Parašė Silber418
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonomikos naujienos
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Parašė bebop Rodyti pranešimąČia kaip atsakas į tavo straipsnį
Chinese Innovation Is a Paper Tiger
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąLazda turi du galus - lėšas, surinktas mokesčių pavidalu, galima panaudoti efektyviai arba neefektyviai.
Visų pirma, kiek kainuoja pats tų mokesčių surinkimas, administravimas, kontrolė. Šešėlinė ekonomika iškreipia rinka ir t.t.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąBeabejo nesėdi išvertę bambų, todėl ir suprantu amerikiečius, kad jie nenori visokių socializmų. JAV pensininkai nebadauja kaip pas mus, nors ten nėra nei tokių akcizų nei kitų didelių mokesčių, kurie paskesta biurokratijos liūne. Tiesa, progresiniai yra, bet mes irgi galėsim tokius įvest, kai bus atitinkamos žmonių pajamos.
Comment
-
Parašė LC. Rodyti pranešimą
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąNevisai. BVP galima sukurti ir "iš nieko" t.y. prisiskolinus.
Pavyzdžiui, Vokietija gamina daug visokių gerų daiktų, kuriuos pardavinėja visame pasaulyje. Vokietija turi milžinišką prekybos ir einamosios sąskaitos perviršių. BVP (PPP) per capita yra 36 003 USD. Išorinė Vokietijos skola apie 4,7 trln. USD. Vokietija yra šalis skolintoje t.y. ji užsieniui skolina daugiau pinigų, nei iš jo gauna.
Kitas pavyzdėlis: UK. BVP (PPP) per capita panašus - 34 920 USD (visai neseniai buvo didenis už Vokietijos). UK turi didelį prekybos ir nemažą einamosios sąskaitos deficitą, milžinišką biudžeto deficitą (apie 10% BVP), apie 9trln. USD išorinę skolą. UK transporto infrastruktūra neužbaigta ir visiškai neadekvati. Jai plėsti nėra pinigų. UK yra šalis skolininkė t.y. iš principo ji daugiau skolinasi užsienyje, nei skolina užsieniui.
Apibendriname: UK ir Vokietijos GDP (PPP) per capita yra beveik vienodas. Skirtumas tas, kad UK kur kas didesnė dalis BVP sukurta iš skolintų pinigų, kuomet Vokietijoje toks pats BVP pasiekiamas BE tokio intensyvaus skolinimosi.
Tai kur efektyvesnė ekonomika? Jei Vokietija sugalvotų skolintis, galėtų padidinti BVP kokiais 50%, bet to nedaro todėl, kad tokios praktikos nelaiko tvaria ir naudinga ilgalaikiame laikotarpyje.
Čia panašiai, kai aš turėčiau 100 Eurų uždirbęs iš prekybos savo pagamintais pyragais nuosavoje kepykloje, o tu turėtum 100 Eurų pasiskolinęs iš banko. Mūsų abiejų "BVP" tą mėnesį ar metus būtų vienodas. Bet tai nereiškia, kad tavo ekonominė veikla yra tokia pat efektyvi, kaip mano, nors mes abu ir turim po 100 Eurų. Aš 100 Eurų nesiskolinu, nes to daryti nematau poreikio.
Comment
-
Parašė tivoli Rodyti pranešimąJo, aišku nereikia socializmų...daugiau nei 50 mln. piliečių (~15% šalies) (šaltinis 1 ir 2) be sveikatos draudimo, daugiau nei 44 mln. piliečių (~14% šalies) (šalitinis 1 ir 2) gyvenantys 'ant maisto talonų'... Ir tai dauguma yra 2009m. duomenys, kuomet krizė dar tik prasidėjo Nemažai, beveik daugiau nei dešimtadalis piliečių yra gryni dykaduoniai.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąPinigai visada efektyviau panaudojami privačiose rankose nei valstybės. (Kad ir šis minėtas mano atvejis).
Turbūt net nežinai, kad dalis skandinavų mokamų mokesčių rekami asmeninei kiekvieno dirbančiojo sąskaitai (A-kassa) ir žmogui netekus darbo arba esant tėvystės atstogose, yra galimybė gauti pilną atlygnimą arba didelę jo dalį.
