Ekonomikos naujienos

[Lettered]

Koks tikslas diskutuot apie tai kokia iš tiesų turėtų būti aukso vertė? Tai yra tas pats, kas sakyti: "naftos vertė turėtų būti žymiai mažesnė, nes dėl sudeginamų degalų teršiasi atmosfera". Labai jau lyriški nukrypimai kaip ekonomikos temai.
Faktas, kad auksas šiuo metu pasaulyje turi aukštą vertę ir matosi požymių, kad jo vertė kils.

Nelabai tinkamas palyginimas, nes naftos poreikis ekonomikoje milžiniškas, pradedant kasdiene kelione į darbą ir baigiant visa chemijos pramone. Kai tuo tarpu auksas reikalingas tik visokiems menkniekiams kaip papuošalai ir jo vertė sukurta spekuliacijomis dėl neva labai saugios ,,investicijos'' neramios ekonomikos laikmečiu (nors tokių iš esmės galima ,,investicijų'' prigalvoti tūkstančiais, arba tiesiog iš serijos ,,brangs, pigti negali''.

[Čikupakas]

Nelabai tinkamas palyginimas, nes naftos poreikis ekonomikoje milžiniškas, pradedant kasdiene kelione į darbą ir baigiant visa chemijos pramone. Kai tuo tarpu auksas reikalingas tik visokiems menkniekiams kaip papuošalai ir jo vertė sukurta spekuliaicjos dėl neva labai saugios ,,investicijos'' neramios ekonomikos laikmečiu (nors tokių iš esmės galima ,,investicijų'' prigalvoti tūkstančiais, arba tiesiog iš serijos ,,brangs, pigti negali''.

Matai, problema tame, kad pasaulyje susiklosčiusi tokia situacija, kad tiek nafta, tiek auksas yra labai reikalingi, o jau mūsų nuomonės nelabai kam rūpi ir nelabai ką lemia.

[andyour]

/\ auksas yra kazino. O nafta galima šaltą žiemą pasišildyti, tai irgi svarbu kaip pavalgyti.

[Čikupakas]

/\ auksas yra kazino. O nafta galima šaltą žiemą pasišildyti, tai irgi svarbu kaip pavalgyti.

/\ Iš naftos protezų nepasidarysi. Arba pardavęs auksą, galėsi nusipirkt kokią nors ekonomišką katilinę.

[Magician]

Sutinku, auksas yra panaudojamas vienoje ar kitoje srityje. Tačiau jis nėra jau toks būtinas, tai išties gerokai dažniau yra perkama kaip saugi investicija (kuo daugiau reklamuos, tuo daugiau pirks, tuo didesnė bus paklausa, tuo labiau kils kaina, tuo labiau pirks, nes matomos tolesnio kilimo tendencijos), arba kaip prabangos prekė, o protezai sudaro itin nežymią dalį jo panaudojimo. Nafta, savo ruožtu, irgi dažnai yra laikoma kaip investicija, tačiau besikeičianti padėtis rinkoje ir naujos technologijos nėra labai saugus dalykas planuojamam pastoviam naftos kainos kilimui, todėl didžioji dalis jos būna išties panaudojama. Sunkiai lyginami dalykai...

[Čikupakas]

Sutinku, auksas yra panaudojamas vienoje ar kitoje srityje. Tačiau jis nėra jau toks būtinas, tai išties gerokai dažniau yra perkama kaip saugi investicija (kuo daugiau reklamuos, tuo daugiau pirks, tuo didesnė bus paklausa, tuo labiau kils kaina, tuo labiau pirks, nes matomos tolesnio kilimo tendencijos), arba kaip prabangos prekė, o protezai sudaro itin nežymią dalį jo panaudojamo. Nafta, savo ruožtu, irgi dažnai yra laikoma kaip investicija, tačiau besikeičianti padėtis rinkoje ir naujos technologijos nėra labai saugus dalykas, todėl didžioji dalis jos būna išties panaudojama. Sunkiai lyginami dalykai...

