Ekonomikos naujienos

[Silber418]

Turtingiausių Pasaulio valstybių pastangos gerinti Pasaulio ekonominį bei išsivystymo lygį atspindėtas CDI (Commitment to Development Index) indeksu:

CDI indekso grafikas, 2011 m. duomenimis

(c) www.cgdev.org


Šaltinis: http://www.cgdev.org/section/initiat...e/cdi/?utm_&&&

Vertinti valstybių investicijos paramos, prekybos, investavimo, migracijos, aplinkos apsaugos, saugumo ir technologijų srityse.

[kzinas]

Devalvacijos iš principo nieko nesprendžia. Tai tėra trumpalaikė priemonė. Viskas priklauso nuo šalies inovatyvumo ir realaus (ne popierinio) produktyvumo, o ne monetarinės politikos. Graikojos problema irgi ne monetarinė, o, visų pirma, fiskalinė, korupcinė ir pagaliau kultūrinė (t.y. darbo etikos stoka).

MHH o ką gi darė LT po 2008 krizės ? Vidinę devalvaciją, kas leido jai nuleisti atlyginimų kartelė ir taip pasidaryti labiau konkurencinga. Kad padaryti vidinę devalvaciją, reikia turėti gerus politinius kiaušus (na aba nors tylų visų politinių jėgų pritarimą) ir visvien galite pasižiūrėti į Kubilius vyriausybės populiarumą. Įsivaizduokite tai vyksta Graikoje ar Italijoje vyriausybės ilgai neišsilaikytų, juolab liaudis būtų mažiau tolerantiška kėsinimuisi į jos gerbūvį.
PIIGS šalys daugiau išleidžia nei uždirba, ir dar turi didelių skolų, joms reikia vienu ar kitu atveju daryti devalvąciją, vidinę ar normalią. Vidinę devalvacija pavyko pakolkas rods Švedijai (gal dar kam iš skandinavų), na ir susiklosčius aplinkybės galbūt Baltijos šalims. Kad tai pavyks pas karštuosius pietiečius kyla labai daug abejonių, o jei nesigauna vidinė, lieka normali devalvacija, o kadangi euro nepadevalvuosi ...
Konkurencingumas ir realus šalies produktyvumas irgi neatsiranda plikoje vietoje, jį lemia nacijos mentalitetas, geografinės ir politinės galimybės.
Na pvz Singapūras ir Malaizija, mentalitetas ten kiniečiai, o ne vietiniai malajai, gal dar kažką britai idėjo, bei sudėjus tai su sėkminga geografine, bei ramia išorine bei vidine politinia padėtimi turime ką turime, per labai trumpą laiką. PS ir kapitalas kiniečių, bo kapitalas bėgo iš komunistinės Kinijos ir pasklido po jos periferiją, taip sakant atrado derlingą žemę, palaistė kapitalu ir idėjo darbo ir vuala.
O dėl devalvacijos, tai nebūtina pastovi devalvacija, esmė kad tavo valiuta būtų silpnesnė už kitų labiau išsivysčiusių šalių, tai leidžia padaryti savo prekes konkurencingesnes gyventojų gerbūvio sąskaita. Tai pvz daro Kiniją, kitos Pietryčių Azijos šalys irgi labai seką savo valiutų kursą, neduok dieve jis bus pervertintas, pvz Japoniją reguliariai daro savo CB intervencijas į valiutų rinką, siekdama pataisyti jenos kursą, paprastai nusmukdyti.

[John]

