Ekonomikos naujienos

[John]

Matai, Kinija pasaulyje dominavo labai ilgą laiką ir tik trumpam buvo smukusi, bei pasidalinta vakarų dėl savo izoliavimosi politikos. Tokia valstybė su tiek gyventojų ir resursų tiesiog negali neaugti ir netapti atsvara ES ir JAV. Lygiai tas pats ir su Indija, tik jos augimas prasidėjo kiek vėliau ir tą ką dabar matom Kinijoje ten pamatysim vėliau.

Šiaip dėl Indijos nuolat girdisi kalbos, kaip tai bus "antra Kinija", kaip jis tuoj tuoj augs ir t.t. Bet pažiūrėjus į tuos pačius ekonominius rodiklius viskas atrodo gana neįspūdingai: didelė infliacija, prekybos deficitas, archaiška transporto infrastruktūra, sąlyginai menkas gyventojų raštingumas, kastų sistema, kažkoks trenktas požiūris į darbą ir t.t. Londone tako ne karta susidurti ir netgi dirbti su Indais (tiek musulmonais, tiek ne). Aišku, norint būti perdėm korektiškam ir "nerasistui", reiktų visa tai nurašyti "atsitiktinumui" ir "aplinkybėms", bet didžioji dalis indų, su kuriais teko susidurti, buvo nepataisomi tinginiai ir nevykėliai, kuomet kalba pasisuka apie konkrečius terminus ir konkrečius kriterijus, pagal kuriuos reikia "get the job done". Vėlgi, gal tai tik nevykęs atsitiktinumas (tiksliau, gal kokie 10 tokių atsitiktinumų su skirtingais žmonėmis), bet jei ten tikrai tokia visuomenės sankloda ir toks požiūris į darbo kultūrą, tai Indija "lygiai tokį patį augimą, tik vėliau" matys, kaip savo ausis. O ir laiko jie turėjo daugiau, nei Kinija: nebuvo ten tokių sukrėtimų, revoliucijų ir perestroikų, kaip Kinijoje. Kaip buvo purve iki kaklo, taip ir tebėra.

[index]

/\ Matai, Indija turi potencialą būti antra Kinija, bet į tą reikia įdėti dar daug darbo. Pavyzdžiui ir tą infrastruktūrą sutvarkyti (kurios nors ir daug britų pastatyta, bet dabar jau nebepakanka, o ir ta nušiurusi). Ji turi ir visokių sunkumų su komunistų sukilėliais ir kultūrinių "negerovių" (Provincijoje kaip ne kaip neoficialiai kastos vis dar egzistuoja), nesutarimų su Pakistanu ir t.t..

Visgi, ji turi ir privalumų. Kaip, pavyzdžiui, nemažos dalies gyventojų suprantama anglų kalba ir neblogai išsivystęs smulkus verslas (Dėl ko ekonomika stabilesnė).

Visgi, ji turėtu anksčiau ar vėliau su tomis problemomis susitvarkyti ir augti gal net sparčiau nei Kinija. Kinai dar tik dabar pradėjo labiau reikštis mokslo ir tyrimų srityse, o indai ten jau įsibėgėję nors gamyba tempianti Kiniją stagnuoja dėl ko bendri skaičiukai ir šalies išvaizda ne tokia graži.

[John]

O kaip suprasti apie Indijos "įsibėgėjimą" mokslo srityje? Ar yra kokie nors tai liudijantys skaičiai?

Kad ir čia kažkoks senas (2007) straipsnis: http://science.thomsonreuters.com/news/2007-06/8392239/

Indija ten atrodo kukliai, lyginant su Kinija. Šiandien atotrūkis turėtų būti dar bent keleriopai didesnis.

[index]

Matai, aš šnekėjau ne visai apie publikacijas, bet apie taikomojo "mokslo" (Gal neverta vadinti mokslu, o greičiau aukštųjų technologijų verslu) plėtrą. Pavyzdžiui dabar kiek tenka matyti ką nors susijusio su IT tai vis indai, indų įmonės, netgi Lietuvoje.

[andyour]

Kaip buvo purve iki kaklo, taip ir tebėra.

Išties, galima įžvelgti koreliacija tarp tautos sterilumo ir ekonomikos, o tiksliau pačios technologijos padiktavo, nes atrodo viduramžiais ir europa buvo purve Vokiečiai ir Japonai perdėtai mėgsta švarą, dėl to, šios nacijos yra dominuojančios pasaulyje. Girdėjau, kad ir JAV prabangūs baltųjų rajonai labai švarūs.

