Ekonomikos naujienos

[senasnamas]

Beje, narystė BRIC naudinga Rusijai ir gal kažkiek Kinijai, bet ką ten veikia ir kuriems galams įsivėlė Brazilija ir Indija.

Taigi BRIC nėra kažkokia oficiali organizacija ir ne pačios dalyvaujančios šalys tą santrumpą sugalvojo. Kažkoks ekonomistas pasiūlė taip vadinti sparčiai augančias perspektyvias šalis. Tik paskutiniu metu tos šalys ėmė glaudžiau bendradarbiauti ir politiškai. Dar buvo siūlymų įtraukti Indoneziją (BRIIC), paskutiniu metu buvo kalbama apie P. Afrikos Respubliką (BRICS).

Tačiau vakarai gavo pigių prekių iš Kinijos. Kažkada gaminiai kainuodavo kelis kartus brangiau. Su tuo ir susijęs visas NT bumas, Kinija tiesiog finansavo vakarus pigiomis prekėmis. Vakaruose, bent jau JAV, esant NT pertekliui kone šimtmečiui, ekonomikos turėtų perorientuoti visus žmones iš statybų ir su tuo susijusių sektorių į gamybą ir paslaugas.

Pigios prekės turi ir "antrą galą" - amerikiečiai priversti dėl darbo vietų konkuruoti su kinais, indais ir visais kitais. Kažin, kaip geriau - ar turėti darbą ir mokėti už prekes brangiau, ar būti bedarbiu ir pirkti prekes pigiai. Labiausiai iš pigios darbo jėgos išlošia tą jėgą samdančios kompanijos.
Jei turi galvoje NT bumą JAV, tai kinai čia niekuo dėti - viską lėmė pigios paskolos, kurių išdavimo niekas per daug nereguliavo. Pagal dabartinius pirkimo tempus, tai JAV nekilnojamuoju turtu apsirūpinusi maždaug dešimtmečiui.
Didelė dalis statybų sektoriaus darbo jėgos buvo natūraliai perorientuota į bedarbius . Apskritai išsivysčiusiose šalyse mažėja darbo jėgai imlių darbo vietų. Konkuruoti galima tik efektyvinant, moderninant ir t. t. Žemos kvalifikacijos darbuotojų reikia vis mažiau, gerų perspektyvų turi tik aukštos kvalifikacijos specialistai, dirbantys su naujomis technologijomis, naujose mokslo šakose. Kol kas padavėjų, pardavėjų ir pan. profesijų darbuotojų dar reikia, bet robotizacija iš gamybos sektoriaus su laiku ateis ir į paslaugų sektorių, nes robotai neprašo aukštesnio atlyginimo, atostogų, poilsio dienų ir kitų nesąmonių .

[andyour]

Pigios prekės turi ir "antrą galą" - amerikiečiai priversti dėl darbo vietų konkuruoti su kinais, indais ir visais kitais. Kažin, kaip geriau - ar turėti darbą ir mokėti už prekes brangiau, ar būti bedarbiu ir pirkti prekes pigiai. Labiausiai iš pigios darbo jėgos išlošia tą jėgą samdančios kompanijos.

Svarbu, kad pinigai grįžta.

Jei turi galvoje NT bumą JAV, tai kinai čia niekuo dėti - viską lėmė pigios paskolos, kurių išdavimo niekas per daug nereguliavo.

Kažin, kaip geriau - ar turėti darbą ir mokėti už prekes brangiau, ar būti bedarbiu ir pirkti prekes pigiai.

Kažin ar tada bankas išduotų būstui paskolą, jeigu vos užtektų automobiliui.

Pagal dabartinius pirkimo tempus, tai JAV nekilnojamuoju turtu apsirūpinusi maždaug dešimtmečiui.

Pagal kokius tempus, pagal NT konfiskavimo? Kiek pamenu, bankai kasmet stabiliai konfiskuodavo po vieną milijoną namų .

Didelė dalis statybų sektoriaus darbo jėgos buvo natūraliai perorientuota į bedarbius . Apskritai išsivysčiusiose šalyse mažėja darbo jėgai imlių darbo vietų. Konkuruoti galima tik efektyvinant, moderninant ir t. t. Žemos kvalifikacijos darbuotojų reikia vis mažiau, gerų perspektyvų turi tik aukštos kvalifikacijos specialistai, dirbantys su naujomis technologijomis, naujose mokslo šakose. Kol kas padavėjų, pardavėjų ir pan. profesijų darbuotojų dar reikia, bet robotizacija iš gamybos sektoriaus su laiku ateis ir į paslaugų sektorių, nes robotai neprašo aukštesnio atlyginimo, atostogų, poilsio dienų ir kitų nesąmonių .

