Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Bet tai nesamone - BVP yra bendras vidaus produktas (gros domestic product) - jis yra ir turi buti aiskiai skaiciuojamas- konkreciai kiek sukuriama produkto. Tai apibreztas terminas (o ne santykinis pagal kainas). Tas pagal PPP jau visai kitas dalykas ir neturetu vadintis BVP..

    Comment


      Parašė Gator Rodyti pranešimą
      Bet tai nesamone - BVP yra bendras vidaus produktas (gros domestic product) - jis yra ir turi buti aiskiai skaiciuojamas- konkreciai kiek sukuriama produkto. Tai apibreztas terminas (o ne santykinis pagal kainas). Tas pagal PPP jau visai kitas dalykas ir neturetu vadintis BVP..
      Bet vadinasi

      Comment


        Comment


          Parašė John Rodyti pranešimą
          Nežinojau, kad Hainano sala tokia turtinga.

          Nors, spėju, tai irgi klaida.
          Ten labai brangus nekilnojamas turtas buvo metu kai jis pabrangdavo vos ne dvigubai tad gyventojai skaitosi labai turtingi

          Comment


            Parašė Gator Rodyti pranešimą
            Bet tai nesamone - BVP yra bendras vidaus produktas (gros domestic product) - jis yra ir turi buti aiskiai skaiciuojamas- konkreciai kiek sukuriama produkto. Tai apibreztas terminas (o ne santykinis pagal kainas). Tas pagal PPP jau visai kitas dalykas ir neturetu vadintis BVP..
            BVP dažniausiai yra naudojamas palyginti šalių ekonomikas (sukuriamą vertę jose). Dar kartelį palyginkim: Lietuvoje pardavė kavos puodelį (3 Lt), Bilietą į kino teatrą (14 Lt) ir pagamino makaronų pakelį (3 Lt). Šitie trys produktai Lietuvoje sukūrė BVP už 20 Lt. Tuo tarpu Norvegijoje toks pats puodelis kavos kainavo 14 Lt, bilietas į kiną - 40 Lt ir makaronų pakelis - 6 Lt. Norvegijoje, tie patys trys produktai, sukurė BVP už 60 Lt. Ir Lietuvoje ir Norvegijoje buvo sukteiktos tos pačios paslaugos ir pagaminti tie patys gaminiai, tačiau Norvegijoje BVP sukurta už 60 Lt, o Lietuvoje tris kartus mažiau - už 20 Lt. Tad ar galim mes lyginti ir sakyti, kad Norvegijos ekonomika yra tris kartus didesnė? Nes šiuo atveju, tai sukuriama vertė yra ta pati ir ekonomikos yra tokios pačios, tik kainos skiriasi tris kartus. Kadangi BVP yra daugiausiai naudojama palyginti šalių ekonomikas, tai ir kainas tokiu atveju yra būtina sulyginti.

            Comment


              „Nokia" vadovas: pasirinkimas toks – arba į ugnį, arba į ledinį vandenį

              „Nokia„ vadovas laiške išdėstė bendrovei itin nepalankiai besiklostančią situaciją rinkoje, kai pagrindiniai jos konkurentai visuose mobiliųjų telefonų rinkos segmentuose sparčiai išsiveržė į priekį. Tarp jų minima bendrovė „Apple“, įrodžiusi, kad galima sėkmingai pardavinėti nors ir brangius, tačiau technologiškai pažangius ir didele programų pasiūla pasižyminčius „iPhone" telefonus, „Google“ atviroji išmaniųjų telefonų operacinė sistema „Android", šiuo metu užimanti pirmąją vietą pasaulinėje mobiliųjų OS rinkoje, ir Kinijos gamintojai, praktiškai baigiantys į savo rankas perimti nebrangių telefonų rinkos dalį.
              Įdomu, kuo visa tai baigsis.

              Comment


                Prezidentė: AE statyba – ne tik energetinės, bet ir politinės nepriklausomybės klausimas
                Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad tikslas statyti Lietuvoje atominę elektrinę (AE) išlieka, tačiau mūsų galimybės datų prasme lieka neaiškios, nes mūsų šalis nėra radusi investuotojo. Taip prezidentė pareiškė ketvirtadienį spaudos konferencijoje, surengtoje Latvijos prezidento Valdžio Zatlero vizito Vilniuje proga.


