Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Egiuxz Rodyti pranešimą
    jeigu neklystu, tai Lenkija nelietė savo mokesčių sistemos ir krizę išgyveno bent jau be didesnių nuosmukių, tai čia ta mokesčių sistema yra ne toks jau ir paprastas, kad kuo didesni bus - tuo daugiau gausi.
    Šiaip jau pakeitimų buvo ir Lenkijoje. Kokių tiksliai taip greit pasakyti negaliu.

    O nuosmukio ji išvengė didele dalim dėl to, kad nebuvo išpūtę NT burbulo.
    Post in English - fight censorship!

    Comment


      Lenkijoje mokesčiai beveik nebuvo liečiami 2009 metais, bet nuo 2010 metu jie nuolat didinami. O 2011 metams nusimato ypač daug pakeitimų. Nuo sausio 1 Lenkijoje PVM'as padidintas iki 23 proc. Beje nuo sausio 1 PVM'as dar 6 ES valstybėse. Beje per sėkmingą krizės pergyvenimą Lenkijos valstybės skola padidėjo nuo 42 proc. iki 53 proc. nuo BVP (ot sėkmingas krizės pergyvenimas).

      Tačiau svarbiausi faktoriai padėję Lenkijai geriau išsilaikyti yra tikrai ne mokesčiai. Visų pirma Lenkija daug mažiau priklausoma nuo užsienio prekybos: jei Lietuvoje apie 60 proc. BVP priklauso nuo importo/eksporto, tai Lenkijoje tik apie 20 proc. BVP. Pagal šį faktorių Lenkija yra viena iš labiausiai autonomiškų Europos valstybių, jie lenkia net Vokietiją ir Prancūziją. Lenkijos užsienio prekyba patyrė nė kiek ne mažesnį kritimą negu Lietuvos, tačiau juos ištempė vidaus vartojimas.
      Jei mes priversti pirkti beveik visas energetines žaliavas, tai beveik visa elektra kol kas Lenkijoje generuojama deginant Silezijos anglį, namai šildomi irgi deginant Silezijos anglį (jiems bus didelis galvos skausmas įgyvendinti 2016-2020 metų CO2 reikalavimus) ir dar daug kitų faktorių. Lietuvai tikrai nereikia žiūrėt į Lenkiją, nes mūsų ekonomikų struktūros labai nevienodos.

      Comment


        Parašė Gytaz Rodyti pranešimą
        Tai kad skaičiai - ne tavo pusėje. Sumažinus dyzelino akcizą, finansinės naudos pasiekta nebuvo.
        Kaip nustatei, kad nebuvo? Kaip suzinojai kokia nauda butu buvus nesumazinus akcizo ir palyginai su nauda ji sumazinus?

        Comment


          Parašė Gytaz Rodyti pranešimą
          Tai kad skaičiai - ne tavo pusėje. Sumažinus dyzelino akcizą, finansinės naudos pasiekta nebuvo.
          Lietuvos degalų pardavėjų tvirtinimu, sumažinus dyzelino akcizą dyzelino vis daugiau pilasi Lietuvos vežėjai, į degalines grįžo ir tranzitinis transportas, rašo „Verslo žinios”.

          Teigiamų akcizo sumažinimo pasekmių įžvelgė ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), savo administruojamų nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo apžvalgoje paskelbusi iškalbingą statistiką: dyzelino rugpjūtį buvo parduota 68 417 t, o tai 37,7 proc. viršijo liepos mėnesį parduotą kiekį (49 673 t).
          http://www.vienaturis.lt/naujienos-f...244.html#p1896

          Jau nekalbant apie žiauriai kritųsį turizmo ir kitus sektorius dėl pvm ar kitų mokesčių...
          Flickr

          Comment


            Parašė Gator Rodyti pranešimą
            Kaip nustatei, kad nebuvo? Kaip suzinojai kokia nauda butu buvus nesumazinus akcizo ir palyginai su nauda ji sumazinus?
            Sumažinus akcizą jo surinkimas sumažėjo. Paprasta.
            Post in English - fight censorship!