Statybose, darbo jėgai imliai šakai, pelno marža siekdavo keliasdešimt procotentų, o gamyklose kur dirba robotai, siekia vos 5%. Kažkada ir žemės ūkis buvo imlus darbo jėgai, ar mes tapome priklausomi? Ne, ūkininkus reikia subsidijuoti.

[senasnamas]

Svarbu, kad pinigai grįžta.

Kam jie grįžta? Bedarbiams?

Kažin ar tada bankas išduotų būstui paskolą, jeigu vos užtektų automobiliui.

Išduodavo ir dar kaip. Žr. NINJA loans apibrėžimą - no income, no job, no assets http://www.investopedia.com/terms/n/ninja-loan.asp
Buvo statoma ant to, kad nekilnojamasis turtas nuolat brangs ir paskolą bus vis lengviau grąžinti.

Pagal kokius tempus, pagal NT konfiskavimo? Kiek pamenu, bankai kasmet stabiliai konfiskuodavo po vieną milijoną namų

Many analysts think there could be another 5 to 6 years of inventory stacked up on bank's balance sheets.

The Wall Street Journal's Mark Whitehouse takes an even grimmer view. He thinks the backlog could be in the vicinity of 9 years.

At the time, we reported that at the current rate of sales, it would take 103 months to unload it all.

Čia, kiek suprantu, esamu metu bankų perimti namai. Aišku, perimama ir naujų - kol nedarbas nepradės sparčiai trauktis, tol namų perėmimai tęsis.
Pinigų srautų pokyčiai. Normalesnio atsigavimo galima tikėtis tada, kai bus grąžintos/nurašytos skolos:

Between 2000 and 2007, consumer borrowing added an annual average of about $330 billion to the cash they could spend; by 2009, consumers were diverting $150 billion away from potential spending in order to reduce the debts they had built up. This represents a remarkable $480 billion reversal in cash flow in just two years

http://www.smirkingchimp.com/thread/...arket-freefall
Taip, anksčiau daug darbo jėgos reikėjo žemės ūkyje, po to daug darbo jėgos perbėgo į gamybą, dar vėliau - į paslaugas. Tai nereiškia, kad žemės ūkio arba gamybos šakos nunyko - tiesiog išsiverčia su mažesniu kiekiu darbo jėgos, o produkcijos sukuria tiek, kiek reikia rinkai. Kur dabar padėti tą perteklinę darbo jėgą? Paslaugų sektorius ne guminis - manau laisvos nišos seniai užimtos. Mcjobai (http://en.wikipedia.org/wiki/McJob) leidžia tik vegetuoti ties skurdo riba. NT burbulas nedarbo problemą laikinai išsprendė, tiksliau būtų sakyti nukėlė jos sprendimą į ateitį. Dabar reikia naujo burbulo . Galėtų JAV mesti atitinkamas lėšas į saulės energiją, elektromobilius ir panašius dalykus - būtų daugiau naudos nei iš niekam nereikalingų namų.
O biudžeto karpymams ir diržų veržimui amerikiečiai nepritaria (turbūt nieko keista):
http://www.traders.lt/page.php?id=11663
Propagandos pasekmė - jie nuolat jaučiasi nesaugūs ir puolami:

56 procentai apklaustų amerikiečių pasisako prieš tai, kad būtų mažinamos išlaidos skirtos ginkluotei.

Man atrodo, kad jei ginkluotei skirtų racionalias lėšas ir dingtų visi lobizmai, įtakos bei neaiškūs susitarimai, ir tos lėšos būtų nukreiptos į socialinę sritį, mokslą, naujas technologijas, šalyje būtų visai kitoks vaizdas. Bet to nebus, kol tokia didelė dalis piliečių manys, kad ginkluotei reikia skirti tiek, kiek skiriama. O skiriama tiek, kad net sunku suskaičiuoti:
Pvz., 2010 m. karinį biudžetą sudarė 664 mlrd. dol.

By the end of 2008, the U.S. had spent approximately $900 billion in direct costs on the Iraq and Afghanistan Wars. Indirect costs such as interest on the additional debt and incremental costs of caring for the more than 33,000 wounded borne by the Veterans Administration are additional. Some experts estimate these indirect costs will eventually exceed the direct costs.

