Ekonomikos naujienos

[John]

Išvada - velniop eurą ir visą Europos sąjungą...

O gal geriau velniop tinginiavimą ir neproduktyvią ekonominę veiklą? Kodėl problemų neturi Vokietija. Nyderlandai, Suomija? Euras čia vargu ar turi svarbų vaidmenį. Eonomika arba veikia gerai arba ne.

[Egiuxz]

O gal geriau velniop tinginiavimą ir neproduktyvią ekonominę veiklą? Kodėl problemų neturi Vokietija. Nyderlandai, Suomija? Euras čia vargu ar turi svarbų vaidmenį. Eonomika arba veikia gerai arba ne.

Esmė tame, kad kelios šalys gali nutempti visą ES į dugną.

[Egiuxz]

Rugpjūčio 2-oji – artėjančio JAV bankroto diena?

JAV ir viso pasaulio gyventojai užgniaužę kvapą stebi prezidento Baracko Obamos grumtynes su Kongreso respublikonais dėl skolinimosi galimybių išplėtimo. Atstovų Rūmams trečiadienį dar kartą nukėlus balsavimą dėl respublikonų pateiktų pasiūlymų, JAV lieka vis mažiau laiko išvengti dalinio bankroto – akimirkos, kai ji nebesugebės vykdyti visų savo finansinių įsipareigojimų...

[tivoli]

Kipras gali tapti ketvirtąja euro zonos krizės auka

www.vz.lt

Kipro ekonomika yra labai maža (kaip ir pačios Graikijos). Man bent labiausiai nerimą kelia ne Italija (kuri turi nemažai problemų, bet jos eksporto apimtys ir ekonomika yra sąlyginai stabili), ar dirtinai eskaluojamos Belgijos problemos (kuriios greičiau yra vieno banko ir/ar šiaip pačios valstybės suverenumo problemos), ar 'liluputės' ekonomine perspektyva Graikija ar Portugalija; bet Ispanija. Būtent pastaroji be turizmo, žemės ūkio ir nuvertėjusio NT sąlyginai neturi ko pasiūlyti save gelbėti be aštrios taupymo politikos... Nors pavyzdžiui visas paskutinių Economist leidinių skirtas būtent kažkodėl Italijai (kurios eksporto produkcija yra tikrai konkurencinga pasaulyje bei eksporto apimtys vežia visą Italijos ekonomiką; nors dažnai ir vadinama 'Europos ligoniu'), bet Ispanijai - kuri turėti stipriai restruktūrizuoti savo ekonomiką.... Tad tokios šalys Kipras tokių šalių problematikoje paskęsta kaip planktonas vandenyne ir man yra sąlyginai irrelevantiškos (nors tam tikri simptomai apie eurozoną yra iškalbingi). Klausimas ką darys būtent ES su Ispanija, nes Kipras tėra mažmožis - kuomet eurozonai, ES ir IMF nepritrūko ryžtingumo gelbėti Graikijos. Kaip Ispanija gelbės savo ekonomiką, kuri paremta praktiškai Benidorm paplūdymiais ir priklausoma nuo britų/vokiečių/skandinavų/prancūzų pensininkų injekcijų nuo Barselonos iki Malagos?

[kzinas]

Kipras - smulkmė, bet Italiios, kaip rizikos faktoriaus taip nenurašyčiau. Jos ekonomika konkurencingesnė, nei Ispanijos, bet esmė iki rugsėjo pradžios Italija turi padengti ~120 mljrd € ar daugiau, vasarį dar didesnį tranšą.
Ir turi ir italai probelmų, bet paprastai jie išsisukdavo. Bet jeigu neišsisuktų IT ekonomiką didesnė nei Ispanijos, BVP 2,3 trlj.€, #7 pasaulyje. Jie ką kapitalas bėga iš visų PIGS šalių bankų, tyliai pakolkas, tam tarpe ir IT, po tam tikro lygio juos reikės sanuoti vėlgi linksma užduotis. Dar kalbos eina ir Prancūzijos ekonomiką irgi ne tokia jau patvari.