            Comment


              Visi išvardijo krūvą priežasčių, kodėl Lenkija taip lengvai išsisuko, bet nepaminėjo esminės - Lenkija turi laisvai svyruojančią valiutą, kuri prasidėjus krizei nusmuko ir viską amortizavo. Mūsiškė nesmuko, todėl "amortizuojamės" mažinamais atlyginimais, pensijomis ir t. t. Tiksliai nežinau, bet lenkai atrodo nebuvo daug prisiskolinę svetimomis valiutomis, todėl laikinas valiutos nuvertėjimas didelių pasekmių neturėjo.
              Kad šalies skola per krizę padidėja (proto ribose) nieko tokio, jei pinigai išleidžiami ekonomikai skatinti. Turtingesnės šalys juk gali sau leisti skolintis ir vystyti visokius infrastruktūros ir kitus projektus, kad sumažintų nedarbą. Mažiau pinigų reikia bedarbių pašalpoms, o vėliau tie projektai atsiperka.
              Paskutinis taisė senasnamas; 2011.02.01, 22:45.

              Comment


                Parašė index Rodyti pranešimą
                Sumažinus akcizą jo surinkimas sumažėjo. Paprasta.
                Ne paprasta. Sumazejo palyginus su ankstesniais metais, menesiais? Gerai. Bet klausiu is kur zinai, kad sumazejo palyginus su tuo koks butu surenkamas jo nesumazinus? Yra daugiau nei vienas veiksnys lemiantis surenkamo akcizo kieki.

                Comment


                  Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
                  Lietuvai tikrai nereikia žiūrėt į Lenkiją, nes mūsų ekonomikų struktūros labai nevienodos.
                  Ko gero, Lietuvai nereikia siektinų pavyzdžių, o laikas kurti savo, naują, valstybės valdymo modelį.

                  Comment


                    Parašė Gator Rodyti pranešimą
                    Kaip nustatei, kad nebuvo? Kaip suzinojai kokia nauda butu buvus nesumazinus akcizo ir palyginai su nauda ji sumazinus?
                    http://www.finmin.lt/web/finmin/koment/akcdeg

                    Apskritai tai aš manau, kad tas sumažinimas nei atnešė naudos, nei padarė žalos valstybei, gal vartotojams vos vos ta kaina ir sumažėjo, tai šitai gerai, bet esminio skirtumo tikrai nebuvo.

                    Comment


                      Parašė index Rodyti pranešimą
                      Sumažinus akcizą jo surinkimas sumažėjo. Paprasta.
                      Nepaprasta. Reikia įvertint ne tik sausus skaičius, ar sumažinus akcizą, dėl padidėjusio vartojimo surinkta yra tiek pat akcizo. Reikia įvertinti tai, kad mažėja kontrabanda, kas reiškia kuriamos ar bent išsaugomos legalios darbo vietos, didėja šalies konkurencingumas, kas vėl atneša naudą per kitus mokesčius tam pačiam biudžetui.
                      Flickr

                      Comment


                        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                        Visi išvardijo krūvą priežasčių, kodėl Lenkija taip lengvai išsisuko, bet nepaminėjo esminės - Lenkija turi laisvai svyruojančią valiutą, kuri prasidėjus krizei nusmuko ir viską amortizavo. Mūsiškė nesmuko, todėl "amortizuojamės" mažinamais atlyginimais, pensijomis ir t. t. Tiksliai nežinau, bet lenkai atrodo nebuvo daug prisiskolinę svetimomis valiutomis, todėl laikinas valiutos nuvertėjimas didelių pasekmių neturėjo.
                        Kad šalies skola per krizę padidėja (proto ribose) nieko tokio, jei pinigai išleidžiami ekonomikai skatinti. Turtingesnės šalys juk gali sau leisti skolintis ir vystyti visokius infrastruktūros ir kitus projektus, kad sumažintų nedarbą. Mažiau pinigų reikia bedarbių pašalpoms, o vėliau tie projektai atsiperka.
                        Lenkai irgi labai prasiskoline užsienio valiuta, tačiau jų ypatybė - jie prasiskolinę kažkodėl Šveicariojos frankais. Tokia jau jų tradicija.
                        Bet vienas dalykas kai tavo 20 proc. BVP priklauso nuo užsienio prekybos, o 80 proc. nuo jos nepriklauso ir tu turi laisvai svyruojančią valiutą, o visai kitas dalykas kai tavo 60 proc. BVP priklauso nuo užsienio prekybos ir tavo valiuta svyruoja. Ir visas žaliavas, energetinius išteklius tu turi pirktis, o perki juk ne už laisvai svyruojančius ir potencialiai atpigusius litus

                        Comment


                          Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                          Ko gero, Lietuvai nereikia siektinų pavyzdžių, o laikas kurti savo, naują, valstybės valdymo modelį.
                          Sektinų pavyzdžių visada reikia, tačiau svarbu ar jie pritaikomi. Juk naivu būtų kopijuoti labai sėkmingą Kataro modelį neturint tiek naftos ir dujų Arba kopijuoti Kinijos augimą neturint tokių žmogiškų išteklių

