Ekonomikos naujienos

[Sula]

Dėl NT, schema Lietuvoje iki primytivumo paprasta - privatus asmuo už simbolinę kainą nuomoja patalpas susijusiam verslui, taip išvengdamas NT mokesčio. Tiesa, dėl gamybinių patalpų sudėtingiau - kabinėjasi inspekcija.

[Gator]

Vilniaus Akropolyje jau kokie metai (o gal ir ilgiau) stovi "lariokas", prekiaujantis investiciniu auksu. Mano nuomone, tai (šitoks investavimo į auksą masiškumas, kad net prekybcentriuose apsimoka kioskelius laikyti) yra aiškus ženklas, kad aukso kaina išpūsta.

Hmm o kas cia per desinis, kad jei kazkas yra paklausus automatiskai daroma isvada, kad jo kaina ispusta? Na daznai taip buna, bet ar tai nepajudinama aksioma?

[index]

Hmm o kas cia per desinis, kad jei kazkas yra paklausus automatiskai daroma isvada, kad jo kaina ispusta? Na daznai taip buna, bet ar tai nepajudinama aksioma?

Čia ne dėsnis, bet tokia tendencija. Kai kažko kaip investicijos prisireikia net tiems, kurie nesupranta kam tas daiktas reikalingas ir ką su juo daryti (t.y. kai investuoti į tai užsinori ir namų šeimininkė) tai jau yra išpūstas burbulas. Dažniausiai kai kaina žema ir investuoti apsimoka to niekam nereikia, o visi pirkti pradeda prieš pat viršūnę (Tai negalioja realiai suvartojamiems dalykams ).

[Tomas]

Progresiniai mokesčiai įveikė pirmą barjerą Seime

http://verslas.delfi.lt/business/pro....d?id=43859169

Keista, kad tokia gana svarbi naujiena liko nepastabėta. Kaip manot, ar reikalingi tokie mokesčiai Lietuvai?

Reikalingi, bet ne tokie kaip siūloma. Lietuvoje samdomos darbo jėgos apmokestinimas ir taip yra labai didelis, todėl reformos esmė turėtų būti tarifo mažinimas uždirbantiems mažiau ar vidutiniškai, o ne didinimas uždirbantiems daugiau.

[Gator]

Čia ne dėsnis, bet tokia tendencija. Kai kažko kaip investicijos prisireikia net tiems, kurie nesupranta kam tas daiktas reikalingas ir ką su juo daryti (t.y. kai investuoti į tai užsinori ir namų šeimininkė) tai jau yra išpūstas burbulas. Dažniausiai kai kaina žema ir investuoti apsimoka to niekam nereikia, o visi pirkti pradeda prieš pat viršūnę (Tai negalioja realiai suvartojamiems dalykams ).

Bet ar ne pernelyg paprasta? Tokiu atveju labai paprasta butu uzdirbti is aukso ir kitu investiciju, va dabar net tokiems paprastiems forumieciams kaip mes "aisku", kad auksas jau pries pat virsune ir reiktu ji parduot. Per lengva butu uzdirbt..

[index]

Bet ar ne pernelyg paprasta? Tokiu atveju labai paprasta butu uzdirbti is aukso ir kitu investiciju, va dabar net tokiems paprastiems forumieciams kaip mes "aisku", kad auksas jau pries pat virsune ir reiktu ji parduot. Per lengva butu uzdirbt..

Matai, čia tik vienas iš ženklų ir toli gražu ne visada pasitvirtinantis. Aš irgi manau, kad auksas dabar per brangus ir jis kažkada bus pigesnis, bet niekas nežino kada jis pradės pigti ir kiek iki to laiko pabrangs. Jeigu kas tą žinotų tai greit taptų milijardieriumui, bet dabar netgi būnant garantuotu, kad auksas pervertintas ir jį pašortinus jis dar gali drąsiai porą, trejetą metų brangti, o tu neši savo paskutinius pinigus į margin sąskaitą ir galų gale atsidursi gatvėje. O po pusmečio jis gal ir atpigs. Laikas šiuo atveju yra esminis dalykas.

