Californijoje Toyota prius tapo tiesiog mada. Užsakymai gamykloms pateikti keliems metas į priekį. Kodėl nėra akcizų kurui, kodėl JAV ekonomikai nafta gyvybiškai svarbi? Atsakymas paprastas - dauguma amerikiečių gyvena užmiestyje. Kažin ar pasiteisintų viešasis transportas. Pvz. Lietuvoje, net ir esant nedideliems atstumams, tokie maršrutai yra nuostolingi, o autobusai kursuoja kas valandą.
Kalifornijoje drakoniški "žalieji" istatymai ir planai, kaip perspektyvoje kone išvis atsisakyti benzininio transporto. Šie žalieji įstatymai pas juos įvesti ne iš gero gyvenimo ,o dėl to kad dūsti pradėjo, nuo trašos dar 9-tame dešimtmetyje.
Kalifornijoje drakoniški "žalieji" istatymai ir planai, kaip perspektyvoje kone išvis atsisakyti benzininio transporto. Šie žalieji įstatymai pas juos įvesti ne iš gero gyvenimo ,o dėl to kad dūsti pradėjo, nuo trašos dar 9-tame dešimtmetyje.
Tik norėjau pasakyti, kad amerikiečiai irgi taupo, tik ne tiek, kad pradėtų važinėti su taršiais dizeliais, kaip europiečiai ES planuoja iš miestų centrų išvyti visus automobilius su vidaus degimo varikliais.
Kalifornija, šiaip, yra JAV (o gal ir ne tik JAV) "green" etalonas. Bet likusioje JAV reikalai tikriausiai kur kas pratesni. Bendrai paėmus JAV tikrai nekaip atrodo pasaulio kontekste. Tiesiog nesimato iniciatyvos ir noro taupyti. Nors, aišku, anksčiau ar vėliau turės tvarkytis.
Kalifornija, šiaip, yra JAV (o gal ir ne tik JAV) "green" etalonas. Bet likusioje JAV reikalai tikriausiai kur kas pratesni. Bendrai paėmus JAV tikrai nekaip atrodo pasaulio kontekste. Tiesiog nesimato iniciatyvos ir noro taupyti. Nors, aišku, anksčiau ar vėliau turės tvarkytis.
Kur čia taip matei? Šiaip Oregonas ir Vašingtono valstijos yra JAV "green" etalonas. O kad ala Kalifornija daro daugybė promo apie tai, tai nereikia tikėti propaganda iš valstijos, kur vienam asmeniui tenka ar ne 4 automobiliai praktiškai. Kitos valstijos padaro realius darbus. Nes pasižiūrėjus į FOX ar kita "mass media", Kalifornija tuoj taps visa ko centras pasaulyje...
O JAV nors atrodo homogeniška, bet valstijos šiuo aspektu tikrai skiriasi. O palyginti LA, SF, SD ar SJ su kokius Sietlu ar Portlendu eko-programomis, man liežuvis asmeniškai neapsiverčia. Vieni spekuliantai, kiti tylūs darbininkai
Tad kur čia tie baisūs skaičiai? Tiesa, kapitalo srautai irgi yra teigiami, tačiau ten reikėtų šiek tiek detaliau panagrinėti metodiką prieš apibendrinant.
Būtent, imant bet kokius skaičius gerai nežinant konteksto ir metodikos galima nuklysti į šoną mėginant suprasti, ką gi jie rodo. Net tokius visiems gerai suvokiamus dydžius kaip infliacija ir nedarbas skirtingos šalys skaičiuoja nevienodai. Todėl 15 proc. nedarbas vienoje šalyje ir 15 proc. nedarbas kitoje šalyje nebūtinai reiškia tą patį. Geriausia imti kuo ilgesnio laikotarpio duomenis ir žiūrėti tendencijas. O tendencijos šiuo metu yra Kinijos naudai. JAV padėčiai įvertinti užtenka keleto faktų: atrodo iki liepos mėn. JAV turi eilinį kartą pasikelti skolinimosi lubas, gyventojų užimtumas gerėja vangiai, palyginti su ankstesniais nuosmukiais, krizę sukėlusios priežastys niekur nedingo.
