. Mikroautobusams, kuriuose yra daugiau nei 8 sėdimosios vietos, bet bendroji masė nesiekia 5 tonų, metinis mokestis kils nuo 600 iki 1800 litų. Kaip ir krovininiams automobiliams, kurių bendroji masė siekia iki 3,5 tonos.

Keleivių gabenimo bendrovė „Kautra” apskaičiavo, kad nauja mokesčių našta jai per metus kainuos mažiausiai 100 tūkstančių litų. "Suprantu, kad mokesčius reikia kelti, tačiau kai jie didinami dvigubai, jau trūksta logikos tam paaiškinti", - piktinosi "Kautros" vadovas Linas Skardžiukas. Sužinoję apie didesnius mokesčius, vežėjai jau karpo kitų metų investicijų planus, kad tiktai rastų būdų, kaip išvengti bilietų branginimo.

Pasak Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento direktoriaus Šarūno Baublio, surenkamų pinigų nepakako valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti. Praėjusią savaitę Vyriausybėje svarstant prabangos mokesčius lyg tyčia nuspręsta nuo šios programos nurėžti 30 milijonų litų. Užtat padidinusi mokestį už kelius valdžia prognozuoja surinkti papildomai 60 mln. litų. Tiesa, Š.Baublys paaiškino, kad mokestis auga tik taršioms transporto priemonėms: mažiau teršalų išmetantiems automobiliams bus taikomi mažesni tarifai.

http://verslas.delfi.lt/automoto/kel....d?id=53165165

[deep'as]

Turto mokesčiai yra klaidingi iš esmės, nes žmonių gebėjimas mokėti mokesčius priklauso nuo pajamų, ne turto. Daug turto yra nelikvidus ir nedalomas ir jo vertė yra labiau "popierinė". Štai NT mokestis nepamatuotai prislėgs tam tikrų senųjų Vilniaus Senamiesčio, Šnipiškių ar Žvėryno gyventojų pečius - jiems gali tekti mokėti sumas, didesnes net už vidutinį Lietuvos atlyginimą.

Čia savo nuiomonę dėstau plačiau:
http://mn.blogas.lt/kodel-turto-apmo...elias-543.html

Mokesčių sistema be turto mokesčio yra ydinga iš esmės, kadangi tai sukuria sąlygas neracionaliam, neefektyviam turto panaudojimui, stabdo ekonominę šalies plėtrą.

Dėl turto mokesčio nebuvimo mūsų miestuose matom absurdiškus kontrastus kuomet Šnipiškėse, Senamiestyje ar Žvėryne, brangiausiuose rajonuose Vilniuje milijono ar milijonų vertuose sklypuose gyvena asmenys sukrypusiose trobose su lauko tualetais užuot persikėlę į patogius ir šiltus namus toliau nuo miesto centro ir dar gavę pinigų savo poreikiams.

Turto mokesčio nebuvimas puiki terpė įvairaus plauko spekuliantams įvairiais būdais įgijusiems NT ir laikantiems su neaiškiu tikslu užuot pardavus jį tiekms, kurie žino kaip jį paunauoti savo ir tuo pačiu valstybės gerovei, imantis verslo, plečiant ūkinę, pramoninę ar kitokią veiklą.

Turto apmokestinimas nemažina verslo konkurencingumo ir dalies mokesčių perkėlimas nuo darbdavių ir dirbančiųjų sudarytų palankesnias sąlygas užsiiminėti verslu šalyje. O verslas ir dirbantieji yra šitos valstybės išlaikytojai ir valstybės politika turėtų būti nukreipta būtent ta linkme, juo labiau turint tokį didelį nedarbą.

Turto mokestis yra socialiai teisingas bei mažina atotrūkį tarp turtingų ir mažiau pasiturinčių.

