Ekonomikos naujienos

[LC.]

Na, dėl Baltarusijos tai labai abejotina. Tiesa sakant eksportas į Baltarusiją kaip tik smuks (smunka) ir tai kaip tik veiks neigiamai mūsų ekonomiką. O jeigu ir įvyks kažkokie dideli pokyčiai pačioje Baltarusijoje - tai tikėtina, kad šaliai atsistatyti prireiks ne vienerių ir gal net ne dvejų metų.

Ne visai teisingai. Čia galima pažymėti tik tai, kad, iš tiesų, eksportas į Gudiją gali mažėti (mažėja). Tačiau susiklosčius tokiai padėčiai kaip dabar, kai nėra Gudijos parduotuvių lentynose maisto produktų arba esantys yra pernelyg brangūs šalies gyventojams, tikėtina, kad gudai ims vykti į Lietuvos arba kitų kaimyninių šalių miestus apsipirkti. O tai, kaip visi puikiai supranta, yra stimulas šalies ekonomikai. Bet nebūtinai gali smukti ir eksportas, jeigu Gudijos pramonininkai nebesugebės išsilaikyti nestabilioje ekonomikoje. Tokiu atveju, importas galėtų suaktyvėti.

Trumpalaikėje perspektyvoje tikrai Baltarusija nebus prioritetas, tačiau, pasikeitus valdymo sistemai augs importo poreikis, ir tuomet jau Lietuvai kaip kaimybei, teks nemaža dalis Gudijos rinkos. Tačiau tokia perspektyva galima, žinoma, po perversmo reiktų palaukti ir ne ir ne tris metus, o kokius penkis, kad pajaustume tikrai gerą rinką.

Oi, tik nereikia laidot nemirusio. Šalia yra Rusija ir tik jos neįsikišimo į Baltarusijos ekonomiką atveju, galėtų būti padėtas taškas.

[Eidvis]

Ne visai teisingai. Čia galima pažymėti tik tai, kad, iš tiesų, eksportas į Gudiją gali mažėti (mažėja). Tačiau susiklosčius tokiai padėčiai kaip dabar, kai nėra Gudijos parduotuvių lentynose maisto produktų arba esantys yra pernelyg brangūs šalies gyventojams, tikėtina, kad gudai ims vykti į Lietuvos arba kitų kaimyninių šalių miestus apsipirkti. O tai, kaip visi puikiai supranta, yra stimulas šalies ekonomikai. Bet nebūtinai gali smukti ir eksportas, jeigu Gudijos pramonininkai nebesugebės išsilaikyti nestabilioje ekonomikoje. Tokiu atveju, importas galėtų suaktyvėti.

Baltarusijos parduotuvėse trūksta maisto produktų ne dėl to, kad jų nėra iš kur gauti, o dėl to, kad Lukašenka sumanė pareguliuoti kainas. Pvz. mėsa pas juos turguje (kur nereguliuojamos kainos), kainuoja trigubai daugiau, nei parduotuvėje (kur reguliuojamos kainos). Dėl to tiekėjai nebenori tiekti produktų į parduotuves, nes tai papraščiausiai neapsimoka - geriau parduoti rusams arba per turgų. Kitaip sakant tai dar vienas Lukašenkos FAIL'as, bandant savo metodais tvarkyti ekonomiką. Kai kainos bus paleistos - mėsos ir kitų produktų vėl atsiras kiek tik nori, tačiau jau ir kainos nebebus tokios patrauklios. Dėl to, kad jų valiuta nuvertėjo daugiau nei per pus, baltarusiams Lietuvos prekybos centrų kainos irgi išaugo beveik per pus, dėl to baltarusių pirkėjų srautai į Lietuvą neturėtų augti.

[LC.]

Baltarusijos parduotuvėse trūksta maisto produktų ne dėl to, kad jų nėra iš kur gauti, o dėl to, kad Lukašenka sumanė pareguliuoti kainas. Pvz. mėsa pas juos turguje (kur nereguliuojamos kainos), kainuoja trigubai daugiau, nei parduotuvėje (kur reguliuojamos kainos). Dėl to tiekėjai nebenori tiekti produktų į parduotuves, nes tai papraščiausiai neapsimoka - geriau parduoti rusams arba per turgų. Kitaip sakant tai dar vienas Lukašenkos FAIL'as, bandant savo metodais tvarkyti ekonomiką. Kai kainos bus paleistos - mėsos ir kitų produktų vėl atsiras kiek tik nori, tačiau jau ir kainos nebebus tokios patrauklios. Dėl to, kad jų valiuta nuvertėjo daugiau nei per pus, baltarusiams Lietuvos prekybos centrų kainos irgi išaugo beveik per pus, dėl to baltarusių pirkėjų srautai į Lietuvą neturėtų augti.