[kzinas]

Atrodo ar neatrodo, bet 10% augimas kasmet per paskutinius 30 metų, ko gero, yra geresnis to indikatorius. Ir, kaip bebūtų, tas paketas padėjo jiems išlaikyti 8%+ augimą, kai visi kiti smigo žemyn. Tai yra didžiulė sekmė pagal bet kokius kriterijus.

na taip taip KKP magiškas skaičius yra +6% BVP augimas, nes jei jis bus žemesnis, KKP mano kad ji turės problemų.

Kinai savo paketą metė tų pačių geležinkelių ir kelių statybai, kuriuos jie vienaip ar kitaip statėsi. T.y. investicijos į fixad asset'us, kaip transporto ar kita infrastruktūra, kurių jiems šiuo metu ir artimiausius ~10 metų mirtinai reikia. JAV atveju "paketas" buvo mestas bankrutuojančių bankų gelbėjimui ir pravalgymui, o ekonomika visvien ėjo į recesiją ir panašu, kad greit eis vėl, nepaisant trilijoninių QE. Va čia tai pravalas. Esmė, ne tik kiek buvo mesta pinigų, bet iš kokių šaltinių ir koks buvo rezultatas. Abiem atvejais viskas labai skirtinga.

na taip jiems infrastrūktūros reikės, bet ten dideliu klausimų ar visko to reikės ką pastatė ir ar viskas buvo, taip jau efektyviai investuota. Aplamai žodis "investuota" netinka Kinijai, ten iš dalies planinė ekonomika. Beigi kiniečių yra pasivijantysis augimas, ty vyksta urbanizacijos procesai kurie JAV vyko daugiau nei prie 100 metų, beigi kinai gali pasinaudoti įvairia patirtimi tiek gera tiek bloga (nedarant jau kažkieno padarytų klaidų), pirkti, vogti, atsivilioti įv. technologijas, o ne jas patiems kurtis - tam sutaupoma labai daug lėšų ir laiko. Tam pačiam "The Economist", buvo straispnis apie ~16 300+ $ BVP tenkančio vienam gyventojui
po kurio, daugelio šalių augimas sulėtėdavo, dažnai lydimas krizių, beigi pridėjus forsuoto augimo, bei dydžio problemą manau ...kinų kelias nebus vien rožėm klotas ..

Tai kad ne tik Pakrantės miestuose investuojama. Infrastruktūra lygiai taip pat vystoma ir kituose miestuose. Pasižiūrėk tuos pačius greitkelių ar geležinjkelių žemėlapius. Šia prasme plėtra vykdoma labai subalansuotai. Netgi per daug dėmesio skiriant toli nuo visko esantiems regionams. Pasižiūrėk į tą pati Chingqing'ą ar net Urumqi, investicijos į Tibetą (t.y. visišką akylę, kuri neturi ir neturės absoliučiai jokių perspektyvų suklestėti vien dėl to, kad yra 4km+ aukštyje, kur nėra oro ir tikriausiai amžinau bus subsidijuojama likusios šalies sąskaita). Greito vystymosi metu disbalansai yra neišvengiami, bet kaltinti Kiniją netolygios plėtros politika yra tiesiog neįmanoma. Turint omeny per tokį trumpą laiką įvykdytus pasiekimus ekonomikoje tokio dydžio šalyje su tokiais dideliais skirtumais, Kinijos vystymosi istorija paskutinius 30 metų iš esmės yra pavyzdingai gera.

Na manau dėdės iš KKP žino savo istoriją, ir žino apie kylančias grėsmes,
bei stengiasi įsisavinti ir barjerines teritorjas. Aš nekaltinu aš tik sakau kad Kinijos istorija pilna pvz, kaip ekonomiškai iškyla pakrantės regionai, susikuria didelis skirtumas, tarp jų ir labiau žemyninės Kinijos, bei periferinių, buferinių regionų, centrinė valdžia susilpnėja (turtingi regionai nesuinteresuoti šelpti neturtingų žemyninių bei periferijos), prasideda chaosas, tada Kinija užsidaro. Tai cikliškas pavyzdys besikartojantis paskutinius ~500 metų. XIX - XX pradžia ir netgi komunistų valdymas turi tų pačių elementų. "Dydysis žingsnis į priekį" - atsidarymas rusų įtakai, "Kultūrine revoliucija" - užsidarymas nuo viso pasaulio, Den Siau Pingo reformos vėlgi atsidarymas.
Aš nesakau, kad dabar pas juos taip bus, bet yra tokia tendencija, bei vėlgi iškyla tos pačios problemos, kurios gali išlysti į paviršių jei situacija komplikuotusi.

