Ekonomikos naujienos

[Gator]

Čia gal ne apie parduotuves šnekama, o apie specialistų poreikį Vokietijoje. Leidus į Vokietiją važiuoti visiems norintiesiems dirbti, Vokietijos kompanijos ieško darbuotojų čia. Kodėl - nežinau. Sunku patikėti, kad tinklas atidarinėtų parduotuves čia. Ar tam vis dar yra poreikis? Nebeužtenka jau turimų prekybos centrų?

O tu bent perskaitei linka? Pats pirmas sakinys:
„Tapkite mūsų komandos dalimi Lietuvoje sukuriant mūsų filialų tinklą“,

[Gator]

Problema, kad miesto centre gyvybės daug, bet žmonės namo pabėga labai anksti. Apie 23 h netgi Vilniaus g. (Kavinių gatvė, kaip Vilniuje Pilies g.) retai bepamatysi žmogų.

Jeigu savaitgalis, tai pamaytysi desimtis zmoniu. Jeigu darbo diena, nezianu, nesilankau

[Gator]

Klaipėdoje gyventojų gal tik 3 kartus mažiau nei Vilniuje. )

HAHAHA. "TIK" tris kartus maziau nei Vilniuje. Nuskambejo taip lyg vilnius kazkoks metropolis ir "tik" tris kart maziau gyventoju yra vistiek labai daug

[LC.]

/\ Žmogus - enciklopedija. Atsakymai paruošti į visus klausimus.

[index]

Jeigu savaitgalis, tai pamaytysi desimtis zmoniu. Jeigu darbo diena, nezianu, nesilankau

Kaip studentas lankausi tiek darbo dienomis tiek ne (Nelabai yra skirtumas ) tai daugmaž toks įspūdis, kad apie vidurnaktį jau žmogaus nepamatysi. Aišku ne visada taip būna, bet toks įspūdis susidaro.

[Lettered]

Kaip studentas lankausi tiek darbo dienomis tiek ne (Nelabai yra skirtumas ) tai daugmaž toks įspūdis, kad apie vidurnaktį jau žmogaus nepamatysi. Aišku ne visada taip būna, bet toks įspūdis susidaro.

Tai nenorėk, kad apie vidurnaktį būtų labai daug žmonių. Net ir Vilniuje tik vasarą tokiu laiku daug žmonių galima išvysti gatvėse, žiemą visi kažkur sėdi šiltai

[Gator]

Kaip studentas lankausi tiek darbo dienomis tiek ne (Nelabai yra skirtumas ) tai daugmaž toks įspūdis, kad apie vidurnaktį jau žmogaus nepamatysi. Aišku ne visada taip būna, bet toks įspūdis susidaro.

As lankausi kieviena savaitgali ir kiekviena savaitgali po 23 valandos (tai imkime 23-24 val tarpa) pamatrysi DESIMTIS zmoniu (didelie dalis is ju dar tik einanciu i kabakus). Ka tik grizau is ten - neisimtis ir si diena.

[andyour]

HAHAHA. "TIK" tris kartus maziau nei Vilniuje. Nuskambejo taip lyg vilnius kazkoks metropolis ir "tik" tris kart maziau gyventoju yra vistiek labai daug

Klaipėdoje beveik 200 tūkst. gyventojų, o 22h senamiestyje nei gyvos dvasios. Visai nėra turistų ir jaunimo atvykusio studijuoti.

[senasnamas]