MHH o ką gi darė LT po 2008 krizės ? Vidinę devalvaciją, kas leido jai nuleisti atlyginimų kartelė ir taip pasidaryti labiau konkurencinga. Kad padaryti vidinę devalvaciją, reikia turėti gerus politinius kiaušus (na aba nors tylų visų politinių jėgų pritarimą) ir visvien galite pasižiūrėti į Kubilius vyriausybės populiarumą. Įsivaizduokite tai vyksta Graikoje ar Italijoje vyriausybės ilgai neišsilaikytų, juolab liaudis būtų mažiau tolerantiška kėsinimuisi į jos gerbūvį.
PIIGS šalys daugiau išleidžia nei uždirba, ir dar turi didelių skolų, joms reikia vienu ar kitu atveju daryti devalvąciją, vidinę ar normalią. Vidinę devalvacija pavyko pakolkas rods Švedijai (gal dar kam iš skandinavų), na ir susiklosčius aplinkybės galbūt Baltijos šalims. Kad tai pavyks pas karštuosius pietiečius kyla labai daug abejonių, o jei nesigauna vidinė, lieka normali devalvacija, o kadangi euro nepadevalvuosi ...
Konkurencingumas ir realus šalies produktyvumas irgi neatsiranda plikoje vietoje, jį lemia nacijos mentalitetas, geografinės ir politinės galimybės.
Na pvz Singapūras ir Malaizija, mentalitetas ten kiniečiai, o ne vietiniai malajai, gal dar kažką britai idėjo, bei sudėjus tai su sėkminga geografine, bei ramia išorine bei vidine politinia padėtimi turime ką turime, per labai trumpą laiką. PS ir kapitalas kiniečių, bo kapitalas bėgo iš komunistinės Kinijos ir pasklido po jos periferiją, taip sakant atrado derlingą žemę, palaistė kapitalu ir idėjo darbo ir vuala.
O dėl devalvacijos, tai nebūtina pastovi devalvacija, esmė kad tavo valiuta būtų silpnesnė už kitų labiau išsivysčiusių šalių, tai leidžia padaryti savo prekes konkurencingesnes gyventojų gerbūvio sąskaita. Tai pvz daro Kiniją, kitos Pietryčių Azijos šalys irgi labai seką savo valiutų kursą, neduok dieve jis bus pervertintas, pvz Japoniją reguliariai daro savo CB intervencijas į valiutų rinką, siekdama pataisyti jenos kursą, paprastai nusmukdyti.

Tai niekas kaip ir neneigia, kad devalvacija (tiek vidinė, tiek išorinė) yra vienas iš konkurncingumo veiksnių. Bet tai trumpalaikis ir nefundamentalus veiksnys. Jei nebus tokių veiksnių kaip darbo etika, tam tikras skaidrumo lygis, visuomenės išsilavinimas ir kvalifikacios, fizinė transporto infrastruktūra ir galbūt kai kurie kiti, jokios devalvacijos nieko neišspręs. Jei pakaktų mažo užmokesčio ir "devalvacijos", tai šiandien konkurncingiausia pasaulio šalis tikriausiai būtų Bangladešas.

Mano suvokimu, Lietuvoje nuo 2008 bent iš dalies turėjo pasikeisti požiūris į verslą ir ekonomiką. Daug kas turėjo suprasti, kad NT nebrangs amžinai, kaip brango 2005-2008 ir kad bankai amžinai neskolins bele kam (o taip galvojančių juk buvo gana daug!). Tas suvokimas yra vienas esminių dalykų kuriant verslo etiką ir principus, kurie, savo ruožtu, vysto konkurencingą ekonomiką. Būtent tai turiu omny. Jei bus gerai įsisavinti šie dalykai, tai devalvacijų iš principo gali ir nereikti arba jos gali būti palyginus lengvos ir labai trumpalaikės.

[Silber418]

Jei jau prakalbome apie konkurencngumą:

Konkurencingiausios Pasaulio ekonomikos 2010 - 2011 m. (skliausteliuose: reitingo pokytis lyginant su praėjusio laikotarpio duomenimis):

1 Šveicarija 5,63 (0)
2 Švedija 5,56 (2)
3 Singapūras 5,48 (0)
4 JAV 5,43 (-2)
5 Vokietija 5,39 (2)
6 Japonija 5,37 (2)
7 Suomija 5,37 (-1)
8 Nyderlandai 5,33 (2)
9 Danija 5,32 (-4)
10 Kanada 5,30 (-1)
.....................................
12 Didžioji Britanija 5,25 (1)
.....................................
14 Norvegija 5,14 (0)
.....................................
27 Kinija 4,84 (2)
.....................................
29 Airija 4,74 (-4)
.....................................
33 Estija 4,61 (2)
.....................................
47 Lietuva 4,38 (6)
.....................................
70 Latvija 4,38 (-2)
.....................................
83 Graikija 3,99 (-12)

Šaltinis: www.weforum.org/issues/global-competitiveness (Pasaulio Ekonomikos Forumas).

