Kadangi parašei, jog Airijoje kai kurie produktai pigesni negu Lietuvoje, manau, brangiau. O šiaip, "brangumas" ir "pigumas" yra labai salyginiai dalykai - viena vienur yra pigiau/brangiau, kita - kitur.
Aš dar suprasčiau, jeigu būtų padidinti PVM namams, mašinoms, auksui ir pan.
Bet kam didinti PVM duonai, dešrai, pienui - tipo, tegul žmonės mažiau valgo, bus sveikesni?!?! Kam reikėjo didinti PVM transporto paslaugoms - tipo, tegul žmonės mažiau važinėja ir daugiau sėdi namuose?!?!?! Kam reikėjo didinti PVM spaudai - tipo, tegul žmonės mažiau skaito, žino, bus jiems lengviau makaronus kabinti?
Del sio atvejo as irgi nepritariu, nes keliant buvo dedamas akcentas ant klaidingo ekonomikos supratimo
Aš dar suprasčiau, jeigu būtų padidinti PVM namams, mašinoms, auksui ir pan.
Bet kam didinti PVM duonai, dešrai, pienui - tipo, tegul žmonės mažiau valgo, bus sveikesni?!?! Kam reikėjo didinti PVM transporto paslaugoms - tipo, tegul žmonės mažiau važinėja ir daugiau sėdi namuose?!?!?! Kam reikėjo didinti PVM spaudai - tipo, tegul žmonės mažiau skaito, žino, bus jiems lengviau makaronus kabinti?
Matai, skirtingas PVM iš dalies yra ydingas, nes trukdo laisvai konkurencijai proteguojant kai kurias sritis. Pavyzdžiui duonai taikant lengvatinį PVM, o bulvėms ne. Specifinėms prekėms, kurių vartojimą norima sumažinti labiau, yra akcizo mokestis. Visgi, krizė gal ir nebuvo laikas taisyti kad ir ydingą praktiką. Išvis, jeigu būtume nešvaistę pinigų "riebiaisiais metais" gal ir būtume galėję vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Dabar buvo tik du blogi variantai. Veržtis diržus arba devalvacija ir bankrotas. Kuris blogiau?
Matai, skirtingas PVM iš dalies yra ydingas, nes trukdo laisvai konkurencijai proteguojant kai kurias sritis. Pavyzdžiui duonai taikant lengvatinį PVM, o bulvėms ne. Specifinėms prekėms, kurių vartojimą norima sumažinti labiau, yra akcizo mokestis. Visgi, krizė gal ir nebuvo laikas taisyti kad ir ydingą praktiką. Išvis, jeigu būtume nešvaistę pinigų "riebiaisiais metais" gal ir būtume galėję vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Dabar buvo tik du blogi variantai. Veržtis diržus arba devalvacija ir bankrotas. Kuris blogiau?
Bet ar besąlygiškas mokesčių didinimas ir kalbėjimas kaip rytoj bus blogai, geriausia išeitis, siekiant šalyje kuo mažesnio vartojimo sumažėjimo?
Dėl išlaidų mažinimo, tai čia jau kita kalba, mažiau uždirbti, tad tenka ir mažiau išleisti.
Specifinėms prekėms, kurių vartojimą norima sumažinti labiau, yra akcizo mokestis.
Teoriškai taip. Bet kita vertus, visada ieškojau paprasto atsakymo — koks tikslas reguliuoti tam tikrų prekių suvartojimą? Sutinku, kad alkoholis ir tabakas apmokestinami akcizu, nes šie produktai neigiamai įtakoja visuomenės (ir žmogaus) sveikatą. Bet koks tikslas taikyti akcizą naftai, cukrui, kakavai, techniniam spiritui, etc.?
Teoriškai taip. Bet kita vertus, visada ieškojau paprasto atsakymo — koks tikslas reguliuoti tam tikrų prekių suvartojimą? Sutinku, kad alkoholis ir tabakas apmokestinami akcizu, nes šie produktai neigiamai įtakoja visuomenės (ir žmogaus) sveikatą. Bet koks tikslas taikyti akcizą naftai, cukrui, kakavai, techniniam spiritui, etc.?
Iš esmės tik tam, kad surinkti daugiau mokesčių į biudžetą, kurių reikia vis daugiau dėl to, kad dėl visuomenės spaudimo vis dar negalime sumažinti valstybės vaidmens. Ir jie šitoms prekėms taikomi tik todėl, kad jų paklausa neelastinga.
Idealiu atveju jų turėtų nebelikti. Tik netikiu, kad taip nutiks...