Vėlgi ne ten ieškai adatos. Tu konstatuoji, kad maisto produktų nėra ir jų gali pasirodyti kada nors (na, sakykim, maždaug tada, kai Tautos Vadas to panorės). O ką žmonės iki tol, kol Didysis Įvykis įvyks, valgys? Batą čiulps? Manau, ne. Tada ir atsiras (atsirado) poreikis ieškoti pigesnių ar įvairesnių prekių artimajame užsienyje.

[index]

Vėlgi ne ten ieškai adatos. Tu konstatuoji, kad maisto produktų nėra ir jų gali pasirodyti kada nors (na, sakykim, maždaug tada, kai Tautos Vadas to panorės). O ką žmonės iki tol, kol Didysis Įvykis įvyks, valgys? Batą čiulps? Manau, ne. Tada ir atsiras (atsirado) poreikis ieškoti pigesnių ar įvairesnių prekių artimajame užsienyje.

Pigesnių prekių užsienyje jie neras, nes jei kainos būtų nereguliuojamos tai tų prekių atvežtų į Baltarusiją. O sprendimas žmonėms paprastas ir pažįstamas dar nuo sovietinio "dificito" laikų. Jau dabar jie namie perka pigesnes likvidžias prekes, kurių dar yra (Kuras, alkoholis, cigaretės), veža į Lietuvą. Čia parduoda brangiau ir apsiperka tų prekių, kurių pas juos trūksta.

Kiek mums tai naudinga ar nenaudinga pasakyti sunku. Geriausiai mums būtų jei jie turėtų pinigų ir galėtų pas mus apsipirkti normaliai.

[LC.]

Pigesnių prekių užsienyje jie neras, nes jei kainos būtų nereguliuojamos tai tų prekių atvežtų į Baltarusiją. O sprendimas žmonėms paprastas ir pažįstamas dar nuo sovietinio "dificito" laikų. Jau dabar jie namie perka pigesnes likvidžias prekes, kurių dar yra (Kuras, alkoholis, cigaretės), veža į Lietuvą. Čia parduoda brangiau ir apsiperka tų prekių, kurių pas juos trūksta.

Kiek mums tai naudinga ar nenaudinga pasakyti sunku. Geriausiai mums būtų jei jie turėtų pinigų ir galėtų pas mus apsipirkti normaliai.

Vėlgi, galima išmąstyti daug ko. Aš, remdamasis savo nuomone, teigiu, kad gudams važiuoti apsipirkti į Lietuvą yra naudinga dėl prekių, kurių jie sunkiai gautų tėvynėje. Kokiu būdu jie važiuotų ir kokiu būdu uždirbtus pinigus jie išleistų čia, aš nežinau, manau, nežinai ir tu, todėl vienareikšmiškai sakyti, kad jie daro žalą yra neetiška. Žinoma, tokių maklerių pasitaiko, bet, tokiu atveju, reikėtų vartoti žodžius "kai kurie", o ne "jie".

[Lettered]

Pigesnių prekių užsienyje jie neras, nes jei kainos būtų nereguliuojamos tai tų prekių atvežtų į Baltarusiją. O sprendimas žmonėms paprastas ir pažįstamas dar nuo sovietinio "dificito" laikų. Jau dabar jie namie perka pigesnes likvidžias prekes, kurių dar yra (Kuras, alkoholis, cigaretės), veža į Lietuvą. Čia parduoda brangiau ir apsiperka tų prekių, kurių pas juos trūksta.

Kiek mums tai naudinga ar nenaudinga pasakyti sunku. Geriausiai mums būtų jei jie turėtų pinigų ir galėtų pas mus apsipirkti normaliai.

Na tai ir turi, automobilių su baltarusiškais numeriais nemažai, ir dažnai tai prabangūs automobiliai, pvz. gt-r ar panamerą su lietuviškais numeriais daug rečiau sutiksi nei su baltarusiškais. Kažkaip pigių automobilių iš baltarusijos matosi labai nedaug, gal kur pasienyje tą kurą stumdo?

[index]

Na tai ir turi, automobilių su baltarusiškais numeriais nemažai, ir dažnai tai prabangūs automobiliai, pvz. gt-r ar panamerą su lietuviškais numeriais daug rečiau sutiksi nei su baltarusiškais. Kažkaip pigių automobilių iš baltarusijos matosi labai nedaug, gal kur pasienyje tą kurą stumdo?

