Ekonomikos naujienos

[Sula]

O tai manai jie nepadaro tos 100 000 metinės apyvartos? aš linkęs manyt, kad padaro.

Bus aparatai, taps aišku, kokios apyvartos, nes dabar tai tikrai šakėmis ant vandens rašyta.
Juolab PVM mokėjimas nėra kokia nors "Dievo bausmė". Didžiąją dalį jo galima susigrąžinti.

[vap]

O tai manai jie nepadaro tos 100 000 metinės apyvartos? aš linkęs manyt, kad padaro.

Labai aiškiai kažkuriame straipsnyje buvo parašyta. Liudijimą formina ant 3-4 šeimos narių. Tuomet išeina kiekvienam po 100k, o dirba studentė dukra pusdienį šeštadieniais, vyrais kartais pavaduoja žmoną, bet viską praktiškai viena daro ir jau apyvarta ne 100k, o 400k.

[Sula]

Viena yra apyvarta pas kokį nors stalių ar apdailininką, visai kita - pas prekybininką didmenininką ar ekspeditorių, pastaruoju atveju pridėtinė vertė gali nesiekti ir 1%, t.y. suprekiavęs už milijoną uždirbsi kaip kiemsargis (o gali ir į minusą...)

[ArTuRAs]

Labai aiškiai kažkuriame straipsnyje buvo parašyta. Liudijimą formina ant 3-4 šeimos narių. Tuomet išeina kiekvienam po 100k, o dirba studentė dukra pusdienį šeštadieniais, vyrais kartais pavaduoja žmoną, bet viską praktiškai viena daro ir jau apyvarta ne 100k, o 400k.

Vienas verslo liudijimas, mokesciai mokami uz viena zmogu, apyvarta 100k. Seimos nariu gali prirasyt kiek nori, tas nieko nekeicia.

[Wycka]

O tai manai jie nepadaro tos 100 000 metinės apyvartos? aš linkęs manyt, kad padaro.

Vakar per LTV „Panoramą“ minėjo, kad šiandien praktiškai visi turgaus prekeviai per metus padaro 100.000Lt ir dar didesnę apyvartą, nes tik su tokiais pinigų srautais įmanoma pragyventi ir pakankamai užsidirbti. Tikriausiai iš tos apyvartos gautu pelnu taip pat yra padengiamos prekybos vietos nuomos kaina bei verslo liudijimas.

[JlL]

seimos nariai susije asmenys, bnt vienas perzengus 100 t.lt PVM moketu visi

[Recoiler]

Siaip apyvarta nuo pelno skirasi... ir pelnas apmokestinamas.

[Wycka]

Nekilnojamojo turto rinkoje — pragiedruliai

Nekilnojamojo turto rinkoje gaivinami dvejus trejus metus buvę įšaldyti projektai ir tikėtina, kad šiemet statybos po truputį įgaus pagreitį.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Robertas Dargis sakė, kad 2010-ieji buvo išlikimo metai, nors jie buvo šiek tiek geresni, nei tikėjosi verslininkai. Per metus Vilniuje pavyko parduoti apie 1000 naujos statybos butų, nors dar apie tūkstantį liko.
(...)
Jis pripažino, kad verslininkai ilgisi laikų, kai buvo galima naujos statybos buto kvadratinį metrą parduoti už 7000 litų. Tai tetrukdavo kelias dienas. O dabar 5000 litų už kvadratinį metrą naujos statybos name yra kone riba.
“Nuotaikos geros – visas biuras dūzgia. Šiemet į darbą priėmėme brokerių: darbuotojų mūsų biure padvigubėjo, nes būstų parduodame kur kas daugiau. Trumpai sakant, 2010-ieji – tai metai, kai ir būsto pardavėjai, ir pirkėjai suprato, kad blogiausia – jau praeityje. Dar ne taip seniai parduoti būstą reikėjo pusės metų, o dabar tai pavyksta padaryti per du tris mėnesius”, – aiškino “DnB Nord būsto” vadovas Gediminas Jankauskas.
(...)

