Ekonomikos naujienos

[a_p]

Matai, praktiskai visuose salyse yra progresines algos (kaip ir pas mus) ir nesigauna toks skaicius kaip sudejus visus mokescius. Nes yra kruva lengvatu, kruva islygu ir t.t. Todel skaiciuoja modaline arba medianine apkrova. O pats apmokestinimo skaiciavimas skirias nuo skaiciuotojo, taciau proporcijos - ne, todel suprantamiau tiesiog ziuret i jas

Bet tada iš tų skaičių negali daryt visiškai jokių išvadų, nes paklaida gausis plius minus kelios dešimtys procentų.

Man šeip atrodo, kad tiesiog lyginam obuolius su kriaušėm. Pvz konkrečiai vokiški skaičiai apima akivaizdžiai ne visus mokesčius, jie juos tiesiog išdalina į smulkesnes kategorijas nei lietuvoje.

Pvz lietuvoje nėra tokio "bedarbystės draudimo" mokesčio, jis turbūt įtrauktas į bendrą sodros mokestį. Vokietijoje jis skaičiuojamas atskirai, kažkas apie 3%.

Arba tarkim ligonių kasos (t.y. PSD). Vokietijoje jos mokamos atskirai, kažkas apie 16% perpus su darbdaviu. Lietuvoje kiek žinau PSD įmokos atskirai neišskirtos, ar ne?

Ir taip toliau. Iš to minėtas skirtumas susidaro.

Kas link lengvatų, tai bent jau vokiečiuose jų nera tiek daug, kad "vidutiniškai" sutaupyt tuos ~20%.

[a_p]

Taigi mes statome vežimą prieš arklį. Prieš 5-6 metus ar dar seniau tolesnėj perspektyvoj vidutinės kvalifikacijos statybininkų buvo pakankamai. Dėl atsidariusių darbo rinkų per krizes dalis išsibėgiojo, dalis pradėjo gerti netekę darbo, dalis pakeitė kvalifikaciją ar baigė darbo karjerą. Priedo dar palikdami neigiamą pavyzdį
....
Dar, tiesa, užmiršau paminėti tokią "menką" problemą, kaip specialistų profesinis rengimas, ir nuolatainis tobulinimasis.

Tame ir problema, kad "verslas" kol kas kažkodėl mano, kad reikiamos kvalifikacijos darbuotojai turi rastis savaime. Tiek kiek reikia ir tiek kada reikia. O prapuolus poreikiui tiesiog tykiai pagulėt šaldytuve iki kol vėl prisireiks.

Nelaimei realybė kiek skiriasi nuo abstrakčių rinkos teorijų ir su gyva darbo jėga taip nesigauna.

"Vakarai" tai jau senai suprato ir su savo darbuotojais elgiasi gerokai atsargiau. Lietuvos verslui šią pamoką dar teks išmokti.

[ViR2]

Lietuvoj irgi yra bedarbystes draudimas, tik jis vadinas garantiniu fondu ir tera 0.1% ir skamba ir atrodo juokingai...

[Lettered]

Estija ir Slovakija už eurą mokės brangiausiai

Dviejų skurdžiausių euro zonos valstybių Estijos ir Slovakijos įnašai į Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) eurui gelbėti bus visų didžiausi, palyginus su šių šalių ekonomika, praneša naujienų agentūra "Bloomberg".
Numatomas Estijos įnašas atitinka 13,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Slovakijos - 11,7 proc. BVP.
Vokietijos, kurios ūkis yra didžiausias euro zonoje, įnašas į EFSF prilygsta 8,5 proc. šalies BVP.
Estijos įnašas gali būti beveik 2 milijardai eurų.

http://www.ekonomika.lt/naujiena/est...iai-14497.html

Gerai, kad Lietuvai, bent kol kas, nereikia šelpti visokių graikų. Gaila iš tiesų estų, kad tokiu nepalankiu laiku Eurą įsivedė. 7 milijardai litų kaip tokiai mažai šaliai milžiniški pinigai.

[andyour]

/\ graikams skolina, o ne šelpia. Labai nesigilinau, bet turi būti ir palūkanos.

[Lettered]

/\ graikams skolina, o ne šelpia. Labai nesigilinau, bet turi būti ir palūkanos.

Negražins tų paskolų, jau dabar žada nemažai ,,nurašyti''.

[andyour]

Nesuprantu kam nurašynėti, jie kuo puikiausiai galėtų gražinti, jei ne per 100 metų, gal per kelis šimtus

[deep'as]

Nesuprantu kam nurašynėti, jie kuo puikiausiai galėtų gražinti, jei ne per 100 metų, gal per kelis šimtus

Vien biudzeto subalansavimas Graikijai atrodo kaip misija neimanoma, o apie skolu grazinima kalbeti kai 20proc. biudzeto suryja vien ju aptarnavimas t.y. palukanu mokejimas nelabai yra prasmes. Situacija beviltiska ir jau pats laikas ta pripazinti ir skelbti bankrota.

