Ekonomikos naujienos

[Tomas]

Vakarai ir laikosi ant tokios darbo jėgos skatintadami ją imigruoti. Nepasakyčiau, kad Kinijoje ir Indijoje darbo jėga kvalifikuotesnė už Lietuvos.

Mano komentaras apie menkavertę darbo jėgą tinka absoliučiai daugumai šalių. Tų pačių Kinijos ir Indijos produkcija dauguma atveju yra visiškas šlamštas.

[Lettered]

Mano komentaras apie menkavertę darbo jėgą tinka absoliučiai daugumai šalių. Tų pačių Kinijos ir Indijos produkcija dauguma atveju yra visiškas šlamštas.

Kodėl visiškas šlamštas? Savo televizorių ar kompiuterį tokiu laikai? Bent aš tai ne. Taip ir kokį nors naują Mercedes-benz ar BMW tokiu nepavadintum, kurių didžioji dalis detalių pagaminta būtent Azijoje.
O jeigu visų šalių darbo jėga menkavertė, tai gal per aukštus reikalavimus keli? Ar tiesiog nori, kad tavo įmonėje visi darbuotojai būtų labai kvalifikuoti, puikiai išmanytų kelias sritis, turėtų daug patirties, mokėtų 5 kalbas ir dirbtų po 12h už minimumą

[Lettered]

Ne aš vienas nuo 8 ryto rašinėju miestai.net forume

Net intensyviai dirbant reikia kas 1-2h padaryt pertraukėles, o dabar kai krizė, pvz. nėra užsakymų, to laisvo laiko dar daugiau atsiranda. Spėju prieš 3 metus forume buvo parašoma mažiau pranešimų nei dabar.

[andyour]

Mano komentaras apie menkavertę darbo jėgą tinka absoliučiai daugumai šalių. Tų pačių Kinijos ir Indijos produkcija dauguma atveju yra visiškas šlamštas.

Sutik, jei patys gamintumėmes tą "šlamštą", jis kainuotų mažiausiai kelis kartus daugiau. Pažiūrėčiau kiek tau nuo algos liktų pinigų ne "šlamštui"

[Big Cat]

Ministerijos primena, kas naujo laukia 2011-ais

Kitąmet laukiama pokyčių transporto, sveikatos ir krašto apsaugos, švietimo bei žemės ūkio srityse. Ministerijos informuoja, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

[Tomas]

Sutik, jei patys gamintumėmes tą "šlamštą", jis kainuotų mažiausiai kelis kartus daugiau. Pažiūrėčiau kiek tau nuo algos liktų pinigų ne "šlamštui"

Natūralu. Iš vienos pusės nerealūs juodadarbių lūkesčiai, kai eilinis vadybininkėlis (tiesa bumo metu greičiausiai pasivadinęs "projektų vadovu") įsivaizduoja turįs prigimtinę teisę įsigyti naujos statybos butą, iš kitos pusės pernelyg didelis darbo santykių apmokestinimas, iš trečios pusės bankų siautėjimo laikotarpiu išpūstos NT kainos padarė Lietuvos ekonomiką visiškai nekonkurencinga.

[Tomas]

Kodėl visiškas šlamštas? Savo televizorių ar kompiuterį tokiu laikai? Bent aš tai ne. Taip ir kokį nors naują Mercedes-benz ar BMW tokiu nepavadintum, kurių didžioji dalis detalių pagaminta būtent Azijoje.

Norėtųsi pamatyti konkretesnių tokio pareiškimo įrodymų, ačiū (gal taip ir yra, aš nžn).

Kita vertus malonu girdėti, kad tamsta džiaugiasi artelėje "Uncle Wong & Big Wall Corporation Ltd." sukonstruotu ir sumeistrautu kantiūperiu

O jeigu visų šalių darbo jėga menkavertė, tai gal per aukštus reikalavimus keli? Ar tiesiog nori, kad tavo įmonėje visi darbuotojai būtų labai kvalifikuoti, puikiai išmanytų kelias sritis, turėtų daug patirties, mokėtų 5 kalbas ir dirbtų po 12h už minimumą

Aš noriu paprasto dalyko - kad darbo vietos išlaikymo kaštai būtų konkurencingi bent jau Europos kontekste.

