Ekonomikos naujienos

[Wycka]

Jei Lietuvoje būtų socializmas, būtų labiau apmokestintas kapitalas, mažiau darbo jėga. Tuo tarpu yra atvirkščiai, darbo jėgos apmokestinimas didelis, kapitalo mažas.

Kapitalas irgi yra apmokestintas, pvz yra pelno mokestis (15%), bet nėra nuostolio kompensacijos.
Žvelgiant 'į mišką pro medžius', nematau didelio skirtumo, ar apmokestinti kapitalo grąžą, ar pajamas. Vis tiek didžioji dalis kapitalo grąžos sunaudojama kaip pajamos, taigi atitinkamai ir apmokestinamos. Ta kapitalo grąžos dalis, kuri nepanaudojama kaip pajamos, paprastai yra reinvestuojama, kas paprastai ateityje duoda dar didesnę kapitalo grąžą. Taigi gaunasi tas pats užsuktas ratas, sąžiningai dirbant ir vedant apskaitą valstybė nelieka nuskriausta.

[John]

Nu ok čia kiek iš piršto laužta info, greit pagooglinus. Bet tušti miestai ir tikrai ne visi geležinkeliai bei trasos yra pirmo reikalingumo, netgi ponai kiniečiai susijaudino savo geležinkelių skola, kuri pradeda kelti problemas visos Kinijos, ekonomikai.
Nauji butai/plotai statomi, iš inercijos stumiant klasikiniam "credit boomui", faktiškai gali pasidomėti tokio Niall Ferguson knyga "The Ascent of Money" kur aprašoma finansų istoprijos vystimasis su visais boomais bei nuopuoliais. Vienas iš pagrindinių burbulų formavimosi požymių nelimituotas "money supply". Kinija anno 2009 (-10 ir -11 sėkmingai tesė) padidino kreditavimą 10 kartų. Ar toks finansinis srautas gali būti efektyviai įsisavintas ? ~20-25% BVP. Esmė kiek procentų kiniečių gali nusipirkti tuos naujus butus. Ir tikrai yra tušti kvartalai, kurių didesnė dalis yra reikalinga, (bet spėju bus ir tokiu zonų kurios pafailins, taip ir neprigis), bet esmė investuoti pinigai į statybą sudegs, nusnešdama gal vieną kita statybinė firma, o gal ir visą statybų bei finansinų sektorių. Man toks įspūdis juda dabar Kinija iš inercijos, taip gretia efektyviai, bet problema kažkur bėgiai baigiaisi.

Kzinai, nejau tu rimtai tiki, kad Kinijoje vyko ar vyksta "klasikinis" credit boom'as?

Visų pirma, didelė dalis gyvenamojo būsto Kinijoje yra statoma valstybės. Jau vien DĖL TO negalima to kaip nors lyginti su JAV ir panašių šalių kredito bumais ir burbulais.
Antra, NT rinka Šanchajuje nuo NT rinkos Wuhan'e ar Choongqing'e skiriasi, kaip Saulė ir mėnulis. Kalbant apie burbulą, reiktų specifikuoti, kur jis tiksliai yra, nes lyginti vieną Kinijos miestą su kitu, tai tas pats, kas lyginti Maskvos NT rinką su Lisabonos NT rinka...
Trečia, Kinijoje visada buvo vystomi masiniai projektai, kur statomas ne "individualių gyvenamųjų namų/butų kvartalas", bet "statomas naujas miesto rajonas". Kitaip tariant, planiškas ir strategiškas urban developmentas. Vakaruose, be abejo, tai nepriimta ir nesuprantama. O pažvelgus į tai iš Walstreeto pozicijų, atrodo kaip kita planeta. Bet ten tai vykdoma jau 30 metų. Pasižiūrėk į Šendženą. Visas miestas juk taip pastatytas per 30 metų. Visur ten viskas buvo "tuščia", pasak tokių "ekspiartų". Pats vaikščiojau po apytuštį kelių km ilgio ir pločio "CBD", kur dar tik kuriasi kompanijos ir gyventojai. Aišku, kad per dieną ar dvi neužpildyti kelių/keliolikos milijonų kv. m ploto VIENAME projekte. Galima tai vadinti "inercija", bet tuomet apskritai visą Kinijos urban developmentą reiktų taip vadinti, nes jis iš principo nėra tiesiogiai grįstas tuo metu esamu tiesioginiu supply/demand, bet platesniais strateginiais paskaičiavimais, kiek ko reiks 5-20 metų į priekį. Atitinkamai statoma ir infrastruktūra. Tai, be abejo, nesuvokiama tipiškam Wallstreet'o "treideriui" ir greito pelno iešotojui. Kinijos užduotis šiuo metu yra pasistatyti pasaulinės klasės infrastruktūrą ir apgyvendinti žmones. Paskutinius 30 metų jie tą daro labai gerai. O apie klasikinius kredito bumus ten bus galima kalbėti nebent subrendus ir išsivysčius rinkai, kas bus gal po 15-30 metų (priklausomai nuo vietos). Nors ir po to vargu, ar bus galima tai taikyti. Ar Singapūre vyko daug "kredito bumų"?