[Wycka]

Dar gerų naujienų

Pasinaudodami lengvata 19 tūkst. bedarbių tapo verslininkais

Pernai metais bedarbio lengvata įsigyjant verslo liudijimus pasinaudojo 19 tūkst. gyventojų, duomenis pateikia Valstybinė mokesčių inspekcija. Iš viso verslo liudijimus 2010m. įsigijo daugiau nei 67 tūkst. gyventojų, iš kurių 52 tūkst. pasinaudojo valstybės teikiamomis lengvatomis.
Tuo tarpu 2011 metais bedarbio lengvatos jau suteiktos daugiau nei 667 gyventojų, išduota viso beveik 12 tūkst. verslo liudijimų iš jų beveik 4 tūkst. pritaikius lengvatas.
(...)

[Wycka]

Ši naujiena ypatingai turėtų patikti John

2010m. užfiksuotas rekordinis Singapūro BVP augimas

2010m. užfiksuotas rekordinis Singapūro ekonomikos augimas, kurį lėmė aktyvumas pramonės sektoriuje.
2010m., palyginti su 2009-aisiais, kai šalies ekonomika susitraukė 1,3 proc., Singapūro bendrasis vidaus produktas išaugo 14,7 proc.
2010m. Singapūro ekonomikos augimas pranoko 1970m. pasiektą 13,8 proc. prieaugio rekordą.
Ketvirtąjį 2010m. ketvirtį, palyginus su tuo pačiu 2009m. laikotarpiu, Singapūro BVP padidėjo 12,5 proc., o šią plėtrą lėmė 28,2 proc. prieaugis pramonės sektoriuje.
Ekonomistai teigia, kad dėl šių rodiklių 2010m. Singapūras tapo sparčiausiai augančia Azijos ekonomika.
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, didesnį ekonomikos plėtros rodiklį pasiekė tik Kataras — šios valstybės BVP 2010m. išaugo 16 proc.
Singapūro BVP yra labai priklausomas nuo užsienio prekybos ir pažeidžiamas dėl pokyčių pasaulio ekonomikoje.
2009m. Singapūro BVP susitraukė 1,3 proc., nes dėl pasaulinės finansų krizės sumažėjo paklausa iš Jungtinių Valstijų ir kitų išsivysčiusių ekonomikų.
Paslaugų sektorius, kuris sudaro 65 proc. Singapūro BVP, ketvirtąjį 2010m. ketvirtį, palyginus su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, išaugo 8,8 proc.

[Wycka]

Trečiąjį ketvirtį į Lietuvą daugiausia investavo lenkai, lietuviai — į Bosniją ir Hercegoviną

2010 m. trečiąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje siekė 1,5 mlrd. litų ir, palyginus su antruoju ketvirčiu, išaugo 1,9 mlrd. litų (???). Per šį laikotarpį Lietuvoje daugiausia investavo Lenkijos investuotojai - 422,5 mln. litų, Estijos - 259,1 mln. litų bei Vokietijos - 199,8 mln. litų. Tuo tarpu Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Bosnijos ir Hercegovinos (39,4 mln. litų) bei Baltarusijos (16,5 mln. litų) rinkose.
Šiuo laikotarpiu Lietuvoje daugiausia investuota į rafinuotų naftos produktų bei chemikalų ir chemijos produktų (468,4 mln. Lt) gamybas, nekilnojamojo turto operacijas (286,5 mln. litų), statybos (232,8 mln. litų) ir finansinę bei draudimo (186,9 mln. litų) veiklas.
Lietuvos investuotojai užsienyje daugiausia investavo į nekilnojamojo turto operacijas (28,2 mln. litų) bei didmeninę ir mažmeninę prekybą; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą (25,9 mln. litų), o daugiausia investicijų nutekėjo iš finansų ir draudimo veiklos apdirbamosios gamybos ir profesinės, mokslinės ir techninės veiklos.
Iš viso per tris praėjusių metų ketvirčius tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą daugiausia įplaukė iš Lenkijos - 4,04 mlrd. litų (11,8 proc.), Švedijos - 3,78 mlrd. litų (11,1 proc.), Danijos - 3,56 mlrd. litų (10,4 proc.) bei Vokietijos - 3,48 mlrd. litų (10,2 proc.). Tuo tarpu Lietuva intensyviausiai investavo į Latviją - 925,5 mln. litų (19,2 proc.), į Nyderlandus - 896,6 mln. litų (18,6 proc.), į Rusiją - 464,9 mln. litų (9,7 proc.) bei Lenkiją - 433,7 mln. litų (9 proc.).
Nuo metų pradžios Lietuvoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos sudarė 34,19 mlrd. litų, o vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 10,48 tūkst. litų šių investicijų.
(...)