                D.Grybauskaitė: Lietuva neprieštaraus latvių dujų terminalui, bet nori turėti ir savo terminaliuką
                Lietuva neprieštaraus latvių siekiams statyti suskystintų dujų terminalą Rygos uoste, tačiau drauge nori turėti ir mažesnį terminalą savo teritorijoje. Tokią Lietuvos pozicija ketvirtadienį susitikusi su Latvijos prezidentu Valdžiu Zatleru išsakė Lietuvos valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė, pridūrusi, jog latvių kolega patikino, esą dujų terminalo projektas bus patikėtas valstybinei įmonei „Latvenergo“, o ne privačiai bendrovei.
                "Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
                Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."

                Adam Mickiewicz

                Comment


                  Lietuvos bankas padidino BVP ir infliacijos prognozę

                  Lietuvos bankas padidino šalies ekonomikos augimo šiemet prognozę, taip pat laukiama didesnio kainų augimo.
                  Šiemet BVP turėtų augti 3,3%, arba 0,2 procentinio punkto daugiau nei prognozuota lapkritį. Lietuvos bankas (LB ) pirmą kartą pateikė kitų metų BVP prognozę – banko ekonomistai laukia, kad ūkio plėtra 2012 m. paspartės iki 4,1%.

                  LB 2010 m. BVP prognozė buvo viena iš skeptiškiausių – bankas prognozavo 0,5% augimą. VZ.LT rašė, kad, preliminariais duomenimis, BVP augo 1,3%.

                  Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, šiemet turėtų sudaryti 2,8%, arba 0,5 procentinio punkto daugiau nei laukta lapkritį.

                  Infliaciją Lietuvoje iš esmės lėmė per metus pakilusios maisto produktų, degalų ir administruojamosios kainos. Tačiau ekonomikai atsigaunant sparčiau gali brangti pramoninės prekės ir rinkos paslaugos. Iki šiol joms brangti spaudimo nebuvo dėl vangios vidaus paklausos.

                  Vartotojų lūkesčiai vis dar atsargūs, todėl jie linkę taupyti. Numatoma, kad privatus vartojimas 2010 m. krito 4,2%, o 2011 m. ir 2012 m. padidės atitinkamai 3,1% ir 4,4%.

                  Ekonomistų vertinimu, laipsniškai turėtų mažėti nedarbas, tačiau padėtis darbo rinkoje priklausys ir nuo bedarbių gebėjimo atitikti rinkos poreikius, pasiryžimo keisti kvalifikaciją ir geografinio judrumo.

                  Šalies ūkį palankiai veikia didėjanti paklausa užsienio šalyse, o daugiausia naudos iš to turi pramonės ir transporto sektoriai. Pastaruoju metu aktyvumas, skatinamas užsienio paklausos, ūgtelėjo Estijoje ir Latvijoje, ypač geri plėtros rodikliai tebėra Lenkijoje ir Vokietijoje.

                  Numanoma, kad 2010 m. realusis eksportas didėjo 17%. Artimiausiais metais Lietuvos eksportas turėtų toliau didėti, tačiau lėčiau.

                  Atitinkamai lėčiau turėtų augti ir importas. Pernai jo augimas sudarė 16,9%.

                  Comment


                    Pokalbis su F.Fukuyama. Vienos istorijos pabaiga:
                    http://www.bernardinai.lt/straipsnis...-pabaiga/57656


                    Keletas citatų:
                    Tos visuotinio turtėjimo viltys buvo tik bergždžia iliuzija. Dabar pamatėme, kad Vakarų visuomenės seniai yra ne tokios turtingos, kaip mums atrodė.
                    Pradeda ryškėti vizija pakeisti liberalią demokratiją populistine, kuri daugumą integruoja mažumų arba svetimųjų sąskaita.
                    Ekonomikoje ir politikoje konservatyvūs sumanymai baigėsi nesėkme. Suklydome pasirinkdami ultraliberalią ekonomikos viziją, o įgyvendindami ją įklampinome pasaulį į rimtas bėdas.
                    Amerikoje problema yra jau trisdešimt metų didėjanti nelygybė. Ekonominis augimas krovė turtus tik saujelei žmonių, o kiti arba darėsi neturtingesni, arba stovėjo vietoje.
                    Prieš dvidešimt metų manėme taip gerai išmokę valdyti rinką, kad daugiau nebebus jokių krizių. Paaiškėjo, kad nemokame.