[le bronius]

Įdomi diskusija apie kasos aparatus turguose:

Youtube video
Youtube video

Teoriškai mąstant tai įvedus k. aparatus būtų daugiau pinigų surenkama į biudžetą, o minusai toki, kad tiems turgaus pardavėjimas, dėl pvm`o nebeapsimokės prekiaut, nes juos nukonkuruos prekybos centrai. Taip išnyks tos turgavietės, išloš - prekybos centrai, praloš - eiliniai žmonės, nes turės pirkt už tiek, už kiek parduoda maxima, norfa, iki, rimi.

Iki 100 tūkst. metinės apyvartos PVM mokėti nereikia. Učys student

[John]

Konkurencingumo didinima vis dar tebėra Lietuvos problema. Dabar kažkas keičiasi į gerą pusę, bet labai blogai, kad per 20 metų iki galo ne visi suprato, kas yra konkurencingumas ir kam jis reikalingas. Bankų kaltinti dėl to nereiktų, nes jų sprendimai veikia tik trumpalaikiame laikotarpyje. O 20 metų yra pakankamai ilgas laiko tarpas. Reiktų labiausiai kaltinti savo mentalitetą, suformuotą per Sovietmetį ir tokio mentaliteto kamuojamų žmonių naudojimąsi balsavimo teise, kai nuo 1992 į valdžias rinko visokio plauko klanus ir taip skatino korupcinės sistemos vešėjimą.

Dar blogiau tai, kad dabartinei vyriausybei ėmus kratyti šią sistemą iš pagrindų, runkelys yra nepatenkintas ir nori valdžioje matyti Paxus/DarboPartija ir Ko., nors tuo pat metu dar labiau nepatenkintas, kad jam niekas nemoka "europinio" atlyginimo ir vis keikia Kubilių, Landsbergį ir visus kitus. Jeigu jaunesnė karta ir gabesni vadybininkai ištrauks Lietuvą, tai ištrauks, o jei ne, tai reiks laukti, kol dabrtiniai runkeliai išmirs ir neberinks į Seimą ir savivaldybes klounų, kurie sabotuos šalies vystymąsi ir konkurencingumo gerėjimą.

[JlL]

jei kam idomu skaityt kaip nusisneka:

2011-ieji: viskas, kas buvo blogai, begali tik tęstis

ačiū partijai, Vyriausybei ir prezidentei už padidintą cigarečių ir dyzelino akcizą bei nesumažintą akcizą alkoholiui

birželį, o gal kiek ir anksčiau jie pasiūlys iki 22-23 proc. padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM)

Maisto produktų kainos dar sykį stryktels aukštyn. Paslaugų kainos pakils. Degalai dar pabrangs. Dalis smulkiojo verslo užvers kanopas. „Sodros“ mokesčio mokėtojų, kurių skaičius sumažėjo ir pernai, dar sumažės.

Atsigaunant pasaulio ekonomikai, nafta ir kitos žaliavos toliau brangs. Pieno žaliava pabrango jau pernai. Tai tęsis ir šįmet. Grūdų, aliejaus, kavos ir kitų žaliavų rinkose turėtų vykti tas pats.

na ir esminis

Knygų leidėjams, rašytojams, muzikos kūrėjams ir atlikėjams, dailininkams 2011-ieji net gali būti niūriausi krizės metai iš visų trijų, nes „Sodros“ mokesčiai nuo 2011-ųjų pradžios jiems dar kartą padidinti, o daugiau pajamų gauti nėra iš ko.
Regis, tik šįmet dauguma rašytojų ir dailininkų pagaliau iš tikrųjų supras, ką konservatoriai, liberalai ir valinskiniai kūlverstukai su jais padarė per 2008-ųjų gruodžio 16-osios mokesčių perversmą.
Kam rūpi kažkokie rašytojai, menininkai? Kad tik ėsti būtų ką? Barbarui, be jokios abejonės, taip, intelektualų nereikia. Barbarų visuomenei užtenka, kad karalius išlaiko kokį žynį ar juokdarį.

Zinoma sunku po daugelio metu chaliavos priprast, kad mokescius moketi reikia.
Dar ten Valatka aiskina apie senstancia Lietuva, nors pats tokiu saunuoliu budamas, sugebejo isaugint vieninteli vaika.

[andyour]

Reiktų labiausiai kaltinti savo mentalitetą, suformuotą per Sovietmetį ir tokio mentaliteto kamuojamų žmonių naudojimąsi balsavimo teise, kai nuo 1992 į valdžias rinko visokio plauko klanus ir taip skatino korupcinės sistemos vešėjimą.