Tai kai kurie ir turi ir tokie gali sau leisti čia atvažiuoti (Kad ir apsipirkti dėl didesnio asortimento, o ne dėl kainų). Tik rašiau, kad nelogiška, kad dėl prekių trūkumo ten (Dėl reguliuojamų kainų) jie pradės pirkti pas mus, nes kainos čia bus nekonkurencingos, o tokios kaip ten juodojoje rinkoje.

p.s. Neturtingų baltarusių pas mus ir negali būti daug, nes net šengeno viza su 200 dolerių vidutiniu atlyginimu nėra pigi...

[Wycka]

Kažkaip pigių automobilių iš Baltarusijos matosi labai nedaug, gal kur pasienyje tą kurą stumdo?

Girdėjau, kad sugebantys įvežti didesnius kuro kiekius, parduoda LTU gyvenantiems giminaičiams, kurie jau tada „stumdo“ mažesniais kiekiais ir patys naudoja.

[bebop]

Lithuania Revises GDP Growth Higher as Consumption Recovers
Lietuvoje kaip visada tyla...

[John]

Lithuania Revises GDP Growth Higher as Consumption Recovers
Lietuvoje kaip visada tyla...

Įdomu, ką apie tai pasakytų Capital Economics, kure visada piešia "doomsday" scenarijus Baltijos valstybėms ir kritikuoja absoliučiai viską, ką ekonomikoje pasiekė Baltijos šalys.

O šiaip džiugu. Lietuva prisikėlė iš krizės greičiau, nei bet kas galėjo tikėtis. Tik nereiktų vėl pasileisti į besaikį vartojimą ir skolinimąsi. Eksportas (tiek daiktų, tiek paslaugų) turi būti absoliutus Lietuvos prioritetas, nes kito kelio tiesiog nėra.

[kzinas]

Trumpas, bet įdomus straipsnis apie Vakarų spaudoje dažnai eskaluojamą Kinijos "burbulą". Tik šį kartą iš Kinijos perspektyvos

Will China repeat Japan's 'lost decade?'
http://english.peopledaily.com.cn/90...4/7580316.html

Manyčiau, paskutinė pastraipa ypač taikli. Iš vienos pusės nuolat linksniuojama Kinijos "burbulo" tema ar kitos tikros ar tariamos problemos, bet tuo pačiu ieškoma naujos rinkos eksportui ir idėjoms.

na taip aštuonesdešimtais ir devyniasdešimtais Vakarų pasaulis bijojo Japonijos. Kur dabar Japonija ?
Dar prietėlius Karlas Marksas sakė kad kapitalizmui plėtotis reikia žemės, darbo jėgos, bei kapitalo.
Su žeme pas kinus problemos, darbo jėga sensta tempais nusleidžiančiais
tik Japonijai. Na o kapitalui mobilizuoti naudojami tos pačios schemos kai Japonų 197x-198x. Viskas akumuliuojama siauro elito rankose, liaudės sąsakaita ir nukreipiama ta linkme kur elitas mano, kad valstybiai naudingiausia bus investuoti.
Ir pati plačioji Kinija niekada nebuvo tinkama papildomam kapitalui generuotis, išskyros jos pakrantes, skirtingai nuo Europos upių deltų ar Amerikos Middle West. Na čia a la G. Friedmanas pavariau, bet sutikčiau su jo nuomone.

[John]

na taip aštuonesdešimtais ir devyniasdešimtais Vakarų pasaulis bijojo Japonijos. Kur dabar Japonija ?
Dar prietėlius Karlas Marksas sakė kad kapitalizmui plėtotis reikia žemės, darbo jėgos, bei kapitalo.
Su žeme pas kinus problemos, darbo jėga sensta tempais nusleidžiančiais
tik Japonijai. Na o kapitalui mobilizuoti naudojami tos pačios schemos kai Japonų 197x-198x. Viskas akumuliuojama siauro elito rankose, liaudės sąsakaita ir nukreipiama ta linkme kur elitas mano, kad valstybiai naudingiausia bus investuoti.
Ir pati plačioji Kinija niekada nebuvo tinkama papildomam kapitalui generuotis, išskyros jos pakrantes, skirtingai nuo Europos upių deltų ar Amerikos Middle West. Na čia a la G. Friedmanas pavariau, bet sutikčiau su jo nuomone.