Norint turėti daugiau turistų, pirmiau reikėtų pradėti nuo elementarių dalykų, pvz., viešųjų tualetų - svečiai jau daug metų šlapinasi ant prezidentūros. Neblogas būdas atkreipti dėmesį į aktualią problemą .
Geras šalies pasiekiamumas dar ne viskas. Atvykusiems užsieniečiams turi būti įdomių objektų. Pvz., ką veikti turistui Klaipėdoje? Pakrante išsitęsęs pramoninis didmiestis, nuo vandens atskirtas uosto kranų ir krantinių. Ar užsieniečiui labai bus įdomi taisyklinga Klaipėdos senamiesčio gatvių struktūra, kai neranda net valiutos keityklos? Buvo išaugęs užsukančių laivų skaičius, bet taip pat greitai ir sumažėjo - turistai pirmenybę teikia Talinui. Miestas kalvotas ir galima bent akis paganyti. O nuo šių metų jau net valiutos keisti nereikės.
Be to, Lietuva niekaip nesugeba sukurti savo įvaizdžio ir tinkamai pasireklamuoti kaip, pvz., Malaysia truly Asia . Samdo už milijonus visokius įvaizdžio specialistus, bet naudos nulis. Kažkoks dirbtinai sukurptas drąsios šalies įvaizdis sėkmingai žlugo. Negi sudėtinga pasinaudoti idėja, kurios autorius toje srityje jau turi patirties ir yra sėkmingai įrodęs, kad sugeba garsinti šalį. http://www.baltijossirdis.lt/ Man rodos, savo paslaugas siūlo nemokamai.

Kaip vertinti visokių Imbrasų pasisakymus, kad "Gugenheimo Vilniuje nebus" ir tokios ant lėkštutės pateiktos galimybės turėti pasaulinio lygio kultūros bei architektūros objektą praradimą?

Kas ir kam čia bus pateikta ant lėkštutės?
Visokių ginčų dėl jo kyla ne veltui.

„Pati Gugenheimo muziejaus koncepcija pasaulyje vertinama labai prieštaringai. Tai naujosios meno politikos, kuri labai glaudžiai siejasi su įvairiomis finansinėmis grupuotėmis, išraiška. Pats Gugenheimas sparčiai plečiasi trečiojo pasaulio šalyse – sudaromos sutartys, kurios supainioja miestą, užkrauna nemažą mokestį ir įpareigojimą iš Gugenheimo kolekcijų kasmet pirkti ekspozicijas“, – žurnalistams aiškino A. Paleckis.

Pats žodžių autorius ne mažiau prieštaringas, tačiau nematau pagrindo juo netikėti.
Pvz., analogiško muziejaus, esančio Bilbao, skandalas. http://www.independent.co.uk/news/wo...im-971499.html
Nereikia pamiršti, kas už to muziejaus stovi. Turint tai galvoje, naivu tikėtis kažką uždirbti: miestas statys muziejų (numatyta apytikslė kaina 170 mln. litų), po to mokės kosmines sumas už neaiškias meno kolekcijas ir t. t. Gal geriau tegu pirma pabaigia valdovų rūmus - juos irgi turizmui būtų galima vykusiai išnaudoti.

[Berliner]

Valiukas visiškai teisus. Reikia turistų. Jie visada tikslingai eina į senamiestį ieškoti pramogų, suvenyrų ir maisto/gėrimo. O tai reiškia, kad užtikrinus pakankamą kiekį turistų, bus galima užtikrinti ir senamiesčių gyvavimą. Vilniuje situacija atrodo dar pakenčiamai, bet tai tik todėl, kad čia apsilanko daug turistų. Aišku senamiestis irgi daro savo, nes tai yra pakankamai įdomi atrakcija netgi Europos mastu. Dėl to Vilniuje situacija visada bus bent jau pakenčiama. O Kauno ir kitų miestų atveju reikia imtis rimtesnės iniciatyvos. Reikia pritraukti daugiau oro linijų ir krypčių, gerinti ir greitinti keliavimą geležinkeliais, kurti geresnę informacijos sistemą turistų informavimui ir t.t. Žodžiu, reikia į tai žiūrėti kaip į verslą, iš kurio reikia gauti grąžą. Vien Ryanair'as Kauno neišgelbės (nors visvien ačiū jam, kad bent šik tiek gerina situaciją), kaip ir neišgelbės Klaipėdos kruiziniai laivai. Iniciatyvos turi imtis centrinė valdžia ir miesto savivaldybės. Kol kas panašu, kad į turizmą Lietuvoje žiūrima atmestinai, kaip į kažkokią nepilnavertę antrarūšę šaką, kuria reikia rūpintis tik tada, kai bus pasirūpinta kitomis sritimis (pavyzdžiui, niekam nereikalingų per didelių arenų statybomis Nemuno Saloje).