                          Comment


                            Parašė e2ards Rodyti pranešimą

                            rimtas nusisnekejimas apie e-prekyba
                            Jie turbut net neisivaizduoja kiek prekiu nuperkama internetu is uzsienio. As pvz. baldus is www.amazon.de esu pirkes. O smulkesnes prekes jau labai daug ES parduotuviu i Lietuva siuncia, kai kurios net lietuviska 21% PVM paskaiciuoja ir Lietuvoje yra isiregistravusios kaip PVM moketojai (taip pat ir amazon.de). Sunkus laikai bus Topocentrui jei jie tokie trumparegiai.. nors gal kuri laika laikysis, jei Lietuvoje dalis vartotoju bus trumparegiai..

                            Comment


                              Parašė sauls Rodyti pranešimą
                              Jie turbut net neisivaizduoja kiek prekiu nuperkama internetu is uzsienio. As pvz. baldus is www.amazon.de esu pirkes. O smulkesnes prekes jau labai daug ES parduotuviu i Lietuva siuncia, kai kurios net lietuviska 21% PVM paskaiciuoja ir Lietuvoje yra isiregistravusios kaip PVM moketojai (taip pat ir amazon.de). Sunkus laikai bus Topocentrui jei jie tokie trumparegiai.. nors gal kuri laika laikysis, jei Lietuvoje dalis vartotoju bus trumparegiai..
                              O kiek tų prekių yra nuperkama iš užsienio? Galų gale, ne viską gali pirkti neapžiūrėjęs/neišbandęs ar tinka/patinka. Taip pat dar rizika negauti arba gauti tik po kelių mėnesių prekę. Beto, kai kur kainos yra labai panašios, kad nelabai apsimoka pirkti internetu. Žodžiu visiškai e prekyba neišstums paprastos, tik tradiciniai pardavėjai turės pasitempt, nes nebepavyks visokių senienų brangiai iškišt.
                              Flickr

                              Comment


                                CEPA straipsnis apie Baltijos šalis. Panašu, kad po krizės daugelis leidinių (įskaitant FT ir kitus) visgi pripažįsta, kad mūsų pasirinktas krizės sprendimo būdas buvo geriausias ir kad iš jo yra ko pasimokyti kitiems (aūūū, Graikija?). Nors straipsnis neilgas, bet tai viena rimtesnių ir, mano manymu, geresnių analizių šia tema. Kur visi tie gudruoliai, kurie putojosi ant Kubiliaus vyriausybės ir "juokėsi" iš išlaidų mažinimo programų?

                                Post Crisis: What Europe Can Learn from the Baltic States


                                Of the several financial crises of the last two years, the most remarkable developments, for good or ill, occurred in the three Baltic States: Estonia, Latvia and Lithuania. On the minus side, the three states experienced the most overheated economies within the European Union (EU). They faced a nearly complete liquidity squeeze, which contributed to a total GDP fall of no less than 25 percent in Latvia and 17 percent in Estonia and Lithuania.
                                ...
                                Consequently, Estonia, Latvia and Lithuania can offer Greece and other crisis countries in the Euro-zone lessons of radical internal devaluation, because for the European and Monetary Union members of the EU, devaluation is not an option. Today, the Baltic crisis resolution exemplifies how it should be done: early, fast and surgically.
                                Šaltinis: http://www.cepa.org/ced/view.aspx?record_id=290

                                Raportas pastebi kelis esminius dalykus Baltijos šalių krizės sprendime:

                                Pirmas, devalvacija, kurią prognozavo ir siūlė daugelis ekspertų. Nepaisant to, Baltijos šalys nepasirinko devalvacijos ir toks sprendimas tikriausiai buvo kur kas geresnis t.y. vidinė devalvacija.

                                Antras. Defliacijos tikimybė negalėjo būti tikra, nes kainos mažose ekonomikose diktuojamos išorinių rinkų. Tai reiškia, kad devalvacija nebūtų davusi efekto ir padidinusi konkurencinumo.

                                Trečias. Ekonomiškai ir politiškai geriausias sprendimas pasirodė esąs išlaidų karpymas ir valstybinio sektoriaus algų mažinimas, užuot mokesčių kėlimas. Visos trys šalys išlaikė savo "flat tax" režimą dėl pajamų mokesčio.

