Ekonomikos naujienos

[zero]

Kovą einamosios sąskaitos deficitą pakeitė perviršis:

Šiemet kovą Lietuvos einamosios sąskaitos balanso perviršis sudarė 158,8 mln. Lt, kai sausį ir vasarį buvo fiksuotas deficitas, skelbia Lietuvos bankas.

Per paskutinius dvylika mėnesių, nuo 2010 m. iki balandžio iki 2011 m. kovo, ESB perviršis siekė 1,4 mlrd. Lt, arba 1,5% BVP

http://vz.lt/rss/straipsnis/2011/05/...eite_pervirsis

[bebop]

Lietuvos konkurencingumas ritasi žemyn

Konkurencingiausių pasaulio valstybių sąraše Lietuva per metus smuktelėjo 2 pozicijomis ir dabar užima 45 vietą. Analitikai teigia, kad labiausiai mūsų konkurencingumą smukdo didelė biurokratinė našta ir išsikerojusi korupcija.

Lietuva, užpernai šiame reitinge buvusi 31-a, praėjusiais metais buvo 43-ia, o šiemet surinkusi 60,211 balo smuktelėjo į 45 vietą, rodo Šveicarijoje veikiančio Tarptautinio vadybos plėtros instituto sudaromi konkurencingumo reitingai.

Pagal konkurencingumą šiemet lenkiame tokias valstybes kaip Kolumbija, Vengrija, Slovakija, Rusija, Rumunija, Slovėnija, Pietų Afrika, Jordanija, Argentina, Bulgarija, Graikija, Ukraina, Kroatija ir Venesuela.

„Mano požiūriu, jokios ženklesnės pažangos per porą metų gerinant Lietuvos konkurencingumą neįvyko. Planų būta daug, o konkrečių rezultatų – mažai. Tai tik tiek galiu pasakyti, kad Vyriausybei reikėtų dirbti žymiai labiau atsiraitojus rankoves negu iki šiol“, – tyrimo rezultatus komentavo „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

Jis priminė, kad tokius pat argumentus kaip ir šveicarai, atsakydamas į klausimus apie žemą Lietuvos konkurencingumą dėsto ir Pasaulio ekonomikos forumas. „Taip, pas mus per didelė biurokratinė našta, per didelė korupcija, silpnas viešasis sektorius. Tie dalykai akivaizdūs ir be jokio kokybės vertinimo“, – kalbėjo analitikas ir pridūrė, kad dar vienas veiksnys, mažinantis Lietuvos konkurencingumą, – emigracija.

Premjero patarėjas ekonomikos klausimais Mykolas Majauskas IQ.lt sakė, kad su Tarptautinio vadybos plėtros instituto atlikto tyrimo duomenimis dar nesusipažino, todėl kalbėti apie Lietuvos konkurencingumo smukimo priežastis negalėjo.

Estai – konkurencingesni

Estija su 68,264 balo užima 33 poziciją ir vienu laipteliu lenkia 66,860 balo surinkusią Lenkiją. Latvija į 59 konkurencingiausių pasaulio valstybių sąrašą nepateko.

Jo viršūnėje atsidūrė po 100 balų surinkusios valstybės – Honkongas ir JAV. Trečioje vietoje – 98,557 balo surinkęs Singapūras. Toliau rikiuojasi 94,063 balo surinkusi Švedija ir 92,558 balo surinkusi Šveicarija.

Tarptautinio vadybos plėtros instituto sudaromi reitingai parodo, kaip gerai valstybės geba sukurti ir išlaikyti aplinką, kurioje įmonės gali varžytis. Keturias sritis – ekonominę būklę, vyriausybės veiklos efektyvumą, verslo efektyvumą ir infrastruktūrą – šveicarai įvertina pagal 300 skirtingų kriterijų.

[rat]

"Sodra" šiemet ruošiasi skolintis 2,2 mlrd. Lt

"Sodra", kurios paimtų ir dar negrąžintų paskolų suma šiuo metu siekia 6,515 mlrd. Lt, planuoja 2011 m. iš bankų ir valstybės pasiskolinti dar 2,2 mlrd. Lt.

