Ekonomikos naujienos

[index]

Na bet žmonių algom kol kas to nesimato.

Čia, manau, dėl to, kad pas mus didelis struktūrinis nedarbas. Tie, kurie turi reikiamą kvalifikaciją, gyvena ten kur yra darbo vietų padaro labai didelį BVP ir dažnai nemažai uždirba. Tačiau labai didelė pasiūla tos kvalifikacijos darbuotojų, kurių kvalifikacijos nelabai reikia, dėl ko ir didelis nedarbas ir maži atlyginimai.

[Wycka]

Čia, manau, dėl to, kad pas mus didelis struktūrinis nedarbas. Tie, kurie turi reikiamą kvalifikaciją, gyvena ten kur yra darbo vietų padaro labai didelį BVP ir dažnai nemažai uždirba. Tačiau labai didelė pasiūla tos kvalifikacijos darbuotojų, kurių kvalifikacijos nelabai reikia, dėl ko ir didelis nedarbas ir maži atlyginimai.

Na taip, bet... Problema ta, kad dauguma bedarbių išvis be kvalifikacijos, o neretai ir turintieji šiokią tokią kvalifikaciją atsisako darbo pasiūlymo, jeigu tai ne idealiai atitinka jų kvalifikaciją, reikės važinėti >5km į darbą ar siūlomas darbas tik pusei etato. Labai atsiprašau, jeigu pasirodysiu išpuikęs (nenorėčiau toks būti), bet kai man galutinai užkniso dabar mokamas atlyginimas, susiradau papildomo darbo. Moka už tiek, kiek padarau. Todėl atlyginimas priklauso tik nuo mano motyvacijos ir įgūdžių. Nesuprantu, kas neleidžia duonos kepėjai bent vasarą kelioms valandos per dieną už minimalią algą eiti daržų paravėti, vaisių/uogų skinti ar kitus sezoninius nebūtinai žemės ūkio darbus dirbti.

[Eidvis]

6.9% - nuostabus augimas. Žinant, kad šitas augimas yra sukurtas ne iš Skandinavijos bankų skolintų pinigų - jisai atrodo dar įspūdingiau. Žinoma, eksporto rodikliai po truputi pradės slopti, tačiau man ekonominės perspektyvos atrodo labai šviesios. Eksportas buvo pirmasis ginklas sustabdyti kritimą. Vėliau atsigaunant mažmeninei prekybai - prasidėjo augimas. Nors eksporto augimas (dėl palyginamosios bazės ir išnaudotų po krizės likusių laisvų pajėgumų), pradės letėti, tačiau mes turime dar pora neišnaudotų resursų:

1) Ekonomika (BVP) yra keliama didinant efektyvumą, t.y. mes turime dirti efektyviau, jeigu norime kitais metais gyventi geriau. Tačiau yra ir kitas būdas - didesnį BVP augimą taip pat gali lemti didesnis dirbančių asmenų kiekis, o to galima pasiekti per imigraciją arba įdarbinant didesnį kiekį žmonių. Šiuo metu esantis didelis nedarbas yra šaltinis įdarbinti didesniam skaičiui žmonių. Mažėjant nedarbui - ekonomika savaime auga.
2) Krizė privertė žmones sunerimti dėl rytojaus - o tai geriausiai atsispindi indelių statistikoje. Lietuvos žmones netgi ekonominio burbulo laikotarpiu neturėjo tiek sukaupę indėlių ir santaupų, kiek jų turi dabar. Taupyti visų pirma juos skatino nežinia dėl ateities ir didelės bankų siūlomos palūkanos. Tačiau dabar situacija pasikeitė - rytojus jau atrodo šviesesnis, o tai skatina laisviau leisti santaupas. Taip pat ir bankų siūlomos palūkanos sumažėjo iki menkų 2% metinių palūkanų, o tai yra mažiau, nei infliacija. Vadinasi žmogus, pasidėjęs indelį į banką daugiau pinigų praranda (dėl infliacijos), nei gauna palūkanų. Tai skatina žmones liautis taupytis ir savo santaupas išleisti pirkiniams ir geresniam gyvenimui, o ne didesniems skaičiams banko sąskaitoje.
3) Nekilnojamo turto rinka, nors ir paskutinė, tačiau taip pat turėtų pradėti stotis ant kojų. Bankai jau pradėjo atsukti paskolų čiaupą ir tai nėra blogai. Paskolos, jeigu jų yra paimama panašiai tiek, kiek atiduodama - nėra blogai. Blogai yra bumas. Atrodo, kad vyriausybei priėmus sprendimą du metus finansuoti 50% daugiabučių renovazijos išlaidų, gali ir pastaroji išjudėti iš mirties taško. Renovacija + statybų atsigavimas būtų dar vienas papildomas spyris ekonomikai kilti į viršų.