                    Comment


                      Daug dabar visokių mąstytojų, leidžiančių sudėtingas knygas ir dalijančių sudėtingus interviu. Jų paskaičius taip ir lieka neaišku, o kas gi norėta pasakyti? Pagrindiniai dalykai paskęsta tarp įmantrių išvedžiojimų. Galima pamanyti, kad ir ekonominė santvarka niekam tikusi, ir ekonomikos teorijas reikia perrašyti, ir apskritai viską keisti.
                      O iš tikrųjų viskas su esama sistema gerai, tereikia sutvarkyti "mažą smulkmeną" - uždėti apynasrį bankams. JAV bankų reguliavimas paskutinius kelis dešimtmečius dėl lobistinių pastangų tolygiai mažėjo. Ir per krizę, bent jau JAV, toje srityje niekas iš esmės nepasikeitė. Obama juk žino, kad be Wall Streeto pagalbos antrų rinkimų nelaimės. O ir šiaip neapsimoka pyktis su stipresniais. O Fukuyama kaltinimus bankams, kiek galima suprasti, vadina populizmu.
                      Ir apskritai tokie žymūs kalbėtojai ir Harvardo absolventai galėtų kažką konkrečiau pasakyti, o ne vien tik konstatuoti, kad JAV padidėjo turtinė nelygybė. Šitai akivaizdu ir Harvardo nebaigusiai namų šeimininkei.
                      Taigi jeigu istorija prasideda iš naujo, tai ne ta prasme, kad pradėsime kurti kažką visiškai nauja, o priešingai – grįšime prie ištakų, nuo kurių per radikaliai nutolome per pastaruosius tris dešimtmečius.
                      Arba kalba aptakiai, nes gyvena JAV ir nenori gadintis karjeros Kas tos ištakos? Pasakytų konkrečiai: vėl pririšti dolerį prie aukso, padidinti mokesčius (visų pirma turtingiesiems), sugriežtinti skolinimą, nustoti finansuoti kvailus karus ir t. t.
                      Ir šiaip tokie interviu gali būtų nutolę nuo originalo dėl vertimo: lenkas ima interviu iš japono, o interviu į lietuvių kalbą išverčia Vitalijus Šarkovas .

                      Comment


                        Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                        BVP dažniausiai yra naudojamas palyginti šalių ekonomikas (sukuriamą vertę jose). Dar kartelį palyginkim: Lietuvoje pardavė kavos puodelį (3 Lt), Bilietą į kino teatrą (14 Lt) ir pagamino makaronų pakelį (3 Lt). Šitie trys produktai Lietuvoje sukūrė BVP už 20 Lt. Tuo tarpu Norvegijoje toks pats puodelis kavos kainavo 14 Lt, bilietas į kiną - 40 Lt ir makaronų pakelis - 6 Lt. Norvegijoje, tie patys trys produktai, sukurė BVP už 60 Lt. Ir Lietuvoje ir Norvegijoje buvo sukteiktos tos pačios paslaugos ir pagaminti tie patys gaminiai, tačiau Norvegijoje BVP sukurta už 60 Lt, o Lietuvoje tris kartus mažiau - už 20 Lt. Tad ar galim mes lyginti ir sakyti, kad Norvegijos ekonomika yra tris kartus didesnė? Nes šiuo atveju, tai sukuriama vertė yra ta pati ir ekonomikos yra tokios pačios, tik kainos skiriasi tris kartus. Kadangi BVP yra daugiausiai naudojama palyginti šalių ekonomikas, tai ir kainas tokiu atveju yra būtina sulyginti.
                        Būtent. Kažkas sukėlė paniką ir Lietuvoje pabrango cukrus. Lietuvos BVP dėl to ūgtelės. Bet gyventojų perkamoji galia ir atitinkamai gyvenimo kokybė smuks.
                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                        Comment


                          Ką žmonės šaukštais cukrų ryja? Nesuprantu, kam jo atsargos. Nebent pensininkai susiperka ir laiko juodai dienai.