Beje, toje pačioje pakrantėje gyvena didžioji dalis populiacijos, taigi, nereiktų to išskirti kaip kažko nenormalaus ar išskirtinio. Kur daugiausiai žmonių, ten daugiausiai ir ekonominės veiklos.

Pakrantėja 1/3 populiacijos.

[John]

Na smarkiai prieštarauti tam kaip ir negalima. Bet visi tavo teiginiai apsiriboja "galima", "galbūt", "taip būdavo". Aš tiesiog apsiriboju skaičiais ir paprasčiausiais ekonominiais ir socialiniais fundamentalais, dėl kurių ir vyko augimas paskutinius 30 metų ir tikriausiai vyks dar 30 metų. Pripažinkim, tai, kad istorijos tėkmėje buvo iškilę ir vėl krito pakrantės miestai, ar kad Kinija kažkuo primena Hitlerinę Vokietiją, nėra patys geriausi argumentai bandant aiškinti, kokie ekonomikos plėtros scenarijai galimi artimiausiems ~20 metų. Kur kas svarbiau yra tokie dalykai kaip industrializacija (kai kuriose vietose jau ir de-industrializacija), urbanizacija, infrastruktūros plėtra, mokslo pletra ir pan. t.y. kažkas, ką mes tikrai žinome ir kas tikrai vyksta. Ko gero, būtent iš to reiktų daryti išvadas, o ne iš to, kokią senovės imperiją primena dabartinė Kinija ar kokioms mėnulio fazėms esant Imperatoriai mėgdavo spręsti valstybės reikalus.

[kzinas]

kokioms mėnulio fazėms esant Imperatoriai mėgdavo spręsti valstybės reikalus.

rimta. Mėnulio ar ne mėnulio fazės, bet KKP vadovai kaip tik vykdo politiką nukreipta prieš mėnulio fazes, pavadinkime ją antfazine. Ir Kinijos komunistų partijos elito viena iš didžiausių baimių kad situaciją išeis iš po kontrolės, iš čia magiški skaičiai ne mažiau 6% BVP prieaugis, bandymai ekonominį vystimasį pertempti ir į regionus, jėgos strūkturų rengimas, kuris ko gero, visalaik nesilpnas buvo, panašios į rusų baimės apie oranžines revoliucijas. Paprastai turtingi pakrančių regionai, kuriu prekybiniai ryšiai juos labiau siedavo su įv. užsienio šalim, nei su vargingu "mainlandu" lengvai pasiduodavo užsienio įtakai, siekdami nepriklausomybės nuo Pekino valdžios.
va pvz http://www.militaryparitet.com/telet...eletype/11089/
rusiškai
jei trumpai Kinijos kariumenė pareiškė, praėjo "šaltojo karo" laikai ir atėjo "internetinių karų" ir dar užsiminė apie labai įdomią "internetinių sienų" koncepciją. Na juk maža kas: ar "oranžinė revoliucija" atkeliaus iš facebooko, ar koks "wikileaks" paleakins ne tą ką reikia.

[LC.]

Šiais metais į darbo rinką jau integruota 100,3 tūkst. bedarbių

Birželio 1 dieną Lietuvos darbo biržos duomenimis, šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 243,2 tūkst. bedarbių, arba 26,1 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį ir 25 proc. mažiau nei 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Tai sudaro 11,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų - 1,3 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį.

[Egiuxz]

Šiais metais į darbo rinką jau integruota 100,3 tūkst. bedarbių

Pavadinčiau "Šias metais išmesta jau 100 tūkstančių bedarbių".

[index]

Pavadinčiau "Šias metais išmesta jau 100 tūkstančių bedarbių".

Kaip čia šitą suprast?

[LC.]

Pavadinčiau "Šias metais išmesta jau 100 tūkstančių bedarbių".

Kam reikia kalbėt apie tai, jeigu nieko neišmanai? O emigracija yra gerai. Tokioje situacijoje, žinoma. Tai padeda išvengti valstybinės degradacijos. Bedarbiai, kurie pasilieka čia arba įklimpsta į skolas, arba prasigeria, arba dar pridaro kokios nors moralinės žalos tiek sau, tiek valstybei. Kam to reikia? Niekam, tad yra šaunu, jeigu žmogus randa savyje valios daryti radikalų pakeitimą savo gyvenime.

[Egiuxz]

Kam reikia kalbėt apie tai, jeigu nieko neišmanai? O emigracija yra gerai. Tokioje situacijoje, žinoma. Tai padeda išvengti valstybinės degradacijos. Bedarbiai, kurie pasilieka čia arba įklimpsta į skolas, arba prasigeria, arba dar pridaro kokios nors moralinės žalos tiek sau, tiek valstybei. Kam to reikia? Niekam, tad yra šaunu, jeigu žmogus randa savyje valios daryti radikalų pakeitimą savo gyvenime.

