Vasario mėnesį naujų automobilių rinka Lietuvoje augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje – naujų mašinų parduota 112,6 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį.
Turėjome labai jau mažą palyginamąją bazę, bet vis tiek
Comparison between USSR and US economies (1989)
according to 1990 CIA The World Factbook
USSR
GDP (1989 - millions $) 2,659,500
Population (July 1990) 290,938,469
GDP Per Capita ($) 9,211
Labor force (1989) 152,300,000
Economy of the People's Republic of China
GDP
$5.75 trillion (nominal: 2nd; 2010)
$10.08 trillion (PPP: 2nd; 2010)
GDP per capita
$4,283 (nominal: 95th; 2010) $7,518 (PPP: 93th; 2010) http://en.wikipedia.org/wiki/Economy...ublic_of_China
Economy of the United States
GDP
$14.660 trillion (2010) (nominal; 1st) $14.660 trillion (2010) (PPP; 1st)
GDP per capita
$47,132 (2010) (nominal; 17th) $47,132 (2010) (PPP; 6th) http://en.wikipedia.org/wiki/Economy..._United_States
Pliki skaičiai rodo, kad Kinija net prisivijusi JAV absoliučiais skaičiais, gerokai atsilieka nuo TSRS, kuri buvo daug arčiau JAV pagal gyvenimo lygį nei vis dar esanti ir ilgai būsianti atsilikusi Kinija.
Beje, kinai milžiniškais ir didėjančiais kiekiais iš JAV importuoja maistą, pvz. milijonus tonų kukurūzų- turbūt jiems nelabai sekasi stepių užsėti šia žemės ūkio kultūra kaip kad vieni bandė.
Nekorektiškas toks palyginimas. Aišku, gal ir išvedė labai jau sąlyginius skaičiukus, bet SSRS su JAV (ar bet kuria kita laisvos rinkos šalimi) lyginti negalima jau vien dėl to, kad SSRS paprasčiausiai nebuvo atviros rinkos šalis, kur nebuvo galima nieko laisvai vartoti t.y. laisva valia pirkti norimų prekių ar kitų valiutų... net maisto produktų pasirinkimas buvo ribotas, nekalbant apie tokius dalykus, kaip automobiliai. Nuolat būdavo koks nors "deficitas" ir pan. BVP per capita tokioje situacijoje netenka prasmės, nes realybėje SSRS tų pinigų nebuvo ir jie nebuvo konvertuojami ne tik į kitas valiutas, bet ir į prekes. Dėl to ir BVP per capita lyginimas yra iš principo nelabai pagrįstas, nes tai nebuvo konvertuojama valiuta, dėl ko net jei buvo oficialus kursas pačioje SSRS (jis lyg ir buvo 1:0,9), tai jis tebuvo "butaforinis" ir nieko nereiškiantis. Ko gero, ir arkliui buvo aišku, kad 1SUR tikrai nebuvo vertas 0,9USD. Vienintelis įmanomas palyginimas galima nebent vadovaujantis tuo metu juodojoje rinkoje buvusiu SUR:USD "kursu". Įdomu, koks jis buvo, tarkim, kokiais 1987m?
Taigi, jau vien dėl to toks SSRS ir JAV BVP rodiklių lyginimas yra iš esmės beprasmis, net nekalbant apie atitinkamų rodiklių lyginimą su dabar besivystančiomis ekonomikomis.
Dėl to ir BVP per capita lyginimas yra iš principo nelabai pagrįstas, nes tai nebuvo konvertuojama valiuta, dėl ko net jei buvo oficialus kursas pačioje SSRS (jis lyg ir buvo 1:0,9), tai jis tebuvo "butaforinis" ir nieko nereiškiantis. Ko gero, ir arkliui buvo aišku, kad 1SUR tikrai nebuvo vertas 0,9USD. Vienintelis įmanomas palyginimas galima nebent vadovaujantis tuo metu juodojoje rinkoje buvusiu SUR:USD "kursu". Įdomu, koks jis buvo, tarkim, kokiais 1987m?
Kaip tik toks palyginimas nekorektiškas. "Juoda rinka" nėra rinka. Kai už 500 USD pardavimą gręsia mirties bausmė, jų kaina fantastinė.
Be to, dirbtinai žemas USD kursas reiškia, kad realus TSRS GDP galėjo būti dar aukštesnis.
Dėl konkurencingumo galima ginčytis iki nugriuvimo. Pvz.: kaip įvertinti Karinės pramonės sektorių, kuris užėme didžiulį TSRS ekonomikos gabalą? Divizijas tankų galima vertinti vienu metu ir kaip bevertes, kaip realias, ir kaip labai vertingas (grėsmingas).