[Wycka]

A.Šemeta: Lietuvai prognozuojamas didžiausias augimas ES

Lietuvos ekonomikos augimo prognozės Europos Sąjungoje atrodo geriausiai — Lietuvai prognozuojamas didžiausiais augimas bendrijoje, ketvirtadienį pareiškė Lietuvoje viešintis Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu.
Pasak eurokomisaro, Europos Komisija prognozuoja 1,75 proc. ES ekonomikos augimą šiais metais ir 2 proc. kitais. Pažymėtina, kad Lietuvoje ekonomikos augimo prognozėse atrodo geriausiai ir jai numatomas didžiausias augimas ES.
"Galima prognozuoti, kad pagrindiniai krizės sunkumai įveikti, žengiame į naują ekonominę stadiją", - ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vilniuje kalbėjo A. Šemeta.Europos Komisija prognozuoja, kad kitais metais Lietuvos viešųjų finansų deficitas bus 4,8 proc. , nors Finansų ministerija viliasi tik 2,8 proc. deficito. Anot A. Šemetos, norint pasiekti 2,8 proc. rodiklį, reikia imtis tam tikrų priemonių, tačiau jų nedetalizavo, nors leido suprasti, jog būtų galima apmokestinti nekilnojamąjį turtą, automobilius. Rezervų eurokomisaras mato ir šešėlinėje ekonomikoje.
"Reikėtų ieškoti priemonių, kurios rezultatus duotų kitąmet ir leistų Lietuvai mažinti deficitą", - sakė Europos Komisijos narys.

[Tomas]

N.Mačiulis: alternatyva progresiniams mokesčiams gali būti turto mokestis ir darbo mokesčių mažinimas

...Lietuvoje darbo mokesčiai lygūs Švedijai ir didesni nei Danijoje, o Lietuvoje minimalią algą uždirbantis darbuotojas sumoka apie 35 proc., jei užmokestis viršija 3150 Lt prieš mokesčius - 42 proc.

“Pagal šį rodiklį Lietuva yra viena labiausiai darbą apmokestinusi valstybė ES. Danijoje apmokestinimas mažesnis. “, - sako N. Mačiulis.

http://verslas.delfi.lt/business/nma....d?id=45675965

[Wycka]

Smulkusis ir vidutinis verslas iki 2020m.

1.Mokesčiai. Krizei traukiantis nei PVM, nei dauguma kitų mokesčių nemažės. Priešingai: veikiausiai didės kapitalo apmokestinimas, gyventojų pajamų mokestis, bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis ir kt.
2.Skatinimas I. Vis dėlto galima tikėtis ir tam tikrų lengvatų: ketinama įteisinti 0 proc. dydžio pelno mokestį šeimos narių valdomoms įmonėms, kuriose dirba iki 10 žmonių, o apyvarta siekia iki 1,5 mln. Lt.
3.Skatinimas II. Atsiras nauja juridinio asmens forma – ribotos atsakomybės bendrija, dar vadinama šeimos įmone. Jai įsteigti nereikės pradinio kapitalo.
4.Verslumas. Nepaisant valdžios pastangų, prognozuojama, kad didėjant emigracijai įmonių skaičius šalyje tik mažės arba išliks nepakitęs.
5.ES parama. Iki 2015 m. verslui numatyta skirti 1,74 mlrd. Lt Europos Sąjungos paramos lėšų.
6.Šešėlis. 2011 m. apie 28 proc. BVP sieksianti šešėlinė ekonomika sunkmečiui traukiantis mažės po kelis procentinius punktus per metus.
7.Paskolos. Bankai pamažu atsuks pinigų kranelius, tačiau įmonių projektų atranka ir finansavimo sąlygos išliks griežtos.
8.Algos. Emigracija, kvalifikuotų specialistų trūkumas ir atsigaunanti ekonomika skatins darbo užmokesčio didėjimą vidutiniškai 5–10 proc. per ateinančius kelerius metus.
9.Vartojimas. Gyventojai toliau bus linkę taupyti, todėl vartojimas per ateinančius trejus metus didės nedaug: 2011 m. – apie 3 proc., 2012 m. – apie 4,5 proc., 2013 m. – apie 5–7 proc.
10.Suvaržymai. Įmones slegianti mokesčių administravimo ir biurokratinė našta mažės, bet palyginti su Vakarais, tebebus santykinai didelė.

