Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Švedija atnaujins geležies rūdos ir mineralų gavybą Bergslagen kasybos regione:

    Several old mines in the historic Bergslagen mining district, a coastal area north of Stockholm, are re-opening to try to make advantage of rising global commodity prices and more efficient mining technology.
    In the 17th century the Dannemore mine, in the county of Uppsala, was the biggest iron-ore mine in Europe. However, like most other mines in the area, the 500-year-old mine was closed in the early 1990s due to low global demand and depressed prices.
    Now Dannemora Mineral AB, a mining and exploration company, aims to make the mine operational again.
    “Global demand for iron ore and other commodities is booming, with Asia and China as main driving forces. Demand is also rising in Latin America and parts of Africa and the Middle East," Dannemora Mineral CEO Staffan Bennerdt told The Swedish Wire. "Iron ore and other raw materials are substantial when industrializing and urbanising a country.” - Dannemora Mineral CEO Staffan Bennerdt
    New techniques have made it more cost effective to extract iron ore today, Bennerdt explained.
    “We can run the mine much more efficiently today compared to when it was closed down in 1992. New refined technique makes it much cheaper," he said. "Today you run a mine with machines, people do hardly any physical work.”
    The mine is expected to be ready fully operational by the second quarter of 2012.
    Naturally, the fact that the mine’s infrastructure, like the shaft and roads, are already in place makes the excavation less expensive.
    The mining firm also intends to explore areas in Uppland for base and precious metals, including gold and zink.
    “Bergslagen is known to be rich in minerals," Bennerdt said. "We have found traces of mainly gold and zinc.”
    Activity is booming in the entire area of Bergslagen and business and investment opportunities are thriving in the local mining industry, said industrial officer for the city of Ludvika, Lars-Åke Josefsson.
    The owners of Grängesberg Iron AB and Nordic Iron Ore AB, in the Ludvika region, are both planning an IPO to finance the re-opening of old mines.
    The Garpenberg silver and base metals mine, owned by Boliden AB, opened in 1972 and is about to become one of Europe's largest zinc mines.
    Newly started Lovisagruvan has extracted zinc and lead for five years in a mine outside Lindesberg with extraordinarily high profitability.
    Zinkgruvan, owned by Lundin Mining, has been producing zinc, lead and silver since 1857 and are continually finding new deposits.
    Expansion of the mining industry will also require investments in infrastructure, like roads, railways and ports.
    "There are ongoing exploration projects throughout the region,” Lars-Åke Josefsson told The Swedish Wire. “It's very exciting times."
    Šaltinis: http://www.swedishwire.com/business/...l-demand-booms

    Comment


      Parašė John Rodyti pranešimą
      Nieko nepaneigiau. Jav turi chronišką einamosios sąskaitos deficitą, kas rodo, kad gamyba yra nekonkurencinga.
      Kurioje vietoje ji nekonkurencinga? Pats norėtum dirbti tiek kiek kinas? Kuo nekonkurencinga Apple, Microsoft, augantis puslaidininkių eksportas ir kt.?

      Comment


        Parašė John Rodyti pranešimą
        Nieko nepaneigiau. Jav turi chronišką einamosios sąskaitos deficitą, kas rodo, kad gamyba yra nekonkurencinga.
        Ar tikrai? Jav ne ant gamybos laikos, o is stambaus kapitalo, o kapitalas naudojas ofshorais

        Comment


          Parašė ViR2 Rodyti pranešimą
          Ar tikrai? Jav ne ant gamybos laikos, o is stambaus kapitalo, o kapitalas naudojas ofshorais
          Na tai be abejo, kad nesilaiko, nes ji nėra konkurencinga

          Kaip ir Graikija "laikosi" ne iš gamybos.

          Jei šalis turi chronišką ir didelį current account'o deficitą, reiškia, kad ji ne laikosi, bet nesilaiko pakankamai gerai. Ir visiškai nesvarbu iš ko.

          Comment


            Na lyginti JAV su Graikija ... kiek klaidinga
            a) JAV ekonomika konkurencingesnė, už Graikijos ir tiems patiems kiniečiams dar vytis ir vytis technologiniu požiūriu, tiek ekonomikos inovatyvumu
            b) Mafijos bosas, menkai dalyvauja gamyboje, bet gauna liūto dalį jo vadovaujamos organizacijos uždirbamų lėšų. Taip kiniečiai dabar irgi pradeda pretenduoti į tą rolę. Įdomu koks būtų pasaulis jei kiniečiai turėtų jam tiek įtakos kiek turi JAV ? Ar jis būtų geresnis ? Kažkaip tai man kyla abejonių dėl to.