Kaip tik toks palyginimas nekorektiškas. "Juoda rinka" nėra rinka. Kai už 500 USD pardavimą gręsia mirties bausmė, jų kaina fantastinė.
Be to, dirbtinai žemas USD kursas reiškia, kad realus TSRS GDP galėjo būti dar aukštesnis.
Truputį susipykai su matematika
Jeigu, tarkime, oficialiai USD kainavo 90 kapeikų (privalomu valdišku kursu), o neoficialiai 9 rublius - tai oficialus BVP, skaičiuojant doleriais oficialiu kursu, bus 10 kartų DIDESNIS, nei skaičiuojant neoficialiu kursu.
Nepamirškite dar ir didžiulės komandinės ekonomikos bėdos - pripiskių, dėl ko ekonomika ant popieriaus didesnė nei iš tikrųjų (tuo tarpu rinkos ekonomikoje atvirkščiai - dėl mokesčių slėpimo ekonomika ant popieriaus mažesnė nei iš tikrųjų).
Gera proga imt grąžinti GPM už auto. Tada po verkšlenimų apie seną autoparką
Kaip greitai pamirštamos skaudžios pamokos ir tokie straipsniai praranda aktualumą - "Skurdi šalis su daug visureigių"
Sodros pajamos didėja, o išlaidos mažėja.
Vasarį „Sodros“ pajamos – 0,3 proc. didesnės nei planuota
Išankstiniais duomenimis, „Sodros“ biudžeto 2011 m. vasario mėnesio pajamos buvo 847,4 mln. Lt, tai yra 2,9 mln. Lt arba 0,3 proc. daugiau nei buvo planuota ir 24,8 mln. Lt arba 3 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį.
2011 metų vasario mėnesio priskaičiuotos išmokos buvo 1 mlrd. 92,9 mln. Lt, tai yra 31,5 mln. Lt arba 2,8 proc. mažiau nei planuota. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu išmokos buvo 1 mln. Lt arba 0,1 proc. mažesnės.
Krizė eina į pabaigą? O gal aš irgi apsirūkiau kaip Kubilius anot kai kurių?
"Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"
Ūkio ministerijai pradėjęs vadovauti diplomuotas psichologas Rimantas Žylius, anksčiau besisukiojęs privačiame versle, neslepia esąs nusivylęs valdininkija ir valstybės tarnyboje esantis tik laikinai - ateityje ketina su žmona išvykti į užsienį, rašo "Lietuvos rytas".
Tai juk reikia džiaugtis, kad gavom ambicingą ministrą, o ne kokį eilinį partinį veikėją, kuriam būtų svarbu tik valdžioje išlikti ir užsiiminėti tuščiomis politinėmis rietenomis arba savo nenusisekusį verslą tvarkyti.
Tai juk reikia džiaugtis, kad gavom ambicingą ministrą, o ne kokį eilinį partinį veikėją, kuriam būtų svarbu tik valdžioje išlikti ir užsiiminėti tuščiomis politinėmis rietenomis.
Tai džiaugiausi, bet pasipiktinai, kas čia linksmo...
Pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį Didžiojo septyneto šalys (G7) įsikišo į valiutų rinką siekdamos sustabdyti jenos stiprėjimą. Stiprėjanti valiuta kelia grėsmę Japonijos atsigavimui po didžiausio šalies istorijoje žemės drebėjimo.
Pirmoji į valiutų rinką įsikišo Japonija, kurios veiksmai jenos kursą sumažino 3,4%. Kiekviena iš G7 šalių valiutų rinkoje pardavinės jenas savo finansų rinkų darbo valandomis, paskelbė Yoshihiko Noda, Japonijos finansų ministras.
G7 bendrame pranešime užtikrinama, kad šalys bendradarbiaus su Japonija.
Japonijos centrinis bankas taip pat pakartojo įsipareigojimą laikytis skatinančios politikos, kad trečios pagal dydį pasaulio ekonomikos neapimtų recesija.
Po 12% nuosmukio atsigavo ir pagrindinis Japonijos akcijų indeksas „Nikkei 225“ – penktadienį jis skaičiavo 2,72% prieaugį.
G7 pranešime taip pat nurodyta, kad į valiutų rinką įsikišti paprašė Japonija.
„Mes atidžiai seksime valiutų rinką ir atitinkamai bendradarbiausime“ – nurodo didžiausių pasaulio šalių atstovai.