Parašė Lettered Rodyti pranešimąVisų pirma, kiek kainuoja pats tų mokesčių surinkimas, administravimas, kontrolė. Šešėlinė ekonomika iškreipia rinka ir t.t.
Paradoksalu, tačiau šešėlinė ekonomika labiau klesti laisvesnėse ir liberalesnėse rinkose.Paskutinis taisė Silber418; 2011.07.31, 23:35.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąTo aišku niekada nebus, bet kas būtų, jei visos pasaulio šalys turėtų tokį eksporto/importo santykį kaip Vokietija?
Tas anksčiau ar vėliau pasirodo ir BVP, nors tai šiek tiek uždelstas veikimas. Kaip ir tempiant sunkų vežimą guminiu raiščiu. Nors ir imsi smarkiai traukti, guma kurį laiką tempsis, nors vežimas nejudės. O nustojus tempti, vežimas dar kurį laiką gali važiuti iš inercijos. UK ir Vokietijos atveju šiuo metu taip ir yra. Reikia žiūrėti ne ar vežimas dar rieda, bet kas ir kaip jį tempia.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąWSJ ir Anil Gupta. Nieko stebėtino. Dar reiktų pridėti P.Krugman'o nuomonę apie tai, kodėl JAV skolinimosi didinimas bankroto akivaizdoje yra gerai. Nesuprantu aš tokių ekspertų, kurie į tą pačią kategorija sodina Indiją ir Kiniją (ką daro A. Gupta) ir sako, kad Indija turi daug pranašumų, tokių, kaip "company acquisitions in the West" arba "sustained economic growth"... whut?! Gal jis ką nors rūko?Paskutinis taisė bebop; 2011.07.31, 23:40.Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.
Comment
-
Parašė bebop Rodyti pranešimąO tau visą straipsnį rodo? Man iš pradžių rodė, bet dabar prašo subscribe. Jis čia net nemini Indijos (nebent praleidau).
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąKodėl tada taip visi veržiasi į JAV, jei ten taip jau blogai? Ir veržiasi kaip tik socialiai pažeidžiamiausi, ne kokie turtuoliai. Reikia žiūrėti bendrą vaizdą, pasverti pliusus ir minusus, vien tik minusų visose sistomose galime rasti, išskyrus aišku socializmą ssrs
Švedijoje mano name kaimynai yra lenkų, amerikiečių, vokiečių ir prancūzų šeimos. Įdomu, kodėl jie atvyko į "socialistų" išlaikytinių Skandinaviją?
P.S. patys jie nėra "išlaikytiniai".
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąTurbūt net nežinai, kad dalis skandinavų mokamų mokesčių rekami asmeninei kiekvieno dirbančiojo sąskaitai (A-kassa) ir žmogui netekus darbo arba esant tėvystės atstogose, yra galimybė gauti pilną atlygnimą arba didelę jo dalį.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąNa aš į tą rašytoją dėmesį atkreipiau kur kas seniau, nes yra daug jo straipsnių apie Indiją ir Kiniją, kur paprastai jis kelia Indiją ir kritikuoja Kiniją. Galbūt todėl, kad pats yra indas.Paskutinis taisė bebop; 2011.07.31, 23:42.Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąTokiems mokesčiams aš pritariu, pvz. dabar moku sveikatos draudimą, bet jei reikia kokių paslaugų, vis tiek einu į privačias klinikas ir už visas paslaugas moku...
Comment
-
Parašė bebop Rodyti pranešimąBet dabar jis net neužsimena apie tai. Lygina tik USA ir China. Šiaip autorius yra rimtas, ne šiaip A|1 lygio. http://www.anilkgupta.com/, ypač įvertinus jo apdovanojimus http://www.anilkgupta.com/awards_honors.html
Apdovanojimai taip pat nieko nesako. P.Krugman'as, berods, yra gavęs Nobelio ekonomikos premijąPaskutinis taisė John; 2011.07.31, 23:45.