Ketvirta, Kinijoje didelė (didžioji?) dalis gyvenamosios paskirties NT yra perkama ne iš paskolų, o iš santaupų. Arba paskolos proporcija yra juokingai maža, lyginant su burbuliuojančiomis JAV/UK etc. Kinijos NT paskolų rinka fiziniams asmenims yra embriono stadijoje.

Dėl to kalbos apie tuščius kvartalus yra laužtos iš piršto ir tiesiog nepagrįstos. Šitame pačiame forume jau n kartų buvo dedamas Ordos miestas, kaip to pavyzdys. Jau net ima įgristi. Deja, tikriausiai tuo viskas ir baigiasi ir be kelių nuotraukų ar WSJ stiliaus geltonų straipsnių nieko ir nepamatome. O jei taip nėra, prašom skaičius (ar bent jau pagrįstus estimates) su office/residential/retail vacancy rate'ais. Kitu atveju, tai ir toliau tebus iš piršto laužti paistalai. Aišku, gal ir yra vienas kitas nepavykęs objektas (kaip tas didelis shopping mall'as Dongguan mieste), bet ar tokių nėra kitur? Ir ar tai reiškia ekonomikos burbulą? Ko gero, kad ne.

Kad sudegs kai kurie (nevykę) developeriai ir spekuliantai, tai be abejo. Bet nuo to tik geriau patiems kinams. O prielaidos, kad dėl to sudegs visa ekonomika yra tiesiog kvailos. Šalis, kur gyvenamojo NT kreditas yra labai statiškas ir nelankstus, žmonės viską perka iš santaupų, bankų sistema visiškai vietinė, valstybė turi 3+ trn USD rezervų... nejuokaukim.

[c2h5oh]

Įdomus straipsnis apie Kinijos valstybines ir valstybės įtakojamas įmones:

http://www.economist.com/node/21528262
Privatisation in China: Capitalism confined

Straipsnio išvada gan paprasta - valstybės įtaka didžiulė ir didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgnio.

[andyour]

Šalis, kur gyvenamojo NT kreditas yra labai statiškas ir nelankstus, žmonės viską perka iš santaupų, bankų sistema visiškai vietinė, valstybė turi 3+ trn USD rezervų... nejuokaukim.

Čia apie tuos dolerius, kurie nepadengti nepadengtu auksu

[John]

Čia apie tuos dolerius, kurie nepadengti nepadengtu auksu

Iš esmės tai nei Euras, nei Jena, nei pats auksas nėra niekuo padengti. Vienintelis daiktas, kuris yra "padengtas", tai pieninga karvė, daržas derlingoje žemėje ir vandens šulinys.

[John]

Darbo vietų raportas JAV...


Wall St. Tumbles After Bleak Jobs Report

The monthly report showed there was no job growth in the United States in August, and the flat performance had a direct impact on stocks in market-sensitive sectors.

Nulinės palūkanos, QE, stagnuojanti darbo rinka... kaip galima šito nevadinti visišku ekonominės ir finansinės politikos fail'u?

[kzinas]

Kzinai, nejau tu rimtai tiki, kad Kinijoje vyko ar vyksta "klasikinis" credit boom'as?