9.30 val. Lietuvos laiku JAV dolerio atžvilgiu jena buvo susilpnėjusi 3,69%, iki 81,8050 JPY už USD. Tai buvo pirmasis įsikišimas nuo rugsėjo, kuomet Japonija savarankiškai silpnino jeną, kai ši pasiekė aukščiausią tašką nuo 1995 m.
„Paprastai bendro įsikišimo poveikis netrunka ilgai, tačiau šiuo atveju tai koordinuoti veiksmai ir jie turėtų stumtelti jeną žemyn. Dalyvauja visi pagrindiniai centriniai bankai, o jie turi daug priemonių“, – komentavo Fredericas Neumannas, „HSBC Holdings“ ekonomistas.
Stiprėjanti jena kelia grėsmę Japonijos eksportuotojams, mat stiprėjant valiutai, sunkiau konkuruoti užsienio rinkose. Japonija dėl jenos stiprėjimo kaltina valiutų rinkos spekuliantus.
Šis įsikišimas į valiutų rinką – tai pirmas toks G7 veiksmas nuo 2000 m. rugsėjo, kai tuomet imtasi stiprinti antrus metus gyvuojantį eurą.
G7 šalių grupę sudaro JAV, Vokietija, Prancūzija, Kanada, Italija, Didžioji Britanija ir Japonija.
Interviu apie Lietuvos ekonomiką su Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Makroekonomikos skyriaus vedėju Ričardu Kasperavičiumi (video)
Ispanijos bankas "Santander", stambiausias euro zonos bankas pagal rinkos kapitalizaciją, susitarė su Kinijos banku "China Construction Bank" ('CCB') dėl bendros įmonės steigimo. Tai pranešė AFP, remdamasi Ispanijos verslo laikraščiu "Expansion".
Šalių susitarimu, 80,1 proc.bendrosios įmonės akcijų priklausys CCB, 19,9 proc. - bankui "Santander". Šis sandoris leis Ispanijos finansinei organizacijai sustiprinti savo pozicijas Azijos rinkoje.
CCB - antras pagal dydį bankas Kinijoje. Jis buvo įsteigtas 1954 metais ir iki 1996 metų buvo vadinamas "People's Construction Bank of China". 2010 metais, palyginti su ankstesniais metais, CCB pelnas padidėjo 26 proc., iki 134,84 mlrd. juanių (50 mlrd. Lt). <...>
Šiek tiek naujienų iš Švedijos.
Padidinta Švedijos ekonomikos augimo prognozė 2011 metams. Pernai sparčiausiai Europos Sąjungoje augusi ekonomika (#172), sėkmingai plečiasi ir toliau, todėl valstybės finansų ministras, Anders Borg, optimistiškai pakėlė ekonomikos augimo kertelę iki 4.8 proc. Nors numanoma, jog sparčiausiai ekonominę krizę įveikusios valstybės ekonomika kitais metais auks lėčiau - 3.5 proc. 2012 ir 3.2 proc. 2013 metais, gali būti, jog prognozes teks patikslinti. Viena pagridinių tolimesnio ekonomikos augimo priežasčių įvardijamas spartus nedarbo lygio mežėjimo tempas.
Priminsiu, jog praėjusiais metais Švedijos BVP paaugo 5.5 proc., o paskutinįjį ketvirtį - rekordiniais - 7.3 (kai kuriuose šaltiniuose - 7.2) procento.
Švedijos kronos vertė kitų užsienio valstybių valiutų atžvilgiu taip pat sparčiai didėja ir pastaruoju metu tai populiariausia mainų valiuta.
O taip pat:
Švedijos bevielio ryšio įrangos gamintoja, kompanija „Ericsson“ pranešė, kad Švedijoje atleis 450 darbuotojų, rašo „Associated Press“. Regioninės ir administracinės struktūros reorganizacijos „aukomis“ taps Stokholmo ir Goteborgo miesto darbuotojai. <...>
Tuo pat metu „Ericsson“ pranešime buvo teigiama, kad kompanija ketina priimti apie 250 inžinierių, kurie prisidės prie 4–G mobiliojo ryšio technologijų plėtros.
Fatih Birol, chief economist at the IEA, said a new assessment by the rich nations’ oil watchdog showed that the total number of barrels exported by Opec in 2011 would be slightly lower than in 2008, when cartel oil revenues reached $990bn. But if average prices remain around $100 a barrel, Opec’s oil revenues will still reach a record of $1,000bn this year.
“It would be the first time in the history of Opec that oil revenues have reached a trillion dollars.
Comment