Čia dar neįtraukiama krūva papildomų su gynyba susijusių išlaidų. O įdomiausia, kad net audito neįmanoma atlikti:

The US Government Accountability Office was unable to provide an audit opinion on the 2010 financial statements of the US Government because of 'widespread material internal control weaknesses, significant uncertainties, and other limitations'.

Kitaip sakant, pinigai liejasi laisvai, o jūs piliečiai susiveržkit diržus, nes to reikia dėl "šalies interesų" .

The U.S. Department of Defense budget accounted in fiscal year 2010 for about 19% of the United States federal budgeted expenditures and 28% of estimated tax revenues. Including non-DOD expenditures, defense spending was approximately 28–38% of budgeted expenditures and 42–57% of estimated tax revenues. According to the Congressional Budget Office, defense spending grew 9% annually on average from fiscal year 2000–2009.

The 2009 U.S. military budget accounts for approximately 40% of global arms spending and is over six times larger than the military budget of China (compared at the nominal US dollar / Renminbi rate, not the PPP rate). The United States and its close allies are responsible for two-thirds to three-quarters of the world's military spending

Tai yra kosminės ir jokiais argumentais nepagrindžiamos sumos.

[Wycka]

Taip, anksčiau daug darbo jėgos reikėjo žemės ūkyje, po to daug darbo jėgos perbėgo į gamybą, dar vėliau - į paslaugas. Tai nereiškia, kad žemės ūkio arba gamybos šakos nunyko - tiesiog išsiverčia su mažesniu kiekiu darbo jėgos, o produkcijos sukuria tiek, kiek reikia rinkai. Kur dabar padėti tą perteklinę darbo jėgą? Paslaugų sektorius ne guminis - manau laisvos nišos seniai užimtos. Mcjobai (http://en.wikipedia.org/wiki/McJob) leidžia tik vegetuoti ties skurdo riba. NT burbulas nedarbo problemą laikinai išsprendė, tiksliau būtų sakyti nukėlė jos sprendimą į ateitį. Dabar reikia naujo burbulo . Galėtų JAV mesti atitinkamas lėšas į saulės energiją, elektromobilius ir panašius dalykus - būtų daugiau naudos nei iš niekam nereikalingų namų.

O aš manau, kad aptarnavimo sferos sektorius yra praktiškai guminis. Pvz. kuo visuomenė materialiai turtingesnė, tuo daugiau veiklos menui, tarpininkams, nišiniam aptarnavimo ir pramogų verslui, gal dar ir medicinai. Beje, paslaugų sektoriuje daug sunkiau atsisakyti žmogaus darbo, keičiant jį robotais. Problema tik ta, kad pramonei, kiek mažiau žemės ūkiui ir aptarnavimo sferai vis labiau reikia aukštos kategorijos specialistų, o tam reikia ilgo teorinio ir neretai praktinio pasiruošimo, ir ne kiekvienas dundukas tai sugeba. Problema ta, kad vis sunkiau įdarbinti nekvalifikuotą darbo jėgą, kurios milžiniški atsarginiai resursai slypi Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Dažnu atveju vietiniai dundukai tampa ilgalaikiais „ kvalifikuotais bedarbiais“, ir kai nėra ilgalaikio užsiėmimo, prisidaro krūvas vaikų ir sėdi dirbančiajai visuomenės daliai ant sprando, nes neretai gauna neprastas išmokas, socialinį būstą, labdarą.
JAV su tuo jau kovoja, tik tai daro labai savotiškai — riboja piliečių iš kai kurių šalių atvykimą, griežtai reikalauja vizų (jeigu vizinis režimas), nuolat stiprina sienos su Meksika kontrolę. Atrodo, ir investuoja, nes jai apsimoka, kad užsienio piliečiai dirbtų namuose, o ne Amerikoje (štai ir Alytuje gaminama Coca-Cola).
Kartais man atrodo, kad JAV jau išaugo iš to amžiaus, kai jai gyvybiškai reikėjo imigrantų (nuo pirmųjų kolonijų iki WWII), bet matyt inercija daro savo. Juk yra įvaizdis, kad Amerika — galimybių kraštas. Nors aukso karštligė jau seniai baigėsi.
Negali sakyti, kad amerikiečiai nieko nedaro, kad amerikiečiams jų Tėvynėje būtų gera gyventi. Kalbama apie ekologiją, sveiką maitinimąsi (McDonald's pačioje JAV jau nebepopuliarėja), jau atsargiai imama investuoti į VT (nauji greitieji traukiniai Kalifornijoje), akcentuojama išsilavinimo svarba. Įdomu tai, kad iki 1917m. JAV vykdė izoliucionizmo politiką, taigi visiškai nesikišo Į Europą, ją domino tik abi Amerikos ir Ramusis vandenynas. 1917m. nutraukė izoliucionizmą, prisijungė prie Antantės, tuo pačiu atsivėrė pasauliui. Tuo pačiu jos įtaka išaugo, bet greitai tai smogė per ekonomiką (Didžioji depresija 1929m.-1932m.). Yra analitikų, kurie baiminasi, kad JAV gali vėl grįžti prie saviizoliacijos. Nežinia, kaip vystytųsi pasaulis be „didžiojo policininko“.