[tivoli]

Kipras - smulkmė, bet Italiios, kaip rizikos faktoriaus taip nenurašyčiau. Jos ekonomika konkurencingesnė, nei Ispanijos, bet esmė iki rugsėjo pradžios Italija turi padengti ~120 mljrd € ar daugiau, vasarį dar didesnį tranšą.
Ir turi ir italai probelmų, bet paprastai jie išsisukdavo. Bet jeigu neišsisuktų IT ekonomiką didesnė nei Ispanijos, BVP 2,3 trlj.€, #7 pasaulyje. Jie ką kapitalas bėga iš visų PIGS šalių bankų, tyliai pakolkas, tam tarpe ir IT, po tam tikro lygio juos reikės sanuoti vėlgi linksma užduotis.

Na kartu taip, neveltui tas pats Economist ir skyrė tiek dėmesio Italijai ir eurozonos stabilumui. Rizika yra nemaža, ypač būtent prasiskolinimo lygis italų gana įspūdingas...tik abejoju IT default'u lyginant su Ispanija, nes Italijos ekonomika yra žymiai tvaresnė, turi solidesnį ekonomikos sektorių ir visi fundamentai yra tvirtesni nei Ispanijos.Tad manau realiau kalbėti apie ispanų default'ą nei italų; nes skamba kaip prieš porą mėnesių pasirodę keisti palyginimai, jog Belgijos defaultas irgi čia pat ir lyginima buvo su Graikija - nors adekvačiai vertinant tai dvi skirtingo pobūdžio ekonomikos su skirtingom problemom. Italai turėtų restruktūrizuoti savo chroniškas skolas kaip ir ispanai, tik pastarieji neturi tvirtesnio ekonominio fundamento į kurį galėtų dar atsiremti.
O iš serijos 'o jeigu visgi...'; tai jei jau italai kristų, tai tikrai eurozona praktiškai kristų su ja... Plius net populistinis Berlusconis pradėjo (nors ir neryžtingus) tam tikrus žingsnius link situacijos gelbėjimo, nors su valstybiniais bond'ais italai prisiši*ę nemažai. Visgi, spėju po mėnesio ar poros mėnesių - būtent bus garsiai kalbama apie Ispanijos skolas; o tada vaikai laikykitės... Nes iš visų tų PIGS/cows/chickens Ispanai turi ir didžiausių problemų ateities perspektyvoje ir gana didelį svorį 'nunešti' eurą.

Dar kalbos eina ir Prancūzijos ekonomiką irgi ne tokia jau patvari.

O apie šitą norėčiau išgirsti plačiau. Kol kas nieko negirdėjau... Čia kad prancūzų bankai (kaip BNP Paribas ir kt.) yra stipriai įmerkę uodegas į PIGS (tiksliau Italijos valstybinius bondus) skolas? Bet juk vokiečių bankai ar olandai (pvz. ING) nors ir mažiau (bet tikrai ne mažai) įklimpę į PIGS (kaip būtent parodė Graikijos pavyzdys).
Nes jei jau kalbama apie prancūzus, tai kas tada laukia anglosaksų (ypač UK ir USA)?

[Combat]

O gal geriau velniop tinginiavimą ir neproduktyvią ekonominę veiklą? Kodėl problemų neturi Vokietija. Nyderlandai, Suomija? Euras čia vargu ar turi svarbų vaidmenį. Eonomika arba veikia gerai arba ne.

Na, tiesiog joms niekas nekėlė sąlygų, pvz., uždaryti savo AE stojant į ES. ...

[John]

Na, tiesiog joms niekas nekėlė sąlygų, pvz., uždaryti savo AE stojant į ES. ...

O tai graikams, portugalams, ispanams, italams kėlė kokias nors sąlygas? Ar nemanai, kad priežastys visgi yra kitokios? Pavydžiui, požiūris į darbą ir darbo kultūra?

[Sula]

Na, tiesiog joms niekas nekėlė sąlygų, pvz., uždaryti savo AE stojant į ES. ...