Apie JAV skolą kalba ir TVF: TVF: JAV skola pasaulio ekonomikai šmėžuoja naujais nemalonumais
TVF pažymėjo, kad JAV 2010-iais yra vienintelė iš išsivysčiusių valstybių, kuri, užuot siaurinusi biudžeto deficitą ekonominio augimo laikotarpiu, šį dar plėtė, rašo britų verslo dienraštis "Financial Times"
Tai, kad Amerikoje net 25 procentus visų pajamų kontroliuoja vos vienas procentas šalies piliečių, labai stipriai kenkia šalies ekonomikai
Apskritai nelabai suprantu, dėl ko šioje temoje paskutiniu metu ginčijamasi. Tegu kiekvienas sau atsako, ką rinktųsi (JAV ar Kiniją), jei reikėtų 10-iai metų investuoti? Gal atsakius neliks apie ką diskutuoti . Taip, Kinija dar daug kuo atsilieka, neturi to, neturi ano, tačiau reikia žiūrėti ne į dabartinį tašką, o į kryptį. Jei Kinijoje burbulas ir yra, tai valdžia bent jau imasi priemonių ekonomikai vėsinti (palūkanos, bankų rezervai), skirtingai nei JAV 2007 m. Be to, turėdama tokius finansinius rezervus, Kinija galėtų amortizuoti bet kokį smukimą neįklimpdama į skolas. Bent jau Kinijos akcijų rinka burbulo nerodo - indeksai yra žemiau 2009-ų metų viršūnės. Didžiausi burbulai būna tada, kai apie juos niekas nekalba. JAV iki krizės akcijos kilo, agentūrų suteikti reitingai buvo geri, nekilnojamasis turtas brango ir visi buvo laimingi . Juokinga, kai šalis, turinti tokią ilgą kapitalizmo patirtį, tokį ekonomikos nuosmukių stažą ir šimtamečių bankų, atseit nesugeba numatyti ir įvertinti, kuo gali baigtis besaikis skolinimas bedarbiams, norintiems gyventi nuosavame name ir važinėti nauju atomobiliu.
Be to, turėdama tokius finansinius rezervus, Kinija galėtų amortizuoti bet kokį smukimą neįklimpdama į skolas.
bent as tai isivaizduoju kad visi tie rezervai iki paskutinio $ sukisti i visokias finansines priemones - pvz paskolas bankams ar pan. Ir sporgstant burbului ir blogejant banku situacijai ju nepanaudosi niekam, o net ir nesant burbului ju istraukimas is banku galetu sukelt nemenka krize.
Daugiausia turbūt laiko obligacijų pavidalu. Amerikos obligacijų pirkimą jau pristabdė, dabar daugiau perka Europos obligacijų. Be to, turi maždaug 1000 tonų aukso.
Kaip tik ir straipsnis apie Kinijos rezervus - jau pasiekė 3 trilijonus (JAV doleriais) . http://www.traders.lt/page.php?id=11612
Californijoje Toyota prius tapo tiesiog mada. Užsakymai gamykloms pateikti keliems metas į priekį. Kodėl nėra akcizų kurui, kodėl JAV ekonomikai nafta gyvybiškai svarbi? Atsakymas paprastas - dauguma amerikiečių gyvena užmiestyje. Kažin ar pasiteisintų viešasis transportas. Pvz. Lietuvoje, net ir esant nedideliems atstumams, tokie maršrutai yra nuostolingi, o autobusai kursuoja kas valandą.
Taip, taupymo procesas ten jau tikrai prasidėjo. Prieš tris savaites Obama paskelbė planą per 10 metų sumažinti naftos suvartojimą 30 proc. Nors kiek mačiau dauguma analitikų mano, kad be akcizo naftos produktams to padaryti nepavyks. Na bet pamatysims. Patiko, kaip du prancūzai, atstovaujantys didžiausią Saudo Arabijos banką nervingais veidais komentavo šią iniciatyvą
bet kaip sakoma anyway still long way to go Ir pažiūrėsim kiek sėkmingos iniciatyvos šios bus.
Beje kažkaip pas mus tylu, kad USA irgi biudžeto išlaidas karpyti pradėjo. Per artimiausius 4 mėn. 38 mlr. USD bus nukirpta.
Per artimiausius metus Švedija tikisi sukurti biudžeto perteklių ir pagerino ateinančių dvejų metų ekonomikos augimo prognozes, o tai leis sparčiausiai augančiai Europos ekonomikai imtis mokesčių mažinimo, kol tuo pat metu kitos regiono šalys ruošia naujas taupymo programas, skelbia „Bloomberg“. <...>
Švedijos vyriausybė artimiausiu metu planuoja padidinti investicijas į šalies geležinkelių infrastruktūrą, supaprastinti ilgalaikio nedarbingumo išmokų taisykles, sumažinti pajamų mokestį užsienio piliečiams, kurie yra vertinami kaip ekspertai, ir planuoja dividendų mokestį kai kuriam smulkiajam verslui. Šalies vyriausybė taip pat ketina sumažinti mokesčius pensininkams ir sumažinti pridėtinės vertės mokestį restoranams.