Man atrodo, kad jei ginkluotei skirtų racionalias lėšas ir dingtų visi lobizmai, įtakos bei neaiškūs susitarimai, ir tos lėšos būtų nukreiptos į socialinę sritį, mokslą, naujas technologijas, šalyje būtų visai kitoks vaizdas. Bet to nebus, kol tokia didelė dalis piliečių manys, kad ginkluotei reikia skirti tiek, kiek skiriama. O skiriama tiek, kad net sunku suskaičiuoti:
Pvz., 2010 m. karinį biudžetą sudarė 664 mlrd. dol.
Čia dar neįtraukiama krūva papildomų su gynyba susijusių išlaidų. O įdomiausia, kad net audito neįmanoma atlikti.

Pripažink, kariuomenė bet kurioje valstybėje yra ta sritis, kuri turi savo autonomiją, o neretai yra tiesiog valstybė valstybėje. Tokios struktūros praktiškai joks auditas 'neįveiks'. Tai kodėl būtent JAV turėtų būti išimtis?
Kita vertus, 70% visų NATO valstybių skiriamų išlaidų karo reikmėms sudaro amerikiečių pinigai. Akivaizdu, kad tai yra gerokai per daug. Ypač po Šaltojo karo pabaigos. Beje, neracionalios išlaidos ginkluotei parklupdė ir TSRS.

[senasnamas]

O aš manau, kad aptarnavimo sferos sektorius yra praktiškai guminis.

Tiek pat guminis, kiek guminis aptarnaujamųjų skaičiaus ir jų pajamų augimas. Kaip kažkada rašiau, jei žmogus turi kad ir milijardą, tačiau dėl to nepradės kas dieną vaikščioti į kirpyklą arba taisytis dantų. Yra tam tikros paslaugų vartojimo ribos, kurių viršyti neįmanoma ne dėl pajamų stygiaus, bet tiesiog fiziškai. Aišku, atsiranda specialiai turtingiesiems skirtų paslaugų. Pvz., neseniai buvo skelbimas, kad Anglijoje automobilių servisas ieško asmens, galinčio prabangius automobilius nuvaryti iš savininko namų į servisą ir atgal.
Taip, paslaugų pramonę robotizuoti sunkiau nei gamybą, nes dirbama ne su žaliavomis, o su žmonėmis. Tarkim, prekyboje visišką automatizavimą įsivaizduoti dar galima, tuo tarpu slaugos srityje – jau gerokai sunkiau.

Problema ta, kad vis sunkiau įdarbinti nekvalifikuotą darbo jėgą, kurios milžiniški atsarginiai resursai slypi Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje.

Kita vertus, ta nekvalifikuota darbo jėga yra milžiniškas pigios darbo jėgos šaltinis. Sudarius palankias sąlygas, greitai ją galima paversti kad ir žemos kvalifikacijos darbo jėga ir įdarbinti. Aišku, jei yra poreikis.
JAV kova su imigracija gana simbolinė, nes verslui reikia pigios darbo jėgos. Tarkim, nelegalas pigiai atlieka darbą, bet neturi jokių socialinių garantijų. Tikra dovana šaliai ir rakštis dirbantiems legaliai. Žaliosios kortelės loterija taip pat atrodo vis dar vyksta.