Žinau žinau ką kalbu, patikėk.

[LC.]

Žinau žinau ką kalbu, patikėk.

Bet nesugebi pagrįsti nuomonės, ar ne?

[andyour]

/\ patikėk

[Egiuxz]

Bet nesugebi pagrįsti nuomonės, ar ne?

Sugebu. Iš darbo biržos yra mėtoma prasilenkiant su elementariausia logika ir ekonomika. Pavyzdžiui pasiūlomas draudimo agento darbas, kuriame nemokamas net minimumas, nes atlygis tik nuo apdraustų žmonių skaičiaus ir jų draudžiamos turto,reikia važinėti su savo transportu, už kurą apmokama tik maža dalis. Atsisakai - skrendi iš darbo. Kur čia logika? Tokių panašių nelogiškų darbo pasiūlymų ir skrydžių žinau ne vieną ir ne du. Tokie dalykai garbės tiems skaičiukams nesuteikia, o jeigu šitokius dalykėlius sužinotų ir išorinis pasaulis, tai nemanau, kad Kubilius ir jo "chebra" galėtų girtis kaip sutramdė krizę ir mažina nedarbą.

[LC.]

Sugebu. Iš darbo biržos yra mėtoma prasilenkiant su elementariausia logika ir ekonomika. Pavyzdžiui pasiūlomas draudimo agento darbas, kuriame nemokamas net minimumas, nes atlygis tik nuo apdraustų žmonių skaičiaus ir jų draudžiamos turto,reikia važinėti su savo transportu, už kurą apmokama tik maža dalis. Atsisakai - skrendi iš darbo. Kur čia logika? Tokių panašių nelogiškų darbo pasiūlymų ir skrydžių žinau ne vieną ir ne du. Tokie dalykai garbės tiems skaičiukams nesuteikia, o jeigu šitokius dalykėlius sužinotų ir išorinis pasaulis, tai nemanau, kad Kubilius ir jo "chebra" galėtų girtis kaip sutramdė krizę ir mažina nedarbą.

Jeigu pilietis ieško darbo ir jam žūtbūt reikia pinigų, tai jis galėtų ir obuolius nuo medžių raškyti. Taip? Taip. O jeigu yra įkišama į dantis galimybė dirbti, tai kodėl jos reikia atsisakyt? Čia šventvagystė! Atsisakai, vadinasi, esi nesuinteresuotas. Kai susiklostytų geresnės ekonominės sąlygos, tada galima būtų ieškoti geriau apmokamo darbo. Be to, jauni žmonės dažnai nepamąsto, kas yra darbo stažas. Turbūt, sulaukę šešiasdešimties (+) metų, jie pasigailės, kad prapimpinėjo tuos mėnesius.

[Egiuxz]

Jeigu pilietis ieško darbo ir jam žūtbūt reikia pinigų, tai jis galėtų ir obuolius nuo medžių raškyti. Taip? Taip. O jeigu yra įkišama į dantis galimybė dirbti, tai kodėl jos reikia atsisakyt? Čia šventvagystė! Atsisakai, vadinasi, esi nesuinteresuotas. Kai susiklostytų geresnės ekonominės sąlygos, tada galima būtų ieškoti geriau apmokamo darbo. Be to, jauni žmonės dažnai nepamąsto, kas yra darbo stažas. Turbūt, sulaukę 60-ies metų, jie pasigailės, kad prapimpinėjo tuos mėnesius.

O taip, kai atsisakai darbo, kuriame išleidi daugiau nei gauni, tai jau net popiežius tokios nuodėmes neatleistų

[LC.]

O taip, kai atsisakai darbo, kuriame išleidi daugiau nei gauni, tai jau net popiežius tokios nuodėmes neatleistų

Taip, nes yra tokia taisyklė

nevok!

Neatleistų, nes yra vogiama iš valstybės ir liaudies pašalpų skyrimo forma. Dirbtai (nemaišyk su darbo improvizacija) - pašalpų nereikėtų.

Ir užrišam šitą ginčų maišelį. Visos galimybės save realizuoti yra sudarytos tiek čia, tiek už sienos.

[Egiuxz]

Taip, nes yra tokia taisyklė Neatleistų, nes yra vogiama iš valstybės ir liaudies pašalpų skyrimo forma. Dirbtai (nemaišyk su darbo improvizacija) - pašalpų nereikėtų.

Šitokia politika taikoma net tiems, kurie pašalpų negauna. Beje, Dievas atleidžia viską, jeigu tikrai gailiesi