[index]

Man ta "šeimos įmonės" idėja šiek tiek ne prie širdies, nes viskas apribojama "šeimos nuosavybe". Ir greičiausiai dar bus pririšta prie talibaniškos "susituokusios vyro ir moters šeimos" koncepsijos dėl ko ne visi galės šia įmonės forma pasinaudoti. O dar žinant, kad verslas dažnai prasideda nuo "dviejų draugų" tai vis tiek greit atsiras būdų tai apeiti. Viena šeima tiesiog išrašys kokią įdomią obligaciją kitai šeimai.

[Wycka]

Man ta "šeimos įmonės" idėja šiek tiek ne prie širdies, nes viskas apribojama "šeimos nuosavybe". Ir greičiausiai dar bus pririšta prie talibaniškos "susituokusios vyro ir moters šeimos" koncepsijos dėl ko ne visi galės šia įmonės forma pasinaudoti. O dar žinant, kad verslas dažnai prasideda nuo "dviejų draugų" tai vis tiek greit atsiras būdų tai apeiti. Viena šeima tiesiog išrašys kokią įdomią obligaciją kitai šeimai.

Nepritarčiau ir aš „talibaniškai“ versijai, bet kodėl negalėtų tuo pasinaudoti broliai, seserys, arba brolis ir sesuo?

[index]

Nepritarčiau ir aš „talibaniškai“ versijai, bet kodėl negalėtų tuo pasinaudoti broliai, seserys, arba brolis ir sesuo?

Taip. Kodėl gi ne. Bet kiek aš girdėjau tai net du kartu gyvenantys nesusituokę žmonės negalės steigti tokios įmonės.

O ir išvis kodėl prisirišti prie šeimos? Kodėl tiesiog nesukūrus atskiro ūkinės bendrijos varianto, kuri turėtų 2-3 savininkus, o visa kita būtų taikoma kaip planuojama dabar. Kam riboti žmonių norinčių kurti verslą iniciatyvą ir versti ieškoti kažkokių šeimyninių ryšių?

[Wycka]

O ir išvis kodėl prisirišti prie šeimos?

Čia jau priklauso nuo požiūrio. Aš tame kaip tik įžiūriu galimybių verslui plėtrą, o ne suvaržymus.

[praeivis]

Taip. Kodėl gi ne. Bet kiek aš girdėjau tai net du kartu gyvenantys nesusituokę žmonės negalės steigti tokios įmonės.

O ir išvis kodėl prisirišti prie šeimos? Kodėl tiesiog nesukūrus atskiro ūkinės bendrijos varianto, kuri turėtų 2-3 savininkus, o visa kita būtų taikoma kaip planuojama dabar. Kam riboti žmonių norinčių kurti verslą iniciatyvą ir versti ieškoti kažkokių šeimyninių ryšių?

Nesuprantu kaip jus galite nesuprasti tokiu paprastu dalyku??? Jei dirba kartu atskiri asmenys-vadinasi tarp ju yra darbiniai santykiai,jie gauna algas ir turi moketi visus nustatytus mokescius ir t.t.
O jei tai bendrija seimos pagrindu-tai joje seimos nariai gali tiesiog dirbti be jokio atlyginimo , tiesiog bendru interesu labui ir todel ju negalima apkrauti kazkokiais papildomais mokesciais.

[index]

Nesuprantu kaip jus galite nesuprasti tokiu paprastu dalyku??? Jei dirba kartu atskiri asmenys-vadinasi tarp ju yra darbiniai santykiai,jie gauna algas ir turi moketi visus nustatytus mokescius ir t.t.
O jei tai bendrija seimos pagrindu-tai joje seimos nariai gali tiesiog dirbti be jokio atlyginimo , tiesiog bendru interesu labui ir todel ju negalima apkrauti kazkokiais papildomais mokesciais.