Atrodo, ir investuoja, nes jai apsimoka, kad užsienio piliečiai dirbtų namuose, o ne Amerikoje

Čia elementarus gamybos iškėlimas į pigesnės darbo jėgos šalis. Verslui juk pigiau įdarbinti Alytaus, o ne kokio nors Luisvilio, gyventoją. Juk jei gamyba vyktų ne Alytuje, tai nereiškia, kad Alytaus gyventojai suvažiuotų į Ameriką . Ar tvirtinsi, kad JAV gamybą iškelia į Azijos šalis vien todėl, jog azijiečiai nevažiuotų į Ameriką?

[Wycka]

Ta nekvalifikuota darbo jėga yra milžiniškas pigios darbo jėgos šaltinis. Sudarius palankias sąlygas, greitai ją galima paversti kad ir žemos kvalifikacijos darbo jėga ir įdarbinti. Aišku, jei yra poreikis.
JAV kova su imigracija gana simbolinė, nes verslui reikia pigios darbo jėgos.

Sutinku, bet įdarbinus tą nekvalifikuotą darbo jėgą iš Trečiojo pasaulio šalių (arba imigrantus iš TP šalių), be darbo lieka nekvalifikuoti vietiniai. O ką su jais daryti? Imigrantą gali deportuoti, afrikietis irgi Kongreso langų nedaužys, bet ką po velniais daryti su dundukais saviškiais? Mokėti pašalpas? Kieno sąskaita?

Čia elementarus gamybos iškėlimas į pigesnės darbo jėgos šalis. Verslui juk pigiau įdarbinti Alytaus, o ne kokio nors Luisvilio, gyventoją. Juk jei gamyba vyktų ne Alytuje, tai nereiškia, kad Alytaus gyventojai suvažiuotų į Ameriką . Ar tvirtinsi, kad JAV gamybą iškelia į Azijos šalis vien todėl, jog azijiečiai nevažiuotų į Ameriką?

Žinoma, vėl sutinku, bet visa tai vyksta su centrinės valdžios palaiminimu ar bent jau užmerkus vieną akį. Verslui naudinga, nes gauna pigios darbo jėgos. Valstybei naudinga, nes iškeliama pigios ir nekvalifikuotos darbo jėgos reikalaujantis verslas, kažkiek mokesčių vis tiek patenka į Vašingtoną ir įdarbinus tų šalių gyventojus, daroma prevencija tiek legaliai, tiek nelegaliai imigracijai, tuo apsisaugant nuo begalės problemų, tokių kaip integracija, socialinė apsauga, nusikalstamumas, etc..
Kažkaip įtariu, kad jei Kinija prieš ~40 metų nebūtų pradėjusi sparčiai kelti ekonomikos, šiandien pusė Havajų ir Kalifornijos gyventojų būtų azijiečiai. Na nebent amerikiečiai draustų imigraciją iš Azijos ir šaudytų nelegalus.

[kzinas]

Sutinku, bet įdarbinus tą nekvalifikuotą darbo jėgą iš Trečiojo pasaulio šalių (arba imigrantus iš TP šalių), be darbo lieka nekvalifikuoti vietiniai. O ką su jais daryti? Imigrantą gali deportuoti, afrikietis irgi Kongreso langų nedaužys, bet ką po velniais daryti su dundukais saviškiais? Mokėti pašalpas? Kieno sąskaita?



Žinoma, vėl sutinku, bet visa tai vyksta su centrinės valdžios palaiminimu ar bent jau užmerkus vieną akį. Verslui naudinga, nes gauna pigios darbo jėgos. Valstybei naudinga, nes iškeliama pigios ir nekvalifikuotos darbo jėgos reikalaujantis verslas, kažkiek mokesčių vis tiek patenka į Vašingtoną ir įdarbinus tų šalių gyventojus, daroma prevencija tiek legaliai, tiek nelegaliai imigracijai, tuo apsisaugant nuo begalės problemų, tokių kaip integracija, socialinė apsauga, nusikalstamumas, etc..
Kažkaip įtariu, kad jei Kinija prieš ~40 metų nebūtų pradėjusi sparčiai kelti ekonomikos, šiandien pusė Havajų ir Kalifornijos gyventojų būtų azijiečiai. Na nebent amerikiečiai draustų imigraciją iš Azijos ir šaudytų nelegalus.