Kalbant apie Kauną ir oro susisiekimą, tai jau dabar susisiekimas yra tiesiog idealus tokio dydžio ir svarbos miestui - Londonas, Paryžius, Milanas, Barselona, Frankfurtas, Stokholmas, etc. Tačiau skrydžiai ir geras susisiekimas mūsų neišgelbės. Galima atidaryti oro linijų hubą vidury Mongolijos, tačiau abejoju ar ten pradės plūsti minios turistų.

Dažnai pamirštame, kad pas mus tikrai nelabai tinkamas klimatas turizmui vystyti - galime pristatyti čia visokiausių muziejų ar dar ko tik norim, bet vidutinis turistas nuo spalio iki kovo verčiau rinksis vykti į pietus ir to pakeisti mes negalime.

Tad geriausia yra susitaikyti, kad Lietuva nėra ir nebus turistinė valstybė ir Laisvės alėjos turistai neužpildys (dar ir dėlto kad ji tiesiog neproporcingai didelė Kaunui). Geriau susikoncentruoti į tam tikras nišas, galbūt turizmą iš artimiausių kaimynų, galbūt kokius nors laukinės gamtos mylėtojus ar dar ką nors panašaus.

Šiame kontekste man norisi lyginti Lietuvą su Suomija. (Ji sulaukia apie keturių milijonų turistų per metus, Lietuva - apie pusantro). Nors tai ir labai išsivysčiusi ir gana žinoma šalis, mūsų ir jų turistų skaičiaus skirtumas, įvertinant šalies dydį, nėra didelis. Ir tai visai logiška. Tikiu, kad yra suomių, kurie norėtų, kad jų šalis taptų kokiu nors pasaulinės svarbos slidinėjimo centru ar kuo nors panašus. Tačiau tai yra nerealu vien jau dėl jų atšiauraus oro, iš dalies ir dėl nelabai patogios geografinės padėties.

Pasvarstykime, ar Suomijoje atsiradus Gugenheimo muziejuj ten atsirastų daugiau turistų? Vargu. Turku šiais metais yra Europos kultūros sostinė, so what? Gal padidės lankomumas kokiais 1-2 proc.

Tiek Suomijai, tiek Lietuvai norint tapti svarbiu turizmo centru tikriausiai reiktų investuoti tiek pinigų kaip Dubajuje. Ar tai realu? Ne.

O pabaigai tai man kartais atrodo, kad tų turistų mums reikia ne grynai dėl verslo, o dėl to, kad tokiu būdu siekiame kažkokio pripažinimo. Tai tikriausiai yra natūralu, nes esame jauna valstybė. Tačiau tokiam naiviam, sakyčiau net vaikiškam, troškimui patenkinti tikriausiai neverta švaistyti šimtų milijonų litų mokesčių mokėtojų pinigų.

[daktaras]

/\ bravo. auksinės mintys.

[index]

Šiame kontekste man norisi lyginti Lietuvą su Suomija. (Ji sulaukia apie keturių milijonų turistų per metus, Lietuva - apie pusantro). Nors tai ir labai išsivysčiusi ir gana žinoma šalis, mūsų ir jų turistų skaičiaus skirtumas, įvertinant šalies dydį, nėra didelis.

Skirtumas, šiaip jau, labai didelis. Beveik trys kartai.

O pabaigai tai man kartais atrodo, kad tų turistų mums reikia ne grynai dėl verslo, o dėl to, kad tokiu būdu siekiame kažkokio pripažinimo. Tai tikriausiai yra natūralu, nes esame jauna valstybė. Tačiau tokiam naiviam, sakyčiau net vaikiškam, troškimui patenkinti tikriausiai neverta švaistyti šimtų milijonų litų mokesčių mokėtojų pinigų.

O tai kur tada tuos pinigus geriau investuoti? Ar geriau juos pravalgyti (Padidinti mokytojams atlyginimus, grąžinti rublinius indėlius ar dar kaip, kaip jau esam padarę) su ta intencija, kad "pensininkai skursta, tai kam mums ta turizmo plėtra"?

[Lettered]

O tai kur tada tuos pinigus geriau investuoti? Ar geriau juos pravalgyti (Padidinti mokytojams atlyginimus, grąžinti rublinius indėlius ar dar kaip, kaip jau esam padarę) su ta intencija, kad "pensininkai skursta, tai kam mums ta turizmo plėtra"?

