Parašė ViR2
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonomikos naujienos
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąVadinasi, Lietuvoje de facto jau egzistuoja progresinė mokesčių sistema.
Kas dėl PNPD, buhalterė prie manęs skaičiavo, gautą sumą dalino abiems tėvams po lygiai, ir gavosi į rankas po ~16 litų... Kame bajeris???
del PNPD tai nuo pirmo vaiko abiem tevam lieka papildomai 15Lt (100*15%), jei yra du vaikai tai abiem tevam lieka 45Lt (300*15%). Jei sumos nesueina reiktu pasidomet gal ir buhalteres zinios pasenusios ar siaip skaiciuot nemoka.
Comment
-
Parašė JlL Rodyti pranešimątaip ir ji tokia yra jau nuo 2009 metu, keista kad kai kurie iki siol to nezinojo.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąNPD=470-0,2 x(atlyginimas-800)I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąKelkime klausimą ne 'ar pensijos yra pakankamos', bet 'kodėl pensijos nedidinamos'? Atsakymas — pensijų fondas finansuojamas dirbančiųjų sumokėtais mokesčių pinigais. Vadinasi, kuo mažiau dirbančiųjų ir kuo mažiau jie uždirba, tuo mažesnės pensijos (teoriškai, nes galima mokėti pensijas ir iš skolintų pinigų). Šita problema bent iš dalies pradėta spręsti įteisinus privačius pensijų fondus.
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąPagal šią formulę, uždirbantieji 3.150Lt ir daugiau 'ant popieriaus' lieka išvis be jokio neapmokestinamojo pajamų dydžio, t.y. tampa pilnaverčiais mokesčių mokėtojais, nors gauna tokią pačią sveikatos, priešgaisrinę, policijos ar kitokią viešosios apsaugos paslaugą, kaip ir tie, kurie uždirba tik minimumą. Nice
Parašė Čikupakas Rodyti pranešimąBet juk žmogus kiekvieną mėnesį gauna tą pačią pensiją, o ne tokią, kuri keičiasi priklausomai nuo bedarbių procento, - reiškias tą pensiją kažkas reguliuoja. Paskutinį kart pensijos buvo sumažintos, nes kaip valdžia sakė, kad taip pavyks sumažinti sodros "skylę". Aišku, kad visai ekonomikai krentant reikia mažinti išlaidas, tačiau atsakingos įstaigos gali vienas pašalpas sumažinti ir tuos pinigus paskirti pavyzdžiui pensijų padidinimui.
Jei žmonės būtų sąmoningi tavo variantas būtų gal ir neblogas, bet sukurti kaupiamąją pensijų sistemą dar geriau.Paskutinis taisė index; 2011.08.31, 01:00.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė kzinas Rodyti pranešimąAfrikoje kiek gyventoju ? Panašiai kiek Kinijoje ? Ir ten problema ne žmonių psihologijoje, o kad nesusikuria nors minimalus pragyvenimo lygis nuo kurio galėtų pradėti generuotis laisvas kapitalas, tiesiog viskas sunaudojama elementariems žmonių poreikiams. Taip yra išimčiu pvz PAR, bet nemanau kad šis modelis galėtų būti pritaikytas Kinijai, plačios romiosios liaudės masės neleistų.
Buvo dar viena šalis - Rusija, kuri sugebėjo susikurti imperiją TSRS, beigi netgi 197x gale kelti grėsme JAV viešpatavimui jūrose, bei aplamai ginklavimosi varžybose. Bet kadangi Rusijoje trumpas vegetacijos periodas, šaltokas kimatas, prasti priėjimai prie globalių vandenynų, upės teka ne ten kur reikia, ir jos nėra tinkamos laivybai, Rusija nėra tinkama papildomo kapitalo generavimui, todėl jos imperijos (dar labiau pačios Rusijos) gyventojai turėjo susveržti diržus ir stipriai, kad pasyvyti ir pralenkti kapitalizmą, jei ne visose srityse, bet nors kai kuriose, ir kas galiausiai iš to gavosi.
Kinijoje irgi prastai su laisvo kapitalo generavimu, tinka tik pakrantės zonos, kur gyvena 30% gyventojų. Skirtingai nuo Japonijos, kuri visa yra pakrantės zona.
Taip Pietryčių Azijos šalys stiprius, bet pvz Korėja, Taivanis - visos yra pakrantės zonas. Singapūras - miestas - uostas, labai tinkamoje vietoje.Paskutinis taisė John; 2011.08.31, 03:22.