..dar reikėtų įvertinti artėjančia demografinę krizę:
paskutinius ~500 metu gyventoju tik didėjo, ir tik koks karas (seniau gal dar epidemijos, bei ekonominė/socialinė migraciją įtakodavo)
problema: gimstamumas išsivysčiusiose šalyse mažiau nei 1,5, kaip nekintačiam gyventojų skaičiui išlaikyti reikėtų 2,1, bei dargi "baby boomerių" kartos masinis išėjimas į pensiją. Žodžiu laukia įdomus eksperimentas, ko dar nebuvo. Kai kurie analitikai prognozuoja
kad tai bus krizė sulyginama su 1930 depresija bei pasauliniu mastu.

[andyour]

..dar reikėtų įvertinti artėjančia demografinę krizę:
paskutinius ~500 metu gyventoju tik didėjo, ir tik koks karas (seniau gal dar epidemijos, bei ekonominė/socialinė migraciją įtakodavo)
problema: gimstamumas išsivysčiusiose šalyse mažiau nei 1,5, kaip nekintačiam gyventojų skaičiui išlaikyti reikėtų 2,1, bei dargi "baby boomerių" kartos masinis išėjimas į pensiją. Žodžiu laukia įdomus eksperimentas, ko dar nebuvo. Kai kurie analitikai prognozuoja
kad tai bus krizė sulyginama su 1930 depresija bei pasauliniu mastu.

Gal ir blogės pamažu, bet nematau priežasčių, kodėl tai turėtų pasireikšti staiga. Kad patinka pranašauti apokalipses tai akivaizdžiai matosi, matyt gyvenime labai nesiseka ir nori kažkuo tą gyvenimą nenusisekusį pateisinti? Ar iš to sieki pasipelnyti? O šiaip, pensijinis amžius didinamas, pensijos mažinamos. Kolkas vakarų pensininkai tik išgali prabangiai keliauti po pasaulį.

[Wycka]

problema: gimstamumas išsivysčiusiose šalyse mažiau nei 1,5, kaip nekintačiam gyventojų skaičiui išlaikyti reikėtų 2,1, bei dargi "baby boomerių" kartos masinis išėjimas į pensiją. Žodžiu laukia įdomus eksperimentas, ko dar nebuvo. Kai kurie analitikai prognozuoja
kad tai bus krizė sulyginama su 1930 depresija bei pasauliniu mastu.

Ar tik ne Švedija su tuo jau eksperimentuoja. Matai, pensija dar automatiškai nereiškia, kad žmogui beliko tik per dienas televizorių žiūrėti, auginti anūkus/proanūkius ir pas gydytojus lankytis. Daugelį, bet ne visus traukia kelionės. Todėl nuspręsta pensininkus... įdarbinti. Žinoma, ne 8h, bet maždaug 2-3 valandoms per dieną, ir tos pačios valandos išnaudojamos su pertraukėlė. Mačiau reportažą apie pensininkes moteris. Jos skalbia (skalbimo mašinomis), džiausto, lygina, rūšiuoja drabužius, gamina vaistą, tvarko namus ir želdynus, na ir atlieka kitus nesudėtingus rutininius darbus. Dabar nepamenu, ar ta jų darbo vieta yra vaikų globos namai, ligoninė, ar dirba pačios sau slaugos namuose.
Per buvusią R. Maskoliūno laidą „(Ne)gali būti“ minėta, kad komandinis kasdieninis darbas atitolina senatvines psichines ligas, t.y. nukvakimą.

[Silber418]

Nežinau, ką konkrečiai turėjai omenyje, Vytautai, bet Švedijoje būti pensininku yra ne trūkumas, o privalumas. Labai smagu matyti laimingus, aktyviai gyvenančius pagyvenusius žmones. Kadangi pačiam teko kurį laiką nuomoti kambarį bute, kuriame gyvena vyresniojo amžiaus pora, gana dažnai stebėdavausi, kaip jie suspėja lankyti šokių pamokas, koncertus, užsienio kalbų kursus ir t.t. Atrodo, kad žmogus būdamas pensijoje pradeda gyventi dėl savęs ir tas pensininkų energingumas įkvepia.
O štai vaikų namų šioje šalyje nėra, tik laikinos apgyvendinmo vietos, iš kurių vakai integruojami į naujas šeimas. Bent tiek teko sužinoti spaudoje.

[kzinas]

Gal ir blogės pamažu, bet nematau priežasčių, kodėl tai turėtų pasireikšti staiga. Kad patinka pranašauti apokalipses tai akivaizdžiai matosi, matyt gyvenime labai nesiseka ir nori kažkuo tą gyvenimą nenusisekusį pateisinti? Ar iš to sieki pasipelnyti? O šiaip, pensijinis amžius didinamas, pensijos mažinamos. Kolkas vakarų pensininkai tik išgali prabangiai keliauti po pasaulį.