Visų pirma, didelė dalis gyvenamojo būsto Kinijoje yra statoma valstybės. Jau vien DĖL TO negalima to kaip nors lyginti su JAV ir panašių šalių kredito bumais ir burbulais.
Antra, NT rinka Šanchajuje nuo NT rinkos Wuhan'e ar Choongqing'e skiriasi, kaip Saulė ir mėnulis. Kalbant apie burbulą, reiktų specifikuoti, kur jis tiksliai yra, nes lyginti vieną Kinijos miestą su kitu, tai tas pats, kas lyginti Maskvos NT rinką su Lisabonos NT rinka...
Trečia, Kinijoje visada buvo vystomi masiniai projektai, kur statomas ne "individualių gyvenamųjų namų/butų kvartalas", bet "statomas naujas miesto rajonas".
Kitaip tariant, planiškas ir strategiškas urban developmentas. Vakaruose, be abejo, tai nepriimta ir nesuprantama. O pažvelgus į tai iš Walstreeto pozicijų, atrodo kaip kita planeta. Bet ten tai vykdoma jau 30 metų. Pasižiūrėk į Šendženą. Visas miestas juk taip pastatytas per 30 metų. Visur ten viskas buvo "tuščia", pasak tokių "ekspiartų".

30 metų Kinija tam resursus ėmė iš beaugančio eksporto, po 2008 krizės kinų modelis kike koregavosi, mestos milžiniškos lėšos vidiniai infrastrūktūrai vystiti kurios siekė > 30% BVP. Šios lėšos pagrinde ėjo įmonėm /spekuliacijoms NT/ žaliavų atsargų kaupimui/ didinimui jau taip perteklinių gamybinių resursų, taipogi kredituoti liaudį, nieks KInijoje nedalina būtų namų už dyką, ten net valtstybinė pensiją gauna ~9% gyventojų

Pats vaikščiojau po apytuštį kelių km ilgio ir pločio "CBD", kur dar tik kuriasi kompanijos ir gyventojai. Aišku, kad per dieną ar dvi neužpildyti kelių/keliolikos milijonų kv. m ploto VIENAME projekte. Galima tai vadinti "inercija", bet tuomet apskritai visą Kinijos urban developmentą reiktų taip vadinti, nes jis iš principo nėra tiesiogiai grįstas tuo metu esamu tiesioginiu supply/demand, bet platesniais strateginiais paskaičiavimais, kiek ko reiks 5-20 metų į priekį.

Kažkur girdėta dainelė: "TSRS centro komiteto, generaliniame plane numatyta, kad ten karvių išmelžimo rodikliai augs ten tiek ...."
Rinka per laiką, gali daryti ir klaidų, bet būtent ji geriausia sudiriguoja kur ir kas yra reikalinga. Kiniečiai varo įvairų dvlp. ne tik tam kad jis po 15 - 20 metų, gal būt bus reikalingas, o kad jei jų ekonomika nekils bent 6% dabartinis valdantysis elitas praras savo legimatumą liaudės akyse, pasėkmes sunku prognozuoti, kiniečiai nėra tokie romus, ką liudija jų istorija.

Atitinkamai statoma ir infrastruktūra. Tai, be abejo, nesuvokiama tipiškam Wallstreet'o "treideriui" ir greito pelno iešotojui. Kinijos užduotis šiuo metu yra pasistatyti pasaulinės klasės infrastruktūrą ir apgyvendinti žmones. Paskutinius 30 metų jie tą daro labai gerai. O apie klasikinius kredito bumus ten bus galima kalbėti nebent subrendus ir išsivysčius rinkai, kas bus gal po 15-30 metų (priklausomai nuo vietos). Nors ir po to vargu, ar bus galima tai taikyti. Ar Singapūre vyko daug "kredito bumų"?

aš pats pateikiau, kad Singapūras yra miestas-uostas idialioje padėtyje, prekybai pagal geografija ir visus kanonus. Jame kaupiasi nearealus perteklinis kapitalas kuriam panaudoti yra palyginus nedidelis plotas bei gyventojų skaičius.
Tai tas pats kaip lyginti Liuksenburgą ar Monaką su Afrika.

Ketvirta, Kinijoje didelė (didžioji?) dalis gyvenamosios paskirties NT yra perkama ne iš paskolų, o iš santaupų. Arba paskolos proporcija yra juokingai maža, lyginant su burbuliuojančiomis JAV/UK etc. Kinijos NT paskolų rinka fiziniams asmenims yra embriono stadijoje.

Dėl to kalbos apie tuščius kvartalus yra laužtos iš piršto ir tiesiog nepagrįstos. Šitame pačiame forume jau n kartų buvo dedamas Ordos miestas, kaip to pavyzdys. Jau net ima įgristi. Deja, tikriausiai tuo viskas ir baigiasi ir be kelių nuotraukų ar WSJ stiliaus geltonų straipsnių nieko ir nepamatome. O jei taip nėra, prašom skaičius (ar bent jau pagrįstus estimates) su office/residential/retail vacancy rate'ais. Kitu atveju, tai ir toliau tebus iš piršto laužti paistalai. Aišku, gal ir yra vienas kitas nepavykęs objektas (kaip tas didelis shopping mall'as Dongguan mieste), bet ar tokių nėra kitur? Ir ar tai reiškia ekonomikos burbulą? Ko gero, kad ne.