Taip kaip darbar valdžia bando skubotai įvedinėti neva tai prabangos mokestį yra visiškas šnipštas ir pasityčiojimas iš mokesčių sistemos, bei mokėtojų. Visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas turėjo jau seniai būti parengtas ir pradėtas įgyvendinti tuomet nereikėtų priiminėti skubotų sprendimų. Tam kad jau minėtiem asmenim gyvenantiem ant milijonų kainuojančio turto nebūtų šokas mokesčio tarifas turėtų būti palaipsniui augantis ir leidžiantis per laiko prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Tarkim pradedant nuo 0.1 proc. pirmais metais keliant jį 0.05 kasmet kol pasieks 0.5 proc ribą., taip užtikrinant nuoseklią bei ilgalaikę mokesčių sistemos strategiją. Tuo pačiu palaipsniui mažinant gyventojų pajamų ar kt. su darbo santykiais susijusį mokestį. Dalis turto mokesčio turi keliauti į sodrą ir per padidintas pencijas kompensuoti atsiradusį naują mokestį pensininkams. Kitą dalis turėtų keliauti vietinėms savivaldybėms ar seniūnijoms vietos gyvenimo sąlygų gerinimui. Tokie mokesčių sistemos pakeitimai duotų labai didelią naudą šaliai, tačiau matyt seime bei seimūnų šeimoj ar aplinkoj yra daugybė asmenų sukaupusių nemažai turto ir savęs ar savų apmokestinti nekyla ranka, juolab kad trumpuoju laikotarpiu toks sprendimas populiarumo tikrai nepridėtų.

[Čikupakas]

Trumpam pertrauksiu jūsų įdomią diskusiją su svarbia naujiena.

Seimas priėmė taupų kitų metų biudžetą
Publikuota: 21.15 / Autorius: Jurgita Lapienytė / 15min.lt

Vėlų antradienio vakarą Seimas priėmė kitų metų biudžetą. Sutarta dėl pervedimų į privačius pensijų fondus mažinimo nuo 2 proc. iki 1,5 proc., sutikta mažinti investicines programas, karpyti viešąsias išlaidas, Seimo nariai pasipriešino ir savo kolegų siūlymams kitąmet skirti papildomų lėšų kapinaičių tvarkymui, mokyklų renovacijai ir pan. Tiesa, biudžetas priimtas dar nesutarus, ar reikėtų apmokestinti nekilnojamąjį turtą.

Už biudžeto priėmimą balsavo 72 , prieš – 45 , susilaikė 3 parlamentarai.

„Teko Vyriausybei nelengvai spręsti milijardo litų deficito problemą, Vyriausybė neblogai su tuo uždaviniu susitvarkė. Mes Seime papildomais įstatymais pakeitėme biudžetą socialinio jautrumo kryptimi. Išlaikomas vaiko fondas, atkuriamos pensijos“, – ragindamas balsuoti už biudžetą sakė Jurgis Razma.

„Reikia keist valdžią ir tada bandyti gyventi Lietuvoje“, – prieš biudžetą šiaušėsi opozicijos lyderis Valentinas Mazūronis.

Kitąmet visiškai bus atkuriamos krizės metu sumažintos senatvės pensijos, grąžintos pensijos dirbantiems pensininkams.

Taupyti ketinama viešąsias išlaidas mažinant 4 proc. Kaip tą padaryti, spręs pačios ministerijos. Kai kurios planuoja mažinti investicinius projektus, statybas, gali sumažėti ministerijose ir joms pavaldžiose institucijose dirbančių žmonių skaičius.

Biudžeto pajamos kitąmet sudarys 25 mlrd. litų, o išlaidos 25,8 mlrd. litų. Planuojamas viešojo sektoriaus deficitas – 3 proc.

Numatomas kitų metų Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas padidintas beveik dešimtadaliu iki 9,4mlrd. Lt.

Antradienį Seimas neapsisprendė dėl nekilnojamojo turto mokesčio – padaryta pertrauka iki ketvirtadienio posėdžio. 17 mln. Lt ketinama gauti apmokestinant nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė siekia per milijoną litų.

Dar smarkiau veržti diržus teko tada, kai Finansų ministerija nuo 4,7 proc. iki 2,5 proc. sumažino kitų metų ekonomikos augimo prognozę. Tuomet biudžete atsivėrė milijardo litų skylė.

Daugiausia pajamų 2012 m. numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – beveik 9 mlrd. Lt. Iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti beveik 1,5 mlrd. Lt. Akcizų kitąmet numatoma surinkti apie 3,4 mlrd. Lt. Iš pelno mokesčio kitąmet numatoma gauti apie 1,2 mlrd. Lt.