Jau geriau nei investuoti neracionaliai, kas neduotų naudos. Galų gale pinigai privačiose rankose panaudajami racionaliausiai, ir iš to seka šalies ekonomikos augimas.

[Berliner]

Skirtumas, šiaip jau, labai didelis. Beveik trys kartai.



O tai kur tada tuos pinigus geriau investuoti? Ar geriau juos pravalgyti su ta intencija, kad "pensininkai skursta, tai kam mums ta turizmo plėtra"?

Na, nežinau ar pastebėjai, bet mes neturime ko investuoti. Mes neturime pinigų net tokiems paprastiems dalykams, kaip gatvių duobių lopymas. Mes neturime pinigų užbaigti visokiems valdovų rūmams, nacionaliniams stadionams ir t.t. Tame ir yra esmė, kad mes šiek tiek užsisvajoję apie kažkokias šimtamilijonines investicijas, reklamos kampanijas ir kitokius grandiozinius dalykus, bet pamirštame paprastus dalykus, kurie tiesiogiai įtakoja kiekvieno iš mūsų gyvenimą.

Įdomu, kokią naudą duotų dar viena reklamos kampanija už 60 milijonų litų (berods tiek bumo metais buvo išleista mūsų žinomumui gerinti), kuriuos turėtume pasiskolinti. Gal geriau sumažinkime apetitą ir palaukime laikų kai galėsime sau tai leisti. Nors net ir turėdami pinigų, turėtume pamatuoti, kas mums duotų didesnę naudą. Nemanau, kad Lietuvai turizmas yra perspektyvi sritis. Tai nereiškia, kad visai nieko nereikia daryti, tačiau nereikėtų ir išleisti per daug pinigų naudos nenešančioms programoms.

[index]

Jau geriau nei investuoti neracionaliai, kas neduotų naudos. Galų gale pinigai privačiose rankose panaudajami racionaliausiai, ir iš to seka šalies ekonomikos augimas.

Jei pats objektas duotų nors kiek naudos tai jau būtų gerai, nes vien iš pačio objekto statybos jau daug uždirbtų daugybė įmonių (O tuo labiau, kad per krizę blogiausiai buvo statybos sektoriui).

O privačiose rankose (Šiuo atveju ne įmonių, o fizinių asmenų) tie pinigai būtų "suinvestuoti" į vienkartinį pilvo prikišimą (Greičiausiai lenkišku maistu, taip protestuojant prieš "vagis" seime ir blogą darbdavį) ir nusiperkant kokių šmutkių. Kur nors savo pinigus pas mus investuoja tik labai retas žmogus.

Na, nežinau ar pastebėjai, bet mes neturime ko investuoti. Mes neturime pinigų net tokiems paprastiems dalykams, kaip gatvių duobių lopymas. Mes neturime pinigų užbaigti visokiems valdovų rūmams, nacionaliniams stadionams ir t.t. Tame ir yra esmė, kad mes šiek tiek užsisvajoję apie kažkokias šimtamilijonines investicijas, reklamos kampanijas ir kitokius grandiozinius dalykus, bet pamirštame paprastus dalykus, kurie tiesiogiai įtakoja kiekvieno iš mūsų gyvenimą.

Įdomu, kokią naudą duotų dar viena reklamos kampanija už 60 milijonų litų (berods tiek bumo metais buvo išleista mūsų žinomumui gerinti), kuriuos turėtume pasiskolinti. Gal geriau sumažinkime apetitą ir palaukime laikų kai galėsime sau tai leisti. Nors net ir turėdami pinigų, turėtume pamatuoti, kas mums duotų didesnę naudą. Nemanau, kad Lietuvai turizmas yra perspektyvi sritis. Tai nereiškia, kad visai nieko nereikia daryti, tačiau nereikėtų ir išleisti per daug pinigų naudos nenešančioms programoms.