Kinijos lyginimas su Japonija galimas tik per didelius skausmus. Ir dar vienas esminis skirtumas tas, kad Kinija 10x didesnė už Japoniją ir bent 2x didesnė už Europą su visomis iš to išplauksiančiomis paskmėmis.

[Meier]

Įdomu, ką apie tai pasakytų Capital Economics, kure visada piešia "doomsday" scenarijus Baltijos valstybėms ir kritikuoja absoliučiai viską, ką ekonomikoje pasiekė Baltijos šalys.

O šiaip džiugu. Lietuva prisikėlė iš krizės greičiau, nei bet kas galėjo tikėtis. Tik nereiktų vėl pasileisti į besaikį vartojimą ir skolinimąsi. Eksportas (tiek daiktų, tiek paslaugų) turi būti absoliutus Lietuvos prioritetas, nes kito kelio tiesiog nėra.

Tai kad britai jau apsišovė su lietuviais Kažkada Snoras išplatino 150M EUR obligacijų emisiją, pardavė ją britams už 7% metinių 2 metams. Po metu britai pardavė atgal lietuviams obligacijas už grubiai 75M EUR. Žinoma, Snoras po to pinigus grąžino. Ši istorija yra labai gražus pavyzdys, kaip norint ką nors suprasti apie nutolusius verslus reikia būti vietiniam, kad suprastum povandenines sroves. Kažkada domėjausi OTP banku kaip potencialiu objektu investicijomis. Dariau nemažai research, kol susitikau su vengrais bare ir šie papasakojo tiek per valandą apie OTP, kiek nesužinojau per dienų dienas skaitymo internete. Taip kad klausytis, ką ten visokie britai šneka apie Baltijos šalių ekonomikas sakyčiau yra pakankamai trivialu.

[John]

Tai kad britai jau apsišovė su lietuviais Kažkada Snoras išplatino 150M EUR obligacijų emisiją, pardavė ją britams už 7% metinių 2 metams. Po metu britai pardavė atgal lietuviams obligacijas už grubiai 75M EUR. Žinoma, Snoras po to pinigus grąžino. Ši istorija yra labai gražus pavyzdys, kaip norint ką nors suprasti apie nutolusius verslus reikia būti vietiniam, kad suprastum povandenines sroves. Kažkada domėjausi OTP banku kaip potencialiu objektu investicijomis. Dariau nemažai research, kol susitikau su vengrais bare ir šie papasakojo tiek per valandą apie OTP, kiek nesužinojau per dienų dienas skaitymo internete. Taip kad klausytis, ką ten visokie britai šneka apie Baltijos šalių ekonomikas sakyčiau yra pakankamai trivialu.

Tai lyg ir suprantama. Tai galioja bet kokiai sričiai. Tik keista, kad to nesupranta kai kurie žmonės, nuo kurių priklauso sprendimai. Keista, kad galima taip kvailai elgtis ir tikėti "ekspertais", nekvestionuojant jų žinių ir kompetencijos, kurios dažnai akivaizdžiai būna nepakankamai aukšto lygio.

Dar keisčiau yra tai, kad tokie žmonės, kurie žvelgia į ekonomikų fundamentalus ir sprendimus priima vadovaudamiesi būtent tais dalykais (kad ir koks Jim Rogers'as ar net Schiff'as) yra piešiami kaip marginalai ar kone pajuokos objektai, o visas dėmesys koncentruojamas į tai, ką pasakys koks nor Krugmanas, kuris kartais tiesiog visiškai nusikalba. Nepaisant to, jis visvien yra autoritetas, nes taip jau yra. Be to, jis juk kažkada gavo Nobelio premiją (=dar diesnis autoritetas).

Nesakau, kad vieni ar kiti balsai būtinai visada yra teisingi ar klaidingi, bet tiesiog keista, kad kai kurie aklai pasitiki tokiomis agentūromis ir ekspertais vien dėl jų įvaizdžio užuot pabandžius patiems pasiikaiškinti, kokia yra situacija.

[blitz]

Tai kad britai jau apsišovė su lietuviais Kažkada Snoras išplatino 150M EUR obligacijų emisiją, pardavė ją britams už 7% metinių 2 metams. Po metu britai pardavė atgal lietuviams obligacijas už grubiai 75M EUR.

Kaip tai įmanoma? Būtų įdomu išgirsti plačiau

[Lettered]

Įdomu, ką apie tai pasakytų Capital Economics, kure visada piešia "doomsday" scenarijus Baltijos valstybėms ir kritikuoja absoliučiai viską, ką ekonomikoje pasiekė Baltijos šalys.