[andyour]

/\ Manau, Švedija pirmautų, jei ne Šveicarijos išpūstas finansinis sektorius. Keista, kad Vokietija ne konkurencingiausia.

[Silber418]

/\ Manau, Švedija pirmautų, jei ne Šveicarijos išpūstas finansinis sektorius. Keista, kad Vokietija ne konkurencingiausia.

Manau, esmė ne pirmoje, antroje ar trečioje vietose. Galima teigti, jog Šiaurės Europos valstybės bei Vokietija sugeba sėkmingai konkuruoti pasualio ekonomikoje nepaisant nenumatytų aplinkybių.

[John]

Diskusija apie automobilius iškelta į temą Automobiliai

[Sula]

Kvailiausia, kad ekonominės investicijos šiuo metu praktiškai bevertės - akcijų kursai per dešimtmetį geriausiu atveju liko tame pačiame lygmenyje, palūkanos nukrito iki minimaliausių. Tuo tarpu vyriausybinių paskolų procentai viršyja protu suvokiamas ribas.
Išvada - vyriausybės "iščiulpia" visą realų ekonomikų prieaugį, ir nuvertina realų savo šalių ekonominį potencialą.

[a_p]

Kvailiausia, kad ekonominės investicijos šiuo metu praktiškai bevertės - akcijų kursai per dešimtmetį geriausiu atveju liko tame pačiame lygmenyje, palūkanos nukrito iki minimaliausių. Tuo tarpu vyriausybinių paskolų procentai viršyja protu suvokiamas ribas.
Išvada - vyriausybės "iščiulpia" visą realų ekonomikų prieaugį, ir nuvertina realų savo šalių ekonominį potencialą.

Tik priežastis ir pasekmes reiktų sukeisti vietomis, tada pasikeis ir išvada

Palūkanos nukrito ne todėl, kad liepė vyriausybės. O todėl, kad rinkoje plaukioja didžiuliai niekam nereikalingų laisvų pinigų kiekiai. Kurie tik ir laukia kad juos kur nors investuotų. Bėda tik tame, kad nėr kur, minėtos ekonomikos tiesiog nebesugalvoja kaip toliau augti.

Dėl tos pačios priežasties auga ir vyriausybinių paskolų procentai. Nes investuotojai mato, kad ekonomika nebeauga ir ima abejot ar vyriausybės ateityje surinks pakankamai mokesčių kad gražint minėtas paskolas. T.y. didėja numatoma rizika ir tuo pačiu palūkanos.

[Sula]

Tik priežastis ir pasekmes reiktų sukeisti vietomis, tada pasikeis ir išvada

Palūkanos nukrito ne todėl, kad liepė vyriausybės. O todėl, kad rinkoje plaukioja didžiuliai niekam nereikalingų laisvų pinigų kiekiai. Kurie tik ir laukia kad juos kur nors investuotų. Bėda tik tame, kad nėr kur, minėtos ekonomikos tiesiog nebesugalvoja kaip toliau augti.

Dėl tos pačios priežasties auga ir vyriausybinių paskolų procentai. Nes investuotojai mato, kad ekonomika nebeauga ir ima abejot ar vyriausybės ateityje surinks pakankamai mokesčių kad gražint minėtas paskolas. T.y. didėja numatoma rizika ir tuo pačiu palūkanos.

Bet tai paradokslau irgi. "Nereikalingų pinigų" kiekį ekonomika turi sudoroti per vieną ciklą tiesiog infliacijos būdu. Pvz.: pastaruoju metu visų žaliavų, ž.ū. produkcijos, energetikos, tiksliosios mechanikos, biochemijos, vaistų, statybų, daugelio paslaugų kainos auga kaip ant mielių. Paklausa yra - akcijos stovi ar net krenta .
Nebent egzistuoja globalinio mąsto "finansinė kontrabanda"...