Kovą Kinijos ekonomika augo sparčiausiu tempu nuo 2008-ųjų metų, praneša BBC.
Kinijos nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad sausio-kovo mėnesių Kinijos ekonomikos augimas viršijo prognozes ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, siekė 9,7 proc.
Vartotojų kainos kovą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 5,4 proc. Vasarį jos buvo išaugusios 4,9 proc.
Pastaruoju metu Kinijos vyriausybė ėmėsi priemonių, kad pristabdytų nekilnojamojo turto ir maisto produktų kainų augimą.
Infliacija Kinijoje auga nepaisant to, kad nuo praėjusių metų spalio centrinis šalies bankas keturis kartus didino palūkanų normas.
Kinijos centrinis bankas pranešė, kad užsienio valiutų rezervai kovo mėnesio pabaigoje siekė 3,04 trln. JAV dolerių, tai yra 24,4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Stokholmo akcijų biržoje Nasdaq OMX listinguojama kompanija „Proact IT Group AB“ šią savaitę paskelbė apie britų kompanijos „B2net“ 75% akcijų paketo įsigijimą. Įmonė taip pat planuoja įsįgyti likusius 25% šios kompanijos akcijų, šiuo metu priklausančių kompanijos „B2net“ vadovybei. B2net kompanijoje šiuo metu dirba 145 specialistai, jos metinę apyvartą sudaro 48 milijonai svarų sterlingų.
Tai - trečias stambus kompanijos „Proact“ įsigijimas per pastaruosius mėnesius: 2010-ųjų metų spalio mėnesį grupė įsigijo čekų kompanija „Storyflex“, o 2011-ųjų sausio mėn. - olandų kompaniją „Databasement“. Šiandien planuojama 2011-ųjų metų įmonės metinė apyvarta- 2.2 bilijonai Švedijos kronų (SEK) (~8,48 mlrd. litų), tai yra apie 60% daugiau nei 2010-aisiais metais.
Po šių įsigijimų kompanija“Proact“ tapo rinkos lyderiu duomenų saugojimo ir archyvavimo srityse Europoje.
Į Lietuvą šis investuotojas įžengė 2001-aisiais metais, tuo metu įsigijęs 51% UAB „Compservis atvirosios sistemos“ akcijų. Likusį akcijų paketą įmonė įsigijo 2006-aisiais metais.
Pasibaigus šildymo sezonui lengviau atsikvėpti galės ne visi – visoje Lietuvoje gyventojai ir įmonės centralizuotai šilumą tiekiančioms bendrovėms liko skolingi per 210 mln. Lt. Palyginti su 2009-2010 m. šildymo sezonu, skolos ūgtelėjo maždaug 30 mln. Lt. Maždaug pusę visų įsiskolinimų sudaro skolos „Vilniaus energijai“.
"Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."
(...)
„Eksportuojančiosios Lietuvos“ duomenimis, pernai visų Lietuvos prekių eksportas didėjo 33 proc. ir pasiekė 2008-ųjų lygį, kai buvo užkopęs į rekordines aukštumas. Pirmaisiais šių metų mėnesiais eksporto augimas dar labiau spartėjo - 45 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
(...)
„Eksportas šiemet išliks svarbiausiu Lietuvos ekonomikos varikliu, nes vidaus vartojimas kol kas atsigauna labai lėtai. Mūsų strateginėse rinkose eksporto plėtrai situacija gana palanki ir stabili. Galbūt vienintelis veiksnys, keliantis nerimo, yra energetinių išteklių - naftos ir dujų - brangimas, tai gali šiek tiek didinti sąnaudas ir mažinti eksportuotojų konkurencingumą“, - artimiausią ateitį prognozavo P.Lukauskas. Anot jo, šiemet Lietuva vėl pasieks 15-20 proc. eksporto augimą. „2008-ųjų lygį realiai pasiekėme jau pernai, šiemet kylame į tokias aukštumas, kokių Lietuvos eksportas dar nebuvo pasiekęs“, - sakė „Eksportuojančiosios Lietuvos“ generalinis direktorius.
Comment