Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Latvijoje

    Comment


      Beje, čia visas tyrimas:

      http://www.sseriga.edu.lv/files/Shad...dex-report.pdf

      Nors daugumoje vietų atrodome geriau nei latviai, bet kiek šokiravo atsakymai į klausimus apie mokesčių vengimo ir papirkinėjimo toleravimą. Mūsų verslininkai akivaizdžiai stipriai labiau toleruoja tokius dalykus nei šiauriniai kaimynai, nors patys tai daro ir rečiau. Bet kadangi visi duomenys čia renkami pagal pačių verslininkų parodymus, tai nenustebčiau, jei lietuviai dažniau nei kaimynai ir pameluodavo apie tai, kiek kyšių tekę mokėt.

      Comment


        Na ką, mes su BVP augimu nustebinom, bet Estija jau auga kaip bumo laikais.

        Estijos BVP primena perkaitimo laikotarpį

        Estijos BVP pirmąjį ketvirtį išaugo 8%, skelbia šios šalies statistikos tarnyba. Didžiausią per pastaruosius ketverius metus vienos iš pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikos augimą lėmė rekordinė gamybos ir eksporto apimtis.

        Bloomberg apklausti ekonomistai prognozavo, kad šios šalies BVP pirmą ketvirtį augo 6,1%.

        Spartesnį augimą lėmė rekordinis eksportas, kuris šiemet per pirmuosius tris mėnesius padidėjo 54%, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai.

        VZ.LT skelbė, kad Lietuvos BVP pirmą ketvirtį augo 6,9%, sparčiau nei prognozavo ekonomistai. Tuo tarpu Latvijos ekonomikos plėtra nepateisino lūkesčių – jos augimas sulėtėjo iki 3,4%.

        Comment


          Šitas labiau tiktų temai „Lietuvos įvaizdis pasaulyje“, bet kalbama praktiškai tik apie ekonomiką:


          Amerikiečių žurnalas „Forbes“ rašo, Vašingtono kalbos apie biudžetinių lėšų taupymą — tuščios ir klaidingos, bei ragina šalies valdžią imti pavyzdį iš Baltijos šalių.
          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

          Comment


            ES ekonomika paspartino augimą

            Europos Sąjungoje sukuriamas BVP pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su buvusiu prieš metus, padidėjo 2,5%. Iš duomenis jau pateikusių šalių vienintelių Graikijos ir Portugalijos ūkio rodiklių kreivės “žiūrėjo” žemyn, rodo preliminarūs ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenys.

            Palyginti su ankstesniuoju ketvirčiu, ES ūkio mastai padidėjo 0,8% - tiek pat, kiek ir 17 narių vienijančioje euro zonoje. Metus bendra ES ekonomika pradėjo stiebdamasi sparčiau, palyginti su fiksuotu praėjusių metų pabaigoje (0,2%). Euro zonoje ketvirtąjį ketvirtį buvo fiksuotas 0,3% BVP prieaugis.

            Didžiausius ES metinius ekonomikos kilimus sausį-kovą stebėjo Estija (8%), Lietuva (6,8%) ir Suomija (5,2%). Baltijos šalys buvo įsmukusios į giliausią recesiją ES. Į priekį ES ūkį traukė didžiausių šalių ekonomikos Vokietija (4,8%) ir Prancūzija (2,2%).

            Metinį BVP nuosmukį tarp ES šalių patyrė skolų krizės krečiamos bei tarptautinę paskolų injekciją užsitikrinusios Graikija (-4,8%) ir Portugalija (-0,7%).

            Comment


              Bet vokiečiai tai duoda garo!

              Comment


                Parašė John Rodyti pranešimą
                Bet vokiečiai tai duoda garo!
                Na taip. Bet labai svarbu, jog ne tik Vokietija trauktų už ausų visą ES. Svarbu, jog ir kitos svarbios ekonominės ES grandinės dalys įsivažiuotų - Prancūzija, UK, Italija (antra, trečia ir ketvirta rinkos ES). Kol kas atrodo iš šių padoriai tik prancūzai, kaip matyti. Žodžiu Europoj nieko naujo, nuo Vokietijos ir Prancūzijos ekonominės hegemonijos iki šiol visa ES ateitis priklauso.
                Paskutinis taisė tivoli; 2011.05.13, 15:07.
                Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                Dordrechtas/Haarlemas
                Nesebaras/Plovdivas
                Kiolnas