            Comment


              Parašė kzinas Rodyti pranešimą
              Na lyginti JAV su Graikija ... kiek klaidinga
              a) JAV ekonomika konkurencingesnė, už Graikijos ir tiems patiems kiniečiams dar vytis ir vytis technologiniu požiūriu, tiek ekonomikos inovatyvumu
              b) Mafijos bosas, menkai dalyvauja gamyboje, bet gauna liūto dalį jo vadovaujamos organizacijos uždirbamų lėšų. Taip kiniečiai dabra irgi pradeda pretenduoti į tą rolę. Įdomu koks būtų pasaulis jei kiniečiai turėtų jam tiek įtakos kiek turi JAV ? Ar jis būtų geresnis ? Kažkaip tai man kyla abejonių dėl to.
              Kinijos kilimas yra nevienareikšmiškai naudingas/žalingas, bet bendrai paėmus, tai iš esmės naudingas reiškinys. Jau vien faktas, kad bus reali konkurencija JAV ekonominiam ir finansiniam diktatui, yra pozityvus dalykas. Tai reiškia daugiau konkurencijos, daugiau inovacijų ir mažesnės daugelio produktų ir paslaugų kainos. Menkas gerumas, kai likusiam pasauliui reikia išlaikyti JAV, naudojant savo resursus.

              Comment


                Parašė John Rodyti pranešimą
                Na tai be abejo, kad nesilaiko, nes ji nėra konkurencinga

                Kaip ir Graikija "laikosi" ne iš gamybos.

                Jei šalis turi chronišką ir didelį current account'o deficitą, reiškia, kad ji ne laikosi, bet nesilaiko pakankamai gerai. Ir visiškai nesvarbu iš ko.
                Todel ir siulau daugiau i mokejimu balansa kreipt demesio Nelygink US ir graikijos, totaliai skirtingos ekonomikos. Amerika yra grynoji technologine ir inovacine eksportuotoja, kai graikija eksportuoja tik savo turizma ir alyvu alieju

                Comment


                  Parašė John Rodyti pranešimą
                  Kinijos kilimas yra nevienareikšmiškai naudingas/žalingas, bet bendrai paėmus, tai iš esmės naudingas reiškinys. Jau vien faktas, kad bus reali konkurencija JAV ekonominiam ir finansiniam diktatui, yra pozityvus dalykas. Tai reiškia daugiau konkurencijos, daugiau inovacijų ir mažesnės daugelio produktų ir paslaugų kainos. Menkas gerumas, kai likusiam pasauliui reikia išlaikyti JAV, naudojant savo resursus.
                  Lygiai toks pat menkas gerumas kai su kinais tenka konkuruot del ju neteisingo valiutos kurso jie sugeba pasiulyti tokia kaina, kai pvz musu net medziagos daugiau kainuoja, nekalbant apie irenginiu nusidevejima... Ir tai yra labai daug vietu. Kol kinai nenustos vaidine pasaulio fabriko ir permes savo "zaisliukus" yra konkuravima kokybe, tol apie joki geruma is tokios konkurencijos kalbet negalim.

                  Comment


                    Parašė ViR2 Rodyti pranešimą
                    Lygiai toks pat menkas gerumas kai su kinais tenka konkuruot del ju neteisingo valiutos kurso jie sugeba pasiulyti tokia kaina, kai pvz musu net medziagos daugiau kainuoja, nekalbant apie irenginiu nusidevejima... Ir tai yra labai daug vietu. Kol kinai nenustos vaidine pasaulio fabriko ir permes savo "zaisliukus" yra konkuravima kokybe, tol apie joki geruma is tokios konkurencijos kalbet negalim.
                    Negalim? Man tas faktas, kad galiu nusipirkti gerą laptopą už 300EUR, o ne 2000EUR, yra pakankamai geras argumentas už.

                    O "neteisingas" Kinijos valiutos kursas yra "neteisingas" didele dalimi todėl, kad monetarinėmis manipuliacijomis užsiima pačios JAV ir taip kala per USD kursą.

                    Vieninteliai realūs trūkumai - kylančios maisto ir kai kurių žaliavų kainos. Nors tai gana trivialu, lyginant su nauda, kurią gavome ir gauname.