O šiaip džiugu. Lietuva prisikėlė iš krizės greičiau, nei bet kas galėjo tikėtis. Tik nereiktų vėl pasileisti į besaikį vartojimą ir skolinimąsi. Eksportas (tiek daiktų, tiek paslaugų) turi būti absoliutus Lietuvos prioritetas, nes kito kelio tiesiog nėra.

Būkim atviri, turim mažą palyginamąją bazę, todėl ir atrodo tie skaičiai gražūs, kuo mažesnė ekonomika tuo ir augti gali greičiau. Taip, kad čia apie kažkokius pasiekimus būtų naivu kalbėti, kai žmonių pajamos auga lėčiau už infiliaciją, ir tokią emigraciją turim.
Pačiai ekonomikai svarbu ne tik eksportas, (kai kurios pietų Europos šalys turi jį netgi mažesnį nei Lietuva), bet ir pačios vidaus ekonomikos efektyvumas bei stabilumas. Lietuvoje besaikio skolinimosi tikrai nebuvo, gal tik šiek tiek per didelis, bet be pačio skolinimosi ekonomika neaugtų.

[Meier]

Tai lyg ir suprantama. Tai galioja bet kokiai sričiai. Tik keista, kad to nesupranta kai kurie žmonės, nuo kurių priklauso sprendimai. Keista, kad galima taip kvailai elgtis ir tikėti "ekspertais", nekvestionuojant jų žinių ir kompetencijos, kurios dažnai akivaizdžiai būna nepakankamai aukšto lygio.

Dar keisčiau yra tai, kad tokie žmonės, kurie žvelgia į ekonomikų fundamentalus ir sprendimus priima vadovaudamiesi būtent tais dalykais (kad ir koks Jim Rogers'as ar net Schiff'as) yra piešiami kaip marginalai ar kone pajuokos objektai, o visas dėmesys koncentruojamas į tai, ką pasakys koks nor Krugmanas, kuris kartais tiesiog visiškai nusikalba. Nepaisant to, jis visvien yra autoritetas, nes taip jau yra. Be to, jis juk kažkada gavo Nobelio premiją (=dar diesnis autoritetas).

Nesakau, kad vieni ar kiti balsai būtinai visada yra teisingi ar klaidingi, bet tiesiog keista, kad kai kurie aklai pasitiki tokiomis agentūromis ir ekspertais vien dėl jų įvaizdžio užuot pabandžius patiems pasiikaiškinti, kokia yra situacija.

Aš šia tema daug galvoju, kodėl taip yra, jog visi ekonomistai šneka vien apie palūkanų normas, QE, fiskalinius deficitus, bet nekalba apie ekonomikos efektyvumą. Juk pvz Lietuvoje 2008ais galima buvo pasielgti ir originaliau, nei buvo pasielgta: visus atleistus statybininkus įdarbinti už buvusią jų vidutinę algą statant kokius nors viešuosius objektus - nuo plytelių klojimo miegamuosiuose rajonuose iki susitvarkymo visų apšniurkštų vietų, vien Vilniuje pilna vietų, kur vien išvalyti galima būtų panaudojant statybininkus ar kitus potencialiai bedarbius ir nemokant jiems bedarbių pašalpų. Galų gale, tai vėliau būtų motyvas atsisakyti algų vokeliuose...

Bet visgi mano išvada yra ta, jog tie, kas priiminėja sprendimus, tiek patys ekonomistai yra labai puikūs makro lygio ekspertai, jie puikiai supranta visas tas demand/supply kreives, visokius QE teorinius modelius, jų efektus, to koherentiškumą su kitomis teorijomis (aš pats baigęs ekonomiką), tačiau turi labai mažai patirties ar išvis jokios apie realų gyvenimą. Juk visos tos kreivės susideda iš realių žmonių kasdien priimamų realių sprendimų. Pagrindinė priežastis to aš manau yra tai, jog visi iki vieno ekonomistai gyvenimą matė jau universitete labai akademišką, o vėliau visi nuėjo dirbti į visokius bankus, institutus ir taip ir nė vienas neturi gero supratimo visgi, kas tas gyvenimas, kas ta paklausa, pasiūla. Panašiai kaip vyrėjas, kuris žino uogienės skonį pagal aprašymus ir nors tuos aprašymus išmano puikiai, niekada nėra ragavęs tikros uogienės. Ir po to bando patobulinti receptą grynai teoriniais pasvarstymais remdamasis...