                Comment


                  Parašė John Rodyti pranešimą
                  Bet vokiečiai tai duoda garo!
                  Tikriausiai, John, šitą jau skaitei:


                  Eksporto plėtra padėjo Vokietijoje padidinti ir vidaus vartojimą, taip dar paspartinant ekonomikos augimą — pirmą ketvirtį jis buvo didesnis nei laukta.
                  Įvertinus sezoniškumą, BVP per ketvirtį pakilo 1,5%, paskelbė statistikai. Pernai ketvirtą ketvirtį ekonomika dar augo 0,4%. Bloomberg apklaustų 30 ekonomistų prognozių vidurkis buvo, kad BVP per pirmą ketvirtį padidės 0,9%.
                  Palyginti su pernai tuo pat metu, ekonomika pakilo 5,2%, arba daugiausiai per visą suvienytos Vokietijos istoriją.
                  (...)
                  I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                  Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                  Comment


                    Parašė John Rodyti pranešimą
                    Bet vokiečiai tai duoda garo!
                    Jeigu dar negana apie Vokietiją:


                    Vokietijos eksportas kovą pasiekė didžiausią nuo 1950 m., kada pradėti rinkti duomenys, vertę, dar sustiprindamas didžiausios Europoje ekonomikos augimą.
                    Pirmą pavasario mėnesį vokiečiai prekių ir paslaugų pardavė už 98,3 mlrd. EUR (339,1 mlrd. Lt).
                    Įvertinus sezoniškumą ir darbo dienų įtaką, eksportas per mėnesį pašoko 7,3%, pranešė statistikai. Vasarį augimas dar siekė 2,8%. Bloomberg apklaustų 10 ekonomistų prognozių vidurkis buvo, kad kovą eksportas išaugo 1,1%.
                    (...)
                    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                    Comment


                      Et, ta Graikija...


                      Europos viešajam sektoriui pigiau būtų leisti Graikijai bankrutuoti kuo anksčiau. Tačiau tai būtų padaryta privataus sektoriaus sąskaita ir rizikuojant paskleisti virusą po visą Europos kreditų rinką.
                      „Vokietijos akademikų ekonomistų bendruomenėje dabar sutariama, kad dalies skolų nubraukimas arba dalinis bankrotas Graikijoje yra būtinas“, – sako Ferdinandas Fichtneris, Vokietijos mokslo instituto ekonomistas, anksčiau dirbęs Europos centriniame banke.
                      Privatus sektorius Graikijai nebeskolina, todėl viešojo sektoriaus pinigai ilgainiui ima sudaryti vis didesnę dalį Graikijos paskolų portfelio. F. Fichtneris teigia, kad esant neišvengiamo bankroto tikimybei geriau būtų leisti Graikijai bankrutuoti dabar nei po metų, nes kuo toliau, tuo viešajam sektoriui bankrotas kainuotų brangiau. Be to, pasak ekonomisto, bankrotas būtų pigiau ir padėtų šaliai labiau nei dar viena paramos porcija.
                      Tačiau F. Fichteris pripažįsta, kad tarp Europos centrinio banko ir Vokietijos pareigūnų, išskyrus nebent finansų ministrą Wolfgangą Schauble, dėl Graikijos bankroto sutarimo nėra.
                      Juo labiau, bankrotas būtų itin neparankus bankams. „Danske“ analitikai ketvirtadienį išplatintoje analizėje teigia, kad bankrotas būtų itin skausmingas bankų sektoriui ir galėtų sukelti sunkių pasekmių, primenančių situaciją po „Lehman Brothers“ žlugimo.
                      „Danske“ analitikai teigia, kad žinios apie dalies skolų nurašymą Graikijai gali pakenkti kitoms šalims – padidėtų nerimas dėl skolų nurašymo Airijai ir Portugalijai. Esant neaiškumui, kas iš skolintojų gali patirti didžiulius nuostolius, gali užšalti tarpbankinis skolinimas. Dėl to būtų suvaržytos galimybės gauti kreditą, o tai prislopintų ES ekonomikos atsigavimą.
                      (...)
                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                      Comment


                        Skolos, skolos, skolos...