Protezai buvo humoristinis palyginimas.
Jeigu žaliavą perki kaip produktą, kurį "suvartosi", tuomet galbūt nafta ir yra tau naudingiau. Bet aš visai ne apie tai kalbu. Jeigu tai yra tik burbulas, kuris kažkada sprogs(pavyzdžiui po dviejų savaičių), tai kodėl man tuo nepasinaudojus ir nenupirkus šiandien aukso už 100lt, o už savaitės pardavus už 150?

[andyour]

/\ o gal tada diskusiją pratęskit kokioje kazino temoje

[Čikupakas]

/\ o gal tada diskusiją pratęskit kokioje kazino temoje

Ekonomika iš tiesų yra tartum didelis kazino ir nuojauta taip pat lemia svarbų vaidmenį investuojant(statant). Bet jau geriau kazino, nei lyriniai nukrypimai apie tai, kad kokia pasaulyje yra neteisybė, kad auksas yra toks brangus..

[Wycka]

Keista, kad minimi tik tie, kurie dirba, užsidirba, bet vengia dalintis su kitais. Kodėl net neužsimenama apie tuos, kurie nieko nedirba, nieko neužsidirba, ir minta iš to, ką uždirba ir mokesčių pavidalu sumoka kiti dirbantieji? Kalbu apie bedarbius-savanorius, kitaip veltėdžius, kurie metų metus gyvena tik iš pašalpų, lengvatų ir labdaros.

Italija skelbia karą „visuomenės parazitams“

Italija pradėjo vykdyti žiniasklaidos kampaniją, nukreiptą prieš vadinamuosius „visuomenės parazitus“ – žmones, vengiančius mokesčių. Šiuo metu Italijos vyriausybės ministras pirmininkas Silvio Berlusconi iš visų jėgų bando įtikinti Europą ir rinkas, kad šalis pajėgi susidoroti su didžiule valstybės skola ir išvengti Graikijos likimo.
Radijuje, televizijoje ir lauko reklamoje mokesčių vengiantys asmenys vaizduojami kaip kraujasiurbiai parazitai, čiulpiantys gyvybę iš sąžiningų, sunkiai dirbančių italų, kurie vykdo mokestines prievoles.
Per televizijas transliuojamuose kampanijos filmukuose rodomi po mikroskopu padėtų įvairiausių pasibjaurėjimą keliančių vabalų, tokių kaip straubliukai, kirminai ir erkės, vaizdai – tuomet parodomas sukčių primenantis vyras bei pasirodo užrašas „visuomenės parazitas“.
„Žmonės, gyvenantys iš kitų žmonių mokesčių, kenkia mums visiems. Jūs suinteresuoti kovoti su mokesčių vengiančiais asmenimis“, - teigiama kampanijos skelbime.
Šios kampanijos tikslas – sugėdinti milijonus šalies gyventojų, vengiančių mokėti mokesčius. Bandoma juos paskatinti deklaruoti pajamas.Italijos opozicija šią savaitę pareiškė, kad nedeklaruotų pajamų suma Italijoje gali siekti per 275 mlrd. eurų (950 mlrd. Lt) per metus.

[andyour]

Ekonomika iš tiesų yra tartum didelis kazino ir nuojauta taip pat lemia svarbų vaidmenį investuojant(statant). Bet jau geriau kazino, nei lyriniai nukrypimai apie tai, kad kokia pasaulyje yra neteisybė, kad auksas yra toks brangus..

Mes jau įrodėme, kad auksas nieko nelemia, apart saujelės spekuliantų

[index]

Jeigu tai yra tik burbulas, kuris kažkada sprogs(pavyzdžiui po dviejų savaičių), tai kodėl man tuo nepasinaudojus ir nenupirkus šiandien aukso už 100lt, o už savaitės pardavus už 150?

O iš kur žinai, kad už savaitės parduosi už 150 jei nežinai kokia ta realioji kaina? Gal jis jau dabar yra per brangus ir už savaitės parduoti galėsi tik už 80 Lt? Apie tai ir kalbama.