[index]

Aš šia tema daug galvoju, kodėl taip yra, jog visi ekonomistai šneka vien apie palūkanų normas, QE, fiskalinius deficitus, bet nekalba apie ekonomikos efektyvumą. Juk pvz Lietuvoje 2008ais galima buvo pasielgti ir originaliau, nei buvo pasielgta: visus atleistus statybininkus įdarbinti už buvusią jų vidutinę algą statant kokius nors viešuosius objektus - nuo plytelių klojimo miegamuosiuose rajonuose iki susitvarkymo visų apšniurkštų vietų, vien Vilniuje pilna vietų, kur vien išvalyti galima būtų panaudojant statybininkus ar kitus potencialiai bedarbius ir nemokant jiems bedarbių pašalpų. Galų gale, tai vėliau būtų motyvas atsisakyti algų vokeliuose...

Pats supranti ką parašei? Prasidėjus krizei valstybė ir taip neturėjo lėšų vykdyti bet kokiam ekonomikos skatinimui, netgi mažinti išlaidas teko, o kur dar mokėti buvusį atlyginimą (Kurie buvo išpūsti).

Viskas ką parašei būtų labai gerai ir labai teisinga, jei valstybė turėtų sukaupusi rezervą arba galėtų pigiai pasiskolinti. Dabar nebuvo nei to nei to. Toks vaizdas, kad kaip ir daugelis įsivaizduoji, kad valstybė pinigų turi daug ir galėtų mokėti didelius atlyginimus visada, tik vat bjaurybės nesupranta žmonių ir jiems neduoda.

[Meier]

Kaip tai įmanoma? Būtų įdomu išgirsti plačiau

Regis 2007ais Snoras išplatino 150M EUR emisiją su 7% kuponu. Emisija buvo platinama Londone, tad Lietuvoje nelabai kas ją įsigijio ar net žinojo nepaisant didelės sumos. 2008ais kai islandai išlekė pro kaminą, visų obligacijų kainos stipriai krito ir dar prieš išmokant pirmą kuponą obligacijos buvo kotiruojamos maždaug 55% face value vertės (t.y. tarkim jei obligacija 100,000 EUR, tai buvo pardavinėjama už 55,000 EUR), ir dar įsigiję gavo 2 kuponus po 7%. Taigi nusipirkus už 55k EUR kiekvienas įsigijęs atgavo po 114k EUR. Kodėl taip atsitiko? Visų pirma, visiems Londone tragiškai trūko grynųjų ir stūmė viską, ką tik buvo galima stumti. Kita vertus, jiems taip pat atrodė, jog Lietuvoje ir apskritai Balticsuose su 15 proc. BVP kritimu čia mes jau griūvėsiais vaikštom ir nieko čia nebeliko - visgi vien dėl likvidumo kitos obligacijos tiek nekrito kiek Snoro ir kitų Baltijos šalių bankų. Manau pagrindinė priežastis taip pat yra tai, jog visi ten apie situaciją žinojo geriausiu atveju iš Statistikos departamento duomenų, o nežinojo nieko apie patį Snorą, bankų situaciją šalyje. Na bet gerai aišku, visi kas netingėjo Lietuvoje prisipirko tų obligacijų ir po to pinigus pasidvigubino. Juokingiausia istorijoje tai, jog kai ten Londono marketuose visi laikė, jog Snoras bankrutavęs, Snoras grynais sąskaitose laikė tą sumą, kurią reikėjo išpirkti

[Meier]

Pats supranti ką parašei? Prasidėjus krizei valstybė ir taip neturėjo lėšų vykdyti bet kokiam ekonomikos skatinimui, netgi mažinti išlaidas teko, o kur dar mokėti buvusį atlyginimą (Kurie buvo išpūsti).

Viskas ką parašei būtų labai gerai ir labai teisinga, jei valstybė turėtų sukaupusi rezervą arba galėtų pigiai pasiskolinti. Dabar nebuvo nei to nei to. Toks vaizdas, kad kaip ir daugelis įsivaizduoji, kad valstybė pinigų turi daug ir galėtų mokėti didelius atlyginimus visada, tik vat bjaurybės nesupranta žmonių ir jiems neduoda.

Čia šiaip pavyzdys apie originalesnius sprendimus - tie patys anglai, kurie gali daryti QE lengviau, nedaro absoliučiai nieko ta tema. Mano žinutės esmė buvo ne 2008ųjų sprendimai, bet priežastys, kodėl sprendimai buvo labai šabloniški.