Kad sudegs kai kurie (nevykę) developeriai ir spekuliantai, tai be abejo. Bet nuo to tik geriau patiems kinams. O prielaidos, kad dėl to sudegs visa ekonomika yra tiesiog kvailos. Šalis, kur gyvenamojo NT kreditas yra labai statiškas ir nelankstus, žmonės viską perka iš santaupų, bankų sistema visiškai vietinė, valstybė turi 3+ trn USD rezervų... nejuokaukim.

Iš santaupų kiniečiai pirko iki 2009 metų, po jų valdžia netgi skatino piliečius imtis kreditą, reikėjo, kad kažkur susigertų 1,3 trljn $ kreditų į metus.
Dėl skaičių ir iš tavęs nemačiau įtikinamų įrodymų, kad "sun is always shining in China". Dažnai kinų oficiozinių masinės informacijos priemonių perspausdinimas, į ką žiūrėti koktoka, prisiminus senus gerus laikus ir visada teisingą laikraštį "ПРАВДА".

[John]

Kažkur girdėta dainelė: "TSRS centro komiteto, generaliniame plane numatyta, kad ten karvių išmelžimo rodikliai augs ten tiek ...."

Daugelis komentatorių daro klaidą. Viskas, kas skamba, kaip SSRS yra laikytina blogiu ir nepakankamai geru argumentu. SSRS problema buvo ne 5-metis planavimas ar strategija. SSRS problema buvo elementari tą "šalį" valdžiusių žmonių nekompetencija. Tai kad Kinija naudoja panašias kalbos manieras, nereiškia, kad tai blogai. Skirtumas tas, kad ten sėdi kur kas labiau kompetentingi žmnės, kuo patys įsitikinime circa 1979.

Rinka per laiką, gali daryti ir klaidų, bet būtent ji geriausia sudiriguoja kur ir kas yra reikalinga. Kiniečiai varo įvairų dvlp. ne tik tam kad jis po 15 - 20 metų, gal būt bus reikalingas, o kad jei jų ekonomika nekils bent 6% dabartinis valdantysis elitas praras savo legimatumą liaudės akyse, pasėkmes sunku prognozuoti, kiniečiai nėra tokie romus, ką liudija jų istorija.

Rinkos potencialas didesnis išsivysčiusiose šalyse. Kinija kol kas tokia nėra. Aišku, regionuose situacija įvairuoja, bet iš esmės tai gana ankstyva vystymosi stadija. Kaip rinka viską "sureguliuoja" besivystančiose visuomenėse, matome Indijoje. Panašu, kad skendimas purvyne ir šiukšlėse su "two dollar a day middle class" CCP pasirodė nepriimtinas. Kol kas tai duoda akivaizdžiai gerus rezultatus. Iš tikrųjų, tai sėkmingesnis Kinijos vystymasis, ko gero, net ir teoriškai nelabai įmanomas, nei tas, kuris buvo paskutiniais dešimtmečiais. Viskas ok.

Iš santaupų kiniečiai pirko iki 2009 metų, po jų valdžia netgi skatino piliečius imtis kreditą, reikėjo, kad kažkur susigertų 1,3 trljn $ kreditų į metus.

Ar klystu, ar skolinimo vamzdis neilgai trukus buvo prisuktas? BVP, aišku, lėtės, bet ir toliau bus 8+% į metus. Skaičiai toliau geri, eksportas eina, prekyba kyla, BVP auga. Vėlgi viskas ok.

Dėl skaičių ir iš tavęs nemačiau įtikinamų įrodymų, kad "sun is always shining in China".

O kokių konkrečiai skaičių reikia? BVP, debt'o, prekybos balanso? Tai svarbūs rodikliai, kurie laisvai prieinami. O vat doomsday senarijų skelbėjų pagrindimo skaičių pavidalu apie tuščią NT ir nereikalingą infrastruktūrą dar nematėme NEI VIENO. Dėl fixed asset'ų niekas nesiginčyja, bet vėlgi, tai nėra blogis. Jei jiems to reikia (o to jiems tikrai riekia), tai ir statosi. Rezultate turės (didele dalimi JAU turi) superinę infrastruktūrą už kur kas mažesnę kainą, nei visi kiti.