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąŠita problema bent iš dalies pradėta spręsti įteisinus privačius pensijų fondus.
Eilinė Sodros reforma vėl vilkinama, bet numatytosios gairės patvirtina, kad procesas vėl vyksta tik dėl "varnelės".
Pvz.: Lenkijoje neypatingai anksčiau pradėjus pensijų reformą vidutinė pensija siekia 1800 PLN (apie 60% vidutinės algos), o jų "Sodros" deficitas mažėja. Įdomu, kad ten PF dar griežčiau reguliuojami, tačiau bendrai rezultatai ir perspektyvos yra žymiai aiškesni nei Lietuvoje.
Comment
-
Parašė Čikupakas Rodyti pranešimąGalbūt. Turiu omeny tam tikrus atvejus kai motinos gauna milžiniškas sumas(neseniai buvo daug diskutuojama šia tema). Dėl bedarbio pašalpos irgi keistas sprendimas. Patys trimituoja, kad sodroje milžiniška skylė, bet dar labiau ją didina šelpdami bedarbius.
Comment
-
Dar viena gera naujiena apie Lietuvą iš užsienio
Lithuania’s Seven-Month Budget Deficit Narrows From Year EarlierNepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąSiūlyčiau neperdėti su Kinijos "pakrantės zonomis". Taip, ten visko daugiau ir geriau, bet Kinijos glitz'as yra ne tik ten. Ko gero, teko girdėti apie Chongqing'ą? Didžiausią Kinijos municipaliją su 30+milijonų žmonių. Jei ne, užmesk akį į šitą SSC temą. Tai vienas greičiausiai (galbūt greičiausiai) besivystančių miestų pasaulyje, kuris, ko gero, ir Dubajų verčia atrodyti ne taip jau įspūdingai. Skirtingai, nei Dubajuje, ten kur kas mažiau "burbulo", o kapitalo, kaip matome iš dangoraižių kiekio, nors vežimais vežk.
Na Lietuvoje savo laiku irgi šioks toks NT bumas buvo. Kinija kad išsigelbėtų
2008 spalio krizės, truputi, 10 kartų padidino kreditavimą.
"Gross domestic product (GDP) reached 30.067 trillion yuan (US$4.4216 trillion) in 2008",
kai kreditavimas 2009 siekė 1,3 trljn. $ + gelbėjimo paketas > ~260 mln. $
ty 2009 Kinijos pilnas gelbėjmo paketas sudarė 32% jos ekonomikos.
Beigi kapitalas akumuliuojamas ne liaudės rankose, o valstybės bei siaurojo elito (tie 0,2% partijos viršūnėlės, bei susiję biznio klanai). Ir kapitalo makro pasiskirstymą kontroliuoja ne rinka, o tie patys 0,2%.
Taip dabartinės JAV problemos dėl per laisvo kapitalo apyvartos, bet per 200 metų tai tik padėjo JAV iškilti. O draugai kiniečiai iškart varo rankinį makro ekonomikos bei finansų rinkų valdymą (kapitalų apyvartos), ne iš gero gyvenimo, jie negali sau leisti visiškai laisvo kapitalizmo a la kokia prabanga gali sau leisti JAV, kiniečiai turi mobilizuoti savo resursus, kad kažko pasiekti ir esmė nepersitempti. A la rusai TSRS, gal greičiau a la japonai. Žodžiu "Viskas - frontui".
Nežinau kaip dėl Chongqing, bet check this self:
In an interview last week on CNBC, Jim Chanos said the following about China:
“Construction is 60-plus percent of GDP, compared to exports of 5 percent... The problem is that consumption as a percentage of Chinese economy has declined in the last 10 years, from 40 to 35 percent. It’s all real estate...When construction is 60 percent of your economy, and you are building lots of things that people don’t need, the state may let this get out of control... It’s hard to manage this type of bubble".
http://www.youtube.com/watch?v=rPILhiTJv7EPaskutinis taisė kzinas; 2011.09.01, 01:20.