[a_p]

Bet tai paradokslau irgi. "Nereikalingų pinigų" kiekį ekonomika turi sudoroti per vieną ciklą tiesiog infliacijos būdu. Pvz.: pastaruoju metu visų žaliavų, ž.ū. produkcijos, energetikos, tiksliosios mechanikos, biochemijos, vaistų, statybų, daugelio paslaugų kainos auga kaip ant mielių. Paklausa yra - akcijos stovi ar net krenta .
Nebent egzistuoja globalinio mąsto "finansinė kontrabanda"...

Viskas būtų teisinga jei tie "pinigai" būtų tolygiai pasiskirstę tarp rinkos dalyvių. Problema tame, kad taip nėra, t.y. infliaciją stabdo vartotojų "biednumas".

Kitaip tariant, "visi" pinigai susikaupė pas tuos kuriems nieko nereikia. Kurie domisi jų investavimu, bet ne išleidimu vartijimui. Ir atvirkščiai - tie kurie mielai vartotų tu pinigų neturi. Todėl nėra ir tokios didelės infliacijos.

Problema tame, kad galutiniam efekte ekonomika auga dėl vartojimo, o ne dėl investavimo.

[Wycka]

/\ Manau, Švedija pirmautų, jei ne Šveicarijos išpūstas finansinis sektorius. Keista, kad Vokietija ne konkurencingiausia.

Nemanau, kad Šveicarijos finansinis sektorius labai išpūstas. Patys šveicarai berods dar nuo XIXa. nuosekliai kūrė bankinės valstybės įvaizdį (aišku, paremtą realiais darbais). Beje, ypač pastarosios krizės akivaizdoje, skandinavai irgi tampa išplėtoto finansų sektoriaus regionu.

[Silber418]

Europos Sąjungos valstybių finansų ministerijų reitingas:

(c) financial times


Šaltinis: http://www.ft.com/cms/s/0/cd52a0bc-1...#axzz1eW8ndELC

[Sula]

Europos Sąjungos valstybių finansų ministerijų reitingas:

Kiti yra "too small to be ranked'?

[Egiuxz]

Kiti yra "too small to be ranked'?

Kiti yra dar didesniame mėšle už Graikiją.

[r08n]

Kiti yra "too small to be ranked'?

Priėjus Graikiją, reitingavimo mašinoje įvyko floating point overflow ir reitingas nutrūko.

[Tomas]

Vokietijai nepavyko išplatinti visos 6mljrd. € vertės 10 metų obligacijų emisijos. Gal Vokietijos ekonomikos ekspertai, tarkim John , pakomentuos kodėl taip nutiko ir kuo tai kvepia

[Bizkit-D]

Švedijos ekonomistas: griežta Lietuvos Vyriausybės politika leido išvengti nemokumo

Anot jo, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2010-ųjų laikotarpiu, Lietuvoje užfiksuotas 6,6 proc. ekonomikos ir 38 proc. eksporto augimas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

"Tai neįtikėtinas pasiekimas po žiaurios finansinės krizės - prisiminkime, kad Lietuvos BVP 2009 metais smuko 14,7 procento. Tai paaiškinti galima griežta Vyriausybės politika. Lietuvos pasiekimai yra dažnai ignoruojami ar sumenkinami, nes jos kaimynės Estija ir Latvija taip pat pasiekė panašių stebuklų, bet jos visos yra tikros didvyrės", - rašo ekonomistas.

[a_p]

Vokietijai nepavyko išplatinti visos 6mljrd. € vertės 10 metų obligacijų emisijos. Gal Vokietijos ekonomikos ekspertai, tarkim John , pakomentuos kodėl taip nutiko ir kuo tai kvepia

Čia šeip klausimas ne ekonomikos ekspertams, bet psichologams besispecializuojantiems bandos elgesio mechanizmuose. Su realia ekonomika tai jau senai neturi nieko bendro.

[Tomas]

Na patys vokiečiai vertė investuotojus "nurašyt" 1/2 Graikijos obligacijų vertės į nuostolius. Dabar lazda atsisuko ir kitu galu trenkė patiems vokiečiams - eurozonos valstybių obligacijos privatiems investuotojams pasidarė nelabai patrauklios.

Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad valstybių skolinimasis iš privačių investuotojų yra normalus dalykas. Tiesa sakant tai yra tragikomiškas absurdas.