Dažnai kinų oficiozinių masinės informacijos priemonių perspausdinimas, į ką žiūrėti koktoka, prisiminus senus gerus laikus ir visada teisingą laikraštį "ПРАВДА".

Aišku, geriau įdėti Chanos'o ar Roubin'io nusišnekėjimų, kurie prieštarauja elementariai logikai ir žinomiems faktams, bei kurie dar ir blogai perspausdinti kažkokiuose antrašūšiuose (nors kartais ir mainstreaminiuose) leidiniuose. Way to go

[Wycka]

Ar Europa dar gali išsivaduoti iš skolų?

Eurozonos šalys pateko į aklavietę. Tačiau kaip iš jos ištrūkti, vienos nuomonės nėra: nesutaria nei politikai, nei verslininkai, nei ekonomistai, nors laiko sprendimui rasti lieka vis mažiau.
Praėjusią savaitę bendra euro zonos valstybių skola siekė 9 trln. JAV dolerių — tai grynoji skola be jokių palūkanų, kurias taip pat didžiulėmis sumomis kas mėnesį moka visos euro zonos šalys.
Be to, euro zonoje beliko tik kelios šalys, dar nepažeidžiančios Mastrichto sutarties, kurioje nurodyta, kad valstybės skola negali viršyti 60 proc. BVP. Dalies euro zonos šalių, tokių kaip Graikija, valstybės skola šį limitą viršija daugiau nei dvigubai. Tas pats pasakytina ir apie biudžeto deficitą — sunku rasti euro zonos šalį, kurios biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP. Tad politikai dieną naktį suka galvą, ką dabar daryti ir kaip iš šios skolų karuselės ištrūkti.
Pasiūlymų esama pačių įvairiausių, bet panacėjos šiuo metu, regis, nėra. Vieni politikai ragina griežtai taupyti ir pamažu kapstytis iš skolų. Kiti sako, kad tai utopija: esą tokiai Graikija toliau nesiskolinant per artimiausius 10 metų pavyktų nebent padengti palūkanas už gautus kreditus. Tad kitos išeities nėra — būtina pumpuoti pinigus į rinką, dar daugiau skolintis ir skolinti, didinti pensijas ir atlyginimus, nes tik tai esą skatins vartojimą, leis ekonomikai sparčiau plėtotis, o ilgainiui padės atsikratyti dabar turimos skolų naštos, kuri labiausiai euro zonoje slegia jau minėtą Graikiją, taip pat Portugaliją, Italiją, Ispaniją. Ir visos jos iš susiklosčiusios padėties mato skirtingas išeitis.
(...)

[index]

/\ Manau, kad vienintelė išeitis beveik visam pasauliui bus pamiršti Keinsą ir skatinančią fiskalinę politiką ir spausdinti pinigus. Greičiausiai tik tokiu būdu pavyks išjudinti tuos, kurie dabar sėdi išsigandę ant pinigų maišų...

[John]

/\ Manau, kad vienintelė išeitis beveik visam pasauliui bus pamiršti Keinsą ir skatinančią fiskalinę politiką ir spausdinti pinigus. Greičiausiai tik tokiu būdu pavyks išjudinti tuos, kurie dabar sėdi išsigandę ant pinigų maišų...

Šitas turbūt jau buvo kažkur čia įdėtas. Kaip būna su bandymais pamiršti Keynes'ą. Pabaiga tiesiog superinė ir labai taikli.

Esmė ne pati ekonominė ideologija, bet kai kurių dėdžių noras sukti ekonomikos mašiną "sukčiaujant" t.y. neįdedant pakankamai resursų ir darbo, bet norint naudotis prekėmis. Kitaip tariant, tikėjimasis, kad galima gyventi būnant siurbėlei.

[ViR2]

Japoniją (kurios valstybės skolos sudaro 225% BVP) pavadinti "net creditoriumi" - stipru.

Japonijos skola yra vidaus pilieciams, vidaus valiuta, kitais zodziais sakant - niekine Betkuriuo momentu gali skola pasinaikint arba moket kada nori

[index]

Kaip pirštu į akį. Tik pridėčiau, kad problema ne tik "dėdėse", o visoje visuomenėje kuri įpranta gerai ir lengvai gyventi ir atsiradus konkurentams nebesugeba prisiversti dirbti daugiau, o gauti mažiau ir tą laiko didžiausia tragedija.