Mano supratimu EFSF kuriamas tam kad laikinai stabilizuoti padeti Euro zonoje paskelbus Graikijos bankrota. Manau labai tiketina kad artimiausiu metu stebesim toki spektakli, nors gal ne tik stebesim bet ir sudalyvausim savo kailiu.

[senasnamas]

Pasaulio ekonomiką valdo superkorporacija

Ciuricho universiteto specialistai atliko matematinę 43 tūkst. tarptautinių korporacijų analizę ir padarė bauginančią išvadą: pasaulį valdo viena didžiulė superkorporacija. Būtent ji tampo už pasaulinės ekonomikos virvelių.

Toliau mėgindama išnarplioti platų nuosavybės tinklą, mokslininkų komanda nustatė, kad dauguma finansinių grandinių tiesiasi link 147 kompanijų „superanklavo“. Jų aktyvai perdengia vieni kitus ir faktiškai yra bendra nuosavybė, o tai užtikrina šiam neoficialiam finansiniam konglomeratui 40 proc. pasaulinio korporatyvinio turto kontrolę.

Dauguma šią superkorporaciją sudarančių įstaigų yra finansų institucijos. Tai:

1. „Barclays plc“
2. „Capital Group Companies Inc“
3. „FMR Corporation“
4. AXA
5. „State Street Corporation“
6. „JP Morgan Chase & Co“
7. „Legal & General Group plc“
8. „Vanguard Group Inc“
9. UBS AG
10. „Merrill Lynch & Co Inc“

[andyour]

Ne pasaulį valdo, o akcijų paketus. Tai ar viena korporacija ar net šimtai jų? Nenuostabu, kad stambiausios pasaulio kompanijos valdo rinkas.

[senasnamas]

O kas pasaulį valdo? Už minimumą dirbantys piliečiai?

[ViR2]

Negražins tų paskolų, jau dabar žada nemažai ,,nurašyti''.

Nevisai Tai nebus tiesioginis nurasymas, kaip sakykim leidimas negrazint kazko... EU bando priverst savanoriskai bankus ir finansines istaigas pratesti obligaciju galiojima 40-60%, tai yra vadinamas hair-cut.
Jei leistu negrazint tokio dydzio paskolu, tada tai graikijai butu dalinis bankrodas, taciau ne tai blogiausiai, blogiausiai tai, kad tada nusproginetu begale CDS (credit default swap). O kadangi sie nera tiesiogiai suristi su 400mlrd graikijos skola, o gali siekti ir 5 kartus ar net dar didesnes sumas, tada parklupdytu viso pasaulio ekonomika daug stipriau ir greiciau nei lehman griutis

[Lettered]

Nevisai Tai nebus tiesioginis nurasymas, kaip sakykim leidimas negrazint kazko... EU bando priverst savanoriskai bankus ir finansines istaigas pratesti obligaciju galiojima 40-60%, tai yra vadinamas hair-cut.
Jei leistu negrazint tokio dydzio paskolu, tada tai graikijai butu dalinis bankrodas, taciau ne tai blogiausiai, blogiausiai tai, kad tada nusproginetu begale CDS (credit default swap). O kadangi sie nera tiesiogiai suristi su 400mlrd graikijos skola, o gali siekti ir 5 kartus ar net dar didesnes sumas, tada parklupdytu viso pasaulio ekonomika daug stipriau ir greiciau nei lehman griutis

Esmė, kad tie paskolinti milijardai bus nurašyti, nes ji finansiškai nepajėgi gražinti tokios skolos kaip minėjo deep'as, galima ten žaisti visokiais obligacijų išpirkimais , nukėlimais ir pan. spekuliacijom, visų niuansų nežinau, bet esmė aiški. Ir nesuprantu, kodėl tokios mažos šalies bankrotas galėtų taip pakenkti visom pasauliui. Galų gale Graikija nėra kažkokia Afrikos šalis, tiesiog reikia suprast, kad nėra ko norėti gyventi kaip kokiems vokiečiams, tegul sumažina valdymo išlaidas iki Lietuvos lygio ir problemos iš kart pradėtų spręstis, o dabar žaidžia su tais keliais procentėliais. Ar bent jie susimažino kaip Lietuva prieš kelis metus 30%?

[ViR2]

Matai kas pas juos dedasi bandant mazint? Atsirado kruva komunistaujancios liaudies, kurie viska siaubia... Ten norint ivest tvarka jau reikia pradet tuos dykaduonius terorizuojancius sali saudyt netik guminem kulkom... Vargu ar net patvirtinus naujus deficito mazinimo planus juos realiai pavyks pritaikyt, perdaug priprate jie gerai gyvent ir gaut pinigus uz aciu

Matai, problema tikrai ne skolu dydyje ar ju nurasyme. Skola nurasius tiesiog kaip skola gal koks bankas ispanijoj ir susidurtu su kapitalo nepakankamumu, taciau yra CDS. O pastaruju bijo kaip velnio Nes nera aisku kiek CDS sandoriu yra parduota rinkoje ir kiek ju kam priklauso, yra tik spejama, kad CDS yra parduota 5-7 kart daugiau nei siuo metu yra graiku skola. O jei graikam tiesiog nurasomos skolos ir, kitais zodziais tariant, leidziamas dalinis bankrotas, tuomet visi sie CDS susprogineja akimirksniu ir sukelia didele banga per savo multiplikatoriaus efekta