Mažesnę įtaką BVP augimui turintys veiksniai:
4) Nors ir mažiausias indėlis, tačiau pats svarbiausias būtų išaugusios investicijos. Regis Kubiliaus vyriausybė sėkmingiausiai dirba šioje srityje ir pritraukiamos investicijos turėtų pradėti duoti efektą. Belieka tikėtis, kad Barclays, Western Union ir IBM atėjimas į Lietuvą privilios ir daugiau įmonių investuoti mūsų šalyje.
5) Korupcija, šešėlis, kontrabanda ir viešieji pirkimai. Nors krizė ir stipriai išaugino kontrabandą, tačiau vėlgi norėčiau paliaupsinti vyriausybę, kad pastaroji ieško išeičių ir sprendimų. Tas pats matosi ir skaidrinant viešuosius pirkimus.

Neigiamai BVP augimą gali veikti emigraciją ir gyventojų senėjimas.
Tačiau bendroje visumoje galime tikėtis, kad išsipildys Pasaulio Banko prognozės ir Lietuva augs sparčiausiai ES.

[Egiuxz]

6,9% - kažkas iš kosmoso, turint galvoje tai, kad kainos, ypač kuro, auga irgi panašiais tempais.

[Xmaster]

Na, BVP tenkantis vienam gyventojui jau nebetoli 2008 m. lygmens, jei lyginti 1-ojo ketvirčio duomenis

2008 1 ketv.: 7275 Lt
2009 1 ketv.: 6355 Lt
2010 1 ketv.: 6213 Lt
2011 1 ketv.: 7125 Lt

[qwe]

Kaip ne kontrabanda, jeigu tu turi pilna baką ir plius 10 l, tada tu padarai kokius 7 reisus, ir kiekveną kart užsipili pilną baką, o po to kaime perpardavinėji, už 4 lt. Tai čia ne kontrabanda?

O tu čia šitą prie monitoriaus sėdėdamas nustatei?
Panašu, kad tuoj prieš kertant sieną nebus galima atsigert ir pigesnio alaus. Nes juk aludariai gali būt nepatenkinti...

[blitz]

Gal kas žinote kiek dar trūksta iki 2008 III ketvirčio BVP? Čia, aišku, nevisiškai lygintini dalykai dėl sezoniškumo, bet visvien būtų įdomu

[Lettered]

Gal kas žinote kiek dar trūksta iki 2008 III ketvirčio BVP? Čia, aišku, nevisiškai lygintini dalykai dėl sezoniškumo, bet visvien būtų įdomu

Svajoti niekas nedraudžia, bet 3 metai optimistiškai mąstant.
O atsakant į klausimą konkrečiai, reiktų dabartinį BVP padaugint iš 1,29, kad gautumėm tokį, koks buvo 2008 Q4. Tai daug ar mažai, kiekvienam spręsti.

[Xmaster]

Svajoti niekas nedraudžia, bet 3 metai optimistiškai mąstant.
O atsakant į klausimą konkrečiai, reiktų dabartinį BVP padaugint iš 1,29, kad gautumėm tokį, koks buvo 2008 Q4. Tai daug ar mažai, kiekvienam spręsti.

Papildant apčiuopiamais skaičiais tai būtų:
2008 m. 3 ketv. GDP siekė 29859.7 mln. Lt, o 2011 m. 1 ketv. 23120.9 mln. Lt.

[sleader]

O tu čia šitą prie monitoriaus sėdėdamas nustatei?
Panašu, kad tuoj prieš kertant sieną nebus galima atsigert ir pigesnio alaus. Nes juk aludariai gali būt nepatenkinti...

Su aludariais čia nelabai tinkamas pavyzdys.
Tiesiog tas kuro įsivežimas kanistruose jau savaime tarsi šaukia - "dėmesio, kontrabanda". Ar čia tą bakelį kuro vežame lauktuvių, pasiilgusiems vaikams ? O gal gyvename tokioje tundroje, kad artimiausia degalinė yra už 700 km ir pilno bako neužteks iki jos nuvažiuoti.