[Čikupakas]

O iš kur žinai, kad už savaitės parduosi už 150 jei nežinai kokia ta realioji kaina? Gal jis jau dabar yra per brangus ir už savaitės parduoti galėsi tik už 80 Lt? Apie tai ir kalbama.

Kad žinotum reikia stebėti rinką ir tendencijas.

[index]

Kad žinotum reikia stebėti rinką ir tendencijas.
Atvaizdas

Taigi, kad reikia, bet kainos amžinai nekyla, o kartais krenta staiga (Kaip matom ir iš šito grafiko), o seniau buvusių kainų galima ir nepasiekti. Va todėl ir reikia gilesnės analizės nei pirkti, todėl, kad iki šiol kilo.

[Čikupakas]

Mes jau įrodėme, kad auksas nieko nelemia, apart saujelės spekuliantų

Tai gal tas garsusis šveicarų rezervas irgi yra didelis niekas? Tiesa, kad auksas nėra toks paklausus kaip nafta, tačiau iki šiol savo aukštą vertę kažkodėl išlaikė ir vis dar laiko.

[John]

Man patinka tokie WSJ ir panašių šūdlaikraščių pavėmimai

Has Germany's Miracle Run Its Course?
http://online.wsj.com/article/SB1000...googlenews_wsj

Either way, recent indicators point to a third-quarter slowdown. German business confidence hit its lowest level in nine months in July, according to the respected Ifo research institute, while the ZEW index of current conditions for investors slipped to its lowest level in two-and-a-half years.

Ken Wattret, chief euro-zone economist at BNP Paribas in London, said Germany's exports are likely to weaken "significantly" in the second half amid deteriorating business confidence in the euro-zone and U.S.

"Leading indicators for the German economy, such as ZEW and Ifo, should weaken considerably by September due to troubles in financial markets and the euro-zone," Mr. Schulz said.

Nesuprantamas man toks š malimas. Vokietijos sėkmės garantas šiais laikais nebėra JAV ir ES rinkos. Šiandien jau yra Kinija. Netrukus, ko gero (didele dalimi jau ir dabar yra) Indija. O kur dar Pietryčių Azija? Brazilija? Ta pati Rusija? T.y. sparčiausiai pasaulyje augantys ir turtėjantys regionai. Ir ten VISI žino, ką reiškia "Made in Germany". Tai galioja tiek krizių, tiek pakilimo metu. Dar, turint omeny, kad bankerių laivas smarkiai siūbuoja, būtent tokios šalys kaip Vokietija turi daugiausiai šansų išlaikyti stabilumą ir sveiką ekonomikos būklę net jei ir įvyktų laikinas sulėtėjimas dėl minėtų priežasčių. Vidutiniame ir ypač ilgalaikiame laikotarpyje Vokietijos tikriausiai laukia geri laikai.

O vat kaip bus su UK ir panašiomis šalimis, vienas dievas težino. Daromi QE, laikomos mažos palūkanos, ekonomika balansuoja ties 0 augimu ir lyg laukiama kažkokios Dievo malonės. Reikia daugiau rimto manufacturingo, kas reiškia, kad reiks perkvalifikuoti daug žmonių, ieškoti rinkų ir tiesiog baigti malti š. Tai reiškia didelį ir ilgą setback'ą, kuris, ko gero, truks ne metus ir ne du. Dbartinė UK situacija iš esmės yra stagfliacija t.y. praktiškai nulinis augimas ir didelė infliacija su neaiškia persopektyva. JAV, ko gero, iš principo irgi lauks kažkas panašaus, jei nebus rimtai koreguojama ekonominė politika. O čia visokie WSJ "pranašauja" Vokietijos augimo pabaigą. Tiesiog klouniada.

[blitz]

Kadangi tokios prognozės tiesiogiai paveikia rinką, ar nevertėtų įvesti kažkokios "ekspertų" reitingavimo sistemos? Ta prasme jeigu "ekspertas" pvz. nusišneka kelis kartus iš eilės, jis gauna kokį C- reitingą ir niekas jo toliau nebeklauso? Kiek galima klausyti tų pačių "ekspertų" pastovaus šališko nusišnekėjimo?