Dar viena problema yra ta, kad visiems per beveik šimtą metų praplautos smegenys, kad išjudinti ekonomiką esant rizikai yra valstybės pareiga. Todėl net sėdėdami ant pinigų maišų (Jie juk per krizę nedingo, o atvirkščiai, į privatų sektorių valstybės buvo pripumpuota dar daugiau) jų leisti bijo ir šaldo visokiuose auksuose ir kituose kojinės atitikmenyse. Ištraukti iš jų pinigus būtų geriausias būdas išjudinti ekonomiką, bet lengvo ir gražaus būdo tam kaip ir nėra...

[Wycka]

N.Mačiulis: kasos aparatai turgavietėse Lietuvos BVP išaugintų apie 1 proc.

„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad įvedus privalomus kasos aparatus visiems turgaus prekeiviams, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (pagaminta prekių ir paslaugų visuma), galėtų šoktelėti 1 proc. — maždaug 1 mlrd. litų.
„Vyriausybės ketinimas reikalauti kasos aparatais apskaityti visą prekybą dengtose turgavietėse reikšmingai kilstelėtų visą Lietuvos mažmeninę prekybą — tikėtina, kad teigiamas poveikis per metus viršytų 1 proc. bendrojo vidaus produkto. Pavyzdžiui, vien Gariūnuose yra nuomojama 4200 prekybos plotų, bet tik 17 juridinių asmenų yra įregistravę kasos aparatus. Ne kartą ir ne viena valstybinė institucija yra nustačiusi, kad prekyba turgavietėse dažnai vyksta ir į šalį nelegaliai įvežtomis, arba neteisinga verte apskaitytomis prekėmis“, — teigė N. Mačiulis. Tuo tarpu Finansų ministerija skaičiuoja, kad vienas milijardas litų turėtų būti visa turgaviečių apyvarta.
(...)
N. Mačiulio įžvalgomis, liepą 5,5 proc. augusi prekyba maisto produktais liudija kaip tik kasos aparatų įtaką, nes prekyba ne maisto produktais augo lėčiau.
(...)

Jeigu tai tiesa ir visa tai pasitvirtins, pagal BVP augimą galėsime susilyginti net su Estija.

[blitz]

Šitas turbūt jau buvo kažkur čia įdėtas. Kaip būna su bandymais pamiršti Keynes'ą. Pabaiga tiesiog superinė ir labai taikli.

Youtube video

Esmė ne pati ekonominė ideologija, bet kai kurių dėdžių noras sukti ekonomikos mašiną "sukčiaujant" t.y. neįdedant pakankamai resursų ir darbo, bet norint naudotis prekėmis. Kitaip tariant, tikėjimasis, kad galima gyventi būnant siurbėlei.

Bernankės atsakymas:

[Čikupakas]

Įdomus reuters straipsnis apie Šiaurės Europos valstybių ekonomikas ir SEB banko prognozė:
Nordic Outlook: A world economy that is staggering under demanding debt burdens and political tensions

Ištrauka apie Baltijos valstybes:

After surprisingly strong growth in the three Baltic countries during the first half of 2011, we foresee continued gradual recovery over the next two years. A fading export boom will be replaced by a cautious upturn in domestic demand. We expect Estonia and Lithuania to implement some fiscal stimulus measures as inflation slows, which will stimulate purchasing power. GDP growth in Estonia, Latvia and Lithuania will end up in the range of 4-5 per cent annually in 2012 and 2013.

[kzinas]

Daugelis komentatorių daro klaidą. Viskas, kas skamba, kaip SSRS yra laikytina blogiu ir nepakankamai geru argumentu. SSRS problema buvo ne 5-metis planavimas ar strategija. SSRS problema buvo elementari tą "šalį" valdžiusių žmonių nekompetencija. Tai kad Kinija naudoja panašias kalbos manieras, nereiškia, kad tai blogai. Skirtumas tas, kad ten sėdi kur kas labiau kompetentingi žmnės, kuo patys įsitikinime circa 1979.

Manau esmė sistemoje ir mentalitete.
Kniečiu viskas geriau, bet anyway, jų kapitalizmas dalinai rankinis, ty dalinai planinis o čia jau iškyla žmonių faktorius: klaidos, ambicijos, noras suvairuoti į savo pusė. Taip tai ne Rusijos lygio bardakas, bet pagal Transparency international Lietuva yra mažiau korumpuota už Kiniją. Tai daug ką pasako.