                    Comment


                      Parašė ViR2 Rodyti pranešimą
                      Todel ir siulau daugiau i mokejimu balansa kreipt demesio Nelygink US ir graikijos, totaliai skirtingos ekonomikos. Amerika yra grynoji technologine ir inovacine eksportuotoja, kai graikija eksportuoja tik savo turizma ir alyvu alieju
                      JAV gali būti kad ir kvantinių kompiuterių ir laiko mašinų eksportuotoja, bet jei tai nesukuria nulinio arba pozityvaus einamosios sąskaitos balanso, tai reiškia, kad bendrai ekonomikai trūksta konkurencingumo ir ji turi rimtų problemų. Kita kalba, kokios to priežastys: tinginystė (mažai tikėtina), bloga valdžios politika ir kai kurių industrijų (pvz. bankų) besaikis protegavimas (labiau tikėtina)...

                      Comment


                        Amerikos prezidentas Barakas Obama apkaltino Kiniją, kad ši dirbtinai palaikydama per žemą savo valiutos kursą, manipuliuoja pasaulio ekonomika.
                        http://www.traders.lt/page.php?id=12635&comments=1
                        Ir Europą moko gyventi, ir Kiniją - tikriausiai ruošiasi antrajai kadencijai . Jei Europa nesusitvarkys su dabartinėmis bėdomis, turbūt liks kalčiausia už visas ekonomines nelaimes. O kad Graikija užbiržinius sandorius sudarinėjo su JAV Goldman Sachs banku ir gaudavo daug lengvų pinigų, tai niekam neįdomu.
                        Tuo tarpu Kinijos atstovai teigia, kad jie ėmėsi palaipsnio juanio sustiprinimo veiksmų, bei atkreipia dėmesį, kad nuo 2005 metų juanis dolerio atžvilgiu pabrango trisdešimt procentų.
                        Vakariečiai nori pigių prekių, Vakarų gamintojai nori pigios darbo jėgos, o paskui skundžiasi, kad Kinija kažką ne taip daro. Kinija prisitaiko. Kaip ji pasiūlys tų pigių prekių, jeigu jos valiuta bus per brangi . Jau dabar naudojamasi pigia Indonezijos, Vietnamo, Bangladešo darbo jėga. Tose šalyse irgi valiuta turbūt per pigi. Pvz., Šveicarija intervencijomis neseniai numušė savo franko kursą, nes brangi valiuta smaugė ekonomiką. Visi žiūri savo interesų.

                        Comment


                          Parašė ViR2 Rodyti pranešimą
                          Ar tikrai? Jav ne ant gamybos laikos, o is stambaus kapitalo, o kapitalas naudojas ofshorais
                          JAV, manau, laikosi iš dalies dėl istorinio žmonių papratimo, kad pinigai svarbiausia, kad kiekvienas atsako tik už save ir jei nori daug turėt, turi daug dirbt. Iš dalies tai akceleruoja ir nelegalių/legalių imigrantų darbas, kurie dar alkanesni pinigams.
                          Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)

                          Comment


                            praetor, kalbi apie vidini vartojima ir mentaliteta
                            John, begale ekonomistu ivertinto jau ta fakta, kad valiuta bent 30% yra zemiau savo vertes, tai ko dar mes norime?
                            Del laptopo pvz, tai ok, taciau niekada nesutiksiu, kad tame yra tik geris. Toks gamybinis ir paslaugu disbalansas atsiliepia mokejimu balansui ir turim poto tokias krizes kaip dabar

                            Comment


                              Parašė ViR2 Rodyti pranešimą
                              praetor, kalbi apie vidini vartojima ir mentaliteta
                              John, begale ekonomistu ivertinto jau ta fakta, kad valiuta bent 30% yra zemiau savo vertes, tai ko dar mes norime?
                              Del laptopo pvz, tai ok, taciau niekada nesutiksiu, kad tame yra tik geris. Toks gamybinis ir paslaugu disbalansas atsiliepia mokejimu balansui ir turim poto tokias krizes kaip dabar
                              Krizes kaip tik turim, kada kainos kokiuose nors sektoriuose (bankų, statybos) yra dirbtinai išpūstos. Valiutos kainą nustato rinka (jeigu valiuta pririšta, tuomet netiesiogiai per infiliaciją/defiliaciją). Aš manau, kad šiuo atveju doleris pervertintas.
                              Flickr

                              Comment


                                Parašė ViR2 Rodyti pranešimą
                                praetor, kalbi apie vidini vartojima ir mentaliteta
                                John, begale ekonomistu ivertinto jau ta fakta, kad valiuta bent 30% yra zemiau savo vertes, tai ko dar mes norime?
                                Del laptopo pvz, tai ok, taciau niekada nesutiksiu, kad tame yra tik geris. Toks gamybinis ir paslaugu disbalansas atsiliepia mokejimu balansui ir turim poto tokias krizes kaip dabar
                                O kiek RMB kursas pakito lyginant su USD per paskutinius kelis metus?