....kiek tau metų ? Toks įspūdis bandai pigiai išprovokuoti, tai nekelia pagarbos tau. IMHO čia žmonės suauge susrinkę, be paugliškų problemų, skirtingai nei kai kuriuose kituose forumuose, panašios tematikos. Aš paprastai remiuosi http://www.stratfor.com/ ....aka George Friedman bet ne tik. Jie nori gali perskaityti jo knygą "The Next 100 years", jiegu moki angliškai skaityti..

[kzinas]

Ar tik ne Švedija su tuo jau eksperimentuoja. Matai, pensija dar automatiškai nereiškia, kad žmogui beliko tik per dienas televizorių žiūrėti, auginti anūkus/proanūkius ir pas gydytojus lankytis. Daugelį, bet ne visus traukia kelionės. Todėl nuspręsta pensininkus... įdarbinti. Žinoma, ne 8h, bet maždaug 2-3 valandoms per dieną, ir tos pačios valandos išnaudojamos su pertraukėlė. Mačiau reportažą apie pensininkes moteris. Jos skalbia (skalbimo mašinomis), džiausto, lygina, rūšiuoja drabužius, gamina vaistą, tvarko namus ir želdynus, na ir atlieka kitus nesudėtingus rutininius darbus. Dabar nepamenu, ar ta jų darbo vieta yra vaikų globos namai, ligoninė, ar dirba pačios sau slaugos namuose.
Per buvusią R. Maskoliūno laidą „(Ne)gali būti“ minėta, kad komandinis kasdieninis darbas atitolina senatvines psichines ligas, t.y. nukvakimą.

Nieko nesakau, gal kai kurios prognozės, kiek užtamsina spalvas
bet imho logiška, be minėto G. Friedman:
Global Aging and the Crisis of the 2020s, Demographic Storms Ahead:
http://www.marketoracle.co.uk/Article25546.html

[Wycka]

Nežinau, ką konkrečiai turėjai omenyje, Vytautai, bet Švedijoje būti pensininku yra ne trūkumas, o privalumas. Labai smagu matyti laimingus, aktyviai gyvenančius pagyvenusius žmones. Kadangi pačiam teko kurį laiką nuomoti kambarį bute, kuriame gyvena vyresniojo amžiaus pora, gana dažnai stebėdavausi, kaip jie suspėja lankyti šokių pamokas, koncertus, užsienio kalbų kursus ir t.t. Atrodo, kad žmogus būdamas pensijoje pradeda gyventi dėl savęs ir tas pensininkų energingumas įkvepia.
O štai vaikų namų šioje šalyje nėra, tik laikinos apgyvendinmo vietos, iš kurių vakai integruojami į naujas šeimas. Bent tiek teko sužinoti spaudoje.

Ne ne, jokiu būdu neturėjau intensijos sumenkinti pensininkų. Esmė tokia, kad žmogui nuolat reikia veiklos. Vien bažnyčios neužtenka. Sutuoktinis gali būti jau miręs arba nebevaikštantis, vaikai gyvena savomis problemomis. Keliauti ne visi gali ir mėgsta, o namų ruoša nėra bendravimas. Vat tokiu pagrindu sugalvota kaip nušauti du zuikius — ir pasibendraujama su panašaus amžiaus ir panašių interesų žmonėmis, ir nudirbamas naudingas darbas visuomenei.

[kzinas]

Tiems kas domisi Ekonomika ...na makroekonomika, ekonominiais ciklais, krizėm, rytu pakilimu, bei vakarų nuopoliu: rekomenduoju pasižiūrėti Niall Ferguson dokumentinį serialą "Civilization: Is the West History?" - nerealiai stiprus, ir šiap įdomus žiūrėti. Aiškina populiariai, bei turi savyje tos britiškos charizmos a la Jeremy Clarcson.
Jo dar yra senesnis "The Ascent of Money" - tiek dokumentinis serialas tiek knyga, irgi labai įdomus skaitalas, apie bankų sektoriaus formavimasį, pakilimus bei nuopolius, pradedant Venecija baigiant šiais laikais,
http://en.wikipedia.org/wiki/Niall_Ferguson
ps: John jo minčių eiga patiktų.