                        Reitingų agentūros skambina pavojaus varpais: Vakarų šalys skolingos tiek, kad šių skolų nebeįmanoma grąžinti nei praktiškai, nei teoriškai.
                        Balandžio 18 d. viena įtakingiausių tarptautinių reitingų agentūrų “Standard & Poor” pirmą kartą nuo 1996-ųjų sumažino JAV skolinimosi reitingą į C (tai žemiau nei Meksikos reitingas), t.y. pakeitė jį į neigiamą. Be to, agentūra pranešė stulbinamą žinią: jos analitikų nuomone, JAV vyriausybei gali niekada nebepavykti grąžinti skolų savo kreditoriams. Toks perspėjimas paskelbtas pirmą kartą per pastaruosius septyniasdešimt metų.
                        Tiesa, keletas perspėjimų dėl to, kad JAV skolos nebeatitinka sveiko proto reikalavimų, pastaruoju metu jau yra buvę. Tarkime, JAV Kongreso biudžeto skyrius yra paskelbęs prognozę, kad per artimiausius 12 metų JAV valstybės skola pasieks 100 proc. šalies metinio BVP. O juk jau dabar ji viršija 98 proc.
                        Girdėdama tokius perspėjimus, didžiausia JAV kreditorė Kinija, kuri jau trejus metus JAV grūmoja pirštu dėl šios skolų masto, neseniai paakino JAV imtis veiksmų, kad nesklandumų atveju būtų užtikrinti kreditorių interesai.
                        Lygiai tą patį prieš porą savaičių pareiškė ir Tarptautinio valiutos fondo analitikai, sukritikavę JAV dėl netinkamos skolos stabilizavimo strategijos. Kol galiausiai atėjo “Standard & Poor” eilė pateikti griežčiausią verdiktą: JAV skolų gali ir apskritai negrąžinti.
                        Vadinasi, visi amerikiečiams sakomi pasiteisinimai, jog šalies biudžetas radikaliai mažinamas tam, kad būtų grąžinta užsienio skola, yra paprasčiausias melas: tų 38 mlrd. dolerių, kurie nurėžti nuo šių metų JAV biudžeto, nepakaktų nė mažai skolų dalelei padengti, nors šį taupymą savo kailiu pajus kiekvienas amerikietis.
                        Deja, sunkūs laikai dar tik prasideda. Ekspertai skaičiuoja, kad iš viso JAV skola šiuo metu siekia 14,2 trln. dolerių. Iš jų apie tris trilijonus skolingos atskiros valstijos, dar vieno trilijono stinga pensijų sistemai, o likusioji skolos dalis – centrinės valdžios galvos skausmas. Beje, Kongresas mano, jog pirmiausia reikia susitvarkyti su valstijų skolomis, tačiau tai reiškia, kad centrinės valdžios skola tik dar labiau padidėtų.
                        Tad respublikonai Kongrese reikalauja, kad biudžetas kasmet būtų mažinamas ne milijardais, o trilijonais dolerių. Tai iš esmės reiškia, kad vyriausybė tik rinktų mokesčius, bet nebeteiktų kone jokių viešųjų paslaugų, ir taip elgtis turėtų mažiausiai dešimtmetį iš eilės.
                        Kartu tai reikštų, kad prasidėtų nauja didžiulė krizė: JAV ekonomika sustotų ir grįžtų į recesiją, šalį ištiktų didžiulis nedarbas, galiausiai amerikiečiai, ko gero, imtų masiškai emigruoti į kitas šalis. Be to, JAV ištiktų visapusiškas regresas: neliktų investicijų nei į inovacijas, nei į technologijas, nei, tarkime, į mirtinų ligų prevencijos programas.
                        Taigi, kaip apibendrina “Times” analitikas Sebastianas Mallaby, visuomet esi tik tai, kiek turi, net jei kalbama apie Ameriką. Kadangi ji gyvena tik iš skolintų pinigų, vadinasi, iš esmės neturi nieko, ir S.Mallaby daro išvadą, kad todėl ji yra niekas.