Rinkos potencialas didesnis išsivysčiusiose šalyse. Kinija kol kas tokia nėra. Aišku, regionuose situacija įvairuoja, bet iš esmės tai gana ankstyva vystymosi stadija. Kaip rinka viską "sureguliuoja" besivystančiose visuomenėse, matome Indijoje. Panašu, kad skendimas purvyne ir šiukšlėse su "two dollar a day middle class" CCP pasirodė nepriimtinas. Kol kas tai duoda akivaizdžiai gerus rezultatus. Iš tikrųjų, tai sėkmingesnis Kinijos vystymasis, ko gero, net ir teoriškai nelabai įmanomas, nei tas, kuris buvo paskutiniais dešimtmečiais. Viskas ok.

Gal ir tu ir teisus, jei besistengdami iš visų jėgų neperkaitino savo ekonomikos, tiksliau jie ją perkaitino, dabar kažkas panašiai kaip per filmą "Speed" ar sugebės išvairuoti autobusą per miestą 80 mylių į valandą greičiu.

Ar klystu, ar skolinimo vamzdis neilgai trukus buvo prisuktas? BVP, aišku, lėtės, bet ir toliau bus 8+% į metus. Skaičiai toliau geri, eksportas eina, prekyba kyla, BVP auga. Vėlgi viskas ok.

skolinimasis Knijoje
2006 - 0.4 trljn
2007 - 0.6 trljn
2008 - 0.7 trljn
2009 - 1.4 trlj. $
2010 - 1.2 trljn $ http://www.bbc.co.uk/news/business-12158869 )
2011 - suka vamzdį...0.8 trljn ?

Biškį perdėjau., dėl 10x padidėjimo. bet dar buvo vyriausybės krizės gelbėjimo pinigai ~0,5+ trljn $ ant 2009/2010

O kokių konkrečiai skaičių reikia? BVP, debt'o, prekybos balanso? Tai svarbūs rodikliai, kurie laisvai prieinami. O vat doomsday senarijų skelbėjų pagrindimo skaičių pavidalu apie tuščią NT ir nereikalingą infrastruktūrą dar nematėme NEI VIENO. Dėl fixed asset'ų niekas nesiginčyja, bet vėlgi, tai nėra blogis. Jei jiems to reikia (o to jiems tikrai riekia), tai ir statosi. Rezultate turės (didele dalimi JAU turi) superinę infrastruktūrą už kur kas mažesnę kainą, nei visi kiti.

Šis gana įdomus tyrimas
pagal šią analizę, viskas bus gerai jei Kinija augs bent po 8% iki 2020 metų.
IMHO kuom toliau tuom sunkia bus augti, na gal iškyrus vidinė rinka, bet jai plėtoti reikia, eksporto ir darbo jėgos kainos nepertepti.
Kas prieštarauja viens kitam. Visi kniečiai staiga netaps aukšto lygio specialistais, bet jeigu taptų, teisiog tokio skaičiaus pasauliniai rinkai nereikėtų. Na ir BVP paskutiniais metais augino vidinėmis investicjomis, infrastrūktūrai. Klausimas kiek tai gali testis, nes jau dabar šis modelis braška.

Aišku, geriau įdėti Chanos'o ar Roubin'io nusišnekėjimų, kurie prieštarauja elementariai logikai ir žinomiems faktams, bei kurie dar ir blogai perspausdinti kažkokiuose antrašūšiuose (nors kartais ir mainstreaminiuose) leidiniuose. Way to go

Na atmerk akis, ne vien jie dabar skeptiškai nusteikę Kinijos atžvilgiu. 2006 - 2010 China rockino, dabar pasaulio spaudoje jau nebėra tos euforijos.

Va čia negeriečiai rašo:
Verslo ir rinkų naujienos » R.Zoellick – Kinijai reikia subalansuoti ekonomiką


China's Debt Addiction


chinas-debt-bomb

Tarp kitko galutinai dabartiniaim kinų CCP valdančiajai viršūnėlės perimant kartai į valdžią kiniečių spaudoje (kiba ir elituose) buvo rimti debatai, tarp kiekybinio ir kokybinio augimo, dabartiniai kiniečių lyderiai pasirinko kiekybinį, kaip politiškai lengvesnį ir short-middle term. labiau prognozuojamą, kaip ir mūsų politikai nerypavo 2005 - 2008-tų pirmoje pusėje. Ir tie ir tie jautė spaudimą iš įvairių suinteresuotų grupių, Kinijoje iš valstybinių įmonių konglomeratų, ivairaus kalibro lokalių elitų kurie šildėsi/šildosi rankas NT bumu, infrastrktūriniais projektais, da ir baimė kad kokybinis vystimasis reiškė ekonomikos perorietavimą, su įv. sukrėtimais ir BVP augimą ne 10% o kokių <~6%, tų pačių 6% kurių taip bijo dabartinis kinijos elitas (CCP). Nes jų mažesnis nei 6% augimas reiškia, nestabilia socialinę situaciją, su visom išplaukiančiom, kad kėdės gali braškėti, po CCP.