Comment
-
JAV tiksi paskutinės minutės
Publikuota: 18.26 / 15min.lt
Skelbiama, kad maždaug 14 val. Vašingtono laiku – apie 21 val. Lietuvos, JAV turėtų prasidėti Kongreso balsavimas dėl valstybės taupymo plano. Rezultatas lems, ar JAV rytojaus rytą pasitiks vis dar kaip supervalstybė, ar techniškai bankrutavusi šalis.JAV skolos limitas didintas dešimtis kartų per visą istoriją – beveik visada šalis gyveno „skolon“. visgi skolos lubos nėra begalinės – jas keliant būtina nurodyti, kaip bus mažinamas šalies deficitas.
Šįkart Atstovų rūmai ir Senatas priėmė planą, kaip sumažinti šalies biudžeto deficitą ir padidinti valstybės skolos lubas, šią naktį pranešė JAV prezidentas Barackas Obama.
Nutarta pakelti valstybės skolinimosi lubas iki 2,1 trilijono JAV dolerių ir sumažinti šalies biudžeto deficitą 2,5 trilijono JAV dolerių per dešimtmetį.
Planui dar turi pritarti Kongresas.
Comment
-
Pavyzdys, ant kokio pamato kinai stato savo ekonomiką:
Kinijos plagijuotojai įžūlėja: 4 aukštų parduotuvė – „Ikea“ kopija
Publikuota: 15.50 / 15min.lt
Kinijos pietryčiuose atsirado Švedijos prekybos tinklo „Ikea“ kopija – 10 tūkstančių kvadratinių metrų keturių aukštų pastatas, jau dabar vadinamas nauju Kinijos plagijuotojų fenomenu.Ramiame Kunmino mieste įsikūrusi parduotuvė tiksliai kopijuoja visame pasaulyje garsaus „Ikea“ parduotuvių tinklo stilių, skelbia „Reuters“. Kinų parduotuvė „11 Furniture“ pastatyta pagal minimalistinį švedų kompanijos dizainą, jos dominuojančios spalvos – geltona ir žydra, parduotuvių interjero stilius toks pats kaip „Ikea“, stalai, kėdės, net tušinukai ir restoranas – viskas tiksliai nukopijuota nuo „Ikea“. Vienintelis skirtumas – parduotuvės restoranuose vietoje „Ikea“ pateikiamų mėsos kukulių ir lašišos siūloma kiaulienos ir kiaušinienės.„11 Furniture“ klientų aptarnavimo specialistas Zhangas Yunpingas teigia dažnai sulaukiantis klausimų apie parduotuvės panašumus su „Ikea“. „Klientai sakė, kad mes atrodome kaip „Ikea“. Tačiau tai ne mano problema. Aš rūpinuosi klientų poreikiais. Autorystės teisių apsauga rūpinasi didesni viršininkai“, – sakė jis „Reuters“. „11 Furnitures“ savininkas buvo nepasiekiamas komentarams.
Plgiavimo problema Kinijoje pakankamai giliai įsišaknijusi. Dėl piratavimo nukenčia ne tik didžiulės firmos, bet ir patys klientai. Kinijoje buvo jau ne vienas atvejis, kai pirkėjai buvo sužaloti, įsigiję padirbtus, nekokybiškus produktus – dažniausiai taip atsitinka su mobiliaisiais telefonais, kurie užsidega, sprogsta rankose.Paskutinis taisė LC.; 2011.08.01, 19:45.
Comment
-
2011-08-01, 13:09
Šalys protestuoja prieš jūrų valdininkų sprendimus
Šiaurės ir Baltijos jūroje nuo 2015 metų, o kituose vandenyse nuo 2019 metų smarkiai apribojami laivų išmetimai į atmosferą. Tai žymiai didins pasaulinio laivyno išlaidas, nes vietoje jūrinio mazuto kuro gali tekti naudoti dujas, dyzeliną ir kitą lengvesnį kurą.Suomijos miškininkai pakvietė visas Baltijos jūros šalis vienytis ir kovoti su Europos Komisija, kad atšauktų sprendimą dėl laivų kuro apribojimų įvedimo.
Comment
Comment