                        Tačiau į panašią dramatišką padėtį yra patekusios ne tik Jungtinės Valstijos. Reitingų agentūros perspėja, kad didžioji dalis Vakarų pasaulio šalių prasmegusios skolose, ir iš esmės jau yra nebepajėgios tų skolų grąžinti. Bet jos toliau skolinasi ir elgiasi panašiai kaip žmonės, kas mėnesį besikreipiantys į vis kitas greitųjų kreditų bendroves, kol po metų ar dvejų prieina liepto galą.
                        Portugalija — antra sąraše
                        Analitikas Davidas Beersas aiškina, kad kreditoriams stipriai prasiskolinusios yra kone visos Vakarų šalys, tik kiekviena imasi labai skirtingų būdų šioms skoloms mažinti. Būtent nuo šių priemonių ir priklauso, ar valstybėms pavyks išsikapstyti, o jei pavyks – tai kada. Mus, europiečius, gali paguosti nebent žinia, kad, D.Beerso nuomone, Amerikos padėtis mažiausiai pavydėtina.
                        Tos pačios nuomonės laikosi ir reitingų agentūros “Fitch” bei “Moody’s”. Jų vertinimu, JAV kol kas yra vienintelė šalis Vakaruose, kuriai gresia visiškas nesugebėjimas padengti įsipareigojimų kreditoriams.
                        Šiek tiek lengviau alsuoja kitos didžiausios skolininkės – Graikija, Airija ir Portugalija.
                        Pastaroji praėjusią savaitę savo kailį ėmė gelbėti vėlgi skolintais pinigais: trečiadienį šalį pasiekė 78 mlrd. eurų parama. Mainais už ją Portugalija dar labiau veržiasi diržą. Pavyzdžiui, gyventojai labiausiai nerimauja dėl to, kad vyriausybė įsipareigojo kelintą kartą iš eilės mažinti pensijas. Tiesa, laikinasis premjeras Jose Socratesas guodžia, kad gaunantieji mažiausias pensijas gali būti ramūs. Tačiau visiems kitiems bus nustatomos gana žemos pensijų lubos.
                        Be to, planuojama apriboti viešųjų paslaugų, tokių kaip viešasis transportas ar gydymas, finansavimą, atleisti 2 proc. ir taip jau gerokai išretintų vietos valdžios institucijų darbuotojų. Nukentės ir švietimas – aukštajam mokslui kitais metais bus nubraukta 745 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
                        Įdomesnė priemonė prasimanyti pinigų – sprendimas parduoti neseniai nacionalizuotą banką “Banco Portugues de Negocios” (BPN), beje, nenustatant jokios minimalios kainos.
                        Taigi, kaip teigia analitikas Gilesas Tremlettas, portugalai jau pajuto savo ankstesnio išlaidavimo kainą. Jis skaičiuoja, kad iš viso šiemet Portugalija privalės išlaidas sumažinti suma, atitinkančia 3,4 proc. BVP, bei surinkti 1,7 proc. BVP sumą atitinkantį papildomų mokesčių kraitį.
                        Prognozuojama, kad dėl to šiemet dar labiau bus apmokestinti automobiliai, tabako gaminiai, elektra, be to, bus itin griežtai kontroliuojamas pajamų bei pelno mokesčių surinkimas.
                        Briuselio vertinimu, Portugalijos atvejis Europoje pats sudėtingiausias ne dėl to, kad jos skola būtų, tarkime, pati didžiausia: priešingai, Graikijai stinga kur kas didesnės pinigų sumos. Portugalijos skola siekia 86,7 proc. BVP, o Graikijos – net 140 proc. Tačiau problema ta, kad Portugalijoje yra itin įsiskolinęs būtent viešasis sektorius, be to, su rimtomis problemomis susiduria bankai, galiausiai šalyje labai didelis nedarbas.