Comment
-
Parašė kzinas Rodyti pranešimą
“Construction is 60-plus percent of GDP, compared to exports of 5 percent... The problem is that consumption as a percentage of Chinese economy has declined in the last 10 years, from 40 to 35 percent. It’s all real estate...When construction is 60 percent of your economy, and you are building lots of things that people don’t need, the state may let this get out of control... It’s hard to manage this type of bubble".
http://www.youtube.com/watch?v=rPILhiTJv7E
O visko statymas kone vienu ypu kaip tik yra labai toliaregiškas ir racionalus. Kol darbo jėga pigi, o resursų kainos nesikandžioja, galima viską pasistatyti. Kas būna, kai laiku nepastatoma tai, ko reikia, matome tokiose šalyse, kaip UK, kur kelių transportas ar oro uostai panašesni į Bangladešą, nei į ES valstybę.
Yra kitas labai rimtas "ekspertas" N.Roubini su savo požiūriu. Nežinau, ar čia taip žurnalistai primakliavojo, ar jis pats taip nusišnekėjo neapsižiūrėjęs, bet, pavyzdžiui, šitame straipsnyje prirašyta tiesiog visiškų nesamonių (su iki absurdiškumo lendančiomis faktinėmis ir logikos klaidomis): http://www.reuters.com/article/2011/...75C1OF20110613
Nelabai rimta sakyti, kad statomi dalykai, kurių "nereikia", kuomet tų dalykų desperatiškai trūksta. Čia maždaug tas pats, kaip nereikėjimas valgyti, kai miršti iš bado.
Na o Fitch etc., Kinijos atveju, ko gero, nelabai kam rūpi. Vien faktas, kad "net creditoriai" Japonija ar Kinija turi žemesnį "reitingą" už JAV yra šypseną keliantis dalykas.Paskutinis taisė John; 2011.09.01, 04:59.
Comment
-
Beje, nelabai supratau, ką ekspertas Chanos turi omeny sakydamas 60 percent ir 5 percent. Ar jis sako, kad Kinijos eksportas sudaro 5% GDP, o statyba 60% BVP?
Video interviu darytas 2010 Gruodžio 10d. (įrašo data): http://www.unconventionaleconomist.c...as-bubble.html
Ten jis sako taip:
They reported net exports last night, about 22 billion I believe it was. Which is 250-260 billion annualized
(reikia suprasti, kad kalba apie 2010 Lapkričio duomenis...). Fair enough, net exportai tokie ir buvo. BET, ką tai turi bendro su tema? Ir nuo kada 5% prekybos perviršius yra blogas indikatorius? Taipogi iš jo kalbėjimo galima susidaryti įspūdį, kad jis kalba ne apie net exports, bet apie exports. Žurnaliūgos studijoje, aišku, išvis nesupranta, kas tai yra ir net nebando patikslinti.
TAČIAU, straipsnyje rašoma taip:
“Construction is 60-plus percent of GDP, compared to exports of 5 percent...
Pasitikrinkim faktus: http://www.marketwatch.com/story/chi...ber-2010-12-10
China’s exports jumped 34.9% in November from the year-ago period, accelerating from October’s 22.9% growth and surpassing the 22.4% increase expected by economists surveyed by Dow Jones Newswires.
Imports grew at an even faster pace, 37.7%, ahead of October’s 25.3% increase and expectations for a 24.5% expansion.
The monthly trade surplus stood at $22.9 billion, shrinking from $27.1 billion in October but coming in above the $22.3 billion surplus expected.
2010 Kinijos eksportas sudarė 1,58trn. USD (=27% nuo BVP).
Žiūrim toliau:
2010 statyboms išleista apie 1 trn. USD (=17% nuo BVP). Netraukia iki 60%.
Šaltinis: http://www.wantchinatimes.com/news-s...20110304000094
Panašu, kad ekspertas Chanos truputį nusipaistė arba supainiojo (tyčia ar netyčia) terminus, laikraštukas sugedusio telefono principu prirašė dar didensių nesąmonių, o kzinas mums viską pacitavo kaip pinigo vertą informaciją.Paskutinis taisė John; 2011.09.01, 05:07.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąNa o Fitch etc., Kinijos atveju, ko gero, nelabai kam rūpi. Vien faktas, kad "net creditoriai" Japonija ar Kinija turi žemesnį "reitingą" už JAV yra šypseną keliantis dalykas.
Comment
-
Parašė c2h5oh Rodyti pranešimąJaponiją (kurios valstybės skolos sudaro 225% BVP) pavadinti "net creditoriumi" - stipru.
http://www.financialsense.com/contri...debtor-nations
Comment
-
Parašė c2h5oh Rodyti pranešimąJaponiją (kurios valstybės skolos sudaro 225% BVP) pavadinti "net creditoriumi" - stipru.