[Recoiler]

<...>Tuo tarpu Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Bosnijos ir Hercegovinos (39,4 mln. litų)

Greiciausiai buratinas ten i savo boksitu kasyklas ir aliuminio imones...

[andyour]

Nekilnojamojo turto rinkoje — pragiedruliai

Jis pripažino, kad verslininkai ilgisi laikų, kai buvo galima naujos statybos buto kvadratinį metrą parduoti už 7000 litų. Tai tetrukdavo kelias dienas. O dabar 5000 litų už kvadratinį metrą naujos statybos name yra kone riba.

5000 litų ribą parašė iš brangiausių rajonų

[Wycka]

Mūsų ekonomika auga ant pasaulinio burbulo

Lietuvai reikia naudotis augančiu eksportu, nors jis didėja ir dėl dirbtinai išpūstos pasaulio ekonomikos. Tačiau savo ekonomikos pagrindą turime kurti iš vidaus.
(...)
Dauguma aukšto lygio diskusijų vyko ne apie tai, ar ekonomikos stimuliavimas yra reikalingas ir ar gali duoti teigiamų rezultatų, o apie stimuliavimo būdus ir jų naudojimo apimtis. Alternatyvus požiūris ir teiginiai apie galimas neigiamas stimuliavimo pasekmes, deja, beveik nebuvo svarstomi.
Viena vertus, pasukta palūkanų normų mažinimo ir pinigų kiekio didinimo keliu, t.y. imtasi ekspansinės pinigų politikos. Kita vertus, stengiantis gaivinti ekonomiką buvo skatinamas valdžios sektoriaus išlaidavimas, užkrovęs valstybėms didelę skolų naštą. Visu smarkumu užsimota įgyvendinti šiuo metu itin gyvą Johnui Maynardui Keynesui priskiriamą idėją, kad valdžios sektoriaus išlaidos ir laisva pinigų politika, atpigindama skolinimąsi ir didindama pinigų kiekį, gali sukurti pagrindą ekonomikai atsigauti ir augti.
Itin stropiai ekonomikos stimuliavimo idėją įgyvendina JAV centrinis bankas. (...)
Šiek tiek konservatyviau, tačiau ta pačia linkme veikia ir Europos centrinis bankas, mažindamas palūkanų normas ir didindamas pinigų kiekį. (...)
Prognozuojama, kad JAV valdžios sektoriaus išlaidos didės nuo 35 proc. BVP 2007m. iki 44 proc. 2010m. Europoje padėtis dar blogesnė – valdžios išlaidos didėjo nuo 46 proc. BVP 2007m. iki 51 proc. 2009m. Kitaip tariant, valdžios sektorius Europoje vidutiniškai išleidžia pusę to, kiek sukuria visa ekonomika.
Taigi didelė dalis šiandien matomo BVP augimo, siejamo su ekonomikos atsigavimu, yra išpūstas, dirbtinai sukurtas centrinių bankų ekspansinės pinigų politikos bei valstybinio sektoriaus išlaidavimo. Toks ekonomikos augimas neturi tvirto pagrindo, jis yra infliacinis. Pasaulį užvaldžiusi idėja, kad valdžios išlaidavimu ir kuriamais pinigais galima paskatinti ekonomikos augimą, ekonomiką tik smukdo, atitolina nuo reikalingo, tačiau skausmingo persitvarkymo. Ši politika kuria iliuzinį augimą, tačiau vos nustojus sukti šią milžinišką pigių pinigų ir valstybinio išlaidavimo mašiną augimas kaipmat subliūkštų. Viskas, kas tuo pasiekiama, yra išpūsti BVP skaičiai ir neišvengiamo persitvarkymo atitolinimas bei kuriami nauji “burbulai”. Tikrasis augimas turi būti grįstas nuostolingų investicijų likvidavimu ir taupymu, o ne dirbtiniu ekonomikos palaikymu ir priverstiniu išlaidavimu.