                        Priemonių pasirinkimas nedidelis
                        Kaip matome iš JAV ir Portugalijos pavyzdžių, skolos problemos sprendžiamos trumpalaikėmis priemonėmis, dar labiau skolinantis. Tačiau pagrindinė problema – įsipareigojimai kreditoriams – dėl to niekur nedingsta.
                        Europos Komisijos analitikas Jonathanas Loynesas tikina, kad paramos jau tikrai nebepakanka. “Matome ir iš Portugalijos, ir iš Graikijos, ir iš kitų šalių pavyzdžio, kad gauta milijardinė parama problemų neišsprendžia, o jas gal tik padidina, tad reikia ieškoti kitų būdų kapstytis.
                        Gali būti, kad tą būdą pavyko rasti Airijai. Šalies vyriausybė kaip tik praėjusią savaitę patikino susitvarkysianti su skolomis kitomis priemonėmis. “Mūsų padėtis gerokai palankesnė nei Graikijos, nes radome būdą, kaip sumažinti valstybės skolą didinant mokesčius”, – aiškina naujasis Airijos finansų ministras Michaelas Noonanas. Jis pabrėžia, kad vien balandį valstybei pavyko surinkti 1,86 mlrd. eurų mokesčių.
                        Jau minėtas EK atstovas J.Loynesas tikina, kad tai pasiteisina ne visais atvejais, ir, tarkime, Graikijai gali tekti restruktūrizuoti savo skolą, mat net po 110 mlrd. eurų paramos, gautos iš tarptautinių kreditorių, injekcijos į šalies ekonomiką Graikijos skola šiemet vis tiek nenukris žemiau 150 proc. metinio BVP, arba 340 mlrd. eurų, o kol kas svyruoja apie 140 proc. BVP.
                        Beje, “Citi” analitikas Stefanas Nedialkovas skaičiuoja, kad jei Graikija norėtų sumažinti skolą bent iki 60 proc. BVP, penkerius metus turėtų pinigų neleisti niekam kitam, tik skolai grąžinti.
                        Žinoma, tai neįmanoma, tad prognozuojama, kad net turint pačių geriausių norų Graikijos skola 2015 m. gali nukristi tik iki 94 proc. BVP, ir tai – pensijų, atlyginimų ir mokesčių sąskaita.
                        Tad ar apskritai egzistuoja kokia nors išeitis iš šios aklavietės? Teigiama, kad vienas realiausių ir greičiausių, be to, kompleksinių problemų sprendimų – ES gelbėjimo fondas, kuris būtų tikras išsigelbėjimas tokioms šalims kaip Graikija ar Portugalija. Žinoma, tai irgi ne panacėja, nes ši priemonė vėlgi susijusi su skolomis ir įsipareigojimais.
                        Nepaisant to, niekas net negali pažadėti, kad šis fondas tikrai bus patvirtintas, mat tam reikia visų ES narių pritarimo, o jau dabar atrodo, kad Suomija, kurioje per rinkimus trečią vietą laimėjo radikali “Tikrųjų suomių” partija, neketina dėti parašo po šiuo sumanymu.
                        Tad kol kas politikai tik skėsčioja rankomis: kitos išeities, nei karpyti pensijas, mažinti socialines išmokas ir kelti mokesčius, prasiskolinusiose šalyse jie nesugalvoja.
                        I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                        Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                        Comment