                                Comment


                                  Parašė John Rodyti pranešimą
                                  Ir apkritai, kas neleidžia JAV, tarkim, šiek tiek pabalansuoti ekonomiką ir pasistūmėti kad ir link Vokietijos modelio? Daug kas sakys "bet JAV to niekada nebus! Kaip nebus skandinaviškos mokesčių sistemos". Įdomiausia tai, kad JAV taip buvo ir būtent dėl to JAV tapo pirmaujančia pasaulio ekonomika. Pažiūrėjus į kokius 1950-1980 ten juk buvo pasaulio fabrikas, kur buvo gaminama viskas, o pagal kokybę ir realų darbo našumą niekas negalėjo net iš tolo lygintis. O šiandien tiesiog proteguojami finansinių korporacijų ir su jomis susijusių pressure groups'ų interesai, kai visa kita, geriausiu atveju, ignoruojama.
                                  Būtų gerai išgirsti konkrečių faktų apie konkrečius produktus Kuo bloga kokybė JAV pagaminto vokiško ar japoniško automobilio, Boeing lėktuvo, puslaidininkiai, Intel procesoriai, softaware.
                                  Dėl našumo, tai tuomet gamyklose nebuvo pažangių technologijų, reikalaujančių daug proto. Fabrikuose dirbo ištvermingi afroamerikiečiai. Lygiai kaip ir Kinija dabar, konkuruoja gyva darbo jėga. Vokietija parduoda labai daug rankom valdomų įrengimų Kinijai, nes nėra ten pakankamai žmonių gebančių dirbti su pažangesnėmis technologijomis.

                                  Comment


                                    Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                    Būtų gerai išgirsti konkrečių faktų apie konkrečius produktus Kuo bloga kokybė JAV pagaminto vokiško ar japoniško automobilio, Boeing lėktuvo, puslaidininkiai, Intel procesoriai, softaware.
                                    Dėl našumo, tai tuomet gamyklose nebuvo pažangių technologijų, reikalaujančių daug proto. Fabrikuose dirbo ištvermingi afroamerikiečiai. Lygiai kaip ir Kinija dabar, konkuruoja gyva darbo jėga. Vokietija parduoda labai daug rankom valdomų įrengimų Kinijai, nes nėra ten pakankamai žmonių gebančių dirbti su pažangesnėmis technologijomis.
                                    Kokie dar afroamerikiečiai, jie juk dabar sudaro tik apie dešimtadalį visos JAV populiacijos, seniau dar mažiau sudarė. Esmė, kad visi dirbo tuose fabrikuose, ir kai JAV kaip John'as minėjo buvo pasaulio fabrikas, perkamoji galia žmonių buvo aukščiausia, paprastas darbininkas galėjo laisvai išlaikyti visą šeimą, priešingai nei dabar ,,pažangių technologijų'' šalyje tą sau gali leisti koks nors ,,baltą'' darbą dirbantis pvz. tų pačių kiniškų prekių pardavėjas.
                                    Flickr