Tame ir esmė, kad pinigų mes turime, tik kai jų turime, ištaškome vietoje to, kad investuotume. Turėjome pinigų stadionui - pusmečiui išmokėjome mokytojams didesnius atlyginimus. Turėjome pinigų privatizavę Mažeikių naftą - sugrąžinome po porą šimtų litų rublinių indėlių (Ko mano nuomone valstybė visai neprivalėjo daryti), išleidome tuos 60 mln. įvaizdžio gerinimui, dar kokie 5 mln. artojų čempionatui, kas metus sumokame po kelis milijonus bažnyčiai. Už tuos pinigus jau senai ne vieną Guggenheimą galėjome pastatyti ir atlikti daug kitų dalykų plečiant ne tik turizmo, bet ir kitas sritis.

[Silber418]

Jeigu neklystu, apie 60 milijonų kainavo knygos "Neregėta Lietuva" leidimas (tk 100 egzemplirių).
O šiaip, džiugu, jog ne vienas taip mąstau.

[bebop]

Labas rytas, Estijoje turizmas atnešė US$1.42bn 2009. Investuok 100mln litų, 200mln - grąža bus nepalyginamai didesnė. O Lietuvai tikrai turi daugiau parodyti, nei Estija. Pora metų žmonės mažiau pavalgys, bet už tai vėliau gaus daugiau. Ką jau kalbėti apie kitokią naudą - pačios šalies žinomumą. Vis dar esam šalis, kurios sostinė Ryga.

[Lettered]

Jei pats objektas duotų nors kiek naudos tai jau būtų gerai, nes vien iš pačio objekto statybos jau daug uždirbtų daugybė įmonių (O tuo labiau, kad per krizę blogiausiai buvo statybos sektoriui).

O privačiose rankose (Šiuo atveju ne įmonių, o fizinių asmenų) tie pinigai būtų "suinvestuoti" į vienkartinį pilvo prikišimą (Greičiausiai lenkišku maistu, taip protestuojant prieš "vagis" seime ir blogą darbdavį) ir nusiperkant kokių šmutkių. Kur nors savo pinigus pas mus investuoja tik labai retas žmogus.

Nereikia vadovautis kraštutinumais, į Lenkiją apskiritai jau nelabai kas bevažiuoja.
Taip pat gali valstybė išleisti kaip Berlynietis minėjo milijonus reklamai, kuri neduotų jokios naudos (neįsivaizduoju, kokia pvz. reklama turėtų būti ir kokių pastatų prisistatyti Kaunas, kad čia pradėtų turistai važiuoti). Arba gali tuos pinigus kas nors investuoti į būsto atnaujinimą, kas duotų aiškią ekonominę ir ne tik naudą (sutvarkyta aplinka, atnaujintas būstas, estetiškesnis miesto vaizdas, darbas statybų bendrovėms, geresnis importo-eksporto santykis dėl mažiau milijardų išleidžiamų dujoms).

[index]

Nereikia vadovautis kraštutinumais, į Lenkiją apskiritai jau nelabai kas bevažiuoja.
Taip pat gali valstybė išleisti kaip Berlynietis minėjo milijonus reklamai, kuri neduotų jokios naudos (neįsivaizduoju, kokia pvz. reklama turėtų būti ir kokių pastatų prisistatyti Kaunas, kad čia pradėtų turistai važiuoti). Arba gali tuos pinigus kas nors investuoti į būsto atnaujinimą, kas duotų aiškią ekonominę ir ne tik naudą (sutvarkyta aplinka, atnaujintas būstas, estetiškesnis miesto vaizdas, darbas statybų bendrovėms, geresnis importo-eksporto santykis dėl mažiau milijardų išleidžiamų dujoms).

Aš apie reklamą nieko ir nesakau. Turizmas gali būti plėtojamas ir kitais būdais. Tokiam Kaunui dabar gal ir svarbiausia sutvarkyti namus, bent turistinėse vietose, aptvarkyti gatves ir t.t. Ir tai jau smarkiai pagerintų miesto įvaizdį. Man tik labai nepatinka dabar pas mus paplitęs požiūris "Kokia čia dar plėtra, kokios investicijos. Geriau man pašalpas padidinkit, aš valgyt noriu".

[bebop]

Nereikia vadovautis kraštutinumais, į Lenkiją apskiritai jau nelabai kas bevažiuoja.

2007 statistika Lenkija 17 vietoj pasaulyje. Jeigu tikėsime naujesne info - dabar ji jau 14 vietoje.