Matai, toje šeimos įmonėje irgi galėtų dirbti ne šeimos nariai ir jie turėtų gauti atlyginimą. Ji būtų praktiškai analogiška dabartinei ūkinei bendrijai (Jos savininkais gali būti keli asmenys, kurie irgi gali dirbti negaudami jokio atlyginimo). Skirtumas tik, kad vienu atveju savininkai susiję kraujo ryšiu, o kitu ne. Ir vienu atveju iš jų mokestį imame, o kitu - ne.

[praeivis]

Matai, toje šeimos įmonėje irgi galėtų dirbti ne šeimos nariai ir jie turėtų gauti atlyginimą. Ji būtų praktiškai analogiška dabartinei ūkinei bendrijai (Jos savininkais gali būti keli asmenys, kurie irgi gali dirbti negaudami jokio atlyginimo). Skirtumas tik, kad vienu atveju savininkai susiję kraujo ryšiu, o kitu ne. Ir vienu atveju iš jų mokestį imame, o kitu - ne.

Zodziu nieko tu nesupratai,isvartei tiesiog viska aukstyn kojom ir tiek. Gerai ,tada tau paprastesnis pavyzdys. Statotes nuosava nama . Jei pas tave dirba pasaliniai asmenys,vadinasi yra darbiniai santykiai , mokami atlyginimai ,turi buti mokami ir mokesciai. Jei stataisi sau nama su savo seima-kokie dar gali buti tau mokesciai.
O pats isvartei kazkokius niekus,kad gali buti savininkas,kuris dirbs veltui atseit (totali nesamone) , jis gauna dividendus ir pan.

[index]

Zodziu nieko tu nesupratai,isvartei tiesiog viska aukstyn kojom ir tiek. Gerai ,tada tau paprastesnis pavyzdys. Statotes nuosava nama . Jei pas tave dirba pasaliniai asmenys,vadinasi yra darbiniai santykiai , mokami atlyginimai ,turi buti mokami ir mokesciai. Jei stataisi sau nama su savo seima-kokie dar gali buti tau mokesciai.
O pats isvartei kazkokius niekus,kad gali buti savininkas,kuris dirbs veltui atseit (totali nesamone) , jis gauna dividendus ir pan.

O jei aš su bendradarbiu statausi sublokuotą namą ir mes vienas iš kito pinigų neimame tai čia yra darbiniai santykiai ar ne? O toje įmonėje pelnas irgi būtų išsiimamas tik vienos šeimos narių, o ne šiaip įmonės savininkų.

[Wycka]

N. Mačiulis: mokesčių lazda — perlenkta

Lietuvoje labiau didinti mokesčius neapsimoka, nes pajamų iš jų daugiau nebebus gaunama, mano “Swedbank" vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Pasiekus tam tikrą optimalų mokesčių tarifą ir toliau juos didinant pradeda mažėti mokesčių pajamos. Tai puikiai atsispindi 2009-2010 metais. Tuo metu buvo padidinta daugelis mokesčių tarifų, tačiau jų pajamų dalis šalies BVP mažėjo. Tai akivaizdus įrodymas, kad perlenkta lazda“, - konferencijoje “Ar reikia Lietuvai progreso?“ teigė jis.
Anot jo, šalies politinis elitas pasižymi trimis klaidingomis mąstymo spragomis: mažos mokesčių pajamos reiškia, kad maža mokestinė našta; didelės valdžios sektoriaus išlaidos reiškia visuomenės gerovę; mokesčius turi mokėti mažuma.
„Lietuvoje pajamos iš mokesčių sudaro apie 30 proc. šalies BVP – gerokai mažiau nei Skandinavijos šalyse. Mūsų politikų mąstymo spraga: turime judėti į viršų, surinkti daugiau mokesčių ir juos perskirstyti. Tačiau lygiai tiek pat pinigų kaip mes iš mokesčių gauna Šveicarija, Airija, Slovakija. Šalimais atsidurtų JAV ir kitos konkurencingos pasaulio ekonomikos", - teigė jis.
Anot N. Mačiulio, priimti teisingus sprendimus šalies politikos elitui koją kiša Sovietų Sąjungoje įgytas įsilavinimas ir vertybės.
„Daugelis Lietuvos politinio elito išsilavinimą, vertybes įgijo Sovietų Sąjungoje ir daugelio pasaulėžiūra yra likusi tose siaurose idealoginėse kelnaitėse, kurios varžo jų politinį mąstymą. Pirmiausiai kalbama, kad valstybės sektoriaus išlaidos turi didėti. Airija, Šveicarija sugebėjo augti labai greitai nedidindamos mokesčių ir leisdamos privačiam sektoriui kurti darbo vietas bei pridėtinę vertę", - sakė ekonomistas.
Pasak jo, dauguma Lietuvos gyventojų taip pat dar likę “tose siaurose idealoginėse kelnaitėse", todėl išrenka ir pritaria politinėms jėgoms, kurios pasisako už didesnius mokesčius.
„Jeigu mes užduotume klausimą, ar 25 proc. šalies turtingiausių žmonių turtas būtų perskirstytas likusiems 75 proc., tie patys 75 proc. sutiktų? Tačiau ar tokiomis apklausomis galima remti politinius sprendimus. Ar jie parodo ką nors kita, nei nešvarias visuomenės kelnaites?" – klausė N. Mačiulis.