[andyour]

Kas iš to, kad pagaminama ir sukuriama daugiau, jei pirkėjai negali toms prekėms išleisti didesnių sumų. Ekonomikoje, kur 70 proc. sudaro vartojimas, vartotojų išlaidos labai svarbios.

Although the economy in the US is now producing more "stuff" than it did at its peak in 2007 (fact), we are doing it with 6.8 million fewer people.

Jeigu prekių pagaminama daugiau nei prieš piką, vadinasi pinigai atsitraukė iš paslaugų sektoriaus ir plūsta gamybininkams. Didžioji dalis bedarbių yra iš statybos sektoriaus ir su tuo susijusiom šakom.

[senasnamas]

Nemanau, kad kažkas pultų investuoti į gamybą, jei nebūtų paklausos. Auga vartojimas besivystančiose šalyse, todėl ir gamina daugiau. Kol kas JAV yra stambiausia gamintoja (net 24 proc. pasaulio gamybos pajėgumų 2008 m., bet užimama dalis pamažu traukiasi, nes sparčiai vejasi besivystančios šalys).
Duomenys iki 2008 m., bet bendram vaizdui tinka:
http://investing.curiouscatblog.net/...tries-in-2008/
O darbo vietų gamyboje mažėja ir mažės - optimizuojant, modernizuojant vietoj 10 nekvalifikuotų darbuotojų priimama keletas kvalifikuotų. Šita tendencija yra visame pasaulyje. Modernizavimas vėluoja tik ten, kur darbo jėga dar labai pigi.

[andyour]

Nemanau, kad kažkas pultų investuoti į gamybą, jei nebūtų paklausos.

Tą ir norėjau pasakyti, kad atsigauna vartojimas.

O darbo vietų gamyboje mažėja ir mažės - optimizuojant, modernizuojant

Žemės ūkyje irgi mažėja, nors ten dirba vos 5% gyventojų. Toks ateities ekonominis modelis, kada paslaugos sudaro >70%.

[senasnamas]

Ne tik savo rinkai juk gamina - kad gamina daugiau, tai dar nereiškia, kad ir vartoja daugiau.

[andyour]

Ne tik savo rinkai juk gamina - kad gamina daugiau, tai dar nereiškia, kad ir vartoja daugiau.

Kiek pamenu, Kinijos eksportas augo/auga po keliasdešimt procentų, o gi Kinijos pagrindinė rinka JAV. Lietuvoje eksportas rekordinis, tik vidaus vartojimas sustingęs, nes kaupiami indėliai, kurie irgi rekordiniai. Jeigu visi tik eksportuoja masinę produkciją, tai kas tada vartoja? Reikia išsamesnės analizės

[andyour]

JAV greitojo maisto restoranų tinklas „McDonald's“ per vieną dieną visoje šalyje pasamdys 50 tūkst. naujų darbuotojų, informuoja CNN.

Šis „McDonald's“ pranešimas yra dar vienas atsigaunančios JAV darbo rinkos įrodymas. Penktadienį JAV darbo departamentas pranešė, kad šių metų kovą JAV nedarbas sumažėjo 0,1 proc. - iki 8,8 proc., mažiausio lygio per dvejus metus.

Kovą darbo vietų skaičius, išskyrus žemės ūkio sektorių, išaugo 216 tūkstančių.

Atsigauna ir paslaugų sektorius Kadangi namų prisistatė 50 metų į priekį, tada kyla klausimas, kam dabar bus paklausa, gaminiams ar paslaugoms.