Šiame kontekste kalbos apie W formos recesiją įgauna šiek tiek kitokią prasmę. Atmetus dirbtinai išpūstą, pagrindo neturintį ekonomikos augimą, iš recesijos pasaulis dar neišbrido. Tie ekonomikos sunkumai, kuriuos matysime ateityje, nebus antrasis raidės W pilvas – tai bus tas pats ekonomikos nuosmukis, kuriam pasibaigti neleidžia dirbtinis ekonomikos palaikymas, neleidžiantis ekonomikai persitvarkyti ir pradėti iš naujo. Tad problemų ateityje matysime valstybėms tvarkantis ne tik su didėjančia valstybės skola, bet ir su stringančiu, nuo infliacinės pinigų politikos bei mažų palūkanų normų priklausančiu ekonomikos augimu.
Kuo tai svarbu Lietuvai? Lietuvos ekonomikai itin svarbų eksportą palaiko užsienyje vykdoma ekspansinė politika, kurios tiesiogiai paveikti Lietuva neturi galimybės. Tiesa, kad reikia naudotis šios politikos kuriamomis galimybėmis, tačiau vargu ar tuo galima beatodairiškai pasikliauti, laikyti Lietuvos ekonomikos augimo pagrindu. Svarbu įgauti daugiau lankstumo, didinti galimybes persiorientuoti, nes jų ateityje gali prireikti.
Lietuvos ekonomikos pagrindą reikia kurti iš vidaus – didinti šalies konkurencingumą, uoliai imtis tų darbų, dalis kurių buvo jau pradėta. Labai svarbus išliks verslo sąlygų gerinimas, apie kurį daug šnekėta, tačiau ties kuriuo mažai pasistūmėta. Būtina pagaliau ryžtis vykdyti skausmingas, tačiau labai reikalingas socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos reformas.
Lietuvoje ekonomikos stimuliavimas didinant valdžios sektoriaus išlaidas buvo gana ribotas dėl lėšų trūkumo ir augančio valstybės deficito. Stabilios valiutos garantas – valiutų valdyba – taip pat neleido valdžios intervencijos į pinigų politiką. Todėl Lietuvoje ekonomikos nusileidimas iš padebesių ant žemės buvo spartesnis, o šiandien matome stipriai persitvarkiusį, prie realybės prisitaikiusį privatųjį sektorių.
Deja, to paties negalime pasakyti apie viešąjį sektorių. Jo pertvarka buvo daug lėtesnė. Pavyzdžiui, 2011m. Finansų ministerijos prognozuojamas BVP, palyginti su 2007m., bus mažesnis 8 proc. Tačiau prognozuojamos valstybės biudžeto išlaidos 2011m., palyginti su 2007 m., didesnės 10 proc. Analogišką informaciją galima pateikti ir apie darbuotojų skaičių ar atlyginimus viešajame ir privačiame sektoriuje.
Taigi ekonomikos nuosmukis parodė, kad labiausiai lankstumo trūksta būtent viešajame sektoriuje, todėl, užuot kiekvieną kartą ištikus ekonominiams netikėtumams valstybei priverstinai skolinusis, verta numatyti automatinius viešojo sektoriaus susitraukimo mechanizmus.
(...)