[Sula]

Todėl net sėdėdami ant pinigų maišų (Jie juk per krizę nedingo, o atvirkščiai, į privatų sektorių valstybės buvo pripumpuota dar daugiau) jų leisti bijo ir šaldo visokiuose auksuose ir kituose kojinės atitikmenyse. Ištraukti iš jų pinigus būtų geriausias būdas išjudinti ekonomiką, bet lengvo ir gražaus būdo tam kaip ir nėra...

Kaip tuomet paaiškinti visuotinį akcijų kurso kritimą (skaičiuojant pinigais)? Juk jos bent kažkiek yra padengtos realiu kapitalu, o pinigai - lyg ir tušti.

[Lettered]

Manau esmė sistemoje ir mentalitete.
Kniečiu viskas geriau, bet anyway, jų kapitalizmas dalinai rankinis, ty dalinai planinis o čia jau iškyla žmonių faktorius: klaidos, ambicijos, noras suvairuoti į savo pusė. Taip tai ne Rusijos lygio bardakas, bet pagal Transparency international Lietuva yra mažiau korumpuota už Kiniją. Tai daug ką pasako.

Kas prieštarauja viens kitam. Visi kniečiai staiga netaps aukšto lygio specialistais, bet jeigu taptų, teisiog tokio skaičiaus pasauliniai rinkai nereikėtų. Na ir BVP paskutiniais metais augino vidinėmis investicjomis, infrastrūktūrai. Klausimas kiek tai gali testis, nes jau dabar šis modelis braška.

Tarp kitko galutinai dabartiniaim kinų CCP valdančiajai viršūnėlės perimant kartai į valdžią kiniečių spaudoje (kiba ir elituose) buvo rimti debatai, tarp kiekybinio ir kokybinio augimo, dabartiniai kiniečių lyderiai pasirinko kiekybinį, kaip politiškai lengvesnį ir short-middle term. labiau prognozuojamą, kaip ir mūsų politikai nerypavo 2005 - 2008-tų pirmoje pusėje.

Ką tas transparancy international indeksas pasako ir ką jis reiškia šiuo atveju? Kad Kinija mažiau demokratiška šalis už Lietuvą? Valio
Tu supranti tą, kad Kinijai pasaulio reikia nemažiau nei pasauliui Kinijios? Kas skolintų JAV ir už ką ji pirktų iš Kinijos prekes? Dar daugiau $ prisispausdintų? Kinijai vien vidinei rinkai kiek yra potencialo augti, didinti importą, taip, kad sulėtęjęs eksportas dar nereiškia sulėtėjusio bendro ekonomikos augimo.
Įdomu, kaip Tu vertini ,,kokybišką'' ekonomikos augimą, kuris paremtas nulinėmis skolinimosi palūkanomis, politinėmis deklaracijomis ir pinigų spausdinimu? Nepyk, bet dar senai neskaičiau tokių vėjų šioje temoje

[c2h5oh]

Daugelis komentatorių daro klaidą. Viskas, kas skamba, kaip SSRS yra laikytina blogiu ir nepakankamai geru argumentu. SSRS problema buvo ne 5-metis planavimas ar strategija. SSRS problema buvo elementari tą "šalį" valdžiusių žmonių nekompetencija.

Atvirkščiai - tai tipiška klaida viską suvesti į konkrečius žmones, maždaug "sistema gera, tik žmonės pasitaikė vagys ir durniai".

O SSRS ir Kinijos ekonomikos skiriasi jau nuo Deng'o laikų - ir tiesioginės analogijos tarp jų beprasmės.

Kaip rinka viską "sureguliuoja" besivystančiose visuomenėse, matome Indijoje.

Indija 50 metų metų statė socializmą (kuris pas juos pasireiškė kiekvieno ekonomikos "pirstelėjimo" valstybiniu biurokratiniu reguliavimu), ir tik nuo 1991 metų pradėjo pamažu to atsisakyt. Tad Indija su rinkos susireguliavimu nieko bendro neturi.