                          Comment


                            Parašė rat Rodyti pranešimą
                            Ką žmonės šaukštais cukrų ryja? Nesuprantu, kam jo atsargos. Nebent pensininkai susiperka ir laiko juodai dienai.
                            Išloš, kas nepirko Saikingiau vartos. Kiek teko skaityti, esamas cukraus vartojimas kenkia sveikatai. Taip pat ir su druska, miltais.

                            Comment


                              Parašė andyour Rodyti pranešimą
                              Išloš, kas nepirko Saikingiau vartos. Kiek teko skaityti, esamas cukraus vartojimas kenkia sveikatai. Taip pat ir su druska, miltais.
                              O kas su druska negerai? Aš girdėjau, kad kaip tik sveika.
                              Flickr

                              Comment


                                Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                O kas su druska negerai? Aš girdėjau, kad kaip tik sveika.
                                Buvo atlikta eibė eksperimentų, siekiant nustatyti minimalų druskos poreikį žmogaus organizmui. Nustatyta, kad žmogui reikia bent jau 5-10 gramų druskos per dieną arba 2-3jų kilogramų per metus.
                                Nors gan nemažai metams

                                Comment


                                  Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                  Nors gan nemažai metams
                                  O kiek mes suvartojam jos? Per mažai...

                                  druskos vartojimas neturi jokios lemiamos įtakos kraujospūdžio padidėjimui, o šiam padidėjus, dažniausiai jokiu būdu nereikia druskos kiekio mažinti. Druskos trūkumas taip pat apsunkina inkstų bei antinksčių veiklą, gali turėti įtakos vėžio atsiradimui, skydliaukės bei kepenų funkcijos sutrikimams, net sąnarių ligoms.
                                  http://www.delfi.lt/news/daily/Healt....d?id=29753719

                                  Japonai statistiškai suvartoja 3 kartus daugiau druskos nes lietuviai, bet gyvena ilgiausiai pasaulyje, ir palyginus mažai serga širdies ligomis.
                                  Flickr

                                  Comment


                                    Japonai statistiškai suvartoja 3 kartus daugiau druskos nes lietuviai, bet gyvena ilgiausiai pasaulyje, ir palyginus mažai serga širdies ligomis.
                                    Nejau mes visada Delfi tikime. http://ije.oxfordjournals.org/content/34/5/967.full



                                    O gyvena ilgiausiai dėl to, manau, kad turi labai efektyvią sveikatos sistemą. Japonas apsilanko vidutiniškai 14 kartų per metus pas gydytoją (4x daugiau nei Amerikiečiai). O tai reiškia mažiau užleistų ligų, kurias lengviau gydyti ankstesnėje stadijoje ir t.t.
                                    Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                                    Comment




                                      Eskimai

                                      Comment


                                        Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                        Įdomu, kuo visa tai baigsis.
                                        Po penkių metų Nokia bus toks pats Microsoft padalinys kaip dabar yra Navision (kažkada buvusi garsi danų kompanija).

                                        Comment


                                          Parašė bebop Rodyti pranešimą
                                          Nejau mes visada Delfi tikime. http://ije.oxfordjournals.org/content/34/5/967.full

                                          Atvaizdas


                                          O gyvena ilgiausiai dėl to, manau, kad turi labai efektyvią sveikatos sistemą. Japonas apsilanko vidutiniškai 14 kartų per metus pas gydytoją (4x daugiau nei Amerikiečiai). O tai reiškia mažiau užleistų ligų, kurias lengviau gydyti ankstesnėje stadijoje ir t.t.
                                          Ne delfi, o medikais. Juk ne žurnalistai patys prisigalvoja čia. Esmė tokia, kad per mažas druskos kiekis (o mes statistiškai nevalgom jos per daug) sukelia įvardintas problemas. Kraujospūdis padidėjęs dažniausiai būna ne dėl pačios druskos, o dėl maisto, kurį gaunam kartu su ja (t.y. visokie mėsos patiekalai, bulvytės ir pan, kur tos druskos būna nemažai pridėta), o visa tai sukelia nutukimą, padidėjųsį cholesterolio kiekį, kas iššaukia padidėjųsį kraujospūdį ir kitas širdies ligas. Žodžiu pačios druskos nereiktų bijoti kaip velniui kryžio, nes saikingas kiekis yra reikalingas (kaip ir daugelio kitų medžiagų).
                                          Flickr

                                          Comment

                                          Working...
                                          X