Bet ar besąlygiškas mokesčių didinimas ir kalbėjimas kaip rytoj bus blogai, geriausia išeitis, siekiant šalyje kuo mažesnio vartojimo sumažėjimo?
Dėl išlaidų mažinimo, tai čia jau kita kalba, mažiau uždirbti, tad tenka ir mažiau išleisti.
Taip. Ne išeitis. Tik su tokia visuomenės nuomone ir žiniasklaida sumažinti išlaidas kažin ar labai įmanoma buvo. Vien kas pasidarė kai mamytes kontroliuot pradėjo. Jau nekalbant apie pensininkus. Ėmusis ryžtingesnių veiksmų būtų buvę dar baisiau. Aš dėl to Vyriausybę šiek tiek suprantu, nes visuomenė pati kalta, kad geresnių priemonių taikyti neleidžia...
Sutinku, kad alkoholis ir tabakas apmokestinami akcizu, nes šie produktai neigiamai įtakoja visuomenės (ir žmogaus) sveikatą. Bet koks tikslas taikyti akcizą naftai, cukrui, kakavai, techniniam spiritui, etc.?
Iš esmės akcizas yra (buvo) "nuodėmės mokestis", t. y. taikomas prekėms, kurių naudojimas kenksmingas pačiam žmogui ar aplinkai. Tačiau jis pamažu mutuoja ir tampa eiliniu biudžeto papildymo mokesčiu. Pvz., naftos produktams atseit taikomas todėl, kad teršiama aplinka. O ar daug yra alternatyvų naftai? Bepigu uždėti akcizą prekei, kurios visiems reikia - pajamos garantuotos. Kai masiškai paplis elektromobiliai, galbūt atsiras koks papildomas mokestis už elektrą.
Akcizas cukrui yra pagrįstas. Tas produktas savo žala mažai atsilieka nuo alkoholio ar tabako keliamos žalos, tiesiog saldu, pigu ir visi vartoja. Tai rafinuotas dirbtinis produktas, kuriame nėra jokio vitamino ar mikroelemento. Apie jo žalą prirašyta kalnai literatūros. Atsisakius cukraus, dingtų didelė dalis ligų.
O kakava bent jau pas mus tai nepelnytai nurašyta. Tarkim, kavos parduotuvėse yra ištisos lentynos, o kakavos vos dvi trys rūšys apatinėje lentynoje. Kakavos maistinė vertė su kava nepalyginama (geležis, cinkas, magnis). O ir skonis geresnis, tačiau visi vergauja kofeinui .
Akcizas cukrui yra pagrįstas. Tas produktas savo žala mažai atsilieka nuo alkoholio ar tabako keliamos žalos, tiesiog saldu, pigu ir visi vartoja. Tai rafinuotas dirbtinis produktas, kuriame nėra jokio vitamino ar mikroelemento. Apie jo žalą prirašyta kalnai literatūros. Atsisakius cukraus, dingtų didelė dalis ligų.
Taip samprotaujant reiktų akcizų galybei prekių, pradedant druska, miltais, pigiais riebalais, taip pat elektrai, popieriui, trąšoms, buitinei chemijai ir t.t. ir pan.
Beje, panašią funkciją atlieka būtent PVM.
Taip. Ne išeitis. Tik su tokia visuomenės nuomone ir žiniasklaida sumažinti išlaidas kažin ar labai įmanoma buvo. Vien kas pasidarė kai mamytes kontroliuot pradėjo. Jau nekalbant apie pensininkus. Ėmusis ryžtingesnių veiksmų būtų buvę dar baisiau. Aš dėl to Vyriausybę šiek tiek suprantu, nes visuomenė pati kalta, kad geresnių priemonių taikyti neleidžia...
Tai va, geriau tada šiek tiek daugiau sumažinti išlaidas (arba reformuoti kai kuriuos sektorius), nei didinti mokesčius. Nes tai biudžeto nepapildo, ir netgi priešingai, skatina kontrabandą, legalius pirkimus užsienyje, mokesčių slėpimą. Galų gale nepastovūs mokesčiai labai žalingi verslui ir bet kokiai komerciniai veiklai, jei nežinai kokie ir kokio dydžio mokesčiai rytoj bus dar įvesti. Taip pat, kaip rodo praktika, pinigai efektyviau yra panaudojami privačiose rankose nei valstybės.
Teoriškai taip. Bet kita vertus, visada ieškojau paprasto atsakymo — koks tikslas reguliuoti tam tikrų prekių suvartojimą? Sutinku, kad alkoholis ir tabakas apmokestinami akcizu, nes šie produktai neigiamai įtakoja visuomenės (ir žmogaus) sveikatą. Bet koks tikslas taikyti akcizą naftai, cukrui, kakavai, techniniam spiritui, etc.?