Kaip gi ne? O Vokietijos rinkėjai? Šiaip ar kitaip turi veikti savikontrolės mechanizmai nepriklausomai nuo trumpalaikės politinės konjunktūros.

[Gytaz]

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas 2011 m. antrąjį ketvirtį siekė 27008,6 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2010 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 6,1 procento.

Per 2011 m. pirmąjį pusmetį sukurtas bendrasis vidaus produktas siekė 49999,9 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2010 m. pirmuoju pusmečiu, padidėjo 6,5 procento.

Statistikos departamentas


Kažkaip tikėjaus didesnio augimo antrą ketvirtį, bet ir taip neblogai. Trečias vis tiek turėtų būti dar geresnis.

[Sula]

Kažkaip tikėjaus didesnio augimo antrą ketvirtį, bet ir taip neblogai. Trečias vis tiek turėtų būti dar geresnis.

Vadinasi vos 5.1% augimas palyginus su 2006 metais. Ne kaži kas.

[bebop]

Sąlygas verslui keis tik dukart, o ne 108 kartus per metus
Gera naujiena. Suteiks verslui daugiau pasitikėjimo valstybe, nes bus labiau užtikrinti, kad nesulauks nemalonios žinios kitą dieną.

[blitz]

[Silber418]

10 geriausių Europos verslo klubų

1. „Home House„ (Londonas). Klubas įsikūręs netoli Oxford Street, turi restoraną, sporto klubą ir SPA. Jokių ypatingų reikalavimų aprangai, tačiau turi geležinę taisyklę - „jokių nuogybių“. Metinė narystė jame kainuoja 1500 svarų sterlingų;

2. „Ivy Club" (Londonas). Vienas madingiausių Londono klubų, turi barą ir restoraną. Jame lankosi Kate Moss bei Kevinas Spacey. Narystės kaina laikoma paslaptyje. Nariu galima tapti tik gavus senųjų narių rekomendacijas;

3. „One Alfred Place" (Londonas). Sakoma, kad šis klubas yra išimtinai skirtas tik Londono verslininkams. Jame įrengti modernūs darbo kambariai, patarnauja ypatingos asistentės. Tiems, kuriems iki klubo yra 100 mylių, narystė kainuoja 1250 svarų, kuriems daugiau kaip 100 mylių - 850 svarų;

4. „Le Cercle" (Paryžius). Vienas populiariausių verslo klubų Prancūzijoje. Jį yra okupavę garsiausi verslininkai. Ten įrengti susitikimų kambariai, konferencijų salė, o taip pat vienas geriausių Paryžiaus barų. Metinė narystė kainuoja apie 1200 eurų;

5. „Cercle de Lorraine" (Briuselis). Klubas įrengtas žalumoje skendinčiuose elegantiškuose rūmuose. Tai išskirtinė vieta verslininkams ir turtingiausiems žmonėms. Metinė narystė kainuoja 1400 eurų;

6. The Hospital (Londonas). Jis reklamuojamas, kaip vienintelis Londono klubas, skirtas kūrybiniams žmonėms. Jo nariai - televizijos ir kino žvaigždės, prodiuseriai ir pan. Čia reguliariai organizuojami susitikimai su kūrėjais ir mastytojais. Pirmasis įnašas - 150 svarų, metinė narystė - 550 svarų;

7. „Noppe" (Stokholmas). Šis klubas priklauso Noppe Lewenhauptui, karaliaus Karolio Gustavo draugui. Kamerinis klubas skirtas švedų karališkosios šeimos giminei, verslininkams ir įžymybėms. Metinė narystė kainuoja 200 eurų. Būtina klubo senbuvio rekomendacija;

8. „Societa del Whist – Accademia Filarmonica" (Turinas).Klubą 1841 metais įkūrė 50 muzikų. Dabar čia laukiami verslo, mokslo atstovai bei aristokratai. Ten pakliūti galima tik su rekomendacijomis;

9. „Le Cercle Munster" (Liuksemburgas). Čia lankosi finansininkai, prekybininkai, menininkai. Klube pristatoma turtinga kultūrinė programa, tarkim, rengiamos tapybos parodos. Narystė – tik su rekomendacijomis;

10. „Adam Street" (Londonas). Menininkams, smulkaus ir vidutinio verslo atstovams skirtas klubas, turintis prabangią, boiurams skirtą įrangą. Už metinę narystę užsieniečiai turi sumokėti 295 svarų, Londono gyventojai - 495 svarų.