[Wycka]

Pasaulio bankas: lengviausia verslą pradėti Gruzijoje

Gruzija pirmauja tarp 87 šalių pagal verslo pradėjimo paprastumą, teigiama Pasaulio banko atliktame reitinge.
Pradėti verslą Gruzijoje kompanija gali vidutiniškai per keturias dienas.
Verslui pradėti Lenkijoje prireiks 33 dienų, Rusijoje - 31 dienos, Graikijoje - 22 dienų, Bulgarijoje - 20 dienų, Armėnijoje - 18 dienų, Turkijoje - 8 dienų.
Ilgiausiai procedūros, būtinos verslui pradėti, tęsiasi Angoloje (263 dienos) ir Haityje (212 dienų).
Lietuva, Latvija ir Estija į reitingą neįtrauktos*. Iš viso Pasaulio banko ekspertai į reitingą įtraukė 87 šalis.
PB tyrimo rengėjai susikoncentravo ties keturiais klausimais, tokiais kaip investavimo lengvumas, verslo pradėjimas, žemės valdymas ir ginčų, susijusių su verslu, sprendimas.

* — kažin kodėl?

[Recoiler]

Manau siaip realiai kur kas idomiau turetu buti verslo uzdarymo galimybes, galimybe nesusitepti jeigu nesiseka. Nes siaip zvelgiant i verslo tradicijas ir visa etika cia Lietuvoje tai toks jausmas, kad lengviau yra imone i bankrota nuvaryti pakeliui dar kitiems prishikant...

[Lettered]

Manau siaip realiai kur kas idomiau turetu buti verslo uzdarymo galimybes, galimybe nesusitepti jeigu nesiseka. Nes siaip zvelgiant i verslo tradicijas ir visa etika cia Lietuvoje tai toks jausmas, kad lengviau yra imone i bankrota nuvaryti pakeliui dar kitiems prishikant...

O ką reiškia nesusitepti, jeigu nesiseka? Ar gerai, kad bankrutuojant kažkam kitam ,,perkeliamos'' skolos ir neatsiskaitoma? Maža atsakomybė kaip tik trūkumas. Tik aišku, tai nereiškia, kad pradėti verslą turėtų būti sunkinamos sąlygos, nes Lietuvoje tą padaryti dabar ir taip labai sunku.

[Recoiler]

O ką reiškia nesusitepti, jeigu nesiseka? Ar gerai, kad bankrutuojant kažkam kitam ,,perkeliamos'' skolos ir neatsiskaitoma? Maža atsakomybė kaip tik trūkumas. Tik aišku, tai nereiškia, kad pradėti verslą turėtų būti sunkinamos sąlygos, nes Lietuvoje tą padaryti dabar ir taip labai sunku.

Tiesa sakant dabartinem taisyklem ar istatymais nesidomejau siuo klausimu, bet pazystu ne viena zmogu kuriam teko su tuo susidurti dar anuomet, Socdemu laikais. Tai gala su galu suvesti ir uzdaryti imone buvo tikrai keblu ir sudetinga, visi net teisininkai patardavo, padaryk imone nemokia ir nuvaryk i bankrota maziau vargo bus, aisku pries tai pasirupink viso turto perasymu broliui ar kokiam svogeriui Pazystu ir vienu ir kitu. Tai tie, kurie nuosirdziai uzsidare, keikiasi, kad teko pereiti nezmoniskus kryziaus kelius, o tie kurie nuvare bankrotan firmeles, kazkaip niekuo nesiskundzia, o kad ir labai ten tampomi butu nesimato Tai nenormalu

---EDIT---
Truputi patikslinimas, as kalbu ne apie didelio masto kompanijas ar kombinatus, o apie nedideles imones, seimos versla ir t.t.

[bebop]

Švedų bankai – kreditų stabdys

Lietuvos verslą 2009–2010 m. galėjo pasiekti net 2 mlrd. litų įvairių paskolų ir garantijų forma. Tačiau pusę šios sumos įšaldė didžiausi šalyje švedų kapitalo bankai, metus delsę pradėti vykdyti kreditavimo skatinimo programą.

Švediškas kreditų stabdys

Ilgiau nei metus švedų kapitalo bankai Ūkio ministerijos valdininkus vedžiojo už nosies vis žadėdami pradėti teikti Europos investicinio fondo (EIF) kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui pagal programą "Jeremie". Iš EIF Lietuvoje veikiantiems SEB, "Swedbank" ir Šiaulių bankui buvo numatyta skirti 425 mln. litų. Antra tiek turėjo pridėti minėti bankai, su kuriais EIF pasirašė paskolų teikimo sutartis.

Taigi sunkmečiu lėšų stokojusį šalies verslą turėjo pasiekti milijardas litų paskolų. Tačiau nuo 2009-ųjų pabaigos Lietuvos verslą iš žadėto milijardo pasiekė vos 50 mln. litų.

Kad ir kaip būtų keista, sunkiausiai EIF paskolas dalyti sekėsi didžiausiems bankams – SEB ir "Swedbank". Pirmasis pernai išdavė vos 20 paskolų, nors jam patikėta paskirstyti net 259 mln. litų, "Swedbank" – tik 9 paskolas ir įšaldė 179 mln. litų.

Justinas Murauskas, SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius, pripažino, kad skolinama pagal EIF programą "Jeremie" buvo vangiai. To priežastys – pernelyg griežtos sąlygos, kurias gali tenkinti tik nedidelė dalis norinčių pasiskolinti.

"Swedbank" verslo kreditavimo vadovas Mindaugas Steikūnas tikino, kad EIF paskolos domino klientus, tačiau negalėjo būti visiems siūlomos dėl nustatytų apribojimų: "Reikšmingiausi barjerai buvo kliento rizikos lygio ir paskolų dydžio reikalavimai."

Maitino pažadais

Nesėkmingo bandymo reanimuoti apmirusią kreditų rinką priežastys tarsi ir aiškios: užtruko bankų ir EIF derybos dėl paskolų teikimo sąlygų, konkrečiai dėl rizikos kriterijų. Kita vertus, net po daugiau nei pusmetį trukusių derybų galų gale su EIF sutartis pasirašę bankai neliko patenkinti suderėtomis sąlygomis. Bankų teigimu, jie gali suteikti paskolas vien iš savo lėšų, tačiau negali iš EIF.

Anot M.Steikūno, koją EIF paskoloms kišo ir tai, kad paprastai teikdamas paskolas bankas daro išimtis, įvertina daugiau veiksnių, o finansuojant EIF lėšomis, jei klientas netenkina bent vieno kriterijaus, paskolos išduoti negalima. "Šia prasme banko finansavimo kriterijai yra liberalesni", – tikino pašnekovas.

"Buvo ne vienas susitikimas, iš bankų buvo pateikiami argumentai ir pažadama, kad informacija apie EIF paskolas jau pateikta ir išaiškinta filialuose, sukurtos rinkodaros priemonės, atleisti netinkamai dirbę produkto rinkodaros vadovai ir t. t. Žinoma, duodi laiko, kad įsivažiuotų, informacija pasiektų potencialius paskolų gavėjus, tačiau po kelių mėnesių matyti, kad situacija nesikeičia", – apie švedų kapitalo bankų žaidimus pasakojo Daumantas Lapinskas, ūkio viceministras.

EIF ne padėjo, o pakenkė?

"Ne per "Invegą" sumanėme sukurti šią priemonę, o kreipėmės į EIF dėl jo ypatingos reputacijos, patirties, sugebėjimų sukurti finansinės inžinerijos priemones, kurios būtų priimtinos. Į didžiuosius bankus kreipėmės, nes būtent per juos buvo galima paleisti dideles sumas. Sunku buvo numatyti, kad "Invega" sugebės išdalyti per 200 mln. paskolų, o pagal šią priemonę – vos 50 mln. litų", – neslėpė nusivylimo D.Lapinskas ir pripažino, kad situacija nebuvo pakankamai įvertinta, tikėtasi pernelyg gerų rezultatų.

J.Murauskas tikina, kad dabar situacija pasikeitė. Esą spalio mėnesį pavyko sutarti su EIF dėl palankesnių Lietuvos verslo įmonėms taikomų vertinimo kriterijų. Nuo kovo, kai Lietuvos smulkios ir vidutinės įmonės jau galėjo kreiptis į SEB banką dėl šių paskolų verslui pagal "Jeremie" programą, suteikta 1,07 mln. litų paskolų, nuo spalio iki gruodžio pabaigos paskolinta beveik 12 mln. litų.

Kalbų metas baigėsi

Tačiau D.Lapinskas tikina, kad pažadų metas jau baigėsi ir Ūkio ministerija nebenusiteikusi jų daugiau klausytis. Bankai įsipareigoję visą sumą išskolinti iki 2012 m., tačiau ministerija nebenori laukti ir jau kitą savaitę planuoja sušaukti priežiūros komiteto posėdį, kuriame bus svarstoma, kaip toliau elgtis su EIF lėšomis, kurių bankai dar nepaskolino.

Anot D.Lapinsko, EIF pinigų Lietuva prarasti negali, tačiau gali panaudoti ir paskirstyti per kitas priemones. Svarstomi keli variantai, pvz., rizikos kapitalo fondų ar porcelinių garantijų priemonės kūrimas. Pastaroji priemonė numatytų dalies bankų patirtų nuostolių, kurie atsirado teikiant paskolas verslui, kompensavimą. Tai paskatintų bankus aktyviau teikti paskolas ir susigrąžinti dalį praradimų, jei paskolos bankrutuotų.

Priežastis – nenoras

Tačiau dalį atsakomybės, matyt, turėtų prisiimti ir didieji švedų bankai. Priekaištų dėl EIF lėšų panaudojimo nesulaukė tik Šiaulių bankas. Jis pernai išdavė net 58 paskolas pagal "Jeremie" programą. "Keista, kad didieji bankai nesugebėjo suteikti paskolų, nors mūsų mažiukas Šiaulių bankas susitvarkė su šia užduotimi ir netgi viršijo savo galimybes", – stebėjosi ūkio viceministras.

"Kai tik laimėjome konkursą, pirmieji pasirašėme sutartį ir išdavėme pirmą paskolą. Kai verslininkas ateina į skyrių dėl paskolos, pirmiausia žiūrime, ar atitinka EIF sąlygas, jei atitinka, duodame iš EIF lėšų", – didelių problemų nematė Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas Donatas Savickas.

Jis pripažino, kad esama tam tikrų apribojimų, kurie mažina EIF paskolų patrauklumą, tarkime, negalima kredito linija, o būtent taip skolintis įmonės dažnai pageidauja. "Tačiau jei įmonė nori konkrečios sumos konkrečiam projektui, tai EIF paskola labai tinka", – dėstė D.Savickas.

"Jeremie" paskolos išduodamos su šiek tiek mažesnėmis palūkanomis nei rinkoje, tačiau esama papildomų reikalavimų: nesuteikiama kredito linija, neleidžiamas sąskaitos perviršis, apribojimas skolinti rizikingesnėms įmonėms ir pan.

[Sula]

Tiesa sakant dabartinem taisyklem ar istatymais nesidomejau siuo klausimu, bet pazystu ne viena zmogu kuriam teko su tuo susidurti dar anuomet, Socdemu laikais. Tai gala su galu suvesti ir uzdaryti imone buvo tikrai keblu ir sudetinga, visi net teisininkai patardavo, padaryk imone nemokia ir nuvaryk i bankrota maziau vargo bus, aisku pries tai pasirupink viso turto perasymu broliui ar kokiam svogeriui Pazystu ir vienu ir kitu. Tai tie, kurie nuosirdziai uzsidare, keikiasi, kad teko pereiti nezmoniskus kryziaus kelius, o tie kurie nuvare bankrotan firmeles, kazkaip niekuo nesiskundzia, o kad ir labai ten tampomi butu nesimato Tai nenormalu

Tikra tiesa. Geras pažįstamas gal jau 12 metų uždarinėja savo UAB'ą
Įdomiausia, kad per tą laiką jau tiek pasikeitė įstatymų, kad neveikianti bendrovė savaime pažeidžia kai kuriuos, o uždarant reikia sumokėti baudas, pateikti ataskaitas, archyvus priduoti, ir taip pasaka be galo. Būtų skelbę bankrotą, tai neturėtų šio akmens po kaklu.