[Egiuxz]

Su aludariais čia nelabai tinkamas pavyzdys.
Tiesiog tas kuro įsivežimas kanistruose jau savaime tarsi šaukia - "dėmesio, kontrabanda". Ar čia tą bakelį kuro vežame lauktuvių, pasiilgusiems vaikams ? O gal gyvename tokioje tundroje, kad artimiausia degalinė yra už 700 km ir pilno bako neužteks iki jos nuvažiuoti.

O kodėl negalima savo reikmėms prisipilti keleto kanistrų? Kas nustatė, kad pirkti privalu savoj valstybėj? Ne kiekvienas vežantis kurą yra kontrabandininkas.

[sleader]

O kodėl negalima savo reikmėms prisipilti keleto kanistrų? Kas nustatė, kad pirkti privalu savoj valstybėj? Ne kiekvienas vežantis kurą yra kontrabandininkas.

Tai gal tada iškelkim klausimą kodėl negalima savo reikmėms vežti kelių dėžių cigarečių, arba keleto kanistrų degtinės. Juk anksčiau ar veliau, kad ir nemaža kiekį šių produktų gali sunaudoti pats.

[Egiuxz]

Tai gal tada iškelkim klausimą kodėl negalima savo reikmėms vežti kelių dėžių cigarečių, arba keleto kanistrų degtinės. Juk anksčiau ar veliau, kad ir nemaža kiekį šių produktų gali sunaudoti pats.

Blokai, bet ne dėžės, mano manymu, yra nieko blogo, jei yra nustatytas limitas, nes tai vis gi yra prabangos prekė, o va kuro ribojimas - nesąmonė. Jis, skirtingai nei cigaretės ar degtinė, yra naudojamas litrais į dieną, todėl neleist prisipilt pilno bako ar papildomo kanistro - absurdas.

[index]

Blokai, bet ne dėžės, mano manymu, yra nieko blogo, jei yra nustatytas limitas, nes tai vis gi yra prabangos prekė, o va kuro ribojimas - nesąmonė. Jis, skirtingai nei cigaretės ar degtinė, yra naudojamas litrais į dieną, todėl neleist prisipilt pilno bako ar papildomo kanistro - absurdas.

Kodėl? Kiti cigarečių po pakelį ar daugiau per dieną surūko ar litrą degtinės išgeria. Kodėl neleisti vežtis jų kiek nori? Ar apskritai visų prekių? Koks skirtumas?

Aš apskritai laikyčiau, kad reiktų apmokestinti visą kurą vežamą ne bake, nes tai reiškia, kad tu jo įsipylei tikrai ne tam, kad namo parvažiuotum, o kuras kaip ne kaip pas mus yra akcizais apmokestinama prekė.

[Dainiulis]

6.9% - nuostabus augimas. Žinant, kad šitas augimas yra sukurtas ne iš Skandinavijos bankų skolintų pinigų - jisai atrodo dar įspūdingiau. Žinoma, eksporto rodikliai po truputi pradės slopti, tačiau man ekonominės perspektyvos atrodo labai šviesios. Eksportas buvo pirmasis ginklas sustabdyti kritimą. Vėliau atsigaunant mažmeninei prekybai - prasidėjo augimas. Nors eksporto augimas (dėl palyginamosios bazės ir išnaudotų po krizės likusių laisvų pajėgumų), pradės letėti, tačiau mes turime dar pora neišnaudotų resursų:

1) Ekonomika (BVP) yra keliama didinant efektyvumą, t.y. mes turime dirti efektyviau, jeigu norime kitais metais gyventi geriau. Tačiau yra ir kitas būdas - didesnį BVP augimą taip pat gali lemti didesnis dirbančių asmenų kiekis, o to galima pasiekti per imigraciją arba įdarbinant didesnį kiekį žmonių. Šiuo metu esantis didelis nedarbas yra šaltinis įdarbinti didesniam skaičiui žmonių. Mažėjant nedarbui - ekonomika savaime auga.
2) Krizė privertė žmones sunerimti dėl rytojaus - o tai geriausiai atsispindi indelių statistikoje. Lietuvos žmones netgi ekonominio burbulo laikotarpiu neturėjo tiek sukaupę indėlių ir santaupų, kiek jų turi dabar. Taupyti visų pirma juos skatino nežinia dėl ateities ir didelės bankų siūlomos palūkanos. Tačiau dabar situacija pasikeitė - rytojus jau atrodo šviesesnis, o tai skatina laisviau leisti santaupas. Taip pat ir bankų siūlomos palūkanos sumažėjo iki menkų 2% metinių palūkanų, o tai yra mažiau, nei infliacija. Vadinasi žmogus, pasidėjęs indelį į banką daugiau pinigų praranda (dėl infliacijos), nei gauna palūkanų. Tai skatina žmones liautis taupytis ir savo santaupas išleisti pirkiniams ir geresniam gyvenimui, o ne didesniems skaičiams banko sąskaitoje.
3) Nekilnojamo turto rinka, nors ir paskutinė, tačiau taip pat turėtų pradėti stotis ant kojų. Bankai jau pradėjo atsukti paskolų čiaupą ir tai nėra blogai. Paskolos, jeigu jų yra paimama panašiai tiek, kiek atiduodama - nėra blogai. Blogai yra bumas. Atrodo, kad vyriausybei priėmus sprendimą du metus finansuoti 50% daugiabučių renovazijos išlaidų, gali ir pastaroji išjudėti iš mirties taško. Renovacija + statybų atsigavimas būtų dar vienas papildomas spyris ekonomikai kilti į viršų.

Mažesnę įtaką BVP augimui turintys veiksniai:
4) Nors ir mažiausias indėlis, tačiau pats svarbiausias būtų išaugusios investicijos. Regis Kubiliaus vyriausybė sėkmingiausiai dirba šioje srityje ir pritraukiamos investicijos turėtų pradėti duoti efektą. Belieka tikėtis, kad Barclays, Western Union ir IBM atėjimas į Lietuvą privilios ir daugiau įmonių investuoti mūsų šalyje.
5) Korupcija, šešėlis, kontrabanda ir viešieji pirkimai. Nors krizė ir stipriai išaugino kontrabandą, tačiau vėlgi norėčiau paliaupsinti vyriausybę, kad pastaroji ieško išeičių ir sprendimų. Tas pats matosi ir skaidrinant viešuosius pirkimus.

Neigiamai BVP augimą gali veikti emigraciją ir gyventojų senėjimas.
Tačiau bendroje visumoje galime tikėtis, kad išsipildys Pasaulio Banko prognozės ir Lietuva augs sparčiausiai ES.

viskas aišku atrodo geriau, negu prieš metus ir lygtais galima būtų tikėtis tolenio gerėjimo, bet artėja seimo rinkimai ir iš apklausų matosi, kad tautiečiai subalsuos už paksistus, darbiečius ir socdemus ir kaip nebūtų gaila mano nuomonė visas šis trendas pakryps kita linkme

[Wycka]

viskas aišku atrodo geriau, negu prieš metus ir lygtais galima būtų tikėtis tolenio gerėjimo, bet artėja seimo rinkimai ir iš apklausų matosi, kad tautiečiai subalsuos už paksistus, darbiečius ir socdemus ir kaip nebūtų gaila mano nuomonė visas šis trendas pakryps kita linkme

Neskubink įvykių, geriau jeigu radai įkelk į forumą paskutines apklausas.

[Dainiulis]

Neskubink įvykių, geriau jeigu radai įkelk į forumą paskutines apklausas.

prašau
http://www.spinter.lt/site/lt/vidini...h/MjYwOzk7OzA=

[Silber418]

Labai trumpai, aiškiai ir lietuvių kalba apie ekonominę padėtį Švedijoje:

Švedijos Centrinis bankas šeštą kartą padidino bazinę palūkanų normą

Švedijoje ir toliau griežtinama pinigų politika. Bazinė palūkanų norma šioje šalyje nuo praėjusių metų vidurio jau buvo pakelta net šeštą kart, šiandien kaip ir laukė analitikai, ji buvo kilstelta 0,25 procentais iki 1,75 procentų.
Be to Švedijos Centrinis bankas Riksbank nepakeitė savo anksčiau skelbtų prognozių, ir teigia, kad kitų metų pirmame ketvirtį bazinė palūkanų norma šalyje ūgtels iki 2,5 procentų, na o 2013 metų pirmajame ketvirtyje ji turėtų sudaryti jau 3,2 procentus.
Praėjusį mėnesį infliacija Švedijoje šoktelėjo iki 2.9 procentų, ir tuo pačiu ir toliau viršija Švedijos Centrinio banko nustatytą dviejų procentų tikslinę infliacijos ribą. Be to Riksbank bankas padidino šių metų infliacijos prognozę, kuri buvo kilstelta nuo 2.5 iki 3.2 procentų, na o kitų metų Švedijos infliacijos prognozė buvo padidinta nuo 2.1 iki 2.8 procentų.
Praėjusiais metais Švedijos ekonomika ūgtelėjo net 5.5 procentais, arba bene sparčiausiai tarp visų Europos sąjungos narių. Šiais metais Švedijos Centrinis bankas prognozuoja, kad šalies ekonomika augs 4.6 procentais, arba bene dvigubai sparčiau nei 27 Europos sąjungos šalių bendras ekonomikos augimo vidurkis. Kitais metais prognozuoja, kad Švedijos ekonomikos augimas sulėtės iki 2.3 procentų, na o 2013 metais paspartės iki 2.5 procentų.
Švedijos Centrinis bankas didiną bazinę palūkanų normą šalyje ne tik norėdamas sumažinti infliaciją, tačiau ir tam, kad būtų pristabdytas būsto paskolų ir tuo pačiu kainų augimas. Vasario mėnesį metinis paskolų augimo tempas šalyje sudarė 7.5 procentus, kai per praėjusius metus Švedijos paskolų rinka ūgtelėjo devyniais procentais. Nuo šių metų pradžios per tris mėnesius Švedijos būstų kainos sumažėjo vienu procentu, tuo tarpu balandžio viduryje Švedijos statistikos departamentas buvo paskelbęs, kad per metus šalyje būsto kainų augimas sudarė tris procentus.
Švedijos ekonomikos atsigavimą ir augimą labiausiai skatina augantis eksportas, kuris pastebimai šoktelėjo dėl ūgtelėjusios paklausos besivystančiose rinkose. Todėl prognozuojama, kad šiais metais Švedijos vyriausybei pavyks pasiekti, kad jos biudžetas būtų perteklinis. Jei tai pavyktų pasiekti, tai Švedijos premjeras Fredrik Reinfeldt, tuomet kai daugelis Europos valstybių negailestingai mažina savo išlaidas ir stengiasi taupyti, galėtų šalyje dar labiau sumažinti mokesčius.
Švedijos krona šiandien visų pagrindinių valiutų atžvilgiu stiprėja. Krona euro atžvilgiu kyla 0.29 procentais iki 11.246 eurų už šimtą kronų, dolerio atžvilgiu brangsta net 1.64 procentais iki 16.332 dolerių už šimtą kronų, svaro atžvilgiu kyla virš vieno procento iki 9.9717 svarų už šimtą kronų.
Per pastaruosius vienerius metus Švedijos krona euro atžvilgiu jau spėjo pabrangti aštuoniais procentais, dolerio – net beveik septyniolika procentų, na o svaro atžvilgiu pakilo virš devynių procentų.

www.traders.lt

O paprastai galima būtų apibūdinti: Švedija iš socialinės gerovės valstybės transformuojama į gerovės valstybę su gera socialine apsauga. Tuo pačiu įgyvendinamas "Naujasis Švediškasis modelis", perorientuojant šalies ekonomį variklį į "žaliąsias technologijas" (tačiau ir kitų išplėtotų sričių nebus atsisakoma, tiesiog prioritetu taps "žaliųjų technologijų" diegimas įvairiausiose srityse).

[Wycka]

O paprastai galima būtų apibūdinti: Švedija iš socialinės gerovės valstybės transformuojama į gerovės valstybę su gera socialine apsauga. Tuo pačiu įgyvendinamas Naujasis Švediškasis modelis".

Na o dar paprasčiau galima būtų apibūdinti: Švedija, valdoma konservatorių, atsargiai atsisako socializmo.

[Silber418]

Na o dar paprasčiau galima būtų apibūdinti: Švedija, valdoma konservatorių, atsargiai atsisako socializmo.

Ne vien konservatoriai. Funkcinis socializmas bus (soc. garantijų pavidalu), tik egzistuos nauja forma, reformuota daugelio "nenaudingų" imigrantų nenaudai.