Pagal asignavimus sritims 2012 m. socialinei apsaugai numatyta skirti 3,2 mlrd. Lt, švietimui – 4,4 mlrd. Lt, sveikatos apsaugai – 1,9 mlrd. Lt, ekonomikai – 6,8 mlrd. Lt, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 2,2 mlrd. Lt, gynybai – 1 mlrd. Lt, aplinkos apsaugai – 770 mln. litų, bendroms valstybės paslaugoms – 4,8 mlrd. Lt, poilsiui, kultūrai ir religijai numatyti asignavimai sudarys 556 mln. Lt.

p.s. Turiu tokį mažai ekonomikoje išprususio žmogaus klausimėlį:
Kuomet sakoma: "biudžetas bus mažesnis", ką turima omeny? Ar biudžetas mažesnis nei praėjusiais metais, ar mažesnis nei, kad buvo kažkada prognozuota?

[andyour]

gynybai – 1 mlrd. Lt, aplinkos apsaugai – 770 mln. litų, bendroms valstybės paslaugoms – 4,8 mlrd. Lt, poilsiui, kultūrai ir religijai numatyti asignavimai sudarys 556 mln. Lt.

Įdomu, kiek daug šiose išlaidose yra pirmo būtinumo

[Wycka]

ekonomikai – 6,8 mlrd. Lt, bendroms valstybės paslaugoms – 4,8 mlrd. Lt

Kaip suprast, kad pinigai skiriami ekonomikai? Gal čia lėšos, skirtos perfinansuoti valstybės skolas? Ir kas tos bendros valstybės paslaugos?

[Silber418]

Trumpai ir aiškiai

Švedija: saugi užuovėja Europoje

As the situation in Europe continues to worsen, investors are less willing to buy euro-denominated assets and expect an overall large capital flight from Europe. Since even German bonds are losing their value with interest rates rising on 30-year bonds from 2.61% to 2.83%, confidence in the eurozone is shooting downwards. (...)
Sweden currently has the best-performing bond market in the world. With its debts being paid out and strict controls on lenders put in place, the government holds a budget surplus and has the smallest borrowing cost for 10 years. (...)
Its banks demonstrate a good performance relative to any other European banks. Examining funding access and earnings outlook, Standard & Poor’s has raised the rating of Sweden’s two biggest banks, SEA AB and Swedbank AB (SWDBF.PK) from A to A+. Also by looking at credit default swap spread, it can be seen that the cost to insure a default of a Stockholm based Nordea Bank AB (NRBAY.PK) is 15% lower than the cost to ensure the biggest bank in Germany, Deutsche Bank AG.
Following investors' expectations, now may be the time to join investors in viewing Sweden as a safe haven in the midst of the crisis in Europe.

Šaltiniai: http://seekingalpha.com/article/3116...e-s-safe-haven , http://uk.reuters.com/article/2011/1...7BJ0UN20111220 ('Analysis - Top-rated Sweden looks like a 2012 safe haven').

[Eimantas]

R.Dargis: valstybė švaisto pinigus, o pajamas susirenka „robinhudiškai“
http://verslas.delfi.lt/business/rda....d?id=53194585

[Lettered]

R.Dargis: valstybė švaisto pinigus, o pajamas susirenka „robinhudiškai“
http://verslas.delfi.lt/business/rda....d?id=53194585

Gaila mūsų politikai panašiai nemąsto, o tik užsiiminėja politikavimu ir populizmu.

[oranger]

O kas ten tokio ypatingo jo mąstyme? Kažkaip nepastebėjau...

[Eimantas]

Ypatingo gal ir nieko, tiesiog sveikas protas, o ne briedas paskutiniu metu plaukiantis iš seimo.

[Sula]

O kas ten tokio ypatingo jo mąstyme? Kažkaip nepastebėjau...

Kvailiausia, kad visuomenė bet kurias struktūrines permainas prieštaringai sutinka. Atrodo, kad liaudžiai geriausia gyventi iš viso be biudžeto, be planavimo, perspektyvų, iššvaistyti turimas lėšas, "nesiskolinti" ir nieko nemokėti. Mes negalime turėti TAUPIOS VALDŽIOS, nes mūsų siekiai visiškai priešingi - mums reikia populistų išlaidautojų-švogerių-korupcionierių. Šiek tiek žinau situaciją iš vidaus per "švogerius" aukščiausiuose sluoksniuose
Tą patį Saulėlydžio projektą sužlugdė ne Kubilius ir jo artimiausia aplinka, o įvairiausios įtakos grupės.