                          Nieko tokio. Atsigaus JAV NT rinka, į pinigų rinką dar bus įlieti keli trilijonai USD, bus dar sumažintos palūkanos... na ok, gal ir nebus dar labiau sumažintos, bet visvien bus geros. Ir ekonomika toliau sėkmingai augs.

                          Comment


                            Na ką, po šiek tiek įsibėgėja tai, ko dauguma ir tikėjomės - turtėjant Kinijai, jau nebe taip apsimoka joje kurti įmones. Žiūrėsim, kokia bus ilgalaikė to įtaka.

                            Moving back to America
                            Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                            Comment


                              Parašė bebop Rodyti pranešimą
                              Na ką, po šiek tiek įsibėgėja tai, ko dauguma ir tikėjomės - turtėjant Kinijai, jau nebe taip apsimoka joje kurti įmones. Žiūrėsim, kokia bus ilgalaikė to įtaka.

                              Moving back to America
                              Labai daug jiems reiks "įsibėgėti". Gali ir nepasiekti gero greičio per artimaiusius 1000 metų.

                              Comment



                                Išankstiniais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį atlikta 841 mln. litų vertės statybos darbų, tai 17 proc. daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu.
                                Statistikos departamento duomenimis, trečią ketvirtį iš eilės statybos darbų atliekama daugiau, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Šalies teritorijoje atlikta 778 mln. litų vertės statybos darbų, arba 16 proc. daugiau nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį, ne šalies teritorijoje – už 63 mln. litų, arba 36 proc. daugiau.
                                Statybos darbų masto padidėjimą lėmė negyvenamųjų pastatų statybos darbų plėtra – šių darbų šalyje atlikta už 403 mln. litų, arba 26 proc. daugiau nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Gyvenamųjų pastatų statybos darbų vis dar mažėjo – šių darbų pirmąjį 2011 m. ketvirtį atlikta už 79 mln. litų, arba 6 proc. mažiau nei praėjusių metų atitinkamą laikotarpį.
                                Naujos statybos darbų atlikta už 291 mln. litų, tai sudaro 37 proc. visų šalyje atliktų statybos darbų vertės.
                                Pirmąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2010 m. ketvirčiu, įvertinus sezono įtaką, statybos darbų šalies teritorijoje atlikta 4 proc. mažiau.
                                Pasak Statistikos departamento, pirmąjį šių metų ketvirtį baigta statyti 980 naujų gyvenamųjų namų (iš jų 14 daugiabučių namų), juose įrengti 1362 butai, t. y. 2,6 karto daugiau nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Šių butų naudingasis plotas sudarė 183 tūkst. m2, arba 2,5 karto daugiau nei atitinkamą 2010 m. laikotarpį. Vidutinis buto naudingasis plotas siekė 134,4 m2.
                                Pirmąjį šių metų ketvirtį 27 proc. visų pastatytų butų buvo Vilniaus apskrityje, daugiau kaip 20 proc. – Kauno, 17 procentų – Klaipėdos apskrityse. Kaip ir ankstesniais metais, pagal pastatytų butų skaičių akivaizdžiai pirmauja Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestai.
                                I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                Comment


                                  Parašė bebop Rodyti pranešimą
                                  Na ką, po šiek tiek įsibėgėja tai, ko dauguma ir tikėjomės - turtėjant Kinijai, jau nebe taip apsimoka joje kurti įmones. Žiūrėsim, kokia bus ilgalaikė to įtaka.

                                  Moving back to America
                                  Hi-techas ir nebuvo perbėgęs iš JAV į Kiniją, nėra kam ten grįžti

                                  Comment


                                    Parašė John Rodyti pranešimą
                                    Labai daug jiems reiks "įsibėgėti". Gali ir nepasiekti gero greičio per artimaiusius 1000 metų.
                                    Neužmirštam, kad įmones, kuria ne tik JAV, bet ir kitos šalys. Spėju tendencija panaši ir kitur.
                                    Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                                    Comment


                                      Parašė John Rodyti pranešimą
                                      Nieko tokio. Atsigaus JAV NT rinka, į pinigų rinką dar bus įlieti keli trilijonai USD, bus dar sumažintos palūkanos... na ok, gal ir nebus dar labiau sumažintos, bet visvien bus geros. Ir ekonomika toliau sėkmingai augs.
                                      O kam tą perteklinę NT rinką gaivinti?

                                      Comment


                                        Parašė John Rodyti pranešimą
                                        Labai daug jiems reiks "įsibėgėti". Gali ir nepasiekti gero greičio per artimaiusius 1000 metų.
                                        Žinoma, NT jau apsirūpino 1000 metų, o Kinijai dar reikės 10 000 metų, kad pasiekti bent kažką panašaus.
                                        Paskutinis taisė andyour; 2011.05.15, 17:08.

                                        Comment


                                          Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                          Hi-techas ir nebuvo perbėgęs iš JAV į Kiniją, nėra kam ten grįžti
                                          Šiek tiek apsimelavai

                                          Intel Closes Its Plant but Strengthens R&D in Shanghai
                                          http://www.chinastakes.com/2009/2/in...-shanghai.html

                                          Intel will adjust its plan of production and operation in China, including three factories in Shanghai, Chengdu and Dalian. In the following 12 months, the company hopes to integrate the production capacity of Shanghai factory into the factory in Chengdu.
                                          Kur kas svarbesnė dalis

                                          But Intel claimed that Shanghai office’s role in R&D and investment would be reinforced.
                                          "Shanghai will still be Intel’s most important R&D center and headquarters in China." Intel emphasized.
                                          Savo R&D laboratorijas Kinijoje jau kuris laikas kuria ne tik JAV, bet ir Europos kompanijos. Apie gamybos linijas net nekalbu. Per penkias sekundes prigooglinsi tūkstančius panašių straipsnių.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X