Šaltinis: http://www.balsas.lt/naujiena/522926...s-verslo-klubu

[Gator]

Numeris trecias - tas sakinys su "virs 100 myliu" nepaneigia pirmo sakinio, kad skirtas tik Londono verslininkams?

O siaip keista, kad pats numeris vienas klubas visiems prieinamas (kiti keli kaip raso tik su rekomendacijomis) ir dar ne taip brangiai kainuojantis kaip as isivaizduodavau.

[Silber418]

Numeris trecias - tas sakinys su "virs 100 myliu" nepaneigia pirmo sakinio, kad skirtas tik Londono verslininkams?

Spėju, turėti omenyje Londono priemiesčiai.

O siaip keista, kad pats numeris vienas klubas visiems prieinamas (kiti keli kaip raso tik su rekomendacijomis) ir dar ne taip brangiai kainuojantis kaip as isivaizduodavau.

Ko gero, dėl šios priežasties jis ir įvertintas geriausiai.

[praeivis]

Čia viskas labai elementaru. Prekės vertę sudaro ne tik jos esmė, bet ir įpakavimas, "brandas", visas kitas marketingas ir t.t. Todėl net viduje būdamos vienodomis jos taikosi į skirtingus rinkos segmentus pagal tai kiek pirkėjas jautrus visiems šitiems dalykams. Nemažai žmonių neperka jų vien dėl to, kad jos yra "bevardės", neišvaizdžiomis etiketėmis ir šiaip "ne lygis".

Ir tokie produktai nelabai konkuruoja su tais firminėmis etiketėmis, nes tai jau visai kitas "taupusis" segmentas. Dėl to gamintojams ir apsimoka gaminti tokias, nes jie už tai vis tiek gauna pajamas, o jų firminių prekių pardavimai dėl jų nelabai kenčia.

Ne tokios pacios prekes. Optima linija kartais labai nesunku buna atskirti ,nes ju kokybe daug prastesne. Nes drant bet koki produkta galima naudoti naturalias medziagas,o galima ir visokius pakaitalus. Galima deti sviesta,galima margarina,o galima tiesiog tepuji riebalu misini:-) Is idejos visur bus panaudoti riebalai,o skonis skirsis. Lygiai taip pat gaminamos ir desros auksciausia rusis,kur yra siek tiek mesos ir toliau einant zemyn ,kai naudojami vien pakaitalai. O jei nusipirksi kokias sasiskas,tai ten mesos is viso nerasi. Ismesk tki pakeli dabar i balkona ant saules ir po keliu dienu pasiziurek kas ten bus like: issiputusiame pakelyje bus tik vanduo ir kazkokia vientysa skysta tyreles mase. Mesa skysta nebuna:-) Ir taip analogiskai su visomis kitomis prekemis. Taip ,kad skirsis net ir tie patys saldainai ir nesvarbu,kad tu kartais nepajauti skonio skirtumo. Vienur gal bus cukrus,kitame tik saldikliai,vieni gal bus sokoladiniai,o kiti tik kokie kakavos pakaitalai ir spalvos dazikliai ir t.t.