                                Ketvirta. Sklandė mitas, kad tvirtos demokratijos politiškai nesugebėtų įgyvendinti didelio masto karpymų ir išlaidų mažinimo. Baltijos šalys įrodė, kad jų energingos demokratijos puikiai su tuo susidorojo ir įgyvendino maždaug 10% BVP išlaidų mažinimą per pirmuosius krizės metus. Negana to, išlaidų mažinimai vedė prie struktūrinių reformų, kurios netgi pagerino valstybinio sektoriaus paslaugų teikimą.


                                Pabaigoje siūloma Graikijai ir kitoms krizės kamuojamoms ES šalims pasimokyti iš Baltijos šalių, kaip vykdyti radikalią vidinę devalvaciją, kai įprasta devalvacija nėra įmanoma. Baltijos šalys parodė pavyzdį, kaip tai padaryti: anksti, greitai ir su chirurgišku tikslumu.

                                Comment



                                  The bottom line is that populism is not very popular in a serious crisis. The public understands the severity of the situation and wants a sensible and resolute government that can handle it as forcefully as necessary.
                                  Tik šitas netinka. Kubilius pačiu nemėgstamiausiu politiku tapo, kur čia supratimas.
                                  Paskutinis taisė bebop; 2011.02.02, 04:00.
                                  Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                                  Comment


                                    Parašė bebop Rodyti pranešimą


                                    Tik šitas netinka. Kubilius pačiu nemėgstamiausiu politiku tapo, kur čia supratimas.
                                    Tikrai taip, Kubilius tapo ekonominės krizės sinonimu. Neveltui yra teigiama, kad pagrindinio elektorato ilgalaikė atmintis siekia vos 2-3 metus.

                                    Comment


                                      Parašė sauls Rodyti pranešimą
                                      Jie turbut net neisivaizduoja kiek prekiu nuperkama internetu is uzsienio. As pvz. baldus is www.amazon.de esu pirkes. O smulkesnes prekes jau labai daug ES parduotuviu i Lietuva siuncia, kai kurios net lietuviska 21% PVM paskaiciuoja ir Lietuvoje yra isiregistravusios kaip PVM moketojai (taip pat ir amazon.de). Sunkus laikai bus Topocentrui jei jie tokie trumparegiai.. nors gal kuri laika laikysis, jei Lietuvoje dalis vartotoju bus trumparegiai..
                                      Na taip. Aš pats esu įsigijęs krūvas daiktų internetu, pradedant automobilių dalimis, baigiant pripučiama valtim ir vaikišku vežimėliu (daugiausia iš užsienio). Na o bet tačiau bandymai įsigyti "baltą" buitinę techniką iš Lietuvos e-shopu baigėsi tuo, kad beveik viską susipirkau iš avitelų, topocentrų ir senukų. Ir net nesijaučiu labai išdurtas
                                      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                      Comment


                                        Parašė sauls Rodyti pranešimą
                                        Jie turbut net neisivaizduoja kiek prekiu nuperkama internetu is uzsienio. As pvz. baldus is www.amazon.de esu pirkes. O smulkesnes prekes jau labai daug ES parduotuviu i Lietuva siuncia, kai kurios net lietuviska 21% PVM paskaiciuoja ir Lietuvoje yra isiregistravusios kaip PVM moketojai (taip pat ir amazon.de). Sunkus laikai bus Topocentrui jei jie tokie trumparegiai.. nors gal kuri laika laikysis, jei Lietuvoje dalis vartotoju bus trumparegiai..
                                        Trumparegiu visada buvo ir bus, tik klausimas ar visiems ju uzteks.
                                        Topo centrui reiktu paziuret kokie srautai siuntu per pasto pervezimo centra praeina.

                                        Nors apie lietuviskas e-parduotuves nekokia nuomone ir as susidares (net nezino ar turi preke, neaisku ar kaina tikra, beveik visada reikia laukti, kad patvirtintu uzsakymus), bet kas liecia Ebay powerseller'ius ir Amazon, DX, tai prekes kartais gal ir veluoja, bet supportas auksciausio lygio.

                                        Comment


                                          Parašė e2ards Rodyti pranešimą
                                          Nors apie lietuviskas e-parduotuves nekokia nuomone ir as susidares (net nezino ar turi preke, neaisku ar kaina tikra, beveik visada reikia laukti, kad patvirtintu uzsakymus
                                          Nes visi ima prekes iš kelių didmeninkų. Tu užsisakai e-parduotuvėje prekę, tada jos savininkas lygiai tą patį padaro pas didmeninką.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X