Va tau paprastas atsakymas.
Minėtas prekes (alkoholį, tabaką, benziną) efektyviausia apmokestinti, nes jų paklausa nelanksti (mažai kinta, didėjant kainai). Padidėjus kainai, žmonės nenustoja gerti, rūkyti, važinėti, ir šių prekių negalima staigiai pakeisti kitomis (nėra alternatyvos).
Rezultatas - didesnės pajamos į biudžetą, ko ir yra siekiama. O ekologija, sveikata ir moralė - tai jau šalutiniai dalykai.
Minėtas prekes (alkoholį, tabaką, benziną) efektyviausia apmokestinti, nes jų paklausa nelanksti (mažai kinta, didėjant kainai). Padidėjus kainai, žmonės nenustoja gerti, rūkyti, važinėti, ir šių prekių negalima staigiai pakeisti kitomis (nėra alternatyvos).
Rezultatas - didesnės pajamos į biudžetą, ko ir yra siekiama. O ekologija, sveikata ir moralė - tai jau šalutiniai dalykai.
Apie tai, kaip didėjant kainai, nekinta vartojimas...
Benzino pardavimas degalinėse šių metų sausį-vasarį pasiekė mažiausią lygį per dešimtmetį, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) iš degalinių renkami kuro realizacijos duomenys.
„Man atrodo, kad tokio realizacijos lygio mes niekada nebuvome pasiekę. Situacija su benzinu yra daugiau nei tragiška. Realizacijos mažėjimo tendencija, matyt, liks ir ateityje. Lyginant su 2008 m. benzino pardavimais, šiuo metu jie yra nusmukę daugiau nei 60 proc., tačiau gatvėje tiek benzininių automobilių tikrai nesumažėjo. Matyt, vairuotojai ieško alternatyvių įsigijimo šaltinių“
Taip samprotaujant reiktų akcizų galybei prekių, pradedant druska, miltais, pigiais riebalais, taip pat elektrai, popieriui, trąšoms, buitinei chemijai ir t.t. ir pan. Beje, panašią funkciją atlieka būtent PVM.
Taip, jei valstybėms realiai rūpėtų sumažinti išlaidas sveikatos apsaugai, tai visokie margarinai, rapsų aliejai ir cukrus būtų kaip reikiant apmokestinti. Tačiau mokesčiais siekiama tik trumpalaikio tikslo - pripildyti biudžetą. O druska nėra tokia žalinga kaip vaizduojama. Jai visas kaltes suverčia tik nevykę medikai, nežinantys, dėl ko kyla kraujospūdis.
Vien PVM mokesčio, matyt, per mažai. Be to, jis skaičiuojamas nuo kainos su akcizu: padidėja akcizas, išauga ir mokamas PVM. Kitaip sakant, tie mokesčiai ne konkuruoja, o vienas kitą papildo .
Benzino populiarumą mažina ne tik kontrabanda. Nemaža dalis vairuotojų pakeitė kuro rūšį į dyzeliną, o tie kas turi benzininius automobilius, naudojasi perpus pigesne alternatyva - dujomis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį UAB „Maxima LT“ apyvarta, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 2,6%, iki 1,056 mlrd. Lt be PVM. Kai pernai tuo pat metu fiksuotas metinis apyvartos mažėjimas.
(...)
Šiemet Lietuvoje įmonė ketina atidaryti 6 parduotuves, šiuo metu mažmeniniam prekybos tinklui priklauso 215 parduotuvių.
Dar vienas ženklas, kad atsigauna vidaus vartojimas.
Dar vienas ženklas, kad atsigauna vidaus vartojimas.
Tai yra ženklas, kad padidėjo apyvarta litais (duona kainavo 3Lt, dabar kainuoja 4Lt, reiškia apyvarta padidėjo trečdaliu). Idomiau būtų sužinoti, kiek padidėjo apyvarta kilogramais, litrais, vienetais.
Dar vienas ženklas, kad atsigauna vidaus vartojimas.
2-3 proc. ne atsigavimas, o murkdymasis dugne. Panašiai ir drabužų sektoriuje - didžiausia mažmenininkė Apranga Lietuvoje per pirmą ketvirtį išspaudė 4,7 proc. augimą, tuo tarpu Estijoje augimas net 35 proc. Vartojimo atsigavimas, matyt, vėluoja - Estijoje kritimas prasidėjo kiek anksčiau nei pas mus, tai ir kilimas turbūt lenkia. Antrą ketvirtį rodikliai turėtų būti geresni vien dėl šildymo sezono pabaigos.
Comment