[Silber418]

Beieškodamas informacijos apie Västerbotten (asociacijai: #39, #40) regiono esančio šiaurės Švedijoje grožybes, aptikau neblogų žinių. Regionas Västerbotten yra vienas turingiausių pilnai neišvalgytų metalų rudų ir mineralų telkinių Pasaulyje.
Nors didžiausios metalų rūdų kasyklos yra šiauriau esančiuose regionuose, Västerbotten jau kurį laiką egzistuoja kelios rūdų kasyklos, tarp kurių žymiausia yra "Boliden"aukso kasykla esanti prie Skellefteå miestelio. Šiuo metu atliekama daug žvalgybos darbų miestelio apylinkėse ir kasmet įrengiama bent po po vieną naują kasyklą. Teigiama, kad Västerbotten regionas turi daug potencialo.

Aitik kasykla (vienas didžiausių vario telkinių Europoje, taip pat išgaunamas sidabras, auksas, molibdenas), kurios ribos plečiamos



Švedijoje išgaunamas daugiausia geležies rūdos Europoje, taip pat sidabro, aukso, švino, cinko (2 vieta), vario (3 vieta).

Šaltinis: http://viavasterbotten.se/sectors/mining/summary

[Lettered]

Kadangi tokios prognozės tiesiogiai paveikia rinką, ar nevertėtų įvesti kažkokios "ekspertų" reitingavimo sistemos? Ta prasme jeigu "ekspertas" pvz. nusišneka kelis kartus iš eilės, jis gauna kokį C- reitingą ir niekas jo toliau nebeklauso? Kiek galima klausyti tų pačių "ekspertų" pastovaus šališko nusišnekėjimo?

Čia panaši situacija kaip su šalių skolinimosi reitingais. Pačios šalys sau jį nusistato savaime suprantama aukštą, tas pats būtų ir su ekspertais, vieni sau nusistatinėtų aukštus reitingus, kitiems žemus. Objektyvumo ir nešališkumo būtų galima išvengti nebent jei tuos reitingus nustatynėtų kokie nors ufonautai negyvenantys žemėje.

[praeivis]

Kad žinotum reikia stebėti rinką ir tendencijas.
Atvaizdas

Toks kainu suoliavimas kaip tik ir irodo spekuliacijas ir nieko daugiau. Nes taip nebuna,kad stai valstybei reikejo kazkokio kiekio aukso technologiniams dalykams, o po savaites jau visiskai nebereikia. Nebuna tokiu staigiu suoliu. Suoliai ivyksta tik del spekuliaciju.

[Čikupakas]

Ekonomistas: pasaulis kartoja 1997 metų Japonijos klaidą
Publikuota: 07.34 / Marketnews.lt

Pasaulio vyriausybių vadovai daro tą pačią klaidą kaip ir Japonija 1997 m., kuri jos ekonomikoje sukėlė tikrą chaosą, nurodo buvęs federalinių rezervų banko ekonomistas Richardas Koo.

Dėl šios klaidos penkis ketvirčius iš eilės Japonijoje buvo fiksuojamas neigiamas augimas, o biudžeto deficitas vos per dvejus metus pasiekė 68 proc.

Specialisto teigimu, 1997 m. Japonijoje buvo pastebimi tie patys reiškiniai kaip ir visame pasaulyje šiuo metu: palūkanų normų mažinimas, pinigų spausdinimo politika, kapitalo grąža, fiskalinis stimulas, problemos su reitingų agentūromis.

Ekonomisto manymu, didžiausia klaida, kurią tuomet padarė Japonija, buvo tai, kad jos vyriausybė bandė sumažinti biudžeto deficitą, kai privatus sektorius vis dar siekė sumažinti skolintą kapitalą. Jis nurodo, kad būtent tokios politikos šiuo metu griebiasi ir JAV, JK, Ispanija ir Portugalija.

„Svarbu, kad privačiam sektoriui siekiant sumažinti skolas, vyriausybės jam padėtų ir perskirstytų šią skolą taip, kad ji padėtų sektoriaus bendrovėms gauti pajamų“, – ekonomistą cituoja CNBC.