Lawyers say there is a 90 per cent chance that a rollover of Greek debt will not trigger a credit event because it would not be binding on all holders of the bonds and therefore would not be deemed a restructuring, one of the triggers for a pay-out. Details of a rollover are being discussed by banks and ministers this week.
http://www.ft.com/cms/s/0/0589a94e-9...#ixzz1bMTUbtuw

Nezinantiems:
CDS - credit default swap, arba Lietuviskai kredito rizikos apsikeitimo sandoris yra toks sandoris, panasus i lazybas, kuriu metu rinka ivertina tikimybe sakykim graikijos bankrotui. Pastarojo atveju kiekvienos akcijos nominalios vertes procentine dali ismoka isdavusioji kredito istaga CDS teisiu turetojui. Siuo metu graikijos CDS apie 19%, vadinus apdraudus 100eur suma graikijos CDS, skolu nurasymo atveju (daliniu bankrotu), tu gautum 19eur premija Sounds nice? Beda tik ta, kad tai ismoketu ne graikai, o CDS pardaves bankas. O tokie bankai kaip UBS galetu iklimpti i labai didelius kapitalo pakankamumo sunkumus

[John]

Pasaulio Banko raportas apie verslo darymą:



http://www.doingbusiness.org/rankings

1. Singapūras
...
21. Latvija
...
24. Estija
...
27. Lietuva
...
62. Lenkija
...
100. Graikija
...
127. Rusija

Didžiausios Lietuvos probleminės sritys nurodomos tokios:
- verslo pradėjimas (101 vieta iš 183)
- elektros gavimas (81 vieta)
- investicijų apsauga (65 vieta)
- mokesčių mokėjimas (62 vieta)

Geriausiai atrodo turto registravimas - 7 vieta.


Kaip ir aišku, kuria linkme reiktų dirbti.

[ACC]

Pasaulio ekonomiką valdo superkorporacija

Realiai ten nurodyti didieji bankai, investiciniai fondai, indeksinių ETF valdytojai. Įvairūs fondai siekdami padidinti diversifikaciją dalį lėšų kartais laiko ETF pavidalu. Be to visi didesni fondai iš esmės investuoja į vis tas pačias kompanijas, nes daugiau nėra kur investuoti tokių milžiniškų aktyvų. Užtai ir gaunasi, kad viskas pinasi-persipina. Tik, kad čia nėra absoliučiai jokios sąmokslo teorijos, taip ir turi būti :-)

[Gator]

Pasaulio Banko raportas apie verslo darymą:

Atvaizdas


http://www.doingbusiness.org/rankings

1. Singapūras
...
21. Latvija
...
24. Estija
...
27. Lietuva
...
62. Lenkija
...
100. Graikija
...
127. Rusija

Didžiausios Lietuvos probleminės sritys nurodomos tokios:
- verslo pradėjimas (101 vieta iš 183)
- elektros gavimas (81 vieta)
- investicijų apsauga (65 vieta)
- mokesčių mokėjimas (62 vieta)

Geriausiai atrodo turto registravimas - 7 vieta.


Kaip ir aišku, kuria linkme reiktų dirbti.

Kas ten per elektros gavimas? Ruandoje, Tunise sis rodiklis net geresnis, kazkokia nesamone Tailandas isvis septyniasdesimcia vietu auksciau

[John]

Kas ten per elektros gavimas? Ruandoje, Tunise sis rodiklis net geresnis, kazkokia nesamone Tailandas isvis septyniasdesimcia vietu auksciau

Kaip suprantu, tai elektros atvedimas ten, kur jos nėra.

[Gator]

Kaip suprantu, tai elektros atvedimas ten, kur jos nėra.

Keistas argumentas, tikiuosi bent jau svarbumo koeficientas nelygus su kitais punktais. Kadangi beveik visais atvejais sio punkto isvisneprireikia (ta elektra ir taip atvesta yra)

[ACC]

Dar tęsiant Volstryto ir pasaulinio žydų sąmokslo teorijų ir nelygybės temą...

Vienas iš pagrindinių argumentų - 'turtingieji tampa dar turtingesniais'.

Paprastas pvz.

2011 metais X turi 100,000 USD santaupų. Investuojant su 8% metinėmis palūkanomis ir gautas palūkanas reinvestuojant X 2050 metais turės beveik 2.2 mln. USD.

Y turi 1,000,000 USD. Investuodamas analogiškomis sąlygomis Y 2050 metais turės beveik 22 mln. USD.

2011 metais X ir Y valdomo turto skirtumas siekė 900,000 USD. 2050 metais - jau 19,8 mln. USD.

Netgi padidinti mokesčiai patiems turtingiausiems iš esmės mažai ką pakeis, metams bėgant turtingieji kaups kapitalą greičiau, o atotrūkis didės vis sparčiau. Vis daugiau turto bus koncentruojama vis mažesnėje visuomenės dalyje. Iš čia galima daryti išvadą, kad sąmokslo teorijų ateityje tik daugės :-)