[John]

Ko gero, kad tiesa. Mokesčių kėlimas gali imti mušti per konkurencingumą. Svarbiausia šiuo metu turėtų būti viešojo sektoriaus skaidrinimas ir efetyvinimas. Jei investuotojai žinos, kad sistema tikrai skaidri, stabili ir procedūros atliekamos greitai ir skaidriai, tai ir mokesčių bus surinkta daugiau, nes bus daugiau juos mokančių dėl didėjančių investicijų. O dabar reiktų koncentruotis būtent į sistemos efektyvinimą, nes čia dar labai daug reikia nuveikti.

Aš iki šiol prisimenu atvejį su buvusiu VNO direktoriumi M.Ivanausku. Dar jam būnant direktoriumi buvau nuolatinėje šoko būsenoje ir negalėjau niekaip suprasti, KAIP, po velnių, tokie žmonės gali užimti tokius postus? Juk nuo A iki Z kiaurai buvo aišku, kad jis buvo visiškai nekompetentingas, korumpuotas ir tiesiogiai kenkė valstybei. Nepaisant to, metų metus nieko nebuvo daroma. Mane tokie dalykai tiesiog žudo. Įdomu, kiek dar tokių yra užsilikę? Kažkodėl mano žvilgsnis krypsta į tokias organizacijas, kaip Lietuvos geležinkeliai. Ar nereiktų ten truoputį pasidomėti ir viską išvalyti bei sutvarkyti?

Žodžiu, būtent tokiais atvejais šiuo metu reiktų užsiimti, o ne vien kalbėti apie mokesčių kėlima.

[sauls]

Nereikia pamiršti ir to fakto, kad Lietuvoje netiesioginiai mokesčiai yra kur kas didesni nei Vakarų šalyse. Sakykim vidutinis anglas kurui isleidzia galbut apie 3% savo atlyginimo, iš kurio akcizas yra 1% atlyginimo. Vidutinis lietuvis tam pačiam kiekiui kuro išleidžia gal 9% atlyginimo, taigi akcizams (jie Lietuvoje gal šiek tiek mažesni, bet iš esmės vistiek sudarys apie trečdali benzino kainos) lietuvis jau išleis ne 1%, bet 3% savo atlyginimo.

Įvertinant tai, kad gaunantis tūkstantį eurų ant popieriaus lietuvis mokės maksimalius 46% mokesčius (angl. 'tax burden'), jo sumokami mokesčiai valstybei bus:
46%: Sodra, FAPM, PSD, imoniu bankroto draudimo fondas
17.5%: PVM (1-1/1,21)
dar 3% turės atseikėti kuro akcizais, is viso: 66.5%, jei vertinsim kitus akcizu (alkoholiui ir pan.),
sumoje gausis apie 70%.

Panasia suma gaunantis britas, turbut pateks i neapmokestinama minimuma ir mokes (jei kas geriau zinot UK mokescius, pataisykit, as radau 27% vidurki visiems UK darbuotojams, tukstancio euru atlyginimui tai gali buti apie 24%, nes jiems taikysis ~17% FAPM tarifas)
24% tax burden
17% PVM (1-1/1,2)
1% kuro akcizai, kitu nevertinu, bet uzmeskim kokius 2%,
viso gauname 44%.