                                    Comment


                                      Nuo 1945 iki 1960 JAV turėjo stipriausią pramoninį kompleksą, kuris buvo dargi papildomai išvystitas karo užsakymais, skirtingai nei likusioje pasaulio dalyje, kur pramonė/infrastrūktura dalinai ar ir visai sugriauta.
                                      1973 arabai prisuko naftos kranelius, užvyniojo kainas, bei jau 1970 pradėjo stipriai stiebtis tiek vakarų Europos, tiek Japonijos ekonomikos.
                                      Nuo 1980 pasijungė Kinija, da ir kiti nesnaudė.
                                      Beigi JAV kapitalizmas yra skirtingas, nei Vokietijos ar Japonijos, pastarosiose vyrauja korporacinis kapitalizmas, jis vyrauja didžiojoje pasaulio dalyje. Korporacinios kapitalizmos esmė santarvė tarp vyriausybės/kapitalo/profsajungų, ty ne tiek rinka valdo kiek vyriausybė kišasi į rinkos procesus, per įtakojamas korporacijas (korporacijos tapogi įtakoja vyriausybę). Toks modelis efektyvus tobulinant jau esamas ekonomikos šakas, produkciją ir tt
                                      JAV (D.Britanija, Estija) modelis daugiau liberalus kapitalizmas, vyriausybė kuom mažiau kišasi į rinka, rinka pati valdosi. Toks modelis žymiai palankesnis inovacijoms, naujų produktų ar net atskirų ekonomikos šakų sukurimui. Pvz ne tik Iphone galima prisiminti bet ir Ford`ą T.

                                      Comment


                                        Parašė John Rodyti pranešimą
                                        O kiek RMB kursas pakito lyginant su USD per paskutinius kelis metus?
                                        -7.08%, lyginant 2011 rugseji su 2009 rugseju

                                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                        Krizes kaip tik turim, kada kainos kokiuose nors sektoriuose (bankų, statybos) yra dirbtinai išpūstos. Valiutos kainą nustato rinka (jeigu valiuta pririšta, tuomet netiesiogiai per infiliaciją/defiliaciją). Aš manau, kad šiuo atveju doleris pervertintas.
                                        Tavo antras sakinys priestarauja treciajam Taciau del dolerio sutinku tik is dalies. Visu pirma, kaip pats sakei, kaina nustato rinka, o usd dalyvauja rinkoje laisvai, priesingai nuo RMB, taciau svarbiausias faktas yra tas, kad usd yra jav "eksportine preke", tai yra jis neturi labai jau aiskios koreliacijos tarp prispausdinto kiekio ir jo vertes, nes didzioji dalis nauju "zaliu" nuseda uz salies ribu.
                                        Taciau savo parasymu as kalbejau ne apie burbulu formavima ar protekcionizma. Kalbejau apie kainos, atitinkancios salies pragyvenimo lygi, palaikyma. Kaip pvz galiu pateikti knygos spaudos kaina: Lietuvoj tam tikru parametru knyga, stora ir grazi knyga nemazu tirazu, kainuoja 10.40lt, o savikaina grubiai apie 7.50lt, tuo tarpu kinai pasiulo pacia knyga su pristatymu uz 6.80lt. Va apie sita fakta as kalbu. Kol ta pati zaliava pas juos bus daug pigesne nei kitame pasaulio kraste, tol ekonomika nebus stabili del savo skirtingo issivystymo ir industrializacijos lygio, o issivysciusios salys nori nenori tures tapti labiau konkurencingos, priesingu atveju gales laukti graiku likimo

                                        P.S. Kainas pateikiau tikras

                                        Comment


                                          Įdomūs šalių palyginimai pagal gamybos apimtis iki 2009 m.
                                          http://investing.curiouscatblog.net/...tries-in-2009/
                                          JAV gamyba (procentiškai) mažėja lyginant su kitomis ekonomikos šakomis, mažėja gamyboje dirbančių žmonių skaičius (dėl modernizavimo ir gamybos iškėlimo į užsienį), tačiau tai nereiškia, kad JAV mažiau pagamina. Gamyba nuosekliai augo tikriausiai nuo pat pasaulinio karo, tik 2009 m. buvo šioks toks stabtelėjimas. Ekonomikoje kaip ir būtų balansas, jei būtų mažiau išlaidaujama, importuojama ir skolinamasi. O jeigu JAV gamybos sektorius būtų augęs tokiais tempais kaip finansų sektorius, tai išvis nebūtų buvę jokių krizių . Dabar neturiu duomenų, bet spėju, kad gerokai JAV finansų balansą blogina ir parazitinis krašto apsaugos, o tiksliau karo, sektorius. Racionaliai be jokių interesų įtakų tvarkantis tikrai yra kur taupyti ir mažinti deficitus. Kaip bebūtų, JAV tikriausiai dar tebėra stambiausia pasaulio gamintoja, o jei greitai tą titulą ir praras, tai antra vieta taip pat neblogas rodiklis. Nors visokie kabinami paslaugų ekonomikos epitetai skatina klaidingai manyti, kad JAV gamyba išvis susitraukusi.
                                          Paskutinis taisė senasnamas; 2011.10.10, 22:51.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X