[Silber418]

Pernai pagal galimybes gyveno tik Estija ir Švedija

2010 m. 17-os euro zonos šalių ir 27 ES šalių narių valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sumažėjo, lyginant su 2009 m., o valstybės skola ir BVP išaugo, praneša „Eurostatas".
Euro zonoje valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis sumažėjo nuo 6,3 proc. 2009 m. iki 6,0 proc. 2010 m., o 27 ES valstybėse narėse – atsitinkamai, nuo 6,8 iki 6,4 proc.
2010 m. didžiausias deficito ir BVP santykis buvo užfiksuotas Airijoje (-32,4 proc.), Graikijoje (-10,5 proc.), Jungtinėje Karalystėje (-10,4 proc.), Ispanijoje (-9,2 proc.), Portugalijoje (-9,1 proc.), Lenkijoje (-7,9 proc.), Slovakijoje (-7,9 proc.), Latvijoje (-7,7 proc.), Lietuvoje (-7,1 proc.) ir Prancūzijoje (-7,0 proc.).
Mažiausias deficitas užfiksuotas Liuksemburge (-1,7 proc.), Suomijoje (-2,5 proc.) ir Danijoje (-2,7 proc.). Estijoje 2010 m. buvo užregistruotas nedidelis valdžios sektoriaus biudžeto perteklius (0,1 proc.), o Švedija išlaikė balansą (0,0 proc.). Iš viso 2010 m., lyginant su 2009 m., 21 valstybėje narėje valdžios sektoriaus balansas BVP atžvilgiu pagerėjo, o šešiose suprastėjo. (...)

www.delfi.lt

[Lettered]

Degalų prekybininkai siūlo riboti keliones pilnais kuro bakais iš Rusijos ir Baltarusijos

http://www.bernardinai.lt/straipsnis...arusijos/61823

Pagaliau gal bus pradėta kovoti su kontrabanda.

[Aleksio]

Degalų prekybininkai siūlo riboti keliones pilnais kuro bakais iš Rusijos ir Baltarusijos Pagaliau gal bus pradėta kovoti su kontrabanda.

Kokia čia kontrabanda? Žmogus gali įvežti pilną baką + 10 litrų. Degalų prekybininkams nerima kelia tik jų sumažėjęs pelnas, o ne LR biudžetas. Tarp kitko - kainos Belarusijos degalinėse rubliais liko tos pačios, o doleris juodojoje rinkoje sustiprėjo, taip kad belarusiškas benzas dar atpigo

[Lettered]

Kokia čia kontrabanda? Žmogus gali įvežti pilną baką + 10 litrų. Degalų prekybininkams nerima kelia tik jų sumažėjęs pelnas, o ne LR biudžetas. Tarp kitko - kainos Belarusijos degalinėse rubliais liko tos pačios, o doleris juodojoje rinkoje sustiprėjo, taip kad belarusiškas benzas tapo dar atpigo

Nemažai yra iš to gyvenančių, važinėjančių per pasienį ir perpardavinėjančių degalus. Kada bus galima įsivežti tik 10 litrų bake, tokių nebeliks.

[Smauglys]

Visi visur makles suka, vagia, apgaudinėja kiek tik įmanoma ir dar daugiau, o paskui nori gerai gyventi.

[Wycka]

Degalų prekybininkai siūlo riboti keliones pilnais kuro bakais iš Rusijos ir Baltarusijos

http://www.bernardinai.lt/straipsnis...arusijos/61823

Pagaliau gal bus pradėta kovoti su kontrabanda.

Nemažai yra iš to gyvenančių, važinėjančių per pasienį ir perpardavinėjančių degalus. Kada bus galima įsivežti tik 10 litrų bake, tokių nebeliks.

Jeigu uždarysi žmogui visas duris, jis lips per langą. Jeigu uždarysi visus langus, lįs per kaminą, arba per rūsį. Taip bukai uždraudus įsivežti x litrų degalų, kontrabandos nesustabdysi. Jau daugiau logikos papildomai apmokestinus dažną (ne dažniau kaip kartą per savaitę) išorinės ES sienos kirtimą. Tikrai neverta turėti iliuzijų, kad vilkiko vairuotojas rizikuos važiuoti su 10l degalų. Beje, apie 2000 metus Lenkija iš Lietuvos leisdavo įsivežti tik iki 300l dyzelio bake. Tai kai kurie lietuviai vairuotojai suskubo montuotis cilindro formos bakus, nes tokiuose bakuose sunkiau pamatuoti kuro kiekį ir lengviau apgauti pasienietį.