Kinijoje dar dabar yra komunizmas bei šalyje klęsti viena iš dižiausių korupcijų pasaulyje. Kapitalas visada tekės ten kur mažiausi kaštai. O šiaip kam Lietuvoje buvo blogai iki krizės? Kas norės investuoti į plėtrą, kai kas antras žmogus viešai deklaruodavo, kad tuoj viską mes ir važiuos dirbti į užsienį. O ir Lietuvoje nėra tiek kvalifikuotų darbuotojų, kuriuos paskutinius susiurbia turtingos užsienio šalys.

[John]

Kinijoje dar dabar yra komunizmas bei šalyje klęsti viena iš dižiausių korupcijų pasaulyje. Kapitalas visada tekės ten kur mažiausi kaštai. O šiaip kam Lietuvoje buvo blogai iki krizės? Kas norės investuoti į plėtrą, kai kas antras žmogus viešai deklaruodavo, kad tuoj viską mes ir važiuos dirbti į užsienį. O ir Lietuvoje nėra tiek kvalifikuotų darbuotojų, kuriuos susiurbia turtingos užsienio šalys.

Kaltas ne pats "komunizmas", bet šalis, kuri jį vykdė. Rusija buvo purvynas Caro laikais, buvo purvynas Tarybiniais laikais, tebėra purvynas šiandien ir, ko gero, labai ilgai toks bus, nes tiesiog susiformavo toks kreivas visuomenės mentalitetas, kuris atsispindi ir valdžios manierose. Kinijos atvejis šiek tiek kitoks. O ir korupcija šiandien ten nė ištolo neprilygsta Rusijai (na bent jau taip sako Transparency International CPI indeksas, uriame KLR yra vertinama taip pat, kaip Graikija ir yra panašiame lygyje su Rumunija ir Bulgarija t.y. ES šalimis).

Kaštai savaime nėra viskas. Svarbu mokytis dirbti. Jei prieš 20 metų kinai temokėjo siūti nekokybiškus marškinius ir lieti pigias nekokybiškas plastmases, tai šiandien jie moka gaminti technologiškai pažangiausius greituosius traukinius, statyti inžineriškai sudėtingiausią infrastruktūrą ir gaminti bei vystyti visas kitas hi-tech prekes už sąlyginai nedidelius kaštus. Kitaip tariant, jie pasiūlo neprilygstamą kainos/kokybės santykį, kurio nepasiūlo niekas kitas. Kas iš to, kad Indonezijoje ar Pakistane darbo jėga 5x pigesnė, jei jie visvien nemoka nieko doro pagaminti ir perimti kitų patirties? Lietuvai taipogi reiktų greičiau perimti geras praktikas tiek vadyboje, tiek darbo kultūroje ir produktų vystyme ir pasinaudoti pažangesnių šalių (ne Rusijos) patirtimi. Tokią atsakomybę turi ir valdžia, kuri turi užtikrinti skaidrų ir efektyvų valsybės resursų naudojimą. Pavyzdžiu galima laikyti dabartinės vyriausybės bandymą pertvarkyti valstybės turto valdymą, nors aš kažkodėl bijau, kad tai vyksta pernelyg lėtai ir ne taip, kaip buvo sugalvota pradžioje.

[andyour]

Kaštai savaime nėra viskas. Svarbu mokytis dirbti. Jei prieš 20 metų kinai temokėjo siūti nekokybiškus marškinius ir lieti pigias nekokybiškas plastmases, tai šiandien jie moka gaminti technologiškai pažangiausius greituosius traukinius, statyti inžineriškai sudėtingiausią infrastruktūrą ir gaminti bei vystyti visas kitas hi-tech prekes už sąlyginai nedidelius kaštus.

Skaičiau lietuvio mokslininko intervių kaip jis stažavosi JAV, jo kolegos buvo vien kinai ir indai. Tai viską ir pasako apie šių šalių potencialą. Bet tai nereiškia dar, kad Lietuva hi-tech srityje atsilieka, gali būti panašiai kaip su BVP. Paprastas klausimas, kur labiau apsimoka perkelti gamybą, ar į Kiniją kur neišsemiami darbo jėgos ištekliai, kur pagaminto gaminio kaina mažesnė vien už žaliavų savikainą vakaruose gaminamo analogo, ar į Lietuvą kurioje kiekvienas grąsina "tuoj metu viską ir varau į užsienį, nebedirbsiu Lietuvoje už tiek niekada". Pats tikriausiais iš Lietuvos emigravai irgi dėl ekonominių priežasčių?