[index]

Ne tokios pacios prekes. Optima linija kartais labai nesunku buna atskirti ,nes ju kokybe daug prastesne. Nes drant bet koki produkta galima naudoti naturalias medziagas,o galima ir visokius pakaitalus. Galima deti sviesta,galima margarina,o galima tiesiog tepuji riebalu misini:-) Is idejos visur bus panaudoti riebalai,o skonis skirsis. Lygiai taip pat gaminamos ir desros auksciausia rusis,kur yra siek tiek mesos ir toliau einant zemyn ,kai naudojami vien pakaitalai. O jei nusipirksi kokias sasiskas,tai ten mesos is viso nerasi. Ismesk tki pakeli dabar i balkona ant saules ir po keliu dienu pasiziurek kas ten bus like: issiputusiame pakelyje bus tik vanduo ir kazkokia vientysa skysta tyreles mase. Mesa skysta nebuna:-) Ir taip analogiskai su visomis kitomis prekemis. Taip ,kad skirsis net ir tie patys saldainai ir nesvarbu,kad tu kartais nepajauti skonio skirtumo. Vienur gal bus cukrus,kitame tik saldikliai,vieni gal bus sokoladiniai,o kiti tik kokie kakavos pakaitalai ir spalvos dazikliai ir t.t.

Bet taip yra ne visada. Gana dažnai prekė būna netgi visiškai vienoda. Pavyzdžiui, nesenai pirkau cukrų. Šalia stovi "Panevėžio cukrus" ir "Optima linija", gamintojas tas pats, "Optima linija" keliasdešimt centų pigiau. Vis dėlto, kartais kokybė ir būna mažesnė. Tame ir esmė, kad šitos prekės neturi brando, kuris sakytų, kad jo kokybė gera. Tačiau gana dažnai ji tokia būna. Gerai, kad pas mus reikia rašyti gamintoją, dėl ko netingintys skaityti užrašus vos įskaitomomis raidėmis kartais gali nusipirkti tą patį produktą pigiau.

[praeivis]

Bet taip yra ne visada. Gana dažnai prekė būna netgi visiškai vienoda. Pavyzdžiui, nesenai pirkau cukrų. Šalia stovi "Panevėžio cukrus" ir "Optima linija", gamintojas tas pats, "Optima linija" keliasdešimt centų pigiau. Vis dėlto, kartais kokybė ir būna mažesnė. Tame ir esmė, kad šitos prekės neturi brando, kuris sakytų, kad jo kokybė gera. Tačiau gana dažnai ji tokia būna. Gerai, kad pas mus reikia rašyti gamintoją, dėl ko netingintys skaityti užrašus vos įskaitomomis raidėmis kartais gali nusipirkti tą patį produktą pigiau.

Cukrus irgi gali buti skirtingas,nors is isvaizdos atrodys vienodas. Gali buti vietines gamybos is cukriniu runkeliu,gali buti atveztinis,pagamintas is cukranendriu. Gali buti geltonasis arba rudasis cukrus – mažiau išvalytas arba jame yra melasos. Jis taip pat gali būti karamelizuotas. Sudėtis nuo balto cukraus beveik nesiskiria. Arba gali buti visos sitos ivairiu cukraus rusiu atliekos sumaisytos i kruva:-) Be to dar jis gali skirtis kaip smulkusis cukrus,kristalinis cukrus,frakcinis cukrus ir t.t. Ir reikia manyti ,kad visada skirsis nors siek tiek jo pagaminimo kaina. Kas bus imanoma pagaminti pigiausiai ,tas ir bus sufasuota i optima maiselius:-)

[Silber418]

Švedijos ekonomika augo ir antrąjį šių metų ketvirtį. Statistikos biuro ('SCB') duomenimis, Švedijos bendrasis vidaus produktas per antrąjį šių metų ketvirtį išaugo 1.0 proc., po 0.8 proc. augimo pirmąjį šių metų ketvirtį.
Šalies ekonomistų prognozė: ketvirčio (augimo) rodiklis - 0.6 proc. ir metų - 4.9 proc. nepasitvirtino.
Metinis Švedijos ekonomikos augimas - 5.3 proc., lyginant su 6.4 proc. metiniu augimu ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį.
Eksporto rodiklis padidėjo 7.8 proc. importo - 5.3 proc.

Šaltiniai: http://www.scb.se, http://www.thelocal.se/35232/20110729