Skirtumas - daugiau nei pusantro karto. Ir dar kazkurie lietuviai svaigsta apie progresyvinius mokescius. Tokiu atveju bent kiek daugiau uzdirbanciam lietuviui (sakykim specialistui su 10 metu patirtimi), mokesciu tarifas sieks apie 80%, kai tuo tarpu UK tokiam specialistui bus apie 50% maksimum.

Pabandykim atsakyti i du klausimus:
1) koks kvailys, galedamas rinktis nores moketi mokescius Lietuvoje?
2) koks kvailys nores investuoti i korumpuota sali, su neaiskia ir besikeiciancia mokesciu sistema, maza rinka ir darbo jegos apmokestinimu pusantro karto lenkianciu UK?

[tajus]

Nereikia pamiršti ir to fakto, kad Lietuvoje netiesioginiai mokesčiai yra kur kas didesni nei Vakarų šalyse. Sakykim vidutinis anglas kurui isleidzia galbut apie 3% savo atlyginimo, iš kurio akcizas yra 1% atlyginimo. Vidutinis lietuvis tam pačiam kiekiui kuro išleidžia gal 9% atlyginimo, taigi akcizams (jie Lietuvoje gal šiek tiek mažesni, bet iš esmės vistiek sudarys apie trečdali benzino kainos) lietuvis jau išleis ne 1%, bet 3% savo atlyginimo.

Panasia suma gaunantis britas, turbut pateks i neapmokestinama minimuma ir mokes (jei kas geriau zinot UK mokescius, pataisykit, as radau 27% vidurki visiems UK darbuotojams, tukstancio euru atlyginimui tai gali buti apie 24%, nes jiems taikysis ~17% FAPM tarifas)
24% tax burden
17% PVM (1-1/1,2)
1% kuro akcizai, kitu nevertinu, bet uzmeskim kokius 2%,
viso gauname 44%.

Na čia tikrai perlenkei lazdą. Tikrai nustebčiau jei UK mažesni mokesčiai nei Lietuvoj. Visų pirma PVM - 20%, o ne 17.

National insurance, man atrodo priskaičiavai tik employee contribution, bet dar yra ir employers contribution, dabar negaliu pasakyti koks jo dydis.

Kuro akcizai anglijoj irgi didesni, kas matosi ir didesnėj kuro kainoj, kuri dabar yra £1.35 = 5.4 Lt/l. Be to, yra mokesčiai už automobilio turėjimą, kelių mokesčiai ir t.t.

[zero]

Be to, yra mokesčiai už automobilio turėjimą, kelių mokesčiai ir t.t.

O kur dar kitokie mokesčiai, kaip pvz. už TV turėjimą. (A colour TV Licence costs £145.50/year)

[Combat]

Aš iki šiol prisimenu atvejį su buvusiu VNO direktoriumi M.Ivanausku. Dar jam būnant direktoriumi buvau nuolatinėje šoko būsenoje ir negalėjau niekaip suprasti, KAIP, po velnių, tokie žmonės gali užimti tokius postus? Juk nuo A iki Z kiaurai buvo aišku, kad jis buvo visiškai nekompetentingas, korumpuotas ir tiesiogiai kenkė valstybei. Nepaisant to, metų metus nieko nebuvo daroma. Mane tokie dalykai tiesiog žudo. Įdomu, kiek dar tokių yra užsilikę? Kažkodėl mano žvilgsnis krypsta į tokias organizacijas, kaip Lietuvos geležinkeliai. Ar nereiktų ten truoputį pasidomėti ir viską išvalyti bei sutvarkyti?

Žodžiu, būtent tokiais atvejais šiuo metu reiktų užsiimti, o ne vien kalbėti apie mokesčių kėlima.

Absoliučiai jokių šansų, nebent tik ES sankcijomis Lietuvai pagrasintų . LSDP yra kieta ir ją (ar atskirus asmenis) dengia Prezidentūra.