[Big Cat]

[Silber418]

Kadangi paskutiniu metu buvo diskutuojama apie JAV ekonomiką, manau, ne pro šalį būtų paminėti ir tai, jog šios valstybės ekonomistai ir politikai vis rimčiau svarsto reformuoti valstybės finansų sistemą gerovės vastybės, t.y. Skandinavijos valstybių, modelio pavyzdžiu. Tačiau, pavyzdžiui, švedai pateikia kelias priežastis, kodėl JAV negalėtų tapti gerovės valstybe:

[zajcik]

Kiek pamenu, Kinijos eksportas augo/auga po keliasdešimt procentų, o gi Kinijos pagrindinė rinka JAV. Lietuvoje eksportas rekordinis, tik vidaus vartojimas sustingęs, nes kaupiami indėliai, kurie irgi rekordiniai. Jeigu visi tik eksportuoja masinę produkciją, tai kas tada vartoja? Reikia išsamesnės analizės

Lietuvos užsienio prekybos balansas 2010 m. -6678,4 mln. litų.

[index]

Lietuvos užsienio prekybos balansas 2010 m. -6678,4 mln. litų.

Tai, žinok neigiamas balansas pas daugelį ir mūsų vartojimas čia mizernas (Tuo labiau, kad labai nukritęs per krizę ). Pasižiūrėk kokio dydžio neigiami JAV ir Kinijos (Praėjusio mėnesio prekybos balansas -7,3 mrld. USD ). Va kas dabar daugiausiai vartoja. O mes tai palyginus labai daug eksportuojam, o prekybos balansą labai gadina energetiniai ištekliai.

[senasnamas]

Šiek tiek duomenų apie JAV vartojimą: dugnas buvo 2009 m. pavasarį, šiuo metu mažmeninės prekybos augimas, palyginti su praeitais metais, yra 7-8 proc.
Įdomi išvada, įvertinus populiacijos augimą ir infliaciją:

During the past 21 years, the U.S. population has grown by over 22% while the dollar has lost about 37% of its purchasing power to inflation. When we adjust accordingly, the rebound in retail sales from the bottom in April 2009 merely gets us back to the per capita spending during the late summer of 1999.

http://wallstcheatsheet.com/economy/...depressed.html

[URBANISTAS]

Lietuvos užsienio prekybos balansas 2010 m. -6678,4 mln. litų.

Kitaip sakant 6.678mlrd.???!!!

[index]

Kitaip sakant 6.678mlrd.???!!!

Taip. Iš kur toks nusistebėjimas?

[Raptor]

Na, kaip atrodo Lietuvoje gyvenimas tikrai gėrėja

Sumažėjo gaunančių 800 Lt, padaugėjo uždirbančių per 2,5 tūkst. Lt

Praėjusių metų spalio mėn. 800 Lt ir mažesnį darbo užmokestį prieš mokesčius gavo 168,5 tūkst. šalies darbuotojų (be individualiųjų įmonių). Tokių darbuotojų per metus sumažėjo 0,2 proc. punkto ir sudarė 19,4 proc. Mažėjo ir gaunančiųjų iki 1,5 tūkst. Lt, padaugėjo uždirbančių daugiau nei 2,5 tūkst. Lt.

Daugiau negu pusė (59,7 proc., arba 100,6 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką.

Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, gavusių mažiau nei 1500 Lt, skaičius, palyginti su bendru visą darbo laiką dirbusių skaičiumi, šalies ūkyje per metus sumažėjo 0,7 proc. punkto ir sudarė 43,4 proc., valstybės sektoriuje tokių darbuotojų buvo 31,8, privačiajame – 51,2 procento.

Gavusiųjų daugiau nei 2500 Lt dalis nežymiai (1 proc.) padidėjo ir šalies ūkyje sudarė 27 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, valstybės sektoriuje – 33,7 proc., privačiajame sektoriuje – 22,4 proc. ir atitinkamai padidėjo 1,8 ir 0,5 proc. punkto.

Darbuotojai, kurie gavo 5 501 litą ir daugiau, šalies ūkyje sudarė 3,2 procento.

Mažesnį negu 2010 m. spalio mėn. šalies ūkio darbo užmokesčio vidurkį – 2106 litus – uždirbo du trečdaliai visą darbo laiką dirbusių darbuotojų.

Primename, kad pagal 2009 m. duomenis vieno asmens namų ūkiui nustatyta skurdo riba yra 831 Lt, dviejų suaugusių ir dviejų vaikų - 1 746 Lt.