Aišku, tai baisus skaičius, bet visada reiktų pridurti, kad praktiškai visa jų skola yra vidaus rinkoje išleisti bondai. Dėl to Japonijai ta "skola" yra dzin, kaip ir agentūrų "reitingai".
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąPagal šią formulę, uždirbantieji 3.150Lt ir daugiau 'ant popieriaus' lieka išvis be jokio neapmokestinamojo pajamų dydžio, t.y. tampa pilnaverčiais mokesčių mokėtojais, nors gauna tokią pačią sveikatos, priešgaisrinę, policijos ar kitokią viešosios apsaugos paslaugą, kaip ir tie, kurie uždirba tik minimumą. Nice
Žodžiu 42%, tikrai nemažai... Tiek procentų turėtų būti nuo keturženklių atlyginimų, bet ne 2400.
O dar pridėkim, kad pirkdami daugumą prekių ir paslaugų sumokame dar kiek pvm, akcizo mokesčių. Žodžiu pseudosocializmasPaskutinis taisė Lettered; 2011.09.01, 16:47.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąBeje, nelabai supratau, ką ekspertas Chanos turi omeny sakydamas 60 percent ir 5 percent. Ar jis sako, kad Kinijos eksportas sudaro 5% GDP, o statyba 60% BVP?
Video interviu darytas 2010 Gruodžio 10d. (įrašo data): http://www.unconventionaleconomist.c...as-bubble.html
Ten jis sako taip:
Vėliau Chanos dar priduria, kad "construction is 60% of GDP compared to exports of 5"
(reikia suprasti, kad kalba apie 2010 Lapkričio duomenis...). Fair enough, net exportai tokie ir buvo. BET, ką tai turi bendro su tema? Ir nuo kada 5% prekybos perviršius yra blogas indikatorius? Taipogi iš jo kalbėjimo galima susidaryti įspūdį, kad jis kalba ne apie net exports, bet apie exports. Žurnaliūgos studijoje, aišku, išvis nesupranta, kas tai yra ir net nebando patikslinti.
TAČIAU, straipsnyje rašoma taip:
Apie net eksportą išvis neužsimenama...
Pasitikrinkim faktus: http://www.marketwatch.com/story/chi...ber-2010-12-10
Taigi, tie 22 mlrd., apie kuriuos jis kalba, buvo prekybos perviršius arba net exports, bet ne exports, kaip rašoma tame "straipsnyje". Taigi, Kinija turi +5% BVP prekybos perviršių. O eksportas apskritai sudaro netoli 30% BVP.
2010 Kinijos eksportas sudarė 1,58trn. USD (=27% nuo BVP).
Žiūrim toliau:
2010 statyboms išleista apie 1 trn. USD (=17% nuo BVP). Netraukia iki 60%.
Šaltinis: http://www.wantchinatimes.com/news-s...20110304000094
Panašu, kad ekspertas Chanos truputį nusipaistė arba supainiojo (tyčia ar netyčia) terminus, laikraštukas sugedusio telefono principu prirašė dar didensių nesąmonių, o kzinas mums viską pacitavo kaip pinigo vertą informaciją.
Nauji butai/plotai statomi, iš inercijos stumiant klasikiniam "credit boomui", faktiškai gali pasidomėti tokio Niall Ferguson knyga "The Ascent of Money" kur aprašoma finansų istoprijos vystimasis su visais boomais bei nuopuoliais. Vienas iš pagrindinių burbulų formavimosi požymių nelimituotas "money supply". Kinija anno 2009 (-10 ir -11 sėkmingai tesė) padidino kreditavimą 10 kartų. Ar toks finansinis srautas gali būti efektyviai įsisavintas ? ~20-25% BVP. Esmė kiek procentų kiniečių gali nusipirkti tuos naujus butus. Ir tikrai yra tušti kvartalai, kurių didesnė dalis yra reikalinga, (bet spėju bus ir tokiu zonų kurios pafailins, taip ir neprigis), bet esmė investuoti pinigai į statybą sudegs, nusnešdama gal vieną kita statybinė firma, o gal ir visą statybų bei finansinų sektorių. Man toks įspūdis juda dabar Kinija iš inercijos, taip gretia efektyviai, bet problema kažkur bėgiai baigiaisi.
Comment
Comment