[rat]

Jeigu lietuvių būtų 10mlrd. tai kinai ir indai stažuotųsi tarp lietuvių. Kita vertus, Nokia berods ir Rumunijoj gamina "mobiliakus", tai niekas netrukdytų ir čia gaminti. O dėl emigracijos: dirbti reikia ten, kur daugiau moka ir kur gali užsidirbti, o ne vergauti iš tariamo patriotizmo ir po 20 metų suprasti, kad nieko neturi. Biurokratams aišku netaikytina

[LC.]

Jeigu lietuvių būtų 10mlrd. tai kinai ir indai stažuotųsi tarp lietuvių. Kita vertus, Nokia berods ir Rumunijoj gamina "mobiliakus", tai niekas netrukdytų ir čia gaminti. O dėl emigracijos: dirbti reikia ten, kur daugiau moka ir kur gali užsidirbti, o ne vergauti iš tariamo patriotizmo ir po 20 metų suprasti, kad nieko neturi. Biurokratams aišku netaikytina

Žemėj gyvena tik apie 7 mlrd. žmonių.

Sutinku. Gana šelpt vargšę valdžią. Reikia važiuoti ten, kur gali ne tik dirbt, bet ir uždirbt, o kartu ir normaliai pragyvent netaupant juodai dienai.

[Tomas]

Skaičiau lietuvio mokslininko intervių kaip jis stažavosi JAV, jo kolegos buvo vien kinai ir indai. Tai viską ir pasako apie šių šalių potencialą. Bet tai nereiškia dar, kad Lietuva hi-tech srityje atsilieka, gali būti panašiai kaip su BVP. Paprastas klausimas, kur labiau apsimoka perkelti gamybą, ar į Kiniją kur neišsemiami darbo jėgos ištekliai, kur pagaminto gaminio kaina mažesnė vien už žaliavų savikainą vakaruose gaminamo analogo, ar į Lietuvą kurioje kiekvienas grąsina "tuoj metu viską ir varau į užsienį, nebedirbsiu Lietuvoje už tiek niekada". Pats tikriausiais iš Lietuvos emigravai irgi dėl ekonominių priežasčių?

Čia yra ir mentaliteto klausimas. Koks kinietis, korėjietis ar japonas nuo gimimo turi "užprogramuotą" vietą visuomenėje, beveik jokių šansų savo padėti pakeisti ir (svarbiausia) yra tuo patenkintas. T.y. jei kinietis turi darbą - nuo ryto iki vakaro sukti varžtus, jo vienintelis rūpestis gyvenime - įsukti kuo daugiau varžtų, gauti savo kuklų atlyginimą ir ilgai ir laimingai gyventi. Koks korėjietis dirbantis "Hyundai" realiai parduoda savo sielą koncernui. Suka varžtus "Hyundai" fabrike, gyvena "Hyundai" pastatytame daugiabutyje, vaikai eina į "Hyundai" vaikų darželius ir mokyklas. Visa šeima gyvena "Hyundai" fabriko teritorijoje ir yra tuo patenkinta.

Lietuvoj gi kitokia, šlėktiška natūra. Kiekvienas čia privalo turėti aukštąjį išsilavinimą, tegu ir tik "popierinį", "popierinės" specialybės iš "popierinio" universiteto. Problema ta, kad pas mus net visiškas "autas" gali siekti aukštojo mokslo, o amatų mokyklose ima koncentruotis neretai rimtų bėdų (medicininių, kriminalinių ir t.t.) turinti publika. Rezultatas - Lietuvoje apskritai greit neliks kam dirbt. Vieni laikys save per daug protingais ir išsilavinusiais juodam darbui, o kiti bus elementariai gluši.
Palyginimui - galingiausioje Europos ekonomikoje (ir kaip pasakytų John'as - tobuloje šalyje) Vokietijoje iki šiol veikia žiauri ir archajiška švietimo sistema.
Vaikas pradinėse klasėse neparodęs didesnio susidomėjimo mokslais jau po pradinės mokyklos yra "nurašomas" į pagrindinę mokyklą, iš kurios kelias tik į "proftechninę". Geriausiu atveju gali išsikapstyti iki "politechnikos instituto" lygio.
Kaip ir minėjau - sistema žiauri, bet ekonomika aprūpinama normaliai paruoštais įvairių sričių specialistais, pradedant santechnikais ir mūrininkais, baigiant filosofais ir t.t., nes net ir amatų mokyklų lygyje mokosi ne vien sutrikusios raidos jaunimas.

[arsiakas]

Lietuvoj gi kitokia, šlėktiška natūra. Kiekvienas čia privalo turėti aukštąjį išsilavinimą, tegu ir tik "popierinį", "popierinės" specialybės iš "popierinio" universiteto. Problema ta, kad pas mus net visiškas "autas" gali siekti aukštojo mokslo, o amatų mokyklose ima koncentruotis neretai rimtų bėdų (medicininių, kriminalinių ir t.t.) turinti publika. Rezultatas - Lietuvoje apskritai greit neliks kam dirbt. Vieni laikys save per daug protingais ir išsilavinusiais juodam darbui, o kiti bus elementariai gluši.
Palyginimui - galingiausioje Europos ekonomikoje (ir kaip pasakytų John'as - tobuloje šalyje) Vokietijoje iki šiol veikia žiauri ir archajiška švietimo sistema.
Vaikas pradinėse klasėse neparodęs didesnio susidomėjimo mokslais jau po pradinės mokyklos yra "nurašomas" į pagrindinę mokyklą, iš kurios kelias tik į "proftechninę". Geriausiu atveju gali išsikapstyti iki "politechnikos instituto" lygio.
Kaip ir minėjau - sistema žiauri, bet ekonomika aprūpinama normaliai paruoštais įvairių sričių specialistais, pradedant santechnikais ir mūrininkais, baigiant filosofais ir t.t., nes net ir amatų mokyklų lygyje mokosi ne vien sutrikusios raidos jaunimas.

Jei valytojai, sargai, siuvėjai, kasininkai ir t.t. gautų atlyginimus, už kuriuos būtų galima, kaip tu įvardinai - kukliai, pragyventi, tada būtų viskas kitaip. Šiandien tai neįmanoma. Todėl visi stengiasi įgyti aukštąjį išsilavinimą tam, kad galėtų save ir dar savo šeimą išlaikyti.

[Wycka]

Jei valytojai, sargai, siuvėjai, kasininkai ir t.t. gautų atlyginimus, už kuriuos būtų galima, kaip tu įvardinai - kukliai, pragyventi, tada būtų viskas kitaip. Šiandien tai neįmanoma. Todėl visi stengiasi įgyti aukštąjį išsilavinimą tam, kad galėtų save ir dar savo šeimą išlaikyti.

Kokia nauda iš to aukštojo išsilavinimo, jeigu vis tiek tie absolventai dar keliolika metų iš tėvų rieškučių valgo arba emigruoja ir dirba eiliniais darbininkais? Tai ar ne pigiau ir greičiau būtų Lietuvoje baigti profesinę mokyklą ir tuos pačius darbus Lietuvoje arba užsienyje dirbti? Lietuva iš to sutaupytų finansų (profesinis mokslas pigesnis už akademinį), o pilietis — laiko (papildomi 2 metai vidurinėje mokykloje + 4/5 metai universitete prieš 3/4 metus profesinėje mokykloje).

[Lettered]

Tai ar ne pigiau ir greičiau būtų Lietuvoje baigti profesinę mokyklą ir tuos pačius darbus Lietuvoje arba užsienyje dirbti? Lietuva iš to sutaupytų finansų (profesinis mokslas pigesnis už akademinį), o pilietis — laiko (papildomi 2 metai vidurinėje mokykloje + 4/5 metai universitete prieš 3/4 metus profesinėje mokykloje).

Gera taip kalbėti kai pačiam nereikia jos baigti
Geriau kelti aukštojo ir vidurinio mokslo kokybę, nei orientuotis i profesines mokyklas.
Baigęs aukštajį mokslą, turi galimybes, o būdamas siuvėju vienintelė galimybė keli šimtai Lt per mėnesį, plius atitinkamas visuomenės požiūris. Jei būtų kitaip, būtų ir į profesines mokyklas daugiau stojančių. Beje, kai pvz. buvo statybų bumas, gerokai padaugėjo ir stojančių į statybininkų mokyklas. Žodžiu čia viską ekonomika ir gyvenimas sureguliuoja

[index]

Gera taip kalbėti kai pačiam nereikia jos baigti
Geriau kelti aukštojo ir vidurinio mokslo kokybę, nei orientuotis i profesines mokyklas.

Bet į universitetus visi norintys neturi pakliūti, nes tai nemažai ir smukdo mokslo kokybę.