2-3% tai ne murkdymasis dugne, o sveikas ilgalaikis augimas.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonomikos naujienos
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąTai yra ženklas, kad padidėjo apyvarta litais (duona kainavo 3Lt, dabar kainuoja 4Lt, reiškia apyvarta padidėjo trečdaliu). Idomiau būtų sužinoti, kiek padidėjo apyvarta kilogramais, litrais, vienetais.
Comment
-
2-3% tai ne murkdymasis dugne, o sveikas ilgalaikis augimas.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąGal ir sveikas, bet dar neaišku, ar ilgalaikis ir ar augimas Čia juk ne BVP rodiklis. Tas 2-jų proc. pliusas gali greitai virsti 2-jų proc. minusu. Tokie skaičiai rodo tik šiokią tokią situacijos stabilizaciją. Pvz., eksportas auga po maždaug 40 proc. ir akivaizdžiai gerina BVP rodiklį. Tokį skaičių jau galima vadinti rimtu ir dideliu augimu.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąVartojimo atsigavimas, matyt, vėluoja - Estijoje kritimas prasidėjo kiek anksčiau nei pas mus, tai ir kilimas turbūt lenkia. Antrą ketvirtį rodikliai turėtų būti geresni vien dėl šildymo sezono pabaigos.
Parašė Gytaz Rodyti pranešimąŠiuo atveju tai apskritai neturėtų būti aktualu. Svarbu tai, kad žmonės praduotuvėje išleidžia daugiau pinigų, kas duoda šiokį tokį postumį ekonomikai (bent kol perka lietuviškas prekes). Jeigu išleidžia daugiau, vadinas turi iš ko.Paskutinis taisė Sula; 2011.05.06, 08:29.
Comment
-
Gana įdomi tendencija, pastebima Lietuvoje:
Asta Šerėnaitė,
"Verslo žinios",
2011-05-04
Lietuvoje investuojančios bendrovės dairosi skandinavų kalbas mokančių darbuotojų ir pastebi jų stygių. Stiprėjant santykiams su Šiaurės šalimis, prognozuojama, kad šių šalių kalbas mokančių darbuotojų poreikis tik augs, trečiadienį rašo "Verslo žinios".
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ skaičiuoja, kad Lietuvoje jau veikiantys investuotojai per artimiausius dvejus metus turi poreikį įdarbinti apie 850 žmonių, mokančių skandinavų kalbas. Spėjama, kad poreikį jaučia ir daugiau įmonių, taigi šis skaičius, tikėtina, yra dar didesnis. Paklausą turi inžinierių, buhalterinės apskaitos, finansų ir kitų sričių specialistai, kurie galėtų bendrauti viena iš skandinavų kalbų.
„Mes kalbame ir su naujais potencialiais investuotojais, kurie norėtų steigti paslaugų centrus, daugiausia dirbančius su Skandinavijos šalimis. Jie galėtų įdarbinti apie 2.000 žmonių, kalbančių danų, švedų, norvegų ir suomių kalbomis“, – potencialą mato Mantas Nocius, „Investuok Lietuvoje“ vadovas. <..>
Pasak jo, paklausos ir pasiūlos neatitikimas yra galimybė, o ne problema. Lietuva Šiaurės šalių investicijoms yra patraukli, taigi tokių darbuotojų poreikis – ilgalaikis. Patenkinus paklausą Lietuva turi progą mažinti nedarbą, didinti pajams į „Sodros“ biudžetą. Kalbų mokėjimas galėtų būti ir puiki pačių žmonių investicija į savo ateitį, karjerą. Juo labiau kad užsienio investuotojai Lietuvoje darbuotojams paprastai moka didesnį atlyginimą nei siekia šalies vidurkis.
www.vz.lt
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąGal ir sveikas, bet dar neaišku, ar ilgalaikis ir ar augimas Čia juk ne BVP rodiklis. Tas 2-jų proc. pliusas gali greitai virsti 2-jų proc. minusu. Tokie skaičiai rodo tik šiokią tokią situacijos stabilizaciją. Pvz., eksportas auga po maždaug 40 proc. ir akivaizdžiai gerina BVP rodiklį. Tokį skaičių jau galima vadinti rimtu ir dideliu augimu.
Visose ekonomikos vadoveliuose yra pabreziama, jog augimas, nevirsijantis 3-4% yra sveikas ir siektinas. Worst case scenario 5%, taciau cia jau butu toks augimas, kuriame reiketu ieskot arba klaidu fundamentikoje arba kitu priezasciu salygojanciu toki augima.
Eksporto augimas labai minimaliai turi bendro su vidaus vartojimo augimu, geriau reiketu ziureti imp/exp balansa, tada jau galima spresti apie vidaus vartojima.
Pinigai is eksporto augimo didziaja dalimi reinvestuojami i tolimesni exporto didinima (nukreipiami zaliavu importui), taciau labai, net labai labai labai letai nubyra i darbuotoju kisene. Nes imones nedidina atlyginimu zemesnes grandies darbuotojams tokiais tempais ar net artimais jiems, tol kol yra darbo jegos pasiula, kas siuo metu pas mus ir yra.
O tai, kad mazmeninio prekybos tinkla praktiskai pirmo butinumo prekiu apyvarta auga 2-3%, tai yra labai geras signalas, kad dugno lubos pramustos jau ir vidaus vartojimo rinkoje.
Noriu atkreipti, jog vidaus vartojimo augimo tvartuma vertetu sieti butent su maximos apyvartomis (ar kito tinklo parduodancio pirmo butinumo prekes), bet ne su prabangos prekiu augimu (kaip pvz net keliais kartais isaugusiais nauju masinu pardavimais)
Taip, kad nustokim skusis ir pranasaut gala, nes reikalai taisosi ir siuo metu esame tiesiojoje.
Comment
-
Augimas, ko gero, tikras. Nepamirškim, kad dalis žmonių krizės metu labiau ėmė prekintis turguose ir šio ypročio neatsisakys net pasibaigus krizei. Ten su apskaita žinome, kaip yra, niekas nieko neapskaičiuos... užtat faktas, kad didėja supermarketų apyvartos yra tikrai pozityvus. Reikia tikėtis, nebekils ta pre-2008 prekinimosi "mada", kai visi staiga patapo kone milijardieriais ir šopindavosi tik "VIP" ir tik "geriausiose" prekybos centruose. Manau, daugelis žmonių "pasveiko" nuo tos ligos. O jei tokioje situacijoje apyvartos visvien auga, tikriausiai reiškia, kad jos auga ne iš oro.
Comment
-
Gal ši naujiena labiau tiktų temai "šiaip įdomu", tačiau įdomūs tyrimo rezultatai tik patvirtina, jog šis amžius yra Azijos. Remiantis naujausiu "Deloitte Center" tyrimu, kuriame apžvelgtos 25 turtingos ir sparčiai besivystančios valstybės, 2020 m. Pasaulio milijonierių pajamos sieks $202 trilijonų (2011 m.: $92 trilijonai). Šiais metais didžiausiu per capita turtu gali džiaugtis Šveicarija ($4.2 milijonai), tačiau jau 2015 - 2020 metų laikotarpiu lyderės poziciją turėtų užimti Singapūras (nuo $4.5 iki $5.4 milijonų).
Nepaisant nuostabaus besiplečiančių rinkų augimo, vis dėlto, didesnė turto koncentracija bus išsivysčiusiose valstybėse, nors augimo tendencija yra, atitinkamai, 260 ir 107 procentų sparčiai besivystančių valstybių naudai.
2020 m. Hong Kongas turėtų tapti Pasaulio milijonierių centru, o nuo jo neturėtų labai atsilikti nei Kinija, nei P.Korėja.
Tyrime įtrauktos valstybės:
išsivysčiusios rinkos: Australija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Hong kongas, Italija, Japonija, Nyderlandai, Norvegija, Singapūras, Ispanija, Švedija, Šveicarija, JAV, Jungtinė karalystė;
besivystančios rinkos: Brazilija, Kinija, Lenkija, Malaizija, Meksika, Rusija, Taivanis, Turkija, P.Korėja.
According to a recent study conducted by the Deloitte Center for Financial Services, the total wealth of millionaire households in the 25 countries selected for this study will grow from $92 trillion in 2011 to $202 trillion in 2020. Oxford Economics supported Deloitte Center for Financial Services in the study. It was also revealed that the millionaires in Singapore might outdo those in Switzerland with the world’s highest per capita wealth by 2015 and 2020 with $4.5 million and $5.4 million respectively. Switzerland sits at the top with the highest per capita wealth in 2011 with $4.2 million.
Despite the excellent growth in emerging markets, the study foresees the developed markets to remain the global centers of wealth over the next decade. Anyway, the growth over the next decade in the emerging economies is likely to be 260 percent, much higher than the expected 107 percent in developed markets.
In 2020, Hong Kong will possibly boast the highest density of millionaires. By 2020, China and South Korea will possibly make it to the top 10 list for the total number of millionaires in the country. The combined wealth of millionaire households in the U.S. is expected to reach $87 trillion in 2020, from $39 trillion in 2011. The economies taken for the study were…
Developed markets: Australia, Canada, France, Germany, Hong Kong, Italy, Japan, Netherlands, Norway, Singapore, Spain, Sweden, Switzerland, United States and United Kingdom.
Emerging markets: Brazil, China, India, Malaysia, Mexico, Poland, Russia, South Korea, Taiwan and Turkey.Paskutinis taisė Silber418; 2011.05.10, 16:47.
Comment
-
Trumpa Švedijos nekilnojamojo turto rinkos apžvalga:
Pastaruoju metu pastebėtas nekilnojamojo turto rinkos augimas Švedijoje stabilizuojasi, kaip manoma, dėl geros (stabilios) ekonominės padėties ir padėties rinkoje.
Kaip teigia nekilnojamojo turto konsultantas, Savills, per pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto rinkoje pastebėtas pajamų augimas 19.5 bilijonų SEK (€2.18 bln.) lyginant su praėjusiuoju laikotarpiu.
Kadangi Švedijos ekonomika krizės metu įrodė esanti stabili ir galinti konkuruoti su sparčiai besivystančių valstybių rinkomis (konkurencingumo lygmuo vienas aukščiausių Pasaulyje (2 vieta)), šalis ir jos nekilnojamojo turto rinka tapo dar patrauklesnė investuotojams.
Nekilnojamojo turto konsultantas, Savills, taip pat priminė, jog šalies ekonomika toliau sėkmingai auga ir šiemt, galbūt, BVP vėl paauks 5.5%.
www.europe-re.com, http://uk.ibtimes.comPaskutinis taisė Silber418; 2011.05.10, 17:13.
Comment
-
M. Chazinas: krizė tik prasideda
<...>
Per artimiausius 5-8 metus Europos ekonomikos laukia nauji sukrėtimai, kurie nustums į šešėlį Didžiają 30-ųjų metų depresiją, teigia žymus Rusijos ekonomistas, publicistas, TV ir radijo laidų vedėjas Michailas Chazinas.
<...>
Comment
-
Parašė Egiuxz Rodyti pranešimąM. Chazinas: krizė tik prasideda
Rodos, kad prognozuoti įvairias katastrofas pastaruoju metu tapo madinga.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Visose ekonomikos vadoveliuose yra pabreziama, jog augimas, nevirsijantis 3-4% yra sveikas ir siektinas. Worst case scenario 5%
http://verslas.delfi.lt/business/max....d?id=13766870
Kad vartojimas iš tikrųjų atsigauna, bus galima sakyti tada, kai apyvartos bus bent jau dviženklės. Po krizių paprastai būna staigesnis šuoliukas, vėliau pereinantis į nuoseklesnį augimą. 2 proc. augimas tikrai dar nėra tas šuoliukas. Šiuo metu metinė infliacija yra maždaug 4 proc. Tai reiškia, kad Maksimos pajamos ūgtelėjo dėl produktų pabrangimo, o ne todėl, kad žmonės pradėjo daugiau vartoti - paskaičiavus parduotas prekes ne litais, o vienetais, paaiškėtų, kad prekių nupirkta mažiau. O ar žmonių pajamos augo daugiau nei infliacija? Labai nedaugelio. Vadinasi, maistui žmonės išleidžia didesnę pajamų dalį nei anksčiau, todėl mažiau lėšų lieka šaldytuvams, televizoriams, kelionėms ir kitoms pramogoms. Tai koks gali būti atsigavimas? Realus vartojimo atsigavimas bus tada, kai ryškiau sumažės nedarbas, išaugs pajamos ir bankai pradės dosniau dalinti paskolas . Kol kas šita įvykių seka dar stringa.Paskutinis taisė senasnamas; 2011.05.10, 22:45.
Comment
-
Iš minėto Chazino straipsnio:
ekonominis Senovės Romos modelis pamažu žlugo, o pačią imperiją užgrobė barbarai. Jie tūkstančiui metų Europoje įtvirtino naujus ekonominius principus, paremtus Biblijos įsakymais. Vienas iš jų – paskolų palūkanų draudimas. Viduramžiais plati kreditavimo praktika buvo draudžiama.
Comment
-
Ką Chazinas sako nėra taip jau visiškai iš piršto laužta, tik kad jis spalvas sutirština tfu tfu tfu
Europoje turės išsispresti bankų blogų skolų problemos, pietų europos valtybinės/bankų blogos skolos. JAV turės kažką daryti su valstyb. 14 trljn $ skola, o su visais socialiniais isipareigojimais (medicare, fenimay/fredimac ir tt) 60 trljn $ skola.
Japonai ir kiniečiai turi savų problemų.
Dabar viskas priklauso nuo JAV, ir imho vargu ar gali JAV išmokėti tuos 60 trljn, tykiai ramiai be devalvacijos pvz., bet kažką turės daryti.
O gilesnė problema, kaip ir rašo Chazinas per didelis vartotojų įsiskolinimas anno 1980.
Comment
-
Gal kas žinote, ar Lietuvos BVP bus perskaičiuotas pagal naujus surašymo duomenis, kurie tikriausiai parodys, kad Lietuvos gyventojų skaičius yra mažesnis, negu iki šiol buvo manoma. Nes pagal idėja, jeigu paaiškės, kad Lietuvoje gyventojų yra pvz. 5% mažiau, negu iki šiol buvo manoma, tai BVP, tenkantis vienam gyventojui, turėtų išaugti maždaug nuo 17K $ vienam gyventojui, iki 18K $. Turint omeny, kad nuo Estijos mes atsiliekama pora ar keliais tūkstančiais, tai būtų ryškus skirtumo sumažėjimas.
Comment
-
Na, kažkaip sunku patikėti, kad Estijoje šešėlio daugiau nei Lietuvoje, bet vis tiek malonu matyti tokius rezultatus (realiai šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje turbūt yra didesnė):
Tyrimas: Lietuvoje - mažiausia šešėlinės ekonomikos dalis Baltijos šalyse
Lietuvoje šešėlinė ekonomika pernai sudarė 18,8% BVP, kai Estijoje ir Latvijoje - atitinkamai 19,4% ir 38,1% BVP, rodo Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje (SSE Riga) tyrimas. Palyginti su 2009 m., "šešėlis" mažėjo tik Estijoje.Paskutinis taisė Gytaz